Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS
ĮSTATYMO NR. VIII-935 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą Nr. VIII-935 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas.
3. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuostatoms.
2 straipsnis. Įstatymo sąvokos
1. Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį.
2. Finansinės paramos priemonės – dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės.
3. Finansinės priemonės – nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos verslo poreikiams.
7. Lengvatinė paskola – paskola smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams palankesnėmis sąlygomis, negu siūloma komercinėje paskolų rinkoje (mažesnė negu vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma, valstybė ar savivaldybė kompensuoja dalį paskolos palūkanų ir kt.).
8. Metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, jei skaičiuojamos įmonės metinės pajamos, ir individualios veiklos pajamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu skaičiuojamos verslininko metinės pajamos.
9. Neformalusis investuotojas – juridinis asmuo, fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė (išskyrus akcines bendroves, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje), reguliariai investuojantys nuosavą kapitalą į verslo pradžią ar inovatyvaus verslo plėtrą ir teikiantys įmonėms, į kurias investuoja, konsultavimo ir mokymo paslaugas.
10. Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų.
12. Smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija – asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektai.
13. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, atitinkančios šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, arba verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.
14. Susijusios rinkos – tam tikros prekės ar paslaugos rinkos tiesioginių ryšių siejamų vartotojų ar tiekėjų rinkos.
16. Valstybės parama:
1) valstybės pagalba – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;
2) nereikšminga (de minimis) pagalba – bendroji nereikšminga (de minimis) pagalba, nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam krovinių vežimo keliais veiklą, nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, teikiančiam visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, arba nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žuvininkystės sektoriuje;
19. Verslo informacijos centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, skatinti naujų įmonių steigimąsi, padėti jau veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir efektyvumą.
20. Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose.
21. Verslo konsultantų tinklas – visuma Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktų ir prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių verslo konsultacijas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.
22. Verslumas – asmens kompetencija įgyvendinti pridėtinę ekonominę ar socialinę vertę kuriančias idėjas ir asmens ekonominis, socialinis ir kūrybinis aktyvumas verslo srityje.
23. Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui (toliau – viešosios paslaugos verslui) – informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.
24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme.
II SKYRIUS
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA
3 straipsnis. Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės
1. Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
4. Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.
5. Darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis. Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės statuso (toliau – statusas) deklaravimo dieną (toliau – deklaravimo diena) įmonės finansiniai duomenys turi patvirtinti įmonės atitiktį šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytoms sąlygoms.
7. Įmonės finansiniai duomenys nustatomi pagal paskutinių metų arba, jei įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos). Jei sudaryti ir tvirtinti metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis kitais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti (toliau – kiti finansiniai dokumentai).
8. Įmonės atitiktis šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nurodytoms sąlygoms fiksuojama nuo metinių finansinių ataskaitų, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ar kitų finansinių dokumentų patvirtinimo dienos, išskyrus atvejus, kai įmonė turi patvirtinusi trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus arba kai nustatomas naujos įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, statusas. Įmonė, turinti patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir nauja įsteigta įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, priskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačius, kad ji atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas.
9. Įmonės, turinčios patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir naujos įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal vidutinį metinį darbuotojų skaičių, finansinius duomenis (pasirinktinai – balanse nurodyto turto vertę arba metines pajamas) nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre ir planuojamus finansinių metų duomenis.
10. Deklaruodamos savo statusą, įmonės privalo nurodyti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis. Už deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą ir tikrumą atsako deklaraciją pasirašęs asmuo. Deklaracijos formą ir deklaravimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
11. Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jei 25 ir daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 ir daugiau procentų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (arba) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti investuotojai.
12. Savarankiškos įmonės darbuotojų skaičiumi laikomas tik šios įmonės darbuotojų skaičius, o įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis tik šios įmonės metinėmis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais.
13. Įmonės, laikotarpiu, pagal kurį nustatomi įmonės finansiniai duomenys, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, turinčios partnerinių įmonių ir (arba) susijusių įmonių, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys (darbuotojų skaičius ir įmonės finansiniai duomenys) apskaičiuojami pagal formulę:
DAg = DA + ∑kn DPn + ∑DSn. Čia:
DAg – šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys, skaičiuojami statusą deklaruojančiai įmonei;
DA – statusą deklaruojančios įmonės duomenys;
DPn – n-tosios partnerinės įmonės duomenys;
DSn – n-tosios susijusios įmonės duomenys (jei nebuvo įtraukti į statusą deklaruojančios įmonės metinę konsoliduotąją finansinę ataskaitą);
kn – koeficientas, parodantis, kokia dalis n-tosios partnerinės įmonės duomenų sumuojama su statusą deklaruojančios įmonės duomenimis. Jis nustatomas imant didžiausią iš šių koeficientų, parodančių, kokią dalį statusą deklaruojančios įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi partnerinė įmonė arba kokią dalį partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi statusą deklaruojanti įmonė, arba kokią dalį statusą deklaruojančios įmonės dalyvių balsų turi partnerinė įmonė, arba kokią dalį partnerinės įmonės dalyvių balsų turi statusą deklaruojanti įmonė.
14. Partnerinės įmonės duomenys (DPn) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedamas su šia partnerine įmone susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jei šie duomenys nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų pridedamas partnerinės įmonės kitų partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys proporcingai pirmosios partnerinės įmonės turimų jos partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba dalyvių balsų skaičiui, jei partnerinės įmonės kitos partnerinės įmonės su statusą deklaruojančia įmone (DA) yra susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais (yra viena kitos produkcijos vartotojos (tiekėjos).
15. Nustatant partnerinės įmonės duomenis (DPn), šio straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas kn laikomas lygiu nuliui, jei 25 ir daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 ir daugiau procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai, jeigu jie tarpusavyje nėra susiję:
1) neformalieji investuotojai, jei šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. eurų;
16. Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:
1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:
b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;
c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose;
17. Susijusios įmonės duomenys (DSn) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jei jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų proporcingai pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys pagal šio straipsnio 13 dalyje apibrėžiant koeficientą kn nustatytas proporcijas.
18. Jeigu įmonė ir vienas iš šio straipsnio 15 dalyje išvardytų investuotojų yra laikomi susijusiomis įmonėmis, nes vienai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, tačiau minėti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai statusą deklaruojančios įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja (nėra priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariai arba neturi teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių), nustatant susijusios įmonės duomenis (DSn) šio straipsnio 13 dalyje nurodytas dydis DSn laikomas lygiu 0.
4 straipsnis. Verslininkas, kaip smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas
1. Verslininkas laikomas smulkiojo ir ar vidutinio verslo subjektu, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas jam dirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną iš sąlygų:
2. Verslininkui, neturinčiam įmonių akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba turinčiam jų mažiau negu 25 procentus, darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose.
3. Verslininkui, turinčiam 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų:
1) darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių ir visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, darbuotojų skaičių;
2) metinės pajamos apskaičiuojamos prie verslininko metinių pajamų pridedant visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, metines pajamas;
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys apskaičiuojami šio įstatymo 3 straipsnio 13–18 dalyse nustatyta tvarka.
5. Verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos.
III SKYRIUS
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAMS TAIKOMOS VALSTYBĖS PARAMOS FORMOS
5 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimas
1. Valstybės parama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal valstybės institucijų ir įstaigų planavimo dokumentuose nurodytas priemones ir pagal priemones, nurodytas savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose.
2. Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir įgyvendinant jų reikalavimus bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms, atitinkančioms šio įstatymo 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytas sąlygas, ir verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.
6 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams formos
Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos:
3) viešųjų paslaugų verslui teikimas ūkio ministro įgaliotoje viešojoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas;
7 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams apribojimai
Valstybės institucijos ir įstaigos ar savivaldybės, nustatydamos priemones, pagal kurias teikiama valstybės parama, ir atsižvelgdamos į konkrečios valstybės paramos tikslą, šios valstybės paramos gavėjams nustato teikimo tvarką, kuri privalo būti vienoda visiems šios valstybės paramos siekiantiems subjektams.
8 straipsnis. Verslumo skatinimo srityje veikiančios kompetentingos institucijos
1. Įgyvendinti finansines paramos priemones, išskyrus subsidijas, kai jas įgyvendina įstaigos, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paveda finansų įstaigoms, kurių 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, kai valstybės, kaip 100 procentų akcijų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ūkio ministro nustatyta tvarka administruoja Verslo konsultantų tinklą (organizuoja ir atlieka verslo konsultantų atranką) ir prižiūri į Verslo konsultantų tinklą įtrauktų verslo konsultantų teikiamų paslaugų kokybę ir paslaugų teikimo veiklą.
IV SKYRIUS
LIETUVOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO TARYBA
9 straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba
1. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka, narių teisės ir pareigos, tvirtina Vyriausybė.
2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos tikslai:
1) užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;
3. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:
2) teikti Vyriausybei, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politikos formavime dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;
3) vertinti smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;
Lietuvos Respublikos
smulkiojo ir vidutinio verslo
plėtros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36).“