Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ
Į S T A T Y M A S
Politinių organizacijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės organizacijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus Lietuvos Respublikoje gyvenančius Europos Sąjungos valstybių narių piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti šių asmenų interesus ir politinę valią.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija ir rinkimų komitetas, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų ir rinkimų komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.
2. Šis įstatymas nereglamentuoja politinių partijų, kurios pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo su visais pakeitimais laikomos Europos politinėmis partijomis, finansavimo ir jų finansavimo kontrolės.
2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos
1. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus.
2. Auditorius – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą.
3. Analitinis centras – pagal šį ir Viešųjų įstaigų įstatymą įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.
4. Europos politinis fondas – Europos politinio fondo statusą turintis juridinis asmuo, įsteigtas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 Dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL 2014 L 317, p. 1).
3. Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis.
4. Politinė organizacija - pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo: politinė partija arba rinkimų komitetas, kurio tikslas yra tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir, priklausomai nuo organizacijos formos, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime.
5. Politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose.
6. Parlamentinė politinė partija – politinė partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime.
7. Rinkimų komitetas – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę, dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
8. Politinės organizacijos einamoji banko sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės organizacijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės organizacijos lėšos ir iš kurios apmokamos politinės organizacijos išlaidos, skirtos įstatymuose nustatytai politinės organizacijos veiklai vykdyti.
9. Politinės organizacijos steigėjas – politinę organizaciją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs 18 metų.
10. Politinių organizacijų finansavimo stebėsena – duomenų apie politinių organizacijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais.
11. Už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo – politinės organizacijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba politinės organizacijos paskirtas asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už politinės organizacijos apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
12. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
13. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita, kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme numatytos išlaidos.
3 straipsnis. Teisė jungtis į politines organizacijas
4 straipsnis. Politinių organizacijų veiklos pagrindai
1. Politinės organizacijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, savo įstatais bei programa.
2. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos ir politinės organizacijos, jų padaliniai. Šis draudimas netaikomas Europos politinėms partijoms, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.
3. Draudžiama steigtis ir veikti politinėms organizacijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.
ANTRASIS SKIRSNIS
POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ STEIGIMAS, REGISTRAVIMAS IR PABAIGA
5 straipsnis. Politinių organizacijų steigimas
1. Politinės organizacijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.
2. Politinės organizacijos steigėjai nuo politinės organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos steigėju ar nariu.
3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip 2000 steigėjų. Steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.
4. Rinkimų komitetui, kuris dalyvaus rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina, kad jis Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip tūkstantį steigėjų.
5. Rinkimų komitetui, kuris dalyvaus tik savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų 0,1 proc., bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės į kurios tarybą kandidatuos komitetas, ne trumpiau nei pusę metų toje savivaldybėje, kurios rinkimuose bus dalyvaujama, gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Steigėjai ir (arba) jų atstovai sušauktame rinkimų komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti rinkimų komiteto įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą steigėją atstovauti jam rinkimų komiteto steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Vienas steigėjas gali pagal įgaliojimus atstovauti ne daugiau kaip dešimčiai kitų steigėjų.
6 straipsnis. Politinės organizacijos steigimo dokumentas
1. Politinės organizacijos veikia pagal savo įstatus. Įstatai yra politinės organizacijos steigimo dokumentas.
2. Politinės organizacijos įstatuose turi būti nurodyta:
1) politinės organizacijos pavadinimas, kuris negali būti tapatus ar panašus į jau įregistruoto juridinio asmens ar politinės organizacijos pavadinimą, jame negali būti naudojami naudojami fizinių asmenų vardai ir pavardės;
4) politinės organizacijos veiklos tikslai. Jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai nurodant veiklos sritis bei rūšis;
9) politinės organizacijos suvažiavimo (susirinkimo, konferencijos) kompetencija, periodiškumas, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka;
10) politinės organizacijos kolegialūs valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs valdymo organai gali būti išrinkti, jų sprendimų priėmimo tvarka;
11) politinės organizacijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija, laikotarpis, kuriam vadovas gali būti išrinktas;
12) politinės organizacijos valdymo organų atskaitomybės suvažiavimui (susirinkimui, konferencijai) ir jų veiklos kontrolės tvarka;
3. Įstatuose gali būti numatyta ir kitų politinės organizacijos veiklos nuostatų, neprieštaraujančių Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.
4. Steigiamos politinės organizacijos įstatus turi pasirašyti politinės partijos steigėjų įgaliotas atstovas. Įsteigtos politinės organizacijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas.
7 straipsnis. Politinių organizacijų padaliniai
1. Politinės partijos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius. Politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus nuostatus. Politinė partija, įsteigusi filialą ar atstovybę, per 30 dienų nuo filialo ar atstovybės įsteigimo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti filialą ar atstovybę Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Kitų struktūrinių padalinių steigimo, likvidavimo tvarką ir funkcijas nustato politinės partijos įstatai.
8 straipsnis. Politinių organizacijų registravimas
2. Ne pagal šį įstatymą registruoti juridiniai asmenys negali būti pertvarkomi ir registruojami politine organizacija Juridinių asmenų registre.
3. Politinėms organizacijoms įregistruoti ir išregistruoti būtinus pateikti dokumentus, politinių organizacijų registravimo, išregistravimo ir politinių organizacijų duomenų ir įstatų pakeitimų registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai.
4. Politinių organizacijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų, pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtina ir dokumentus, patvirtinančius, kad politinę organizaciją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija).
5. Jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodyti dokumentai ir duomenys, Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės organizacijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai ir duomenys, nuo šių dokumentų bei duomenų pateikimo dienos 30 dienų terminas skaičiuojamas iš naujo.
6. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, jeigu politinės organizacijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.
7. Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės organizacijos pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
9. Politinė organizacija privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo politinės organizacijos narių sąrašą. Siekiant nustatyti, ar politinės organizacijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, Teisingumo ministerijai teikiamame politinių organizacijų narių sąraše turi būti nurodyta politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių organizacijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės organizacijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus.
9 straipsnis. Politinių organizacijų pertvarkymas ir pabaiga
1. Politinės organizacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą reorganizuoti arba likviduoti politinę organizaciją prima politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) arba įstatymų nustatytais atvejais teismas. Kai yra Civiliniame kodekse numatytos aplinkybės, politinė organizacija gali būti likviduojama Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu.
3. Reorganizuojant politinę organizaciją sujungimo ar padalijimo būdu, kai įvykdytos reorganizavimo sąlygos, nutraukusi po reorganizavimo savo veiklą politinė organizacija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo, o reorganizavimo metu įsteigta nauja politinė organizacija, kuri yra nutraukusios veiklą politinės organizacijos teisių perėmėja, pateikia dokumentus dėl jos įregistravimo. Nutraukusi veiklą politinė organizacija išregistruojama ir reorganizavimo metu įsteigta nauja politinė organizacija įregistruojama vienu metu.
4. Reorganizuojant politinę organizaciją prijungimo ar išdalijimo būdu, kai įvykdytos reorganizavimo sąlygos, prisijungusi prie kitos politinės organizacijos ir nutraukusi savo veiklą politinė organizacija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dėl jos išregistravimo, o tęsianti veiklą politinė organizacija, perimanti nutraukusios veiklą politinės organizacijos teises ir pareigas, pateikia dokumentus dėl duomenų ir steigimo dokumentų (jeigu jie buvo keičiami) pakeitimų įregistravimo. Nutraukusi veiklą politinė organizacija išregistruojama ir tęsiančios veiklą politinės organizacijos duomenų ir steigimo dokumentų pakeitimai įregistruojami vienu metu.
5. Jeigu politinėje organizacijoje liko mažiau negu jai steigti reikalaujamas narių skaičius, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą politinė organizacija arba Teisingumo ministerija, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačiusi, kad politinės organizacijos narių skaičius neatitinka šio įstatymo reikalavimų, turi pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Politinė organizacija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo politinės organizacijos nariai nenusprendžia politinės organizacijos reorganizuoti ar pertvarkyti.
TREČIASIS SKIRSNIS
POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS GARANTIJOS
10 straipsnis. Politinių organizacijų veiklos laisvė
11 straipsnis. Politinių organizacijų veiklos ribojimas
1. Politinių organizacijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu. Darbovietėse negali būti steigiami ir veikti politinių organizacijų padaliniai.
2. Konstitucijos ir įstatymų nustatytais atvejais šiuose įstatymuose nurodyti asmenys negali būti politinių organizacijų nariais arba turi sustabdyti narystę politinėje organizacijoje.
12 straipsnis. Politinių organizacijų organų sprendimų pripažinimas negaliojančiais
13 straipsnis. Teisė dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų,
merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą
1. Politinės partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą.
2. Rinkimų komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus Europos Parlamento rinkimams, turi lygias teises dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą.
3. Rinkimų komitetai, kurie atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl reikalingo steigėjų skaičiaus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, turi lygias teises dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
14 straipsnis. Teisė sudaryti koalicijas
15 straipsnis. Teisė skleisti informaciją apie politinės organizacijos veiklą
1. Politinės organizacijos turi teisę nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti politinės organizacijos idėjas, tikslus ir programą.
16 straipsnis. Teisė organizuoti masinius renginius
17 straipsnis. Teisė verstis kita veikla
Politinės organizacijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių bei kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kitų) organizavimo ir kita veikla, iš kurios gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės organizacijos įstatuose nurodytiems politinės organizacijos veiklos tikslams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI
19 straipsnis. Politinių organizacijų finansavimo šaltiniai
1. Politinės organizacijos finansavimo šaltiniai yra tik:
3) politinės organizacijos lėšos, gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis;
2. Politinės organizacijos nario mokesčiai yra:
3. Politinės organizacijos įstatuose gali būti nustatyta ir kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, nario mokesčių.
4. Politinės organizacijos narys per kalendorinius metus politinei organizacijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Į nario mokesčių sumą įskaitoma ir kalendoriniais metais apmokėtų politinės organizacijos steigimo išlaidų dalis. Bendra politinės organizacijos nario mokesčio politinei organizacijai suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų politinės organizacijos nario deklaruotų praėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba užpraėjusių kalendorinių metų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos) metinių pajamų. Jeigu bendra politinės organizacijos nario mokesčių politinei organizacijai suma per metus viršija 360 eurų, politinės organizacijos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Prieš priimdamas politinės organizacijos nario mokestį, kurio suma per metus viršija 360 eurų, už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės organizacijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Priimamas tik šio įstatymo reikalavimus atitinkantis nario mokestis. Šio įstatymo reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu politinės organizacijos finansavimo šaltiniu.
5. Nario mokestis, viršijantis 0,3 VMDU dydį, privalo būti mokamas tik banko pavedimu. Ne banko pavedimu gautą nario mokestį už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nario mokesčio gavimo perveda į politinės organizacijos einamąją banko sąskaitą.
6. Politinė organizacija registruoja nario mokestį sumokėjusius savo narius, nurodydama jų sumokėto nario mokesčio dydį. Politinės organizacijos nario mokesčio registracijos žurnalas kartu su politinės organizacijos metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
7. Politinės organizacijos lėšas, gautas iš šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 2 ir 7 punktus, nurodytų šaltinių, privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš politinės organizacijos einamosios banko sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės organizacijos politinei kampanijai finansuoti.
8. Politinės partijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti.
9. Garanto įvykdytos politinės organizacijos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padaliniui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje, nelaikomos politinės organizacijos finansavimo šaltiniu. Garantui įvykdžius politinės organizacijos prievolę, politinė organizacija privalo jam tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos paskolos sutartyje, įskaitant paskolos dydį ir palūkanas, grąžinti paskolą. Fizinis asmuo, kuris nėra politinės organizacijos narys, arba juridinis asmuo negali būti garantu politinės organizacijos prievolėms.
10. Finansuoti politines organizacijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama.
11. Politinei organizacijai gavus lėšų iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą. Šioje dalyje nustatyta tvarka Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu lėšų grąžinimas ar pervedimas į valstybės biudžetą sustabdomas, jeigu dėl neleistino politinių organizacijų finansavimo yra pradėtas (vyksta) baudžiamasis procesas ar pagal šio įstatymo 29 straipsnį atliekamas politinės organizacijos veiklos tyrimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu lėšų grąžinimas jas pervedusiam asmeniui ar pervedimas į valstybės biudžetą tęsiamas, kai nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, byla ar procesas, ar politinės organizacijos veiklos tyrimas, taip pat kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šios lėšos nėra konfiskuojamos. Ikiteisminį ar politinės organizacijos veiklos tyrimą pradėjusi ar jį nutraukusi institucija apie tai informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją.
12. Jeigu politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kurią politinė organizacija priėmė ar panaudojo iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai.
20 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms
1. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms numatomi Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą.
3. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, šiai politinei partijai Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu iki dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos valstybės biudžeto asignavimai neskiriami. Jeigu nustatoma, kad politinė partija pažeidė šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu politinei partijai neskiriama valstybės biudžeto asignavimų suma, atitinkanti nepaviešintų sutarčių, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vertę. Dėl šių priežasčių nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą.
5. Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms gali būti naudojami tik:
5) mokesčiams ir kitoms įmokoms į valstybės biudžetą, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokoms;
8) politinės partijos paimtoms paskoloms, skirtoms šios dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytoms išlaidoms, apmokėti.
6. Valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos šio straipsnio 5 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose numatytoms išlaidoms, jeigu jų turėta vykdant šio įstatymo 17 straipsnyje numatytą veiklą. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatytos veiklos apskaita tvarkoma atskirai nuo valstybės biudžeto asignavimų naudojimo apskaitos.
7. Valstybės biudžeto lėšomis negali būti laiduojama, garantuojama už trečiųjų asmenų įsipareigojimus, taip pat šiomis lėšomis negali būti atlyginama trečiųjų asmenų padaryta žala.
8. Kaip buvo panaudoti valstybės biudžeto asignavimai, politinė partija nurodo valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaitoje, teikiamoje kartu su politinės partijos finansinių ataskaitų rinkiniu.
9. Per metus nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai lieka politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje ir gali būti naudojami kitais metais šio straipsnio 5 dalyje numatytai veiklai finansuoti.
21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti
dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka
1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.
2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms organizacijoms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai.
3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą (pakartotinių, naujų rinkimų ir pakartotinio balsavimo), kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę arba jiems nutrūkus laisva vieta buvo užimta nerengiant rinkimų, galiojančius rezultatus:
1) paskutinių Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo atveju, kai keltų kandidatų sąrašas yra koalicinis, gautų balsų skaičius politinėms organizacijoms paskirstomas proporcingai koaliciniame sąraše esančių kandidatų skaičiui;
2) paskutinių Seimo rinkimų, paskutinių pakartotinių rinkimų, paskutinių naujų rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardose. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms;
3) paskutinio pakartotinio balsavimo vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose. Jeigu pakartotinis balsavimas, išrinkus Seimo narį rinkimuose, pakartotiniuose rinkimuose ar naujuose rinkimuose, nebuvo rengiamas, tai vietoj pakartotinio balsavimo rezultatų imami paskutiniai rinkimų, pakartotinių rinkimų ar naujų rinkimų rezultatai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu kandidatą iškėlė kelios politinės partijos, kandidato gauti balsai po lygiai paskirstomi jį iškėlusioms politinėms partijoms.
4. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydis, skiriamas politinei partijai, nustatomas šia tvarka:
1) sumuojant tik rinkėjų balsus, paduotus už tų politinių partijų, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, kandidatus, nustatomas visų balsų skaičius;
2) vieno rinkėjo balso pusės metų finansinis koeficientas nustatomas pusę valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės organizacijos partijos veiklai finansuoti, dalijant iš visų rinkėjų balsų skaičiaus;
3) politinei partijai skiriami valstybės biudžeto pusmetiniai asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti nustatomi vieno rinkėjo balso pusės metų finansinį koeficientą padauginus iš rinkėjų, padavusių savo balsus už šios politinės organizacijos partijos kandidatus, balsų skaičiaus;
4) jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos keltas kandidatas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus arba kandidatų sąrašas buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus, už tą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje ar tą kandidatų sąrašą paduoti rinkėjų balsai skirstant valstybės biudžeto asignavimus neskaičiuojami.
5. Politinei partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų politinės partijos veiklai finansuoti, dydį šiame straipsnyje nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Jeigu kalendorinių metų pabaigoje vyksta teisminiai ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo politinei partijai neskirti valstybės biudžeto asignavimai pagal 20 straipsnio 4 dalį arba 21 straipsnio 6 dalį, nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai pervedami į Vyriausiosios rinkimų komisijos depozitinę sąskaitą ir joje saugomi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
6. Jeigu po Seimo rinkimų yra įregistruojama nauja šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri yra parlamentinė partija, jos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurių dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jei juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami tuo atveju, kai naujai politinei partijai atstovaujantys Seimo nariai į Seimą buvo išrinkti kaip politinės partijos, kuriai valstybės biudžeto asignavimai neskirti dėl šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų pažeidimų, kandidatai.
22 straipsnis. Politinių organizacijų turtas ir lėšos
1. Politinės organizacijų įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti gali turėti trumpalaikio ir ilgalaikio turto.
3. Politinė organizacija su jos politine kampanija susijusius įsiskolinimus apmoka politinės organizacijos lėšomis.
PENKTASIS SKIRSNIS
BUHALTERINĖ APSKAITA IR KONTROLĖ
23 straipsnis. Buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
1. Politinės organizacijos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai.
2. Už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo kalendoriniams metams pasibaigus parengia politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su politinės organizacijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai: valstybės biudžeto asignavimų panaudojimo ataskaita, politinės organizacijos veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi politinės organizacijos veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, taip pat informacija apie paskleistą politinę reklamą ir jos finansavimo šaltiniai.
3. Politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
4. Politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinį ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus pasirašo politinės organizacijos pirmininkas arba politinės organizacijos valdymo organo paskirtas už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo.
5. Politinės organizacijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus, auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų, jeigu ji privaloma, ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalą. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.
24 straipsnis. Politinių organizacijų finansavimo kontrolė
1. Politinių organizacijų finansavimą pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.
2. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) tvirtina šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytų priedų ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalo formas, jų pildymo ir pateikimo tvarkos aprašus;
2) suderinusi su Lietuvos auditorių rūmais, tvirtina techninę užduotį politinės organizacijos patikrinimą atliekančioms audito įmonėms, nustatydama auditoriaus atliekamo darbo mastą;
3) jos nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip politinės organizacijos laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlo traukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, kurioms įstatymų suteikta kompetencija leidžia patikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų;
4) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinys ir šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti jo priedai būtų skelbiami nedelsiant gavus jo duomenis ir atnaujinami, kad šie duomenys atitiktų gautą informaciją;
5) sudaro sąlygas ir atsako, kad jos interneto svetainėje būtų skelbiami politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai, juose būtų nurodytas politinės organizacijos nario vardas, pavardė ir sumokėta suma;
3. Vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių organizacijų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
25 straipsnis. Nepriklausomas politinių organizacijų patikrinimas
1. Politinė organizacija, per kalendorinius metus gavusi didesnę kaip 200 VMDU dydžių pajamų sumą, privalo su audito įmone arba auditoriumi sudaryti politinės organizacijos patikrinimo sutartį.
2. Politinių organizacijų, per kalendorinius metus gavusių mažiau negu 200 VMDU dydžių pajamų sumą, patikrinimą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Šioje dalyje nurodytam nepriklausomam politinės organizacijos patikrinimui atlikti Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių arba auditorių paslaugas.
3. Auditorius:
1) turi atlikti politinės organizacijos patikrinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, nustatančią auditoriaus atliekamo darbo mastą;
26 straipsnis. Finansavimo viešumas
1. Politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinys su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais ir auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, politinės organizacijos narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokestį, sąrašai yra vieši ir skelbiami 10 metų.
2. Kiekvienas asmuo, pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą galintis finansuoti politinės kampanijos dalyvius, arba viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo atstovas, pateikęs tai patvirtinantį dokumentą, turi teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje susipažinti su bet kurios politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkiniu ir jo priedais ir skelbti jų duomenis per visuomenės informavimo priemones.
3. Politinės organizacijos, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sutarties sudarymo dienos savo interneto svetainėse paskelbia visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis, neatsižvelgdamos į jame nustatytas išimtis perkančiosioms organizacijoms. Pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų politinės organizacijos savo interneto svetainėse paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybai teikiamas ataskaitas.
27 straipsnis. Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsena
2. Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną atlieka Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos tvarką ir metodus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Atlikdama politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos paslaugas.
5. Apibendrintus politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija nuolat skelbia savo interneto svetainėje. Kontrolę atliekančioms institucijoms pagal kompetenciją turi būti teikiami detalūs politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos duomenys, o politinei organizacijai ir analitiniam centrui – tik duomenys apie jos veiklą.
6. Vykdydama politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę raštu kreiptis į politinę organizaciją ir analitinį centrą ir gauti informaciją iš jos. Politinė organizacija ir analitinis centras privalo ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos rašte nurodyto termino pabaigos pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijoms atlikti. Nepateikus informacijos ar dokumentų, reikalingų sprendimui, ar politinė organizacija padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priimti, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą, iki bus pateikta šioje dalyje nurodyta informacija ir dokumentai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
POLITINĖS ORGANIZACIJOS ATSAKOMYBĖ
28 straipsnis. Politinės organizacijos atsakomybė
29 straipsnis. Politinės organizacijos veiklos tyrimas
1. Politinės organizacijos veiklos tyrimas atliekamas vadovaujantis Civilinio kodekso
antrosios knygos X skyriaus nuostatomis, kurios taikomos tiek, kiek politinės organizacijos veiklos tyrimo šis įstatymas nereglamentuoja kitaip.
2. Prokuroras turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar politinė organizacija, jos valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai.
3. Netinkama politinės organizacijos veikla laikytini tokie veiksmai, kai:
1) politinė organizacija priima sprendimus politinės organizacijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių;
4. Jeigu nustatoma, kad politinės organizacijos veikla yra netinkama, teismas gali taikyti vieną iš šių priemonių:
2) įpareigoti politinę organizaciją, jos valdymo organus ar jų narius atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti;
30 straipsnis. Šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai
1. Šiurkščiais šio įstatymo pažeidimais laikoma:
3) saugotinų dokumentų praradimas, kita veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinys atitinka tikrovę;
2. Sprendimą, ar politinė organizacija padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima Vyriausioji rinkimų komisija.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ANALITINIS CENTRAS
31 straipsnis. Analitinio centro veiklos pagrindai.
1. Politinės partijos tikslų įgyvendinimui gali būti steigiamas politinės partijos analitinis centras, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga.
2. Analitinio centro steigimą, veiklą ir pabaigą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, tiek, kiek šis ir kiti įstatymai nenustato kitaip.
3. Politinė partija gali steigti ir būti dalininku tik vieno analitinio centro. Analitinis centras negali būti įsigyjamas, perleidžiamas, pertvarkomas, reorganizuojamas. Analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei dalininką – politinę partiją.
4. Analitinis centras steigiamas ir likviduojamas politinės partijos valdymo organo sprendimu, jei politinės partijos įstatuose nėra nustatyta kitaip.
5. Analitinio centro dalininko kompetencijai priskirtus sprendimus priima politinės partijos valdymo organas, jei politinės partijos įstatuose nėra nustatyta kitaip.
32 straipsnis. Analitinio centro finansavimo šaltiniai
1. Analitinio centro finansavimo šaltiniai yra tik:
2) lėšos, gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių (paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
2. Analitiniam centrui visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo Analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams stebėseną.
33 straipsnis. Analitinio centro veiklos ribojimai
1. Analinio centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos politinių Rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai.
2. Analitinis centras gali teikti paslaugas tik politinei partijai, analitinio centro organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą.
3. Analitinio centro veiklos ribojimai politinės kampanijos laikotarpiu:
1) Analitinio centro organizuojamuose renginiuose ir platinamoje medžiagoje draudžiama naudoti bet kokios politinės partijos atributiką, politinių lyderių bei kandidatų atvaizdus, vardus, pavardes ar kitaip aiškiai įdentifikuojančius politiką duomenis, jei tai nėra tiesioginių politinės reklamos paslaugų teikimas analitinio fondo steigėjui;
2) Informavimo (reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą negali būti naudojamos kaip paslėpta politinė reklama ir pažeisti politinės reklamos tvarką. Reklama ir kitos informavimo priemonės apie analitinio fondo įprastą nuolatinę veiklą, renginius, mokymus ir pan., jei laikomasi šio Įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nėra laikoma politine reklama.
34 straipsnis. Analitinio centro buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
1. Analitinio centro buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys teisės aktai. Šis įstatymas nustato papildomus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir ataskaitų reikalavimus analitiniam centrui.
2. Kartu su analitinio centro metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami priedai:
3) analitinio centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant paslaugas teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais;
3. Analitinis centras kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų analitinio centro metinį finansinių ataskaitų rinkinį su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais jo priedais, veiklos ataskaitą, auditoriaus ataskaitą (jeigu ji privaloma pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą). Prireikus, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su analitinio centro finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.
35 straipsnis. Analitinių centrų finansavimo kontrolė
1. Analitinio centro finansavimą, pagal kompetenciją, įstatymų nustatyta tvarka, kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.
36 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Pripažinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą NR. I-606 netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais.