Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL 1949 m. vasario 16 d. lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos 70-ųjų metinių
2019 m. vasario d. Nr.
Vilnius
pažymėdamas, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos parengta ir 1949 m. vasario 16 d. Minaičiuose pasirašyta Deklaracija yra išskirtinės istorinės, teisinės ir politinės svarbos dokumentas, sujungęs 1918 m. vasario 16-osios ir 1990 m. kovo 11-osios epochas, okupacijos ir teroro akivaizdoje išreiškęs Tautos valią ir Lietuvos valstybės nenutrūkstamą tęstinumą,
pabrėždamas, kad Deklaracijoje išdėstyti nepriklausomybės, demokratijos ir žmogaus teisių bei socialinio teisingumo principai, vėliau įtvirtinti ir išplėtoti nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, išlieka aktualūs ir šiandien,
atkreipdamas dėmesį, kad Deklaracijoje remiamasi anuomet visiškai nauju, tačiau iki šių dienų išliekančiu aktualiu, žmogaus teisių ir laisvių principus įtvirtinančiu tarptautiniu susitarimu - 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotine žmogaus teisių deklaracija,
reikšdamas gilią pagarbą ir dėkingumą Deklaracijos signatarams, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovams - LLKS Tarybos pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui ir LLKS Tarybos nariams Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Juozui Šibailai-Merainiui, Broniui Liesiui-Nakčiai, Leonardui Grigoniui-Užpaliui, Petrui Bartkui-Žadgailai,
primindamas, kad 1944-1953 m. Lietuvos laisvės kova prieš Sovietų Sąjungos okupaciją ir totalitarinį jos režimą pasižymėjo visuotinumu, ne kartą įrodyta Laisvės kovos dalyvių neeiline drąsa ir pasiaukojimu bei aukštu politiniu sąmoningumu,
pabrėždamas, kad prieš 28 metus atkurta laisva, nepriklausoma ir demokratinė Lietuvos valstybė yra Deklaracijos tikslų įgyvendinimas ir pergalės ženklas, vainikuojantis Deklaracijos signatarų kovą:
kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kviesdamas visokeriopai stiprinti ir užtikrinti tinkamą finansavimą istorinės atminties ir pilietiškumo ugdymo programoms, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos signatarų ir partizanų vadų bei ilgiausiai kovojusių partizanų gyvenimo ir veiklos istoriniams-moksliniams tyrimams, palaikų paieškai ir identifikavimui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir jo padalinių veiklai bei darbuotojų darbo užmokesčio nuosekliam didinimui, tremties ir rezistencijos muziejams, atmintinų vietų įamžinimui ir Lietuvos laisvės kovos memorializacijai;
pažymi, kad būtina tęsti ir stiprinti tarptautinę informacijos sklaidą apie Lietuvos laisvės kovą ir Deklaracijos istorinę, teisinę ir politinę reikšmę, pabrėžiant Deklaracijoje išdėstytus pamatinius demokratijos, teisingumo, laisvės ir lygiateisiškumo principus, kuriais rėmėsi ir naujausi to meto laisvojo pasaulio susitarimai ir deklaracijos.