Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2010 M. BIRŽELIO 22 D. NUTARIMO
NR. XI-938 „DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO IR BUVEINĖS NUSTATYMO
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2010 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. XI-938
(Lietuvos Respublikos Seimo
2024 m. nutarimo Nr. redakcija)
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTAS
Aukštojo mokslo steigimas Klaipėdoje laikomas svarbiu veiksniu nepriklausomos Lietuvos vystymuisi. Tarpukario metais Klaipėdoje buvo įkurtos dvi aukštosios mokyklos – Prekybos institutas (1934 metai) ir Respublikos pedagoginis institutas (1935 metai). Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo universiteto steigimo Klaipėdoje idėja buvo laikoma istoriškai brandžia ir kultūriškai bei ekonomiškai svarbia. Klaipėdos universitetas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. I-640 „Dėl Klaipėdos universiteto“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 54 „Dėl Klaipėdos universiteto laikinojo statuto“ patvirtintas laikinasis Klaipėdos universiteto statutas. 1991 m. vasario 12 d. įvyko pirmas Klaipėdos universiteto senato posėdis. 1995 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-1131 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto“ patvirtintas Klaipėdos universiteto statutas.
Klaipėdos universitetas įkurtas siekiant stiprinti Vakarų Lietuvos socialinį ir ekonominį augimą, puoselėti kultūros ir istorijos paveldą, stiprinti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, geopolitinį ir kultūrinį pripažinimą tarptautiniu mastu. Klaipėdos universiteto daugiasritę struktūrą sąlygojo iki jo įkūrimo Klaipėdoje veikę kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų padaliniai. Klaipėdos universiteto struktūra suformuota sujungiant 1959 metais įsteigtą Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą, nuo 1975 metais veikusį Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetą, dalį 1971 metais įkurto Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto katedrų ir 1987 m. įkurtą Lietuvos mokslų akademijos Ekosistemų analizės mokslo centrą. Universiteto sveikatos ir medicinos mokslų ir studijų proveržį žymi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 410 „Dėl savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, turto perėmimo valstybės nuosavybėn ir sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Klaipėdos universitetinę ligoninę, viešąją įstaigą Palangos reabilitacijos ligoninę ir viešąją įstaigą Klaipėdos jūrininkų ligoninę“, pagal kurį Klaipėdos universitetas kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija tapo Klaipėdos universiteto ligoninės dalininkais. Tai įgalino Klaipėdos universitetą dalyvauti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios Klaipėdos universiteto ligoninės valdyme ir kartu vykdyti studijas bei mokslinius tyrimus.
Klaipėdos universitetas yra Lietuvos mokslo, studijų pažangos ir kultūros puoselėjimo centras, regioninės politikos ir plėtros katalizatorius, jūros mokslų ir studijų lyderis, turintis tarptautiniu mastu pripažintus mokslų ir studijų pasiekimus ir sėkmingai išvystytą jūrinį slėnį kaip atviros prieigos tinklaveikos centrą, realizuojantį mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimą ir inovacijų ekosistemos regionalizaciją. Klaipėdos universiteto vizija yra būti ateičiai kuriančiu Lietuvos universitetu su pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais ir Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis.
Klaipėdos universiteto misija yra puoselėti mokslo ir studijų vienovę, ugdant visaapimančios mokslinės minties, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, reflektyvumo gebėjimus, kurie padėtų kurti mokslo pažangą ir inovacijas, tarnaujančias žmogaus ir gamtos darnai stiprinti, urbanizuotų pakrančių tvariai plėtrai, visuomenės gerovei kurti, valstybės ir pasaulio pažangai.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos universiteto statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja Klaipėdos universiteto (toliau – Universitetas) vaidmenį Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, pavadinimą, buveinę, teisinę formą, Universiteto misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, Universiteto valdymo organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo, skyrimo ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kitus Universiteto veiklos dalykus.
3. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.
5. Universitetas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Didžiosios Europos universitetų chartijos ir šio Statuto laiduojamą autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, demokratinės savivaldos principų puoselėjimą, Universiteto teritorijos, valdomų pastatų, materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas. Autonomijos pagrindu Universitetas saugo ir gina mokslo tyrinėjimų, pasaulėžiūros ir žodžio laisvę bei pagarbą žmogaus teisėms. Universiteto autonomija derinama su atsakomybe Lietuvos valstybei, atvirumu ir atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, bet šie principai negali būti laikomi pagrindu siaurinti Universiteto autonomiją Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose neįtvirtintais pagrindais.
6. Universitetas yra Lietuvos ir pasaulio akademinės bendruomenės dalis. Universitetas dalyvauja tarptautinių ir nacionalinių asociacijų, konsorciumų ir aljansų veikloje, jų įgyvendinamuose projektuose ir programose. Universiteto veikla peržengia geografines ir politines sienas, siekiant sudaryti sąlygas įvairioms kultūroms vienai kitą pažinti ir turtinti, puoselėjant bendrus mokslo, studijų ir inovacijų projektus. Universitete pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos mokslinių tyrimų erdvės, Europos aukštojo mokslo erdvės ir kitos nacionalinės ir tarptautinės akademinės bendruomenės komunikatų nuostatos, vykdant mokslinius tyrimus, studijas ir kuriant inovacijas. Universitetas pripažįsta ir puoselėja Europos humanistines tradicijas, Europos Sąjungos vertybes – pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Universitetas yra atviras savo bendruomenės narių įvairovei kalbų, tautybių, pilietybių, socialinės kilmės ar padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, šeiminės padėties, lyčių, lytinės orientacijos, neįgalumo patirčių atžvilgiu.
II SKYRIUS
UNIVERSITETO VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI,
VEIKLOS SRITYS
7. Universiteto veiklos tikslai:
7.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
7.2. darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus ir menininkus, mokslo ir meno srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
7.3. bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, mokslo, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti Vakarų Lietuvos ir visos šalies pažangą;
7.4. ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
8. Universiteto uždaviniai:
8.1. skleisti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, idėją, moksline ir praktine veikla siekti ją įgyvendinti, ugdyti šią idėją puoselėjančią visuomenę;
8.2. plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos (Prūsijos) istoriniu ir kultūriniu paveldu;
8.3. bendradarbiaujant su kitų valstybių universitetais ir kitais mokslo centrais, plėtoti Baltijos jūros ir jos aplinkos mokslinius tyrimus;
8.4. rengti Lietuvai reikalingus aukščiausios kvalifikacijos specialistus, taip pat mokslininkus ir menininkus, gebančius dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą;
8.5. kurti šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkančią mokslinių tyrimų ir studijų bazę, kuri leistų išplėsti tarptautinius mokslinius tyrimus ir studijas;
8.8. informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslo veiklos kokybės užtikrinimo priemones, Universiteto finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, taip pat apie studijų ir mokslo krypčių bei Universiteto išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;
8.9. laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai;
8.10. įgyvendinant studijų programas, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą;
9. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
9.2. sudaro sąlygas asmenims įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais;
9.4. organizuoja studijas, sudarydamas sąlygas studijuoti individualius poreikius turintiems studentams;
9.6. mokslinių tyrimų pagrindu kuria ir įgyvendina naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, tarptautiniais aukštųjų mokyklų tinklais;
9.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka teikia Universiteto veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;
9.8. vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius;
9.9. bendradarbiaudamas su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslo, meno ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatina visuomenės, šalies ir jos regionų pažangą;
9.10. siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;
9.11. skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, skatina demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;
10. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais mokslo, meno ir studijų principais:
11. Universiteto pagrindinės veiklos sritys – švietimas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla.
12. Universiteto veiklos rūšys:
12.1. švietimas – aukštojo mokslo veikla, švietimui būdingų paslaugų teikimas, kita ugdomoji bei šviečiamoji veikla;
III SKYRIUS
UNIVERSITETO TEISĖS
14. Universitetas turi teisę:
14.2. įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų įstaigų ir mokslo ir studijų institucijų steigimą ir veiklą, nustatyta tvarka būti kitų viešųjų įstaigų dalininku, steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kai jų steigimas yra susijęs su studijų organizavimu ir mokslinių tyrimų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti.
IV SKYRIUS
UNIVERSITETO VALDYMAS
15. Universiteto valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba) ir Universiteto senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas – Universiteto rektorius (toliau – Rektorius). Siekiant Tarybos ir Senato veiklų koordinavimo šaukiama Tarybos ir Senato metinė asamblėja, veikianti pagal savo reglamentą.
16. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir veiksmingumo principais.
PIRMASIS SKIRSNIS
TARYBA
17. Taryba yra Universiteto strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
18. Taryba:
18.2. įvertinusi Senato nuomonę, tvirtindama Rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, nustato akademinius padalinius ir jiems prilygintų padalinių struktūrą;
19. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
19.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia Universiteto Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
19.2. kiti Universiteto akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka renka ir atšaukia 4 narius, priklausančius Universiteto personalui;
20. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 8 vietų, Senato apibrėžtų atsižvelgiant į Universiteto interesus.
22. Tarybos nariui keliami reikalavimai yra nustatyti Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
23. Tarybos kadencijos trukmę ir terminą, kada Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį, reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 6 dalis.
24. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, garsiai perskaito ir pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Tarybos nario įsipareigojimą priima Senato pirmininkas. Tarybos nariai atsiskaito už savo veiklą Universiteto bendruomenei Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
25. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.
26. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 24 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą ar asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
27. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam kadencijos laikui Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 24 punkte nurodytą įsipareigojimą.
28. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų, išskyrus atvejus, kai Tarybos nariai atsisako atlygio. Atlygis už faktiškai dirbtą laiką apskaičiuojamas pagal išdirbtų valandų skaičių, dauginant iš profesoriaus pareigoms nustatyto Universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos apraše valandinio atlyginimo dydžio (be kintamosios dalies). Tarybos nariui atlygis mokamas 2 kartus per metus (birželio ir gruodžio mėnesiais) Rektoriaus įsakymu.
ANTRASIS SKIRSNIS
SENATAS
30. Senatas:
30.2. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato reglamente nustatytais būdais;
30.3. fakulteto ar jiems prilygintų padalinių tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia docento, profesoriaus, Universiteto garbės daktaro, profesoriaus emerito, Rektoriaus emerito ir kitus vardus;
30.4. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos;
31. Senato nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys pagal Mokslo ir studijų įstatymo 5 straipsnyje nustatytą reglamentavimą. Rekomenduojama rinkti asmenis, kurie turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažinti menininkai. Ši rekomendacija netaikoma studentų atstovams. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Rinkimų dieną profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių, docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.
32. Senato nariai, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renkami tokia tvarka:
32.1. Senatą sudaro 35 nariai, iš kurių 27 narius išrenka Universiteto akademinė bendruomenė, 7 nariai yra studentų atstovai ir Rektorius;
32.2. kiekvienam fakultetui ir jam prilygintam padaliniui Senate atstovauja ne mažiau kaip vienas darbuotojas. Kitų renkamų Senato narių kvotas proporcingai padaliniuose dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui nustato Senatas, atsižvelgdamas į Statuto 31 punkte nurodytą Senato procentinę sudėtį;
32.3. Senato rinkimų komisiją ir jos pirmininką Senato pirmininko teikimu tvirtina Senatas ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki Senato kadencijos pabaigos. Senato rinkimų komisija paskiria Senato rinkimų datą, vietą ir laiką, tvirtina rinkėjų sąrašus ir skelbia Senato sudėtį. Senato rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki Senato kadencijos pabaigos;
32.4. Senato rinkimų teisę turi visi dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys Universitete ne mažiau kaip 0,25 etato;
32.5. kandidatus į Senato narius turi teisę kelti fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybos ar darbuotojų susirinkimo dalyviai. Save išsikėlusį asmenį Senato rinkimų komisija į kandidatų sąrašą įtraukia tik tuo atveju, jeigu asmuo pateikia ne mažiau kaip 10 jį remiančių Senato rinkimų teisę turinčių padalinio, į kurio kvotą pretenduoja, akademinės bendruomenės narių parašų. Kiekvieno padalinio kandidatų skaičius turi būti didesnis už nustatytą kvotą;
32.6. Senato nariai renkami slaptu balsavimu. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkėjų. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu į paskutines kvotos vietas keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai;
32.7. kai išrinktas Senato narys nebegali būti Senato nariu arba jis tampa nariu pagal pareigas, jo vietą užima daugiausiai balsų surinkęs, bet į padalinio kvotą nepatekęs kandidatas. Jeigu tokių nėra ar jie atsisako Senato nario statuso, rengiami naujo Senato nario rinkimai, jeigu iki Senato kadencijos pabaigos lieka ne mažiau kaip vieni metai.
34. Senato nario įgaliojimai baigiasi pasibaigus Senato kadencijai, jam atsistatydinus iš Senato narių, kitais įstatymų nustatytais atvejais.
35. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Senato išrinkimo šaukia Rektorius.
36. Senatas iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Senato pirmininku negali būti Rektorius. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiau kaip pusę posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų. Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo Senato pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas neišrenkamas, siūlomi kiti kandidatai. Senato pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių balsų dauguma.
37. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 narių. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba Rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.
38. Senato priimti sprendimai skelbiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje. Senato sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato sprendimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato sprendimus skelbia Senato pirmininkas. Remdamasis Senato sprendimais, Rektorius leidžia atitinkamus įsakymus.
39. Apie Senato sprendimus Universiteto bendruomenė informuojama Senato reglamente nustatytais terminais Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais. Senatas kartą per metus atsiskaito už savo veiklą akademinės bendruomenės susirinkime, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
TREČIASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
42. Rektorius:
42.4. teikia Tarybai tvirtinti Universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašą ir pagal jį, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato tarnybinių atlyginimų, priemokų ir kitų išmokų bei paskatinimų dydžius;
42.5. turi teisę laikinai sustabdyti Universiteto akademinių padalinių tarybų nutarimų galiojimą, jeigu jie prieštarauja įstatymams ar kitiems vidiniams Universiteto dokumentams, ir teikia šį sprendimą svarstyti Senatui;
42.6. turi teisę panaikinti Universiteto akademinių padalinių vadovų potvarkius, jeigu jie prieštarauja įstatymams ar kitiems vidiniams Universiteto dokumentams;
42.8. įvertinęs Tarybos nuomonę, skiria ir atleidžia prorektorius, nustato jų funkcijas ir įgaliojimus;
42.9. įvertinęs Tarybos ir fakulteto arba jam prilyginto padalinio tarybos nuomonę, skiria fakulteto dekaną arba jam prilyginto padalinio vadovą;
42.10. įvertinęs fakulteto dekano ir jam prilyginto padalinio vadovo siūlymą, skiria katedrų vedėjus ir jiems prilygintų padalinių vadovus;
42.11. įvertinęs fakulteto dekano ir jam prilyginto padalinio vadovo teikimą, skiria fakulteto prodekanus ir jam prilyginto padalinio vadovo pavaduotojus;
43. Viešą konkursą Rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Jeigu renkant Rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į Rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas Universiteto Rektoriaus rinkimų reglamente nustatyta tvarka. Jeigu pakartotinio balsavimo metu Rektorius neišrenkamas, skelbiami nauji Rektoriaus rinkimai.
44. Rektoriumi turi būti nepriekaištingos reputacijos, mokslinės, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį arba yra pripažintas menininkas, mokantis valstybinę (lietuvių) kalbą ir kelias užsienio kalbas.
45. Su išrinktu Rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
47. Rektorius gali perduoti įsakymu dalį savo funkcijų prorektoriams, dekanams ar kitiems administracijos padalinių vadovams. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
V SKYRIUS
UNIVERSITETO STRUKTŪRA
49. Universitetą sudaro:
49.1. fakultetai ir jiems prilyginti padaliniai (mokslo ir (arba) studijų institutai, kolegijos, prijungtos Vyriausybės sprendimu, ir pan.);
PIRMASIS SKIRSNIS
FAKULTETAI IR JIEMS PRILYGINTI PADALINIAI
52. Fakultetą arba jam prilygintą padalinį sudaro:
53. Fakulteto arba jam prilyginto padalinio valdymo organai yra dekanas (fakultetui prilyginto padalinio vadovas) ir padalinio taryba.
55. Fakulteto arba jam prilyginto padalinio taryba atlieka šias funkcijas:
55.2. svarsto ir teikia Senatui tvirtinti mokslinių tyrimų programas ir (arba) strateginių mokslo krypčių aprašus;
55.7. teikia Rektoriui nuomonę apie jo pasiūlytą (pasiūlytus) iš mokslininkų kandidatą (kandidatus) į dekano (fakultetui prilyginto padalinio vadovo) pareigas;
55.8. svarsto katedros ar jai prilyginto padalinio nuomonę ir teikia fakulteto dekanui arba fakultetui prilyginto padalinio vadovui nuomonę apie jo pasiūlytą (pasiūlytus) kandidatą (kandidatus) į katedrų ir joms prilygintų padalinių vadovų pareigas;
55.9. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano arba jam prilyginto padalinio vadovo teikiamą padalinio metinės mokslo ir studijų veiklos ataskaitą. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, padalinio taryba teikia Rektoriui ir Tarybai siūlymą dėl padalinio vadovo atstatydinimo;
55.10. išklauso ir tvirtina katedrų bei joms prilygintų padalinių vadovų metinės veiklos ataskaitas. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, padalinio taryba teikia padalinio vadovui siūlymą dėl ataskaitą teikiančio vadovo atstatydinimo;
55.11. siūlo Senatui teikti docento, profesoriaus, Universiteto garbės daktaro ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslo, meno ir pedagoginės veiklos ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus rezultatus;
55.12. teikia padalinio vadovui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų jiems prilygintų padalinių steigimo, panaikinimo ar reorganizavimo;
56. Fakulteto arba jam prilyginto padalinio taryba penkeriems metams renkama Senato patvirtintame fakulteto ar jam prilyginto padalinio tarybos rinkimų reglamente nustatyta tvarka. Padalinio, vykdančio studijas, taryboje dvi vietos skiriamos studentams. Į fakulteto ar jam prilyginto padalinio tarybą pagal pareigas įeina padalinio vadovas.
57. Fakulteto arba jam prilyginto padalinio tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 tarybos narių siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo rašytinio siūlymo įteikimo.
58. Fakulteto arba jam prilyginto padalinio tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 tarybos narių.
59. Fakulteto arba jam prilyginto padalinio tarybos nutarimus skelbia tarybos pirmininkas. Remdamasis tarybos nutarimais, padalinio vadovas, pagal Rektoriaus perduotų įgaliojimų ribas leidžia įsakymus arba teikia siūlymus Rektoriui dėl atitinkamų įsakymų leidimo.
61. Dekanas (fakultetui prilyginto padalinio vadovas) dalį įgaliojimų (jeigu tai nepriklauso išimtinei dekano kompetencijai) gali perduoti prodekanams (padalinių vadovų pavaduotojams) studijų, mokslo, meno ir administracijos veikloms organizuoti. Pasibaigus dekano (fakultetui prilyginto padalinio vadovo) įgaliojimams, kartu baigiasi ir prodekanų (padalinio vadovo pavaduotojų) įgaliojimai.
62. Dekanas (fakultetui prilyginto padalinio vadovas) atlieka šias funkcijas:
62.2. atsako už tai, kad padalinio veikla atitiktų Statutą, Senato, Tarybos ir padalinio tarybos nutarimus, Rektoriaus įsakymus;
62.5. nustato padalinio vidaus tvarkos taisykles, neprieštaraujančias Universiteto vidaus tvarkos taisyklėms;
62.7. pagal Rektoriaus perduotų įgaliojimų ribas leidžia įsakymus, privalomus padalinio darbuotojams, studentams ir klausytojams;
62.9. teikia padalinio tarybai siūlymus dėl katedrų vedėjų ar jiems prilygintų padalinių vadovų kandidatūrų;
63. Dekanatas (fakultetui prilyginto padalinio administracija) yra dekano (fakultetui prilyginto padalinio vadovo) vadovaujama patariamoji institucija. Dekanatą (padalinio administraciją) sudaro dekanas (fakultetui prilyginto padalinio vadovas), prodekanai (fakultetui prilyginto padalinio vadovo pavaduotojai), katedrų ir joms prilygintų padalinių vadovai, studijų programų vadovai. Į dekanato (padalinio administracijos) posėdžius dekanas (fakultetui prilyginto padalinio vadovas) gali kviesti kitus fakulteto (fakultetui prilyginto padalinio) darbuotojus.
ANTRASIS SKIRSNIS
KATEDROS IR JOMS PRILYGINTI PADALINIAI
64. Katedros ir joms prilyginti padaliniai yra pagrindiniai Universiteto mokslo ir studijų padaliniai fakultetuose ir jiems prilygintuose padaliniuose.
65. Katedra ir jai prilygintas padalinys atlieka šias funkcijas:
65.6. teikia fakulteto tarybai nuomonę apie dekano pasiūlytą (pasiūlytus) kandidatą (kandidatus) į katedros vedėjo ar jai prilygstančio padalinio vadovo pareigas;
66. Katedros ar jai prilyginto padalinio vadovas gali būti mokslo arba meno daktaro laipsnį turintis asmuo arba pripažintas menininkas. Katedros ir jai prilyginto padalinio vadovo kadencija – penkeri metai.
67. Katedros ar jai prilyginto padalinio darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo (padalinio vadovo) arba 1/3 katedros (padalinio) narių teikimu. Į katedros (jai prilyginto padalinio) darbuotojų susirinkimus svarstant tam tikrus klausimus patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai ir socialinių partnerių atstovai. Katedros (jai prilyginto padalinio) darbuotojų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 išrinktų (atestuotų) katedros (padalinio) dėstytojų ir mokslo darbuotojų, taip pat ir kitų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip 0,25 etato. Katedros (jai prilyginto padalinio) darbuotojų susirinkimo nutarimai priimami posėdyje visų dalyvaujančių katedros (padalinio) dėstytojų ir mokslo darbuotojų balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros (padalinio) darbuotojams.
VI SKYRIUS
UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ
68. Universiteto bendruomenę sudaro:
68.1. akademinės bendruomenės nariai, t. y. Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje;
68.2. kiti Universiteto bendruomenės nariai, t. y. Universiteto administracijai priklausantys darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurie užtikrina Universiteto ir jos vidinių organizacinių padalinių administravimą ir kitą veiklą;
PIRMASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI, MOKSLO DARBUOTOJAI, PROFESORIAI EMERITAI,
ASOCIJUOTIEJI MOKSLININKAI AR DĖSTYTOJAI
69. Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybės nustatomos pagal Mokslo ir studijų įstatymo 65 ir 66 straipsnius. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius negu nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo tvarką nustato Senatas. Nustatydamas kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, Senatas atsižvelgia į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.
70. Universitetas gali kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančiojo ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus, ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems darbuotojams suteikiamas Universiteto kviestinio dėstytojo ar mokslo darbuotojo statusas.
71. Senatas gali nustatyti įvairias dėstytojų praktikų pareigybes pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą dėstymo srityje ir turėti Senato nustatyta tvarka numatytas dėstymo kompetencijas. Dėstytojai praktikai priimami Senato nustatyta tvarka.
72. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dėstytojai praktikai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka Rektoriaus įsakymu, sudarant darbo sutartis.
73. Asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete pagal neterminuotą darbo sutartį dirbusiam mokslininkui ar dėstytojui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ar meninius ryšius – rengiančiam su Universiteto darbuotojais bendras mokslines ar menines publikacijas, vykdančiam su jais bendrus mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros ar meno projektus, konsultuojančiam juos mokslo, meno ar pedagoginiais klausimais ar panašiai, bet ne ilgiau kaip iki neterminuotos darbo sutarties pabaigos.
74. Asocijuotasis mokslininkas ar dėstytojas gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas, jeigu tam pritaria Senatas ir jeigu pateikus prašymą grąžinti į ankstesnes pareigas yra atliekama jo neeilinė atestacija. Jeigu asocijuotojo mokslininko ar dėstytojo veikla atlikus neeilinę atestaciją įvertinama teigiamai, su juo yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.
75. Senato patvirtinta tvarka profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą, buvusiems Rektoriams – Rektoriaus emerito vardą.
76. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitiems akademinės bendruomenės nariams. Darbo sutartys su profesoriais emeritais nesudaromos. Profesoriui emeritui Senato patvirtintų Universiteto profesoriaus emerito vardo suteikimo nuostatų nustatyta tvarka mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
ANTRASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
77. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo užimamas pareigas duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, administracijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
VII SKYRIUS
UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ IR STUDENTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
79. Universiteto darbuotojai mokslą, studijas ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
79.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
79.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui būtiną informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
80. Senato nustatyta tvarka dėstytojai per 5 metų kadencijos laikotarpį arba kas 5 metus gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams ir (arba) meniniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir (arba) meninei, ir (arba) pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
81. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams ir mokslo darbuotojams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.
82. Universiteto darbuotojai privalo:
83. Universiteto bendruomenės nariai už Universiteto akademinės etikos pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
UNIVERSITETO STUDENTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
85. Studentai turi teisę:
85.2. Senato nustatyta tvarka išlaikyti valstybės finansavimą studijoms, jei po kiekvienų vienų studijų metų studento mokymosi rezultatai atitinka Mokslo ir studijų įstatymo 78 straipsnyje įvardintus mokymosi kriterijus;
85.3. jei po kiekvienų vienų studijų metų studento mokymosi rezultatai neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo 78 straipsnyje įvardintų mokymosi kriterijų, Senato nustatyta tvarka tęsti studijas valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje;
85.5. Senato nustatyta tvarka socialinės stipendijos neturi teisės gauti studentai, turintys daugiau kaip 3 akademines skolas;
86. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.
87. Studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Senato nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus Studentų atstovybės siūlymus.
TREČIASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ DALYVAVIMAS UNIVERSITETO SAVIVALDOJE
90. Studentų atstovybė veikia pagal įstatus, patvirtintus visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos).
91. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sušaukimo tvarka, studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Statuto nurodytų Universiteto institucijų veikloje.
92. Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sušaukimo tvarką nustato Studentų atstovybės fakultetų visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
93. Į Studentų atstovybės konferenciją Universiteto fakultetų ar jiems prilygintų padalinių studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakulteto (ar jam prilyginto padalinio) visuotiniame seniūnų (arba studentų) susirinkime Universiteto Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.
94. Studentų atstovybės konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių delegatų.
95. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto administracijos ir padalinių vadovų visais studijų klausimais.
96. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą Studentų atstovybė kartą per metus konferencijoje atsiskaito Universiteto Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.
98. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po bet kurio Universiteto valdymo organo sprendimo paskelbimo Universiteto interneto svetainėje aukštosios mokyklos nustatyta tvarka raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir pareikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DRAUSMINĖS NUOBAUDOS STUDENTAMS
100. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos Studijų nuostatuose nurodytos drausminės nuobaudos.
101. Drausminės nuobaudos skiriamos Rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus šalinimą iš Universiteto) Rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.
102. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės tikrajam nariui, turi būti gautas šios sąjungos sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti skirta Senato sutikimu.
PENKTASIS SKIRSNIS
GINČŲ NAGRINĖJIMAS
103. Ginčus, susijusius su studijų, mokslo ir meno veikla, tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų nagrinėja Universiteto ginčų nagrinėjimo komisija.
104. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma konkrečiam ginčui nagrinėti iš ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 narių. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį tvirtina Rektorius. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją Rektorius ir Studentų atstovybės prezidentas (jeigu Studentų atstovybės nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija)) skiria po lygiai Universiteto darbuotojų ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų.
105. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį kiekvienam atvejui nagrinėti tvirtina ir pirmininką skiria Rektorius. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžio pirmininko balsas.
106. Ginčų nagrinėjimo komisija veikia ir sprendimus priima Senato patvirtinta Universiteto administracijos ir studentų ginčų nagrinėjimo tvarka. Ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Senatas, suderinęs su Studentų atstovybė, jeigu jos nėra – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija).
107. Ginčai dėl akademinės etikos pažeidimų nagrinėjami Senato patvirtinta Akademinės etikos kodekso tvarka.
VIII SKYRIUS
MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA
109. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo meninę veiklą, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų bei meno programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslo ir meno veiklos rezultatus. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
110. Mokslinių tyrimų ir meninės veiklos strategines kryptis ir (arba) ilgalaikes programas tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų ir meninės veiklos svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo ir meno darbuotojų kvalifikaciją, studijų poreikius ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, meninę veiklą, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą dalyvaujant pasaulio ir Europos tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.
111. Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų Universiteto darbuotojams atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį, eksperimentinės plėtros ar meno darbą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje Universiteto ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
113. Universitetas Mokslo ir studijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro ir meno daktaro laipsnius.
114. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie Europos ir pasaulio žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas dalyvauja Europos universitetų aljansų, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), mokslo ir technologijų parkų ar kitų panašių susivienijimų veikloje.
115. Universitete skatinama studentų mokslo ir meno veikla, veikia studentų mokslo ir meno draugijos, rengiamos studentų mokslo ir meno konferencijos, seminarai, mokslo ir meno darbų konkursai.
IX SKYRIUS
STUDIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
Studijų sistema IR AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJOS
117. Studijos Universitete vykdomos pagal Senato patvirtintas ir Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas studijų programas.
118. Universitete vykdomos:
119.1. pakopinės studijos – kvalifikaciniam laipsniui arba mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti. Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Universitetas, suteikdamas kvalifikaciją, turi turėti kompetentingos institucijos pritarimą kvalifikacijai teikti;
120. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
121. Asmeniui, baigusiam pirmosios ir antrosios pakopos studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą ir diplomo priedėlį.
122. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis, papildantis dokumentas, kuriame nurodoma teisės aktais reglamentuota informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
123. Asmeniui, baigusiam trečiosios pakopos studijas ir apgynusiam daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas.
124. Asmeniui, baigusiam profesines studijas ar studijų modulius ir įgijusiam atitinkamą kvalifikaciją, Universitetas išduoda nustatytos formos studijų pažymėjimą.
125. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį, kai studijų dalykai įvertinami, Universitetas nustatyta tvarka išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą.
126. Universitetas gali teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas ir jas panaikinti Senato nustatyta tvarka. Kai Universitetas kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis ir (ar) kvalifikacija.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDIJŲ ORGANIZAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
128. Universitete vykdomos studijų programos atspindi binarinei studijų sistemai ir studijų pakopoms būdingus kokybinius skirtumus, nustatytus studijų pakopų aprašuose ir atitinka bendruosius studijų vykdymo reikalavimus.
129. Studijų programos gali būti tarpkryptinės, skirtos susietiems kelių krypčių studijų rezultatams pasiekti.
130. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitomis Lietuvos ir (ar) užsienio aukštosiomis mokyklomis ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.
131. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas, jį įgyvendinantys teisės aktai ir Senato sprendimai.
132. Studijos Universitete organizuojamos ir vykdomos pagal studijų programas, studentų individualius planus ir studijų tvarkaraščius, laikantis Mokslo ir studijų įstatymo 53 ir 54 straipsnių nuostatų.
133. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma tais atvejais, kurie nurodyti Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnyje.
134. Dalinių studijų rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitete Senato nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai, taip pat formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytos kompetencijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ
137. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisąsias studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatyme, jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir Senato nustatyta tvarka.
138. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas kiekvienais metais skelbia ne vėliau, kaip numatoma Mokslo ir studijų įstatyme.
139. Į antrosios pakopos ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) studijų programas konkurso būdu Senato nustatyta tvarka priimami asmenys, turintys bakalauro arba profesinio bakalauro ar jiems prilygintą kvalifikacinį laipsnį ir atitinkantys nustatytus reikalavimus.
140. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Mokslo doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.
141. Asmenų priėmimo į Universiteto pirmosios, antrosios, trečiosios studijų pakopų, vientisąsias ir profesines studijas taisykles tvirtina Senatas.
142. Studentų priėmimą į pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisąsias ir profesines studijas vykdo Rektoriaus įsakymu sudaroma priėmimo komisija.
143. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo ir kitas programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes), modulius. Jų priėmimo tvarką nustato Rektorius.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
145. Rektorius dekano (fakultetui prilyginto padalinio vadovo) teikimu gali pašalinti iš Universiteto studentą (klausytoją):
145.2. už nepažangumą (negavusį teisės dalyvauti egzaminų sesijoje, neišlaikiusį daugiau kaip 3 egzaminų ir (arba) įskaitų, neperlaikiusį egzamino ar įskaitos po dalyko (sando) kartojimo; neišlaikiusį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų; neapgynusį baigiamojo darbo; nustatytu laiku neatlikusį kitų studijų programoje nustatytų užduočių);
145.3. už akademinės etikos pažeidimą (nusirašinėjimą atsiskaitymo metu, kursinių ir kitų darbų plagijavimą);
147. Studentas (klausytojas) išbraukiamas iš Universiteto studentų sąrašų Rektoriaus įsakymu, nurodant jo šalinimo ar studijų nutraukimo priežastis.
X SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKA
149. Universitetas užtikrina mokslo, meno veiklos ir studijų kokybę. Studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.
150. Mokslo ir studijų kokybė užtikrinama taikant vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, numatytą Universiteto Kokybės vadove, kuri apima:
XI SKYRIUS
LĖŠOS IR TURTAS
153. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Universitetui skiriamos pagal Mokslo ir studijų įstatymo 75 ir 76 straipsnių nuostatas.
154. Universitetas, valdydamas, naudodamas jam patikėtą turtą ir juo disponuodamas, vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytais principais.
155. Universiteto turtą sudaro:
155.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
156. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra reglamentuojamas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 88 straipsnio 1 dalį.
157. Valdydamas Statuto 155 punkte nurodytą turtą ir juo disponuodamas, Universitetas gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jo steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
158. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja savarankiškai, vadovaudamasis įstatymais, Tarybos nustatyta tvarka.
159. Nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo ribojimai numatyti Mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio nuostatose.
160. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
161. Universitetas privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą Universiteto interneto svetainėje.
162. Universitetas jam pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Universiteto išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusio Universiteto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.
163. Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimas, Taryba priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie jai perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.
164. Universitetas naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Universiteto panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduoto valdyti Universitetui patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Universiteto tarybos nuomonę. Jeigu Universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.
165. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi Universiteto vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų.
XII SKYRIUS
FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
169. Universiteto filialas ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nustatyta tvarka, Civilinio kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
XIII SKYRIUS
UNIVERSITETO VEIKLOS VIEŠUMAS
171. Universitetas kiekvienais metais Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais terminais viešai skelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Universiteto steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
172. Tarybos ir Senato sprendimai ir jų metinės veiklos ataskaitos skelbiamos viešai Universiteto interneto svetainėje. Viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos ar Senato sprendimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Universiteto ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS