Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL 2021–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS
ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2021 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 3.1–3.6 pažangos uždavinius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Patvirtinti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. nutarimu Nr.
2021–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS
ŠVIETIMO PLĖTROS PROGRAMA
I SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PASKIRTIS
| Valstybės veiklos sritis 12. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS |
| 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinių įtraukimo į Programą logika[1] Programa skirta NPP 3 tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“ 3.1–3.6 uždaviniams įgyvendinti: 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį. 3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui. 3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas. 3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų. 3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais. 3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą. Uždaviniai, problemos ir priežastys nurodytos prioritetų tvarka. |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį. Prisidedama prie NPP 3.2, 3.3 ir 3.6 uždavinių įgyvendinimo. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis 3.1.1–4. Mokinių, nepasiekusių 2-o (iš 6-ių) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio, dalis (2018 m. skaitymo gebėjimai – 24,4 proc., matematinis raštingumas – 25,6 proc., gamtamokslinis raštingumas – 22,2 proc., kūrybinio mąstymo gebėjimai (bus papildyta, kai pradės vertinti EBPO), 2025 m. – 20 proc.; 2030 m. – 15 proc.). 3.1.5. Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomo pradinio ugdymo amžiaus, dalis (2019 m. – 89,6 proc., 2025 m. – 90 proc.; 2030 m. – 95 proc.). |
| 1 problema – Netolygi ugdymo kokybė ir fragmentuota jos užtikrinimo sistema turi neigiamą įtaką mokinių ugdymosi rezultatams. |
| Spręstinos problemos priežastys: 1.1. Trūksta mokinių poreikius atliepiančio šiuolaikinio ugdymo ir jų pasiekimų bei pažangos vertinimo. 1.2. Trūksta mokyklų vadovų orientacijos į ugdymą. 1.3. Pernelyg skirtingas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų veiklos veiksmingumas. 1.4. Pernelyg skirtingas bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos veiksmingumas. 1.5. Nevienodas atskirų mokyklų aprūpinimo lygis šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiamos 1.1., 1.2. ir 1.4 priežastys). 12-003-03-01-04 „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“ (sprendžiama 1.3. priežastis). 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 1.1. ir 1.5. priežastys). |
| 2 problema – Nevienodos mokyklinio starto galimybės. |
| Spręstinos problemos priežastys: 2.1. Ne visi vaikai, patiriantys socialinę riziką, privalomai ugdomi institucijose pagal ikimokyklinio ugdymo programas. 2.2. Ikimokyklinio ugdymo turinys neatliepia naujausių žinių ir ateities poreikių. 2.3. Trūksta tinkamos infrastruktūros ikimokyklinio ugdymo aprėpčiai didinti. 2.4. Neužtikrinamas ikimokyklinio amžiaus vaikų vežiojimas. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-04 „Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą“ (sprendžiamos 2.1., 2.2. ir 2.4. priežastys). 12-003-03-01-23 „Įgyvendinti priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams “ (sprendžiama 2.3. priežastis). |
| 3 problema – Švietimo sistemos efektyvumui ir mokymosi rezultatų kokybei didinti nepakankamai pasitelkiamos švietimo technologijos ir skaitmeninės inovacijos. |
| Spręstinos problemos priežastys: 3.1. Skaitmeninių inovacijų plėtrą švietimo institucijose stabdo nepakankamas įsitraukimas ir pedagoginių darbuotojų skaitmeninių kompetencijų stoka. 3.2. Švietimo skaitmenizavimas vyksta lėtai, švietimo įstaigoms nepakanka reikiamos techninės ir programinės įrangos bei kokybiško skaitmeninio turinio. 3.3. Švietimo sistemoje generuojamų duomenų panaudojimas nėra efektyvus, o švietimo informacinės sistemos nėra pakankamai suderintos tarpusavyje visais lygmenimis. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-02 „Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją“ (sprendžiamos 3.1., 3.2. ir 3.3. priežastys). |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas 3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui. Prisidedama prie NPP 3.1, 3.3, 3.6, 3.7, 4.3 uždavinių įgyvendinimo. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis 3.2.1. Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis nuo visų, kuriems nustatytas pagalbos poreikis (2019–2020 m. – 57,6 proc., 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 97 proc.). 3.2.2. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) (2020 m. – 61,7 proc., 2025 m. – 65 proc.; 2030 m. – 75 proc.). 3.2.3. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų, išskyrus gabiuosius, dalyvaujančių neformaliajame vaikų švietime, dalis (2020 m. – 29,8 proc., 2025 m. – 40 proc.; 2030 m. – 50 proc.). 3.2.4. Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse), dalis (2020–2021 m. – 48,9 proc., 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 90 proc.). 3.2.5. Iš žemiausias pajamas turinčių namų ūkių 25–29 metų asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (ne mažiau kaip 4 metai), dalis (2019 m. – 13,7 proc., 2025 m. – 20 proc.; 2030 m. – 25 proc.). 3.2.6. Per 2 mėnesius nė karto patyčių nepatyrusių mokinių dalis, procentais (2018 m. – 48,2 proc., 2025 m. – 55 proc.; 2030 m. – 70 proc.). |
| 4 problema – Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose. |
| Spręstinos problemos priežastys: 4.1. Negalią turintys mokiniai neturi sąlygų ugdytis kartu su bendraamžiais. 4.2. Nepakankama dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencija įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. 4.3. Mokykloms trūksta koordinuotos metodinės pagalbos įtraukiam ugdymui organizuoti. 4.4. Trūksta šiuolaikiškos infrastruktūros teikti švietimo pagalbą. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ (sprendžiamos 4.1., 4.3. ir 4.4. priežastys). 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiama 4.1. priežastis). 12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 4.2. priežastis). 12-003-03-01-23 „Įgyvendinti priemonę „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams” (sprendžiama 4.1. priežastis). 12-003-03-02-17 „Įgyvendinti priemonę „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“ (sprendžiama 4.1. priežastis). |
| 5 problema – Neužtikrinamas neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) prieinamumas. |
| Spręstinos problemos priežastys: 5.1. Nesubalansuota NVŠ pasiūla ir paklausa. 5.2. Nesukuriamos palankios sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams įsitraukti į NVŠ veiklas. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 5.1. ir 5.2. priežastys). 12-003-03-02-17 „Įgyvendinti priemonę „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą “ (sprendžiama 5.2. priežastis). |
| 6 problema – Nevienodas aukštojo mokslo prieinamumas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims ir asmenims, kilusiems iš žemas pajamas turinčių šeimų. |
| Spręstinos problemos priežastys: 6.1. Neužtikrinamos prieinamos studijų sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims. 6.2. Nesudaromos palankios sąlygos siekti aukštojo mokslo asmenims iš žemas pajamas turinčių šeimų. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (sprendžiamos 6.1. ir 6.2. priežastys). Priemonės, numatytos kitose plėtros programose: 2021 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 patvirtintoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pajamų nelygybės mažinimo plėtros programos priemonės 09-002-02-01-08 „Didinti nepasiturinčių gyventojų disponuojamas pajamas”, 09-002-02-01-11 „Didinti tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų), vienų auginančių (globojančių, besirūpinančių) vaikus ir (ar) neįgaliuosius, pajamas”(prisideda prie 6.2. priežasties sprendimo). |
| 7 problema – Kultūrinės edukacijos stoka nekuria pridėtinės vertės asmenybės tobulėjimui ir gyvenimo kokybei. |
| Spręstinos problemos priežastys: 7.1. Kultūrinė edukacija nesistemingai derinama su neformaliuoju ugdymu. 7.2. Kultūros turinys ir meno formos nesistemingai integruotos į formalųjį švietimą. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiama 7.2. priežastis). 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiama 7.1. priežastis). Priemonės, numatytos kitose plėtros programose: 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 patvirtintoje Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos 08-001-04-01-02 priemonė „Kultūrinės edukacijos sistemingas integravimas į formalųjį ir neformalųjį ugdymą“ (prisideda prie 7.1. ir 7.2. priežasčių sprendimo). |
| 8 problema – Aukštas patyčių lygis mokyklose. |
| Spręstinos problemos priežastys: 8.1. Trūksta mokinių socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo formaliojo švietimo ugdymo turinyje. 8.2. Mokyklų personalui trūksta kompetencijų ugdyti mokinių socialines-emocines kompetencijas. 8.3. Trūksta psichologinės pagalbos mokiniams. 8.4. Trūksta sistemingo patyčių prevencijai skirtų programų diegimo. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiama 8.1. priežastis). 12-003-03-02-01 „Įgyvendinti įtraukųjį švietimą“ (sprendžiamos 8.3. ir 8.4. priežastys). 12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 8.2. priežastis). |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas 3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis 3.3.1. Sugrįžusių asmenų, gavusių pagalbą integruotis į švietimo sistemą (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo kartu), dalis nuo tų, kurie kreipėsi (2020 m. – 83,9 proc., 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 90 proc.). 3.3.2. Užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, dalis, palyginti su bendru studijuojančių asmenų skaičiumi (2020–2021 m. – 7,3 proc., 2025 m. – 9 proc.; 2030 m. – 12 proc.). |
| 9 problema – Neefektyvi lituanistinio švietimo užsienyje sistema. |
| Spręstinos problemos priežastys: 9.1. Nesertifikuojami lituanistinio švietimo pasiekimai. 9.2. Trūksta lituanistinio švietimo priemonių. 9.3. Nesudarytos sąlygos lituanistinio švietimo vykdytojams įgyti reikiamą kvalifikaciją ir ją tobulinti. 9.4. Sudėtingas ir užsienyje gyvenančių mokinių poreikius neatitinkantis nuotolinis mokymas. 9.5. Lituanistinėms mokykloms užsienyje sunku išsilaikyti. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-02 „Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją“ (sprendžiamos 9.3. ir 9.4. priežastys). 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 9.1., 9.2. ir 9.5. priežastys). 12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 9.3. priežastis). 12-003-03-06-02 „Įgyvendinti priemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“ (sprendžiama 9.3. priežastis). |
| 10 problema – Iš užsienio atvykę asmenys dažnai susiduria su integracijos į Lietuvos švietimo sistemą problemomis. |
| Spręstinos problemos priežastys: 10.1. Ne visoms mokykloms pavyksta užtikrinti reikiamas sąlygas iš užsienio sugrįžusių ir atvykusių mokinių kalbinei integracijai ir sėkmingam mokymuisi. 10.2. Naujai parengta Lietuvių kalbos programa, skirta iš užsienio sugrįžusiems mokiniams, bus pradėta įgyvendinti nuo 2023 m., tačiau programai įgyvendinti reikalingos mokymosi priemonės nėra parengtos. 10.3. Nesukurta tinkama atvykusių mokinių lietuvių kalbos gebėjimų vertinimo sistema ir pasiekimų pripažinimo reglamentavimas. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 10.1., 10.2. ir 10.3. priežastys). 12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 10.1. priežastis). 12-003-03-06-02 „Įgyvendinti priemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“ (sprendžiama 10.1. priežastis). |
| 11 problema – Nesukuriamos palankios sąlygos užsienio studentams, taip pat ir užsienio lietuviams, pritraukti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (toliau – aukštosiose mokyklose) ir jų integracijai. |
| Spręstinos problemos priežastys: 11.1. Nepakankamas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruotis į Europos universitetų tinklus. 11.2. Nesukurta paramos priemonių užsieniečiams (įskaitant užsienio lietuvius), studijuojantiems aukštosiose mokyklose, sistema. 11.3. Neišnaudojamos lituanistikos (baltistikos) centrų pasaulio universitetuose galimybės pritraukti užsieniečius studijuoti Lietuvoje. 11.4. Neišplėtotos studentų tarptautinės praktikos. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (sprendžiamos 11.1., 11.2., 11.3. ir 11.4. priežastys). |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas 3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų. Prisidedama prie 2.3, 3.2, 3.3, 3.4, 3.6, 4.2 uždavinių įgyvendinimo. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis 3.4.1. Pameistrystės būdu besimokiusių profesinių mokyklų mokinių dalis nuo atitinkamais metais kvalifikaciją įgijusių mokinių skaičiaus (2019 m. – 3 proc., 2025 m. – 8 proc.; 2030 m. – 15 proc.). 3.4.2. Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis (2019 m. – 26,1 proc., 2025 m. – 35 proc.; 2030 m. – 36 proc.). 3.4.(3–5). Studijuojančių STEM srityse asmenų dalis, palyginti su visais studentais (2019 m. – 27,8 proc. (vyrų – 73,6 proc., moterų – 26,4 proc.), 2025 m. – 30 proc. (vyrų – 70 proc., moterų – 30 proc.); 2030 m. – 33 procentai (vyrų – 65 proc., moterų – 35 proc.). 3.4.6. Aukštųjų mokyklų absolventų, įsidarbinusių eiti atitinkamos kvalifikacijos reikalingas pareigas per 12 mėnesių po studijų baigimo, dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų absolventų (2019 m. – 67,3 proc., 2025 m. – 71,3 proc.; 2030 m. – 76 proc.). 3.4.7. Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis (2020 m. – 56,8 proc., 2025 m. – 80 proc.; 2030 m. – 82 proc.). 3.4.8. 4 ir 8 klasių mokinių, kuriems gamtamokslinis ugdymas organizuojamas laboratorijose, dalis (2019 m. 4 kl. – 48 proc. ir 8 kl. – 27 proc., 2025 m. – 50 proc.; 2030 m. – 80 proc.). 3.4.9. Mokinių (5–12 klasių), gavusių profesinio orientavimo paslaugas, dalis (2018 m. – 25, 6 proc., 2025 m. – 60 proc.; 2030 m. – 100 proc.). |
| 12 problema – Profesinio mokymo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis. |
| Spręstinos problemos priežastys: 12.1. Profesinio mokymo patrauklumas išlieka iššūkiu. 12.2. Neužtikrinama profesinio mokymo kokybė. 12.3. Nepopuliari pameistrystės forma ir neišplėtota mokymosi darbo vietoje sistema neleidžia išnaudoti profesinio mokymo potencialo, užtikrinant darbo rinkai reikalingų praktinių įgūdžių įgijimą. 12.4. Priėmimo į profesinį mokymą planavimas neatliepia regioninių ir šalies darbo rinkos poreikių. 12.5. Nepakankamas profesinio mokymo sistemos lankstumas ir atvirumas. 12.6. Žema profesinio mokymo parengtis prisitaikyti prie skaitmenizacijos, žaliojo kurso keliamų iššūkių. 12.7. Fragmentiškas socialinių partnerių įsitraukimas į profesinį mokymą. 12.8. Profesijos mokytojų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistema neužtikrina, kad visi mokytojai turėtų reikiamus įgūdžius. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ (sprendžiamos 12.1. – 12.7. priežastys). 12-003-03-06-02 „Įgyvendinti priemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“ (sprendžiama 12.8. priežastis). |
| 13 problema – Nesukuriamos palankios sąlygos asmenims plėtoti karjeros planavimui būtinas kompetencijas. |
| Spręstinos problemos priežastys: 13.1. Neišplėtota profesinio orientavimo sistema ir neįtvirtintas jos teisinis reglamentavimas. 13.2. Neužtikrinamas profesinio orientavimo paslaugų teikimas visų amžiaus tarpsnių asmenis. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ (sprendžiamos 13.1. ir 13.2. priežastys). |
| 14 problema – Nepakankamos galimybės mokiniams plėtoti kompetencijas STEAM mokslų kryptyse. |
| Spręstinos problemos priežastys: 14.1. Nepakankama neformaliojo vaikų švietimo STEAM krypčių programų pasiūla. 14.2. Neišplėtotas STEAM centrų tinklas. 14.3. Nepakankama pradinio ir gamtamokslinio ugdymo mokytojų kvalifikacija. 14.4. Neužtikrinamas visų Lietuvos mokyklų aprūpinimas laboratorijomis. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-01-03 „Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį“ (sprendžiamos 14.1, 14.2., 14.3. ir 14.4. priežastys). 12-003-03-06-01 „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiama 14.3. priežastis). |
| 15 problema – Aukštojo mokslo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis. |
| Spręstinos problemos priežastys: 15.1. Studijų finansavimo ir priėmimo sistema neskatina aukštųjų mokyklų orientacijos į pažangą ir kokybę. 15.2. Mokslo ir studijų institucijų tinklas neatitinka mokinių / studentų skaičiaus mažėjimo tendencijų. 15.3. Mokslo veiklų bazinis finansavimas išlieka itin mažas, kai studijų veiklų finansavimas artimas Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkiui. 15.4. Neefektyviai veikianti mokslo ir studijų sistemos bei žmogiškųjų išteklių stebėsena. 15.5. Nepakankamas studijų kokybės užtikrinimo veiksmingumas. 15.6. Per menkas prieinamumas prie mokslo ir studijų informacinių išteklių ir poreikių netenkinanti studentų mokymosi ir gyvenimo infrastruktūra. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (sprendžiamos 15.5. ir 15.6. priežastys). 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ (sprendžiamos 15.1., 15.2., 15.3., 15.4. ir 15.6. priežastys). |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas 3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais. Prisidedama prie NPP 2.3, 3.3 ir 3.6 uždavinių įgyvendinimo. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis 3.5.(1–2). Per paskutines 4 savaites besimokiusių asmenų dalis (2020 m. 25–34 m. grupėje – 10,5 proc. ir 55–74 m. grupėje – 3,3 proc.; 2025 m. – 12,5 (5,5) proc.; 2030 m. – 15 (8) proc.). 3.5.3. Gyventojų bazinio kompiuterinio raštingumo lygis (2019 m. – 56 proc., 2025 m. – 67 proc.; 2030 m. – 80 proc.). |
| 16 problema – Nesukuriamos sistemiškai veikiančios paskatos suaugusiems asmenims plėtoti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas. |
| Spręstinos problemos priežastys: 16.1. Neefektyvi ir fragmentuotai veikianti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema ir nesukurtas vieningas jos įgyvendinimo modelis. 16.2. Neįdiegta vieno langelio principu veikianti elektroninė sistema, sudaranti sąlygas asmenims rasti aktualius mokymosi pasiūlymus. 16.3. Nesukurtas finansinių paskatų mechanizmas siekiantiems dalyvauti kompetencijų plėtojimo veiklose ir neužtikrinama institucijų, teikiančių paslaugas, įvairovė (neįtraukiamos aukštosios mokyklos). 16.4. Nepakankama suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybė ir nesukurta sistema, leidžianti identifikuoti prioritetines kompetencijų plėtojimo sritis. 16.5. Neišplėtota kompetencijų pripažinimo sistema. 16.6. Neišplėtotos galimybės mažiau mokytis linkusioms grupėms (senjorų mokymosi galimybių plėtojimas (trečiojo amžiaus universitetai), bendrojo ugdymo sistemos suaugusiems asmenims tobulinimas. 16.7. Kultūrinė edukacija nesistemingai integruojama į mokymosi visą gyvenimą programas. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ (sprendžiamos 16.1., 16.2., 16.3., 16.4., 16.5., 16.6. ir 16.7. priežastys). Priemonės, numatytos kitose plėtros programose: 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 patvirtintoje Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos 08-001-04-01-02 priemonė „Kultūrinės edukacijos sistemingas integravimas į formalųjį ir neformalųjį ugdymą“ (prisideda prie 16.7. priežasties sprendimo). |
| NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas 3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą. Prisidedama prie NPP 3.1, 3.2 ir 3.3 uždavinių įgyvendinimo. |
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis 3.6.1. Mokytojų, turinčių magistro laipsnį, dalis (2020 m. – 16,6 proc., 2025 m. – 30 proc., 2030 m. – 40 proc.). 3.6.2. Pedagoginių studijų absolventų, dirbančių mokyklose po studijų praėjus 2 metams, dalis (2019 m. – 42 proc., 2025 m. – 50 proc., 2030 m. – 65 proc.). |
| 17 problema – Nepatraukli pedagogo profesija. |
| Spręstinos problemos priežastys: 17.1. Pedagogų darbo užmokestis nėra konkurencingas pritraukti ir išlaikyti švietimo sistemoje gabius ir motyvuotus asmenis. 17.2. Nepatraukli pedagogo darbo struktūra ir krūvis. 17.3. Nepakankama parama pedagogui. 17.4. Ribotos profesinės karjeros, profesinio augimo galimybės. 17.5. Per mažas pedagogo profesijos prestižas visuomenėje. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-06-01 priemonę „Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ (sprendžiamos 17.1., 17.2., 17.3., 17.4. ir 17.5. priežastys). 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (sprendžiamos 17.1. ir 17.4. priežastys). 12-003-03-01-02 „Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transformaciją“ (sprendžiama 17.1. priežastis). 12-003-03-06-02 „Įgyvendinti priemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“ (sprendžiama 17.1. priežastis). |
| 18 problema – Pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. |
| Spręstinos problemos priežastys: 18.1. Neužtikrinamas pedagogų rengimo ir jų poreikio (pasiūlos / paklausos) balansas. 18.2. Pedagoginėms studijoms vis dar stinga kokybės ir orientacijos į šiuolaikinės mokyklos poreikius. 18.3. Švietimo politikos sprendimai nepakankamai grindžiami mokslinių edukacinių tyrimų duomenimis ir įrodymais. 18.4. Kvalifikacijos tobulinimo sistema fragmentuota, nelanksti, neužtikrinama jos kokybė. Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama problema: 12-003-03-06-02 „Įgyvendinti priemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“ (sprendžiamos 18.1., 18.2., 18.3. ir 18.4. priežastys). |
II SKYRIUS
FINANSINĖS PROJEKCIJOS
| NPP uždavinys |
Finansinės projekcijos, tūkst. Eur* |
Finansavimo šaltiniai |
| 1 |
2 |
3 |
| 3.1. UŽDAVINYS. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį |
106 580 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 239 800 |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
|
|
|
Konkursų būdu galimos gauti lėšos, „Erasmus+“ lėšos ir kt. |
|
| Iš jų regioninei pažangos priemonei: |
56 947 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 3.2. UŽDAVINYS. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui |
214 614 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 122 840 |
Valstybės biudžetas |
|
| Iš jų regioninei pažangos priemonei: |
27 759 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 3.3. UŽDAVINYS. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas |
0 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos numatytos 3.2 NPP uždavinyje |
| 14 500 |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
|
| 67 895 |
Valstybės biudžetas |
|
|
|
Konkursų būdu galimos gauti lėšos, „Erasmus+“ lėšos ir kt. |
|
| 3.4. UŽDAVINYS. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų |
61 463 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 82 500 |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
|
| 42 000 |
Valstybės biudžetas |
|
|
|
Šveicarijos Konfederacijos įnašo ekonominei ir socialinei sanglaudai ES valstybėse dalis, skirta Lietuvos Respublikai (konkursų būdu galimos gauti lėšos) |
|
| 3.5. UŽDAVINYS. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais |
61 063 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 18 200 |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
|
|
|
Konkursų būdu galimos gauti lėšos, „Erasmus+“ lėšos ir kt. |
|
| 3.6. UŽDAVINYS. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą |
98 060 |
ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 12 520 |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
|
| 38 565 |
Valstybės biudžetas |
|
|
|
Konkursų būdu galimos gauti lėšos, „Erasmus+“ lėšos ir kt. |
|
| IŠ VISO: |
1 180 600 |
|
|
|
53 000 |
Valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis netinkamą finansuoti PVM |
* Nurodant lėšas vadovaujamasi aktualiomis NPP finansinėmis projekcijomis 2021–2030 m. ir jų paskirstymu pagal NPP strateginius tikslus ir asignavimų valdytojus. Finansinės projekcijos bus reguliariai peržiūrimos ir pagal poreikį tikslinamos.
III SKYRIUS
PRIEMONIŲ RINKINYS
|
Pažangos prie-monės kodas[2] |
Pažangos priemonė |
Pažangos priemonės įgyvendinimo NPP uždavinys |
Kiti NPP uždaviniai |
Būtinos sąlygos |
Dalyvau-jančios instituci-jos |
Pažangos priemonės rezultato rodiklio pavadinimas |
Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės |
Pažangos priemonės |
|
| Pradinė |
2030 m. |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 12-003-03-01-01 |
Įgyvendinti„Tūkstant-mečio mokyklų“ programą. |
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (priežastys 1.1, 1.2, 1.4) |
3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastys 4.1, 7.2); 3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą (priežastys 17.1, 17.4) |
Patvirtinta „Tūkstantmečio mokyklų“ įgyvendinimo programa. |
Savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Kultūros ministerija (toliau – KM) |
Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 bendrųjų klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis (proc.) |
4 (2020) |
1 |
LRV ĮP 1.2.1–1.2.3, HP – Darnaus vystymosi (toliau – DV), lygių galimybių visiems (toliau – LGV), RRF[5] |
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį (7–10 balų) pasiekusių mokinių dalis (proc.) |
47,5 (2019) |
52 |
|||||||
| Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį (7–10 balų) pasiekusių mokinių dalis (proc.) |
40,1 (2019) |
47 |
|||||||
| Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose (vnt.) |
11,3 (2020) |
12,3 |
|||||||
| 12-003-03-01-02 |
Vykdyti EdTech skaitmeninę švietimo transforma-ciją. |
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (priežastys 3.1, 3.2, 3.3) |
3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas (priežastys 9.3, 9.4); 3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą (priežastis 17.4) |
–
|
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM) |
Mokymui skirtų modernių kompiuterių, tenkančių 100-ui mokinių, dalis (proc.) |
18,61 (2019) |
50 |
LRV ĮP 1.4.1, HP – Inovatyvumo (kūrybingu-mo) (toliau – IK), RRF |
| 16–74 metų amžiaus asmenų, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, dalis (proc.) |
89,9 (2021) |
95 |
|||||||
| Užsienio lietuvių, besimokančių nuotoliniu būdu, dalis (proc.) |
21 (2020) |
30 |
|||||||
| Mokymosi turinio, susieto su skaitmeniniais objektais, atitinkančiais atnaujintų bendrųjų programų reikalavimus, dalis (proc.) |
Nėra duomenų (2021) |
40 |
|||||||
| 12-003-03-01-03 |
Užtikrinti visiems prieinamą šiuolaikinį ugdymo turinį. |
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (priežastys 1.1, 1.5)
|
3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastys 5.1, 5.2, 7.1, 8.1); 3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas (priežastys 9.1, 9.2, 9.5, 10.1, 10.2, 10.3); 3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastys 14.1, 14.2, 14.3, 14.4) |
Parengta lėšų lituanistiniam švietimui remti skyrimo ir panaudojimo tvarka |
Savivaldybės, lituanistinio švietimo įstaigos, KM
|
Tarptautinių olimpiadų ir konkursų 1–3 vietų, aukso, sidabro ir bronzos laimėtojų, tenkančių 10 000 mokinių |
15,8 (2020) |
20 |
LRV ĮP 1.2.4–1.2.9, 1.2.13–1.2.17, 1.2.20–1.2.22, HP–DV, LGV, ESF[6]2020, ESF2027, RRF, LRV ĮP 1.2.16 |
| Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių gamtos mokslų laboratorijas, dalis[7] (proc.) |
Sostinės regione 47,2 (2020)
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 41,7 (2020) |
Sostinės regione 58 (2029)
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 56 (2029) |
|||||||
| Mokyklų turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir / ar technikos kabinetus, dalis (proc.) |
38,6 (2021) |
80 |
|||||||
| Savivaldybių, kuriose vykdomos visų neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ugdymo krypčių klasifikatoriuje patvirtintų krypčių programos, skaičius |
Nėra duomenų (2021)
|
50 |
|||||||
| Lituanistinių mokyklų, kuriose įvertinta ugdymo kokybė, dalis (proc.) |
0 (2020) |
20 |
|||||||
| Lituanistinių mokyklų, naudojančių lietuvių kalbos testavimo sistemą, skaičius |
6 (2020) |
100 |
|||||||
| Lituanistinių mokyklų, naudojančių Lituanistinio švietimo integruotą programą, skaičius |
6 (2020) |
100 |
|||||||
| Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus[8] |
0 (2020) |
59 520 (2029) |
|||||||
| Mokinių pasiekimų skirtumas tarp mažiausių (mažiau nei 3 tūkst. gyventojų) ir didžiausių (per 15 tūkst.) vietovių (didžiausias iš visų PISA tyrimų tiriamų sričių) (skirtumas taškais) |
67,68 (2018) |
ne daugiau 40 |
|||||||
| 12-003-03-01-04 |
Užtikrinti visiems prieinamą ankstyvąjį ugdymą. |
3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (priežastys 1.3, 2.1, 2.2, 2.4)
|
–
|
–
|
Savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau –SADM), VRM |
Vaikų, nuo 2 metų iki privalomojo ugdymo amžiaus dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, dalis (proc.) |
88,4 (2019) |
95 |
LRV ĮP 1.1.1–1.1.7, HP–DV, LGV, ESF2027 |
| Socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių nuo 3 metų iki privalomo ugdymo amžiaus vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, skaičius |
413 (2021) |
Ne mažiau kaip 2000 |
|||||||
| Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, kurie yra privalomai ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas ne trumpiau kaip 6 mėn., dalis[9] (proc.) |
0 (2021) |
80 (2029) |
|||||||
| Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui įgyjantys kvalifikaciją[10] (skaičius) |
0 |
13 380 |
|||||||
| 12-003-03-02-01 |
Įgyvendinti įtraukųjį švietimą. |
3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastys 4.1, 4.3, 4.4, 8.3, 8.4) |
–
|
–
|
Savivaldybės, SADM, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau –SAM), VRM |
Mokyklų, pritaikytų asmenims su negalia, dalis (proc.) |
0,6 (2021)
|
20 |
LRV ĮP 1.2.10–1.2.12, HP–LGV, ESF2020, ESF2027 |
| Mokinių, tenkančių vienam švietimo pagalbos specialistui bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius |
18,6 (2020) |
12,5 |
|||||||
| Švietimo pagalbą ne trumpiau kaip 3 mėn. gavusių vaikų dalis[11] (proc.) |
0 (2021) |
85 (2029) |
|||||||
| Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus[12] |
0 (2021) |
1 200 (2029) |
|||||||
| Asmenų, kurie dalyvavę mokymuose įgijo kompetenciją, dalis[13] (proc.) |
0 (2021) |
80 (2029) |
|||||||
| 12-003-03-04-01 |
Sudaryti sąlygas kokybiš-koms, tarptautiš-koms ir prieina-moms studijoms. |
3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastys 15.5, 15.6)
|
3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastys 6.1, 6.2); 3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas (priežastys 11.1, 11.2, 11.3, 11.4); 3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo (studijų vertinimo sistema) |
Užtikrintas finansavimas universitetams dalyvauti Europos universitetų tinkluose, studijoms pritaikyti specialiųjų poreikių asmenims, lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklai palaikyti.
|
Užsienio reikalų ministerija (toliau –URM), VRM, SADM, aukštosios mokyklos, lituanistinio švietimo įstaigos |
Socialiai jautrių, socialinės atskirties ir / ar mažai atstovaujamų grupių studentų, gavusių tikslinę išmoką studijų prieinamumui gerinti, dalis[14] (proc.) |
0 (2021) |
1,29 (2029) |
LRV ĮP 1.6.1–1.6.7, HP–IK, LGV, NRD, RRF, ESF2020, ESF2027 |
| Padidėjęs Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, atlikusių tarptautines praktikas lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, skaičius |
26 (2020) |
61
|
|||||||
| Padidėjęs lituanistikos (baltistikos) centrų studentų, kurie dalį studijų (kursų) mokėsi Lietuvoje, skaičius |
60 (2019) |
140 |
|||||||
| 12-003-03-04-02 |
Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą. |
3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastys 15.1, 15.2, 15.3, 15.4, 15.6.) |
3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo (didinti mokslo veiklų bazinį finansavimą) |
Patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriuo įtvirtinta mokslo ir studijų finansavimo bei priėmimo sistemos pertvarka. |
Aplinkos ministerija (toliau – AM), EIM, aukštosios mokyklos
|
Asmenų, studijuojančių savo lėšomis, dalis nuo visų studijuojančių asmenų (proc.) |
43 (2020) |
25 |
LRV ĮP 1.7.1–1.7.4, HP–IK, NRD, RRF |
| Aukštųjų mokyklų, vykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimą, dalis (proc.) |
24 (2020) |
85 |
|||||||
| 12-003-03-04-03 |
Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą. |
3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastys 12.1, 12.2, 12.3, 12.4, 12.5, 12.6, 12.7, 12.8)
|
–
|
Skirti finansavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Priimti reikalingus Profesinio mokymo įstatymo ir kitus su profesiniu mokymu susijusius teisės aktų pakeitimus. Užtikrinti pakankamą kompetencijų vertinimo ir profesinio mokymo įstaigų išorinio vertinimo sistemos finansavimą. Įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą. |
SADM, EIM, Žemės ūkio ministerija (toliau –ŽŪM) |
Mokinių iš nepalankias sąlygas turinčių asmenų grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti, dalis[15] (proc.) |
0 (2021) |
4 (2029) |
LRV ĮP 1.8.1–1.8.6, NRD, RRF, ESF2027, HP–DV, LGV |
| Profesinio mokymo įstaigų, organizuojančių profesinio mokymo programas pameistrystės forma, dalis (proc.) |
47 (2019) |
100 |
|||||||
| Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose ir baigusių pirminio profesinio mokymo programos modulius, skaičiaus padidėjimas |
0 (2020)
|
4 900 |
|||||||
| Naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus[16] |
0 (2021) |
22 860 |
|||||||
| 12-003-03-05-01 |
Įdiegti vieno langelio principą karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti. |
3.5. Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais (priežastys 16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 16.5, 16.6, 16.7) |
3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastys 13.1, 13.2) |
Priimtas teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis vieningos mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį. Patvirtintas RRF ir ESF finansavimas, susietas su mokymosi galimybių finansavimu. |
SADM, EIM, VRM, KM |
Asmenų, kurie dalyvavę mokymuose įgijo kompetenciją, dalis[17] (proc.) |
0 (2021) |
80 (2029) |
LRV ĮP 1.9.1–1.9.6, NRD, RRF, ESF2027, HP–DV, LGV |
| Trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ir ES valstybių narių piliečių (išskyrus lietuvių kilmės asmenis), baigusių lietuvių kalbos pagrindų mokymus, dalis nuo visų atvykusių (proc.) |
Nėra duomenų (2020) |
30 |
|||||||
| Savivaldybių, kuriuose užtikrinamas profesinio orientavimo paslaugų teikimas mokiniams santykiu 1:800, skaičius |
Nėra duomenų (2020) |
60 |
|||||||
| 12-003-03-06-01 |
Įgyvendinti priemonę „Pirmiausia – mokytojas“. |
3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą (priežastys 17.1, 17.2 17.3, 17.4, 17.5)
|
3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastys 4.2, 8.2); 3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas (priežastys 9.3, 10.1); 3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastis 14.3) |
Pakeisti teisės aktus, reguliuojančius pedagogo veiklos vertinimą ir kvalifikacijos tobulinimą, sukuriant prielaidas mokytojo karjerai, kompetencijoms kryptingai tobulinti (taip pat ir siekiant magistro). Atlikti lituanistinio švietimo analizę ir parengti teisės aktų, susijusių su lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacinių kategorijų įgijimu ir įskaitymu, projektus. Sudaryti sąlygas lituanistinio švietimo vykdytojams užsienyje tobulinti kvalifikaciją. |
Aukštosios mokyklos, lituanistinio švietimo įstaigos |
30–49 m. mokytojų dalis (proc.) |
38,27 (2020–2021) |
60
|
LRV ĮP 1.3.1, 1.3.2, 1.3.7, 1.3.8, RRF, HP–DV, LGV, ESF2027 |
| Kvalifikaciją patobulinusių lituanistinio švietimo vykdytojų skaičius |
150 (2020) |
250
|
|||||||
| Dalyviai, pasibaigus jų dalyvavimui įgyjantys kvalifikaciją[18] (skaičius) |
0 (2021) |
7 170 |
|||||||
| 12-003-03-06-02 |
Įgyvendintipriemonę „Pedagogų rengimo ir edukologijos plėtra“. |
3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą (priežastys 17.1, 18.1, 18.2, 18.3, 18.4) |
3.3. Pritaikyti švietimo sistemą sklandžiai reemigravusių Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir atvykusių užsieniečių integracijai bei gerinti besimokančiųjų judumo sąlygas (priežastys 9.3 ir 10.1); 3.4. Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų (priežastis 12.8)
|
Numatyti Valstybės biudžeto lėšų nuosekliai didinti atlyginimus. Aukštąsias mokyklas aprūpinti studijų infrastruktūrai modernizuoti reikalingomis priemonėmis. Sudaryti sąlygas lituanistinio švietimo vykdytojams užsienyje įgyti reikiamą kvalifikaciją. |
Aukštosios mokyklos, Lietuvos mokslų taryba |
Mokytojų vidutinio darbo užmokesčio pokytis procentais nuo vidutinio darbo užmokesčio |
107 (2020) |
130 |
LRV ĮP 1.3.3–1.3.6, 1.3.9–1.3.10, ESF2027, HP–DV, LGV |
| Atliktų edukacinių tyrimų pagrindu parengtos publikacijos[19] (skaičius) |
0 (2021) |
30 (2029) |
|||||||
| Tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir / ar projektuose dalyvavusių tyrėjų, mokslinio tyrimo rezultatų ataskaitos[20] (skaičius) |
0 (2021) |
27 (2029)
|
|||||||
| Studentų, besinaudojančių sukurta / pritaikyta pedagogų rengimo centrų ar edukologijos doktorantūrai reikalinga infrastruktūra, dalis[21] (proc.) |
0 (2020)
|
70 (2029)
|
|||||||
| Lituanistinio švietimo vykdytojų, įgijusių reikiamą kvalifikaciją, procentinė dalis nuo šios kvalifikacijos neturinčių asmenų skaičiaus |
0 (2020) |
10 |
|||||||
| 12-003-03-01-23 (RE) |
Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams. |
3.1 Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį (priežastys 2.3) |
3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastis 4.1) |
– |
Regionų plėtros tarybos, savivaldybės |
Vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose nuo 3 metų iki privalomo pradinio ugdymo amžiaus, dalis (proc.) |
89,6 (2019) |
95 |
LRV ĮP 1.1.1, 1.1.3, HP–DV, LGV, ESF2027, Regioninė pažangos priemonė (toliau – RPP) |
| Negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose (bendrosiose klasėse), dalis (proc.) |
48,9 (2020–2021) |
90 |
|||||||
| 12-003-03-02-17 (RE)
|
Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą.
|
3.2 Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui (priežastys 4.1, 5.2) |
–
|
–
|
Regionų plėtros tarybos, savivaldybės
|
Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis (išskyrus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančius vaikus) |
61,7 (2020) |
75 |
LRV ĮP 1.1.2, 1.2.8, 1.2.11, HP–DV, LGV, ESF2027, RPP
|
_____________________________________
[1] 2021–2030 metų švietimo plėtros programoje (toliau – Programa) vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
[2] Pildoma vadovaujantis Metodikos 9 priede nurodyta priemonių kodavimo tvarka.
[3] LRV ĮP – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano priemonė; HP – priemonė, kuria prisidedama prie darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliojo principo įgyvendinimo; NRD – Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo priemonė; RPP – regioninė pažangos priemonė.
[4] NRD 2021–2022 m. nebuvo rengtas. NRD priedo CSR 2020–2021 m. atitinkamos priemonės netiesiogiai prisideda prie ES Tarybos 2 rekomendacijos įgyvendinimo: Švelninti krizės poveikį užimtumui. Didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą bei aprėptį ir skatinti gerinti įgūdžius. Užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą ir padidinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos veiksmingumą apsaugant nuo skurdo.
[6] ES fondų investicijų programa.
[7] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis.
[8] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[9] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[10] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[11] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[12] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[13] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[14] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[15] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[16] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[17] Rodiklis skaičiuojamas ir ES fondų, ir RRF lėšomis finansuojamoms veikloms. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[18] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[19] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[20] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.
[21] 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai rodiklis. Siekiant suskaičiuoti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos Lietuvai lėšomis finansuotus pasiekimus, pradinė rodiklio reikšmė yra lygi nuliui.