Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS KALBOS
KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
pabrėždamas, kad lietuvių kalba yra Tautos orumo, raiškos ir vienybės, Lietuvos kultūrinio savitumo pagrindas,
siekdamas užtikrinti, kad per amžius būtų išsaugota lietuvių Tauta, kultūra ir kalba,
keldamas tikslą užtikrinti lietuvių kalbos gyvybingumą ir pirmaeilį funkcionavimą visose Lietuvos Respublikos gyvenimo srityse, taip siekiant visiems užtikrinti teisę ir galimybę vartoti lietuvių kalbą Lietuvoje, puoselėti ir stiprinti lietuvių kalbos, lietuvių kultūros ir lietuvių informacinės erdvės statusą bei prestižą, vertinant ir kitų kalbų mokėjimą,
skatindamas kalbinę žmonių, kurių gimtoji arba namų kalba yra kita nei lietuvių, integraciją siekiant, kad visi piliečiai įgytų lygias galimybes dalyvauti šalies ekonomikoje ir kultūriniame gyvenime, taip prisidedant prie atsakingos, kooperatyvios ir atviros visuomenės ugdymo;
spręsdamas žmonių, turinčių specialių kalbinių poreikių, ir jų gebėjimo su tuo susidoroti problemas;
vadovaudamasis tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas valstybinis lietuvių kalbos statusas yra neatsiejamas nuo valstybės suverenumo ir vientisumo ir yra būtinas tinkamam valstybės ir savivaldos institucijų veikimui bei piliečių lygiateisiškumui viešajame šalies gyvenime,
įgyvendindamas lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir taip siekdamas užtikrinti jos vartojimą visose Lietuvos viešojo gyvenimo srityse, jos išteklių visuotinį prieinamumą, gausinimą ir plėtrą, jos įvaizdžio stiprinimą, sudaryti sąlygas jos mokytis ir puoselėti kalbos kultūrą,
sudarydamas sąlygas, kad visi Lietuvos Respublikos gyventojai mokėtų ir gerbtų lietuvių kalbą, o valstybė nuolat rūpintųsi lietuvių kalbos apsauga, mokymu (si) ir raida,
priima šį įstatymą:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo apimtis
1. Šis įstatymas nustato svarbiausius valstybinės kalbos vartojimo reikalavimus viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos vartojimo tvarkybos, priežiūros ir atsakomybės principus.
2. Įstatymas taikomas visiems Lietuvos Respublikos viešiesiems juridiniams asmenims. Privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų konkreti veikla yra valstybės reguliavimo objektas ir kiek ji yra susijusi su viešuoju interesu – valstybės saugumu, visuomenės sveikata, sveikatos apsauga, vaikų ir jaunimo ugdymu, sauga darbe, užimtumo ir vartotojų teisių apsauga, visuomenės informavimu ir viešomis paslaugomis.
3. Įstatymas netaikomas, kai užsienio kalbos vartojamos neoficialiame bendravime, religinėse apeigose, tautinių bendrijų uždaruose renginiuose. Įstatymas nustato būtinus reikalavimus valstybinės kalbos gretutiniam vartojimui, kai įstatymų nustatytais atvejais viešu ugdymo ir informavimo tikslu, taip pat tarpvalstybiniam bendradarbiavimui yra pasitelkiamos kitos kalbos.
4. Įstatymo taikymo išimtys nustatomos specialių įstatymų tais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus saugumui, gyvybei, sveikatai, turtui, taip pat kai būtina įgyvendinti jo politinio prieglobsčio teisę, teisę į teisminę gynybą, kai nėra galimybės užtikrinti vertimo. Tokios išimtys gali būti taikomos tik ribotam terminui, kurio maksimalią trukmę nustato Vyriausybė valstybinės kalbos apsaugos institucijų teikimu.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmenvardis –asmens vardas ar pavardė, vartojami viešuose tekstuose, dokumentuose, siejami su konkrečiu asmeniu.
2. Asmenvardžio sudarymas – įstatymų nustatyta procedūra, kurios metu asmenvardis dokumentuojamas pirmą kartą.
3. Bendrinė lietuvių kalba – sunorminta, viešojo gyvenimo reikmėms skirta kalbinė sistema, vartojama kaip prestižinis lietuvių kalbos variantas.
4. Kalbos norma – pagal nustatytas taisykles visuotinai pripažintas kalbos faktas ir jo vartojimas žodžiu ir raštu. Kalbos normų šaltiniai yra norminamosios lietuvių kalbos gramatikos, norminamieji ir aprobuoti žodynai, kalbos institucijų nutarimai ir kalbos mokslo rekomendacijos.
5. Kalbos tvarkyba – kalbos norminimas, kalbos normų sklaidos darbai ir jų planavimas, kalbos apsaugos norminių teisės aktų kūrimas, kalbos norminimo ir priežiūros institucijų veiklos organizavimas, kalbos apsaugos ar globos programų ir projektų rengimas, jų įgyvendinimas.
7. Specialusis audiovizualinis turinys – televizijos, radijo programos ir/ar atskiros laidos ar audiovizualiniai kūriniai, kitas audiovizualinis turinys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra skirti specialiajai auditorijai (pvz., tautinėms bendrijoms, neįgaliesiems, besimokantiems kalbų ir pan.).
8. Taisyklinga kalba – rašytinė arba sakytinė kalba, pagrįsta lietuvių kalbos gramatikos, žodyno, tarties, rašybos ir skyrybos taisyklėmis ir kitais pripažintais kalbos normų šaltiniais.
3 straipsnis. Lietuvių kalbos statusas
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių kalbinės teisės ir pareigos
1. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai vartoti lietuvių kalbą ir gauti ja informaciją visose Lietuvos Respublikos viešojo gyvenimo srityse be papildomų prašymų naudotis šia teise.
II SKYRIUS
LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMAS
5 straipsnis. Teisės aktai
6 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo kalba
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sprendimų priėmimo procedūrų ir vidaus komunikavimo bei administravimo kalba yra lietuvių kalba.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tarptautinės komunikacijos ir informacijos reikmėms kartu su valstybine kalba kaip pagalbinės kalbos žodžiu ir raštu gali būti vartojamos ir užsienio kalbos.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai, dokumentų blankai, antspaudų ir spaudų tekstai sudaromi ir raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba.
7 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų santykiai su piliečiais ir visuomene
2. Esant būtinybei, viešojo administravimo procedūroje dalyvaujančiam asmeniui viešojo administravimo įstaiga užtikrina vertimą.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos buhalterinės bei finansinės apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus iš visų juridinių ir fizinių asmenų priima tik lietuvių kalba.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos su Lietuvoje veikiančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis susirašinėja lietuvių kalba.
5. Viešąją informaciją, įskaitant elektroninį turinį informacinėse sistemose, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia lietuvių kalba.
8 straipsnis. Išsilavinimas lietuvių kalba
1. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas ugdymas lietuvių kalba ir lietuvių kalbos mokymasis. Būtinos sąlygos įgyti bendrąjį išsilavinimą valstybine kalba užtikrinamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose ugdoma ir mokymosi pasiekimai tikrinami lietuvių kalba (išskyrus užsienio kalbų mokymą) pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas programas ir standartus.
3. Visos bendrąjį lavinimą teikiančios mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą ir ugdymą lietuvių kalba pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą bendrą standartą, išskyrus užsienio šalių piliečiams skirtas švietimo įstaigas, kurios yra steigiamos atskira teisės aktų nustatyta tvarka, nenustatant garantijų būsimoms studijoms valstybine kalba.
4. Tautinėms bendrijoms skirtose švietimo įstaigose šalia ugdymo ir mokymo valstybine kalba kaip papildomos ugdymo kalbos gali būti naudojamos ir užsienio kalbos. Tautinėms bendrijoms ir užsienio piliečiams skirtų švietimo įstaigų steigimo ir pertvarkymo tvarką nustato Švietimo įstatymas ir Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Steigiant ar pertvarkant iš valstybės biudžeto finansuojamas švietimo įstaigas, pirmenybė teikiama lietuvių kalbos mokymo ir ugdymo lietuvių kalba kokybei, o taip pat – lietuvių etninės kultūros perdavai. Valstybė užtikrina ugdymo lietuvių kalba finansavimą.
6. Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir tvirtina lietuvių kalbos, literatūros, tautosakos mokymo programas, kuriose pagrindinis dėmesys šalia lietuvių kalbos ir kultūros pagrindų diegimo yra teikiamas saviraiškos, kūrybiškumo, gyvo kalbos jausmo ir pagarbos lietuvių kalbai ugdymui. Lietuvių kalbos, literatūros, tautosakos ir etninės kultūros mokymo programos apima baltų kalbų pagrindų mokymą bei kitų svarbių lietuvių kalbos ryšių su užsienio ir senovės kalbomis bei kultūromis akiračio plėtimą, o taip pat supažindinimą su iškiliausia užsienio šalių literatūra, jos vertimais į lietuvių kalbą.
7. Valstybė remia lietuvių kalbos, literatūros, tautosakos ir etninės kultūros elektroninių duomenų bazių pasitelkimą švietimo įstaigose lietuvių kalbos mokymui ir ugdymui lietuvių kalba.
8. Valstybė remia lituanistinių mokyklų, įsteigtų užsienio šalyse lietuvių kilmės asmenims, veiklą, organizuoja ir finansuoja lietuvių kalbos ir etninės kultūros pagrindų ugdymą jose, o taip plėtoja nuotolinio lietuvių kalbos mokymo elektronines sistemas. Valstybė organizuoja lietuvių kilmės asmenų, grįžusių į Lietuvą, lietuvių kalbos ir kultūros pagrindų mokymą.
9. Valstybė užsako lietuvių kalbos, literatūros, tautosakos ir etninės kultūros mokytojų rengimą aukštojo mokslo ir studijų įstaigose, finansuoja tokių mokytojų rengimo programų įgyvendinimą.
9 straipsnis. mokslas ir studijos
2. Valstybė pripažįsta ir įgyvendina lituanistikos mokslo tyrimų prioritetą, finansuodama lietuvių kalbą tiriančias mokslo įstaigas. Valstybė rūpinasi lietuvių kalbos mokslo tyrimų rezultatų skelbimu ir taikymu kalbos praktikos reikmėms, rašytinių lietuvių kalbos paminklų apsauga ir prieinamumu visuomenei.
3. Vyriausybė yra nacionalinės reikšmės lituanistinių institutų, kurie yra nepriklausomi valstybės asignavimų valdytojai, steigėja. Nacionalinės reikšmės lituanistiniai institutai yra šie:
4. Valstybė nustato ir įgyvendina lituanistikos ir baltistikos mokslų vystymo strategiją, kuria siekiama, kad Lietuva taptų ir išliktų svarbiausiu tarptautinės reikšmės tyrimų ir studijų centru šioje srityje. Valstybė nustato specialią lituanistinių ir baltistikos mokslo tyrimų vertinimo ir finansavimo tvarką, palankiausias sąlygas lituanistinių ir baltistinių, o taip pat etnologijos mokslo tyrimų publikavimui Lietuvoje, prilygina kitas nacionalines mokslo publikacijas valstybine kalba tarptautinėms mokslo tyrimų publikacijoms.
5. Valstybė užtikrina lietuvių kalbos funkcionavimą akademinėje srityje, suteikia pirmenybę lietuvių kalbai mokslo tyrimuose bei mokslo tyrimų publikacijoms lietuvių kalba. Valstybė remia lietuvių mokslo kalbos puoselėjimą: terminijos kūrimą ir tvarkybą, studijų kalbos kultūros tobulinimą, mokslo populiarinamuosius darbus lietuvių kalba, Lietuvos mokslininkų mokslo darbų rezultatų apžvalgas lietuvių kalba ir kitokią lietuvių mokslo kalbos ugdomąją veiklą. Lietuviška terminija kaupiama Lietuvos Respublikos terminų banke, veikiančiame pagal Terminų banko įstatymą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatyta tvarka.
6. Valstybė skatina ir remia visų rūšių kalbos technologijų, jų produktų kūrimą lietuvių kalba ir tiekimą rinkai, mokslinių lituanistinių duomenų bazių kūrimą ir prieinamumą specialiems ir tarpdalykiniams mokslo tyrimams bei jų rezultatų panaudojimui. Valstybė remia dirbtinio intelekto technologijų pritaikymą lietuvių kalbai.
7. Valstybė remia lietuviškąją kultūrinę aplinką turtinančią veiklą: lietuvių literatūros, istorijos, etnologijos, kultūrologijos darbų, žymiausių užsienio autorių kūrinių vertimų į lietuvių kalbą leidybą ir elektroninių bibliotekų steigimą, lietuvių kalbos tarmių puoselėjimą. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisiją, formuojančią lituanistikos paveldo įprasminimo valstybės politiką, steigia ir šios komisijos veiklos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
10 straipsnis. Vartotojų informavimas ir aptarnavimas
1. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys, parduodantys prekes, teikiantys paslaugas ar atliekantys užsakomuosius darbus Lietuvos Respublikoje, užtikrina vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba.
2. Teisės aktų nustatyta rašytinė informacija apie prekes (įskaitant jų bendrinį pavadinimą, savybes, sudėtį, kokybę, vartojimo ar naudojimosi būdą ir garantijos sąlygas), paslaugas ir darbus, vieši prekybos ir paslaugų siūlymai, įskaitant reklamos tekstus ir šūkius, teikiami lietuvių kalba. Forma ir turiniu lygiavertės informacijos apie užsienyje pagamintas prekes vertimą į lietuvių kalbą užtikrina prekių pardavėjas.
3. Prekių ir paslaugų vartotojams ar darbų užsakovams teikiami dokumentai, patvirtinantys pirkimo–pardavimo sutartį arba suteikiantys teisę naudotis preke (sąskaitos, kasos kvitai, vartojimo licencijos ir t. t.), sudaromi lietuvių kalba.
5. Komunikacijos ir informacijos paslaugų teikėjai užtikrina galimybę naudotis šių paslaugų įranga lietuvių kalba. Valstybė skatina ir remia informacinių ir komunikacijos paslaugų įrangos pritaikymą lietuvių kalbai, o taip pat įrangos, kurioje naudojama lietuvių kalba, gamybą.
11 straipsnis. Radijas, televizija ir kinas, audiovizualiniai kūriniai
1. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų televizijos programos rodomos parengtos lietuvių kalba arba išverstos į lietuvių kalbą (įgarsintos arba subtitruotos), išskyrus specialųjį audiovizualinį turinį, kurio transliavimo ir kitokio perdavimo (kompiuteriniai tinklais) sąlygas, įskaitant lydintį turinio vertimą į lietuvių kalbą arba persijungimo į lietuvių kalbą reikalavimus, nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija
2. Lietuvių kalba transliuojamų radijo programų arba laidų dalys, perduodamos užsienio kalba, verčiamos į lietuvių kalbą, išskyrus specialiąsias laidas užsienio kalba (specialųjį audiovizualinį turinį, kurio transliavimo ir kitokio perdavimo sąlygas, įskaitant lydintį turinio vertimą į lietuvių kalbą arba (ir) persijungimo į lietuvių kalbą reikalavimus, nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija).
3. Viešai rodomi kino filmai ir kiti audiovizualiniai kūriniai verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais; filmai vaikams dubliuojami arba įgarsinami lietuvių kalba.
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsienio radijo ir televizijos transliuotojų programoms, tiesiogiai perduodamoms (retransliuojamoms) per kabelinę ar palydovinę televiziją ir radiją, o taip pat – tiesiogiai kompiuteriniais tinklais, arba (ir) kitaip tiesiogiai girdimoms ir matomoms Lietuvos Respublikoje. Valstybė skatina užsienio televizijų programų ir laidų, o taip pat - kitų į Lietuvą perduodamų užsienio audiovizualinių kūrinių rodymą su lietuviškais subtitrais.
12 straipsnis. Darbo santykiai
1. Lietuvos Respublikoje darbo sutartys (įskaitant kolektyvines), kiti su darbdavio ir darbuotojo santykiais susiję įstatymų nustatyti dokumentai sudaromi lietuvių kalba, prireikus – ir užsienio kalba (dviem kalbomis). Jei darbo sutartys Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos dviem kalbomis, oficialiomis laikomos sutartys, sudarytos lietuvių kalba.
2. Darbdaviai užtikrina, kad darbuotojams būtų prieinama darbų saugos ir sveikatos apsaugos, taip pat darbui atlikti reikalinga informacija ir konsultacijos lietuvių kalba.
3. Darbdaviai užtikrina, kad darbuotojai, kuriems pagal pareigas, atliekamo darbo ar veiklos pobūdį būtina mokėti lietuvių kalbą, mokėtų ją nustatytu kalbos mokėjimo lygiu, atitinkančiu visoje Europos Sąjungoje taikomus kalbos (-ų) mokėjimo standartus. Lietuvių kalbos privalomo mokėjimo reikalavimus, priimant į darbą, ir jos mokėjimo kvalifikacines kategorijas nustato Vyriausybė.
4. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai, o taip pat kiti fiziniai asmenys, patenkantys į Europos Tarybos sudarytą bendrąjį sarąšą, turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
13 straipsnis. Asmenvardžiai
1. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės sudaromi ir teikiami, atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formos skirtumus ir dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą. Asmenvardžių sudarymo taisykles parengia ir tvirtina Valstybinė lietuvių kalbos komisija, jų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Piliečiui arba jo tėvams (globėjams) pageidaujant, jo vardas ir pavardė asmens dokumentuose, jiems raštiškai pageidaujant, gali būti užrašomi nesugramatinta forma (lietuvių kalba be kaitomos galūnės). Nesugramatinti oficialūs piliečių asmenvardžiai lietuvių kalbos tekstuose rašomi taisyklinga valstybine kalba (vartojant visus linksnius).
3. Piliečiui arba jo tėvams (globėjams) pageidaujant, jo asmens dokumentuose greta vardo ir pavardės užrašo valstybine kalba įstatymų nustatyta tvarka jo vardas ir pavardė gali būti papildomai užrašyti ir užsienio kalbomis. Tokie papildomi užrašai į valstybės registrus neperkeliami. Valstybės registruose vartojami tik lietuvių kalbos rašmenų diakritiniai ženklai.
4. Valstybė saugo lietuvių kalbos vardyną (piliečių ir kitų gyventojų vardų ir pavardžių formas lietuvių kalba, jų rašybą lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, laikantis lietuvių kalbos gramatikos taisyklių). Valstybė skatina piliečius sulietuvinti savo šeimos vardus ir pavardes. Piliečių vardų ir pavardžių keitimo tvarką nustato Vyriausybė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
5. Užsieniečių, įgyjančių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (užsienio kalbų diakritiniai ženklai neperteikiami);
6. Su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (užsienio kalbų diakritiniai ženklai neperteikiami).
7. Jei piliečio vardas ir pavardė jo asmens dokumentuose buvo užrašyta perrašius iš užsienio šalies dokumento, nesilaikant lietuvių kalbos rašybos pagal tarimą taisyklių, valstybė skatina tokius piliečius pasirinkti lietuvišką vardo ir pavardės formą, greta nurodant ir tradicinę jo šeimos vardo ir (ar) pavardės formą, užrašytą užsienio kalba arba netaisyklinga lietuvių kalbos forma.
14 straipsnis. Geografiniai pavadinimai
1.Teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose ir kadastruose, kelio ženkluose, teisėkūroje, viešame administravime bei kitoje viešoje komunikacijoje (viešame bendravime) yra vartojami oficialieji, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sunorminti Lietuvos geografiniai pavadinimai. Topografiniai ženklai rašomi valstybine kalba.
2. Valstybė saugo lietuvių kalbos toponimiką (geografinius pavadinimus lietuvių kalba) Lietuvoje bei visame pasaulyje, skatina viešai naudoti lietuviškus geografinius pavadinimus užsienio šalyse. Taisyklingas Lietuvos oficialiųjų geografinių pavadinimų formas nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Ši komisija taip pat nustato:
2. Kai užsienio kalbomis teikiamuose viešuose tekstuose yra naudojami Lietuvos geografiniai pavadinimai, būtina nurodyti oficialius jų geografinius pavadinimus valstybine kalba, kuriuos teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kai valstybine kalba viešai teikiamuose tekstuose yra vartojami užsienio geografinių vietovių pavadinimai, šalia jų tekste bent vieną kartą yra teikiami ir šių vietovių pavadinimai taisyklinga lietuvių kalbos forma.
3. Kai valstybinės kalbos tekstuose yra vartojami autentiški lietuvių etninių žemių (užsienio šalių vietų, kur nuo seno gyveno lietuviai) geografiniai pavadinimai, juose pirmiausia varojami šie autentiški geografiniai pavadinimai lietuvių kalba, kuriuos teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institurtas, greta bent vieną kartą nurodant tų pačių vietų (objektų) pavadinimus užsienio kalbomis.
15 straipsnis. Registruojami juridinių asmenų pavadinimai
1. Registruojami Lietuvos juridinių asmenų pavadinimai yra sudaromi lietuvių kalba, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo, susijęs su užsienio juridiniu asmeniu, naudojasi įstatymo nustatyta teise vartoti tokį pavadinimą, kuris yra tapatus su užsienio šalyje registruoto juridinio asmens pavadinimu.
2. Juridinių asmenų pavadinimai sudaromi ir registruojami, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų taisyklingumo reikalavimų.
3. Verslo subjektams, kurie prekiauja užsienio šalyse, valstybė sudaro sąlygas greta privalomai registruojamo ir viešai naudojamo pavadinimo lietuvių kalba registruoti to paties juridinio asmens pavadinimą taip pat ir užsienio kalba. Valstybė skatina Lietuvos verslo subjektus registruoti ir viešai naudoti pavadinimus pirmiausia lietuvių kalba taip pat ir tais atvejais, kai jie prekiauja užsienio šalyse.
16 straipsnis. Viešieji užrašai
2. Verslo vietose prie viešųjų užrašų pavidalu teikiamų registruotų prekių ženklų, pavadinančių prekes ar paslaugas užsienio kalba, privalomai nurodomas tų prekių ar paslaugų pavadinimas lietuvių kalba.
3. Tautinių bendrijų organizacijos greta oficialaus pavadinimo užrašų valstybine kalba gali viešuose užrašuose vartoti savo pavadinimą bei kitus informacinius užrašus taip pat ir atitinkamos tautinės bendrijos kalba.
III SKYRIUS
LIETUVIŲ kalbos plėtra ir apsaugA
17 straipsnis. Pagrindiniai lietuvių kalbos plėtros ir apsaugos principai
1. Siekdama puoselėti, skleisti ir apsaugoti lietuvių kalbą, valstybė teisinėmis, materialinėmis ir finansinėmis priemonėmis sudaro sąlygas deramam lietuvių kalbos funkcionavimui ir vartojimui visose srityse, skatina lietuvių kalbos mokslo tyrimus, remia lietuvių kalbos sklaidą pasaulyje ir lietuviškai kalbančios pasaulio bendruomenės pastangas puoselėti ir išsaugoti savąją kalbą.
2. Valstybinės kalbos apsaugą ir kalbos politiką valstybė vykdo per šias institucijas:
2. Siekiant pagerinti visuomenės komunikaciją ir skatinti bendrinės lietuvių kalbos vystymąsi, viešam lietuvių kalbos vartojimui šio įstatymo nustatytais atvejais yra taikomi taisyklingumo reikalavimai.
18 straipsnis. Lietuvių kalbos taisyklingumas
1. Teisės aktų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešųjų dokumentų ir viešosios informacijos, privačių juridinių asmenų viešosios informacijos, registruojamų Lietuvos juridinių asmenų pavadinimų, periodinės spaudos, knygų ir kitų leidinių, įskaitant elektroninius, mokymo priemonių, viešosios rašytinės ir sakytinės informacijos apie prekes ir paslaugas, reklamos, viešųjų užrašų, informacijos spaudoje, radijo ir televizijos laidų bei audiovizualinių kūrinių kalba turi būti taisyklinga (turi atitikti bendrines kalbos normas).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas yra netaikomas literatūros ir meno kūrinių, o taip pat audiovizualinių laidų ir kūrinių kalbai, kai bendrinės lietuvių kalbos normų nesilaikoma dėl meninės raiškos.
19 straipsnis. Vyriausybės pareigos, įgyvendinant valstybės kalbos politiką
1. Vyriausybė nustato:
1) kvalifikacinius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus valstybės tarnyboje ir savivaldybių institucijose;
2) kvalifikacinius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus viešas paslaugas teikiančių juridinių asmenų darbuotojams;
2. Vyriausybė:
2) steigia ir reorganizuoja Valstybinės kalbos inspekciją, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimu įstatymo nustatytai kadencijai skiria Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką, įstatymo nustatyta tvarka jį atleidžia;
3) taikydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles, nustato piliečių asmenvardžių sudarymo ir keitimo tvarką;
4) taikydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas taisykles nustato oficialių ir autentiškų geografinių pavadinimų naudojimo reikalavimus;
5) Valstybinės kalbos inspekcijos teikimu nustato išimtis šio įstatymo taikymui ir šių išimčių taikymo terminus;
20 straipsnis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija
1. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra Seimui atskaitinga valstybės įstaiga. Komisiją sudaro: penki Respublikos Prezidento paskirti asmenys; penki Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); penkis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Nacionalinės reikšmės lituanistiniai institutai, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija. Komisijos nariai išsirenka ir paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma 5 metams skiria Komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
2. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (Komisija) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais. Komisija yra sudaroma ir veikia pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymą. Komisija vertina lietuvių kalbos normas, nustato lietuvių kalbos apsaugos kryptis bei uždavinius, jos taisyklingo vartojimo reikalavimus. Komisija periodiškai pateikia ilgalaikes valstybinės kalbos politikos gaires Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti.
3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija:
2) teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos;
3) teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą;
4) nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus;
5) vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius);
7) rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustato geografinių pavadinimų (vietovardžių) bei lietuvių kalbai adaptuotų asmenvardžių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką, teikia pasiūlymus šioje srityje Vyriausybei;
8) rūpinasi visuomenės kalbos kultūra – kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse (žiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse;
9) svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus, priima tokius sprendimus taip pat ir savo iniciatyva;
10) teikia metodines rekomendacijas Valstybinės lkalbos inspekcijai dėl jos veiklos, tvirtina Valstybinės kalbos inspekcijos veiklos planus, jos metines ataskaitas, prižiūri jos veiklą, tvirtina valstybės institucijų ir savivaldybių kalbos tvarkytojų bendruosius kvalifikacinius reikalavimus, kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl asignavimų Valstybinės kalbos inspekcijai;
4. Komisija remiasi kalbos mokslu ir kalbos norminimo tradicijomis, principais ir kriterijais, be būtino reikalo nekaitalioja ankstesnių rekomendacijų ir prigijusių normų.
5. Komisija dirba bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, Lietuvių kalbos institutu, kitais lituanistiniais institutais ir aukštojo mokslo įstaigomis, Valstybine kalbos inspekcija, valstybės institucijų ir savivaldybių kalbos tvarkytojais, Lietuvių kalbos draugija ir kitomis organizacijomis Lietuvos Respublikoje, taip pat - su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis.
6. Komisija turi teisę:
1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų gauti ir rinkti informaciją apie lietuvių kalbos būklę ir vartojimą;
2) gauti informaciją ir svarstyti, kaip Komisijos nutarimų įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija ir valstybės institucijų bei savivaldybių valstybinės kalbos tvarkytojai;
7. Komisija priima nutarimus ir sprendimus savo įgaliojimų srities klausimais. Komisijos nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, o taip pat fiziniams asmenims, kiek tai susiję su viešuoju interesu. Komisija priima sprendimus procedūriniais klausimais, dėl jos vidaus tvarkos, dėl Komisijos teikiamų ilgalaikių kalbos politikos gairių, planų ir programų, projektų, išvadų, siūlymų bei rekomendacijų, kalbos kultūros patarimų patvirtinimo.
21 straipsnis. Valstybinės kalbos inspekcija
1. Valstybinė kalbos inspekcija (Inspekcija) yra juridinis asmuo, veikiantis pagal Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymą. Inspekcija kontroliuoja, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei viešoje erdvėje laikomasi šio įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo reikalavimus.
2. Inspekcija:
1) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais ir kitais teisės aktais, nustatančiais biudžetinių įstaigų veiklos tvarką.
3. Valstybinę kalbos inspekciją steigia, reorganizuoja ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimu Vyriausybė skiria Inspekcijos viršininką. Inspekcijos viršininkas skiriamas dviem penkerių metų kadencijoms. Inspekcijos viršininką Vyriausybė gali atleisti nebaigus kadencijos, jei jis pažeidė įstatymų nustatytus reikalavimus.
4. Inspekcija atlieka šias funkcijas:
3) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų įstaigų kalbos tvarkytojus, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, parengia jų darbo metodikas, atlieka jų veiklos išorinę peržiūrą, suteikia jiems įgaliojimus nagrinėti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir skirti administracines nuobaudas dėl šio įstatymo reikalavimų pažeidimo;
4) imasi kitų priemonių (įskaitant administracinio poveikio priemones), kad būtų išvengta šio įstatymo pažeidimų ir kad tokie pažeidimai būtų pašalinti;
2. Inspekcija, įgyvendindama savo funkcijas, turi teisę:
1) tikrinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, reikalavimų;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų duomenis ir dokumentus, reikalingus Inspekcijos funkcijoms atlikti;
3) reikalauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų paaiškinimų dėl Valstybinės kalbos įstatymo, kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, pažeidimų, taip pat dėl teisėtų Inspekcijos nurodymų nevykdymo;
4) reikalauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kad būtų pašalinti šio įstatymo ir kitų teisės norminių aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą, pažeidimai;
5) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms privalomus nurodymus valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais;
6) surašyti administracinių nusižengimų protokolus, taikyti administracinio poveikio priemones ir administracines nuobaudas;
7) teikti siūlymus Seimui, Vyriausybei ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir dėl teisės norminių aktų tobulinimo valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimais;
8) dalyvauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir jos pakomisių posėdžiuose, naudotis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos duomenų bazėmis.
3. Inspekcijai vadovauja jos viršininkas, kuris iki paskyrimo į šias pareigas privalo turėti universitetinį lituanistinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip penkerių metų praktiką lituanistinėje veikloje. Inspekcijos viršininkas:
1) organizuoja Inspekcijos darbą ir atsako už jos veiklą, pagal savo įgaliojimus leidžia įsakymus, atstovauja Inspekcijai;
2) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia inspektorius (Inspektoriai) bei kitus Inspekcijos darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
4. Inspektoriai privalo turėti aukštąjį lituanistinį išsilavinimą. Jie turi teisę:
1) Inspekcijos vardu tikrinti kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus valstybinės kalbos vartojimui,
22 straipsnis. Valstybinės kalbos tvarkytojai valstybės ir savivaldybių institucijose
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos skiria valstybinės kalbos tvarkytojus. Valstybinės kalbos tvarkytojai privalo turėti aukštąjį lituanistinį išsilavinimą.
2. Valstybės institucijų paskirti valstybinės kalbos tvarkytojai prižiūri kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, įgyvendinančių valstybinės kalbos statusą, šių institucijų veiklos ir valdymo srityje. Valstybės institucijų valstybinės kalbos tvarkytojų veiklos išlaidos yra padengiamos iš šių institucijų biudžeto
3. Savivaldybių institucijų paskirti valstybinės kalbos tvarkytojai prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Lietuvių kalbos tvarkytojų veikla yra iš dalies priskiriama valstybės deleguotoms funkcijoms, jų darbas apmokamas iš Valstybinės kalbos inspekcijos išlaidų biudžeto. Savivaldybių administracija užtikrina valstybinės kalbos tvarkytojų darbo vietą, padengia ryšių, transporto ir kanceliarines išlaidas.
.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis. Lietuvių kalbos programos
1. Valstybės kalbos politika įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas kalbos politikos gairėmis ir jų pagrindu priimtais strateginio planavimo ir valdymo dokumentais, o tiesiogiai – pirmiausia per periodines programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir apimančias valstybės institucijų ir įstaigų, kitų suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų veiklą, o taip pat - valstybinės kalbos diegimą informacinėse technologijose ir sistemose.
24 straipsnis. Atsakomybė už lietuvių kalbos valstybinio statuso pažeidimus
1. Už šio įstatymo nuostatų vykdymą atsakingi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių asmenų vadovai bei šių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų darbuotojai, kuriems yra pavestos funkcijos, susijusios su valstybinės kalbos statuso įgyvendinimu. Fiziniai asmenys, kurie gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsako už šio įstatymo pažeidimus tiek, kiek jų veiksmai pažeidžia kitų asmenų konstitucines teises, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 str. ir šio įstatymo.
2. Už valstybinės kalbos statuso ir šio įstatymo nuostatų bei iš jų kylančių kitų teisės aktų pažeidimus asmenys atsako (jiems yra taikoma administracinė atsakomybė) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. sausio 1 d.:
2) parengia atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektus, pakeisdama anksčiau piimtus teisės aktus tiek, kiek jie prieštarauja šiam įstatymui ir (ar) papildydama juos pagal šio įstatymo nuostatas;
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 15-344);
2) Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1995 02 15, Nr. 15-347);
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia
Seimo nariai Eugenijus Jovaiša
Aušrinė Norkienė
Aurelijus Veryga
Rima Baškienė
Laima Mogenienė
Algirdas Butkevičius
Guoda Burokienė
Vilija Targamadzė
Liudas Jonaitis
Jonas Jarutis
Ligita Girskienė
Antanas Vinkus
Laima Nagienė
Stasys Tumėnas
Robertas Šarknickas
Dainius Kepenis
Vidmantas Kanopa
Kęstutis Vilkauskas
Giedrius Surplys
Deividas Labanavičius
Gintautas Kindurys
Algimantas Dumbrava
Valius Ąžuolas
Juozas Varžgalys
Dainius Gaižauskas
Asta Kubilienė
Rimantė Šalaševičiūtė
Jonas Pinskus
Zenonas Streikus
Aidas Gedvilas
Vigilijus Jukna
Valdemaras Valkiūnas
Eugenijus Sabutis
Valdas Rakutis