Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MELIORACIJOS FONDO

ĮSTATYMAS

 

2024 m. ............. d. Nr.

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – siekiant užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių (toliau – MIS) rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų finansavimą, įsteigti Melioracijos fondą ir nustatyti šio fondo sudarymo ir administravimo pagrindus, finansavimo šaltinius ir lėšų skirstymo principus.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną.

2. Įmoka – šiame įstatyme nustatyto dydžio įmoka, mokama melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojų už hektarą nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos ir (ar) naudojamos melioruotos ir (ar) nusausintos žemės ploto.

3. Melioracijos fondo administratorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojas – melioruotos ir (ar) nusausintos privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės sklypo teisėtas naudotojas, kurių duomenys registruoti Nekilnojamojo turto registre.

5. Melioracijos fondo biudžetas – šiame įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.

 

3 straipsnis. Melioracijos fondo samprata ir paskirtis

1. Melioracijos fondas yra valstybės išteklių fondas, skirtas kaupti, valdyti ir naudoti valstybės išteklius, reikalingus MIS rekonstravimui, remontui ir priežiūrai užtikrinti.

2. Melioracijos fondas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

 

4 straipsnis. Įmokas ir Melioracijos fondą administruojančios institucijos

1. Melioracijos fondą administruoja Melioracijos fondo administratorius ir Melioracijos fondo taryba.

2. Įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija).

 

II SKYRIUS

MELIORACIJOS FONDO FINANSAI

 

5 straipsnis. MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų finansavimo pagrindas

MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų finansavimo pagrindą sudaro savarankiškas Melioracijos fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

 

6 straipsnis. Melioracijos fondo biudžetas

1. Melioracijos fondo biudžetas sudaromas pamečiui kiekvieniems 3 metams, peržiūrint ankstesniais metais patvirtintų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų, kai jie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, rodiklius ir papildomai suplanuojant trečiųjų biudžetinių metų rodiklius.

2. Melioracijos fondo biudžeto projektą, suderinęs su Žemės ūkio ministerija, rengia  Melioracijos fondo administratorius.

3. Žemės ūkio ministerija Melioracijos fondo biudžeto projektą kartu su  Melioracijos fondo tarybos išvada teikia Vyriausybei.

4. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Melioracijos fondo biudžeto projektą ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu.

5. Melioracijos fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.

6. Melioracijos fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Vyriausybė.

 

7 straipsnis. Melioracijos fondo ataskaitų rinkinys

1.  Melioracijos fondo ataskaitų rinkinio sudėtį, šio rinkinio rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.

2.    Melioracijos fondo ataskaitų rinkinį rengia Melioracijos fondo administratorius.

3. Melioracijos fondo administratorius Melioracijos fondo metinių ataskaitų rinkinį teikia svarstyti Melioracijos fondo tarybai, kuri pateikia dėl jo išvadą. Melioracijos fondo administratorius Melioracijos fondo metinių ataskaitų rinkinį kartu su Melioracijos fondo tarybos išvada ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 dienos teikia Žemės ūkio ministerijai.

 

8 straipsnis. Melioracijos fondo lėšos

1. Melioracijos fondo biudžeto pajamas sudaro:

1) melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojų mokamos įmokos į Melioracijos fondą;

2) valstybės biudžeto lėšos, skirtos MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams finansuoti;

3) delspinigiai, palūkanos ir baudos;

4) pajamos už investuotas laikinai laisvas Melioracijos fondo lėšas;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Melioracijos fondo lėšos kaupiamos atskiroje Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitoje.

3. Melioracijos fondo einamųjų metų biudžeto pajamų dalis, kurią sudaro melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojų įmokos, turi būti ne mažesnė kaip 55 proc. visų metinių Melioracijos fondo pajamų.

4. Jeigu vykdant Melioracijos fondo biudžetą gaunama viršplaninių pajamų (biudžeto pajamų vykdymas faktiškai viršija Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą metinį pajamų planą), gautos viršplaninės pajamos einamaisiais metais žemės ūkio ministro sprendimu gali būti naudojamos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms, viršijančioms Melioracijos fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme šioms išlaidoms numatytas einamųjų metų lėšų sumas, finansuoti. Skiriant viršplanines lėšas turi būti nepažeista Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

 

9 straipsnis. Įmokos dydis ir įmokos indeksavimas

1. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos įmokos dydis yra 5,5 Eur/ha per metus.

2. Įmokos dydis indeksuojamas pagal formulę:

 

Į=(M+1) x P,

čia:

Į – įmokos dydis, Eur;

M – einamųjų metų įmokos dydis Eur/ha;

P – žemės sklype esantis melioruotos ir (ar) nusausintos žemės plotas.

 

3. Per pirmuosius 5 biudžetinius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, įmokos dydis didinamas kasmet. Vėliau įmokos dydis indeksuojamas kas 5 metai.

4. Indeksuotos įmokos dydis nustatomas atitinkamų metų Melioracijos fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.

 

10 straipsnis. Įmokų surinkimo administravimas

1.  Įmokų surinkimas administruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.

2. Įmoką moka melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojas.

3. Įmokos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio žemės sklypo melioruotos ir (ar) nusausintos žemės plotas.

4. Įmokos mokėjimo laikotarpis yra kalendoriniai metai.

 

11 straipsnis. Mokėtinos įmokų sumos apskaičiavimas, mokėjimas ir atsakomybė už įmokų mokėjimo pažeidimus

1. Mokėtina įmokų suma apskaičiuojama atsižvelgiant į šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą įmokos dydį ir į žemės sklype esančius melioruotus  ir (ar) nusausintus žemės plotus.

2. Mokėtiną įmokų sumą moka melioruotos  ir (ar) nusausintos žemės naudotojas, registruotas Nekilnojamojo turto registre einamųjų  metų balandžio 1 dieną.

3. Nekilnojamojo turto kadastre esančius duomenis apie žemės sklype esančius melioruotos ir (ar) nusausintos žemės plotus, reikalingus įmokos apskaičiavimui, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai.

4. Mokėtiną įmokų sumą apskaičiuoja, Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos jas melioruotos  ir (ar) nusausintos žemės naudotojams pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija.

5. Įmokos sumokamos iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos.

6. Surinktos įmokos per tris darbo dienas nuo jų surinkimo dienos pervedamos į valstybės iždo sąskaitą, skirtą Melioracijos fondo lėšoms kaupti. Šios lėšos į Melioracijos fondo biudžeto apskaitą įtraukiamos ir administruojamos atskirai.

7. Įmokų nepriemoka  ir (arba)  permoka administruojama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

8. Prašymai ir skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

9.  Ginčai dėl įmokos apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.

 

12 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai, skirti Melioracijos fondui papildyti

1. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į Melioracijos fondo biudžetą pervedamą lėšų sumą, skirtą MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams finansuoti.

2. Indeksavus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą įmokų dydį, proporcingai indeksuojama ir valstybės biudžeto asignavimų apimtis, skiriama  MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams finansuoti.

3. Valstybės biudžeto bendros pinigų sumos į Melioracijos fondo biudžetą pervedamos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Melioracijos fondo išlaidos

1.  Melioracijos fondo išlaidas sudaro:

1) išlaidos MIS rekonstravimo darbams finansuoti;

2) išlaidos MIS remonto ir priežiūros darbams apmokėti;

3) išlaidos MIS ekstremaliųjų situacijų ar įvykių padarinių likvidavimui.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos išlaidos finansuojamos iš Melioracijos fondo biudžeto rezervo, kuris sudaromas vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio nuostatomis.

3. MIS rekonstravimo darbams finansuoti skiriama 60 procentų einamųjų biudžetinių metų Melioracijos fondo biudžeto pajamų sumos, atėmus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus atskaitymus.

4. Savivaldybės komisijos sprendimu šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis Melioracijos fondo lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurias patyrė melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojai rekonstruodami MIS nuosavomis lėšomis. Šioms kompensacijoms skiriama iki 10 procentų einamaisiais metais MIS rekonstravimo darbams savivaldybei patvirtintų lėšų.

5. Melioracijos fondo lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, perkeliamos į kitus metus.

 

14. straipsnis. Melioracijos fondo biudžeto rezervas ir jo naudojimas

1. Melioracijos fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:

1) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likutis metų pabaigoje;

2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Melioracijos fondo biudžeto lėšos, patvirtintos tų metų Melioracijos fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

2. Einamųjų metų atskaitymai į Melioracijos fondo biudžeto rezervą sudaro 5 procentus einamųjų biudžetinių metų Melioracijos fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Melioracijos fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

3. Melioracijos fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato žemės ūkio ministras.

 

15 straipsnis. Melioracijos fondo lėšų paskirstymo savivaldybėms principai

1.  Melioracijos fondo lėšų dalis, kurią sudaro šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos įmokos, atėmus 5 procentus Melioracijos fondo biudžeto rezervui formuoti, savivaldybėms paskirstoma proporcingai atitinkamoje savivaldybės teritorijoje surinktų įmokų sumai.

2Jeigu žemės sklype esantis melioruotos ir (ar) nusausintos žemės plotas yra kelių savivaldybių teritorijoje, įmoka įskaitoma proporcingai tokio ploto daliai, tenkančiai atitinkamai savivaldybei.

3. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų lėšų dalis, atėmus 5 procentus Melioracijos fondo biudžeto rezervui formuoti, paskirstoma savivaldybėms pagal šiuos atrankos pirmumo kriterijus:

1) žemės ūkio naudmenų dirvožemio našumo balą;

2) bendrąją žemės ūkio produkcijos metinę vertę savivaldybėje;

3) valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS nusidėvėjimą;

4) savivaldybės prisidėjimą savo lėšomis prie gautų lėšų pagal šio straipsnio 1 dalį;

5) lėšų poreikį valstybei nuosavybės teise priklausantiems MIS rekonstruoti savivaldybėje;

6) valstybei nuosavybės teise priklausančių ir savivaldybių patikėjimo teise valdomų magistralinių griovių ilgį;

7) drenažu sausintą žemės ūkio naudmenų plotą nuo bendro savivaldybės teritorijos ploto.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų atrankos pirmumo kriterijų dydžius ir reikšmes bei lėšų paskirstymo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

16 straipsnis. Neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų Melioracijos fondo lėšų grąžinimas

1. Sprendimą dėl Melioracijos fondo lėšų, neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant šio įstatymo ar kitų Melioracijos fondo lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, grąžinimo priima Melioracijos fondo administratorius. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jis vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

2. Melioracijos fondo lėšų, neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant šio įstatymo ar kitų Melioracijos fondo lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka.

3. Melioracijos fondo lėšos, neteisėtai išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant šio įstatymo ar kitų Melioracijos fondo lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Melioracijos fondo lėšos.

 

III SKYRIUS

INSTITUCIJOS, ADMINISTRUOJANČIOS MELIORACIJOS FONDĄ

 

17 straipsnis. Melioracijos fondo administratoriaus funkcijos

Melioracijos fondo administratorius vykdo šias funkcijas:

1.  Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka:

1) rengia trejų metų MIS rekonstravimo darbų planą ir jį suderinęs su Melioracijos fondo taryba teikia tvirtinti žemės ūkio ministrui. Planas atnaujinamas kasmet atsižvelgiant į atliktus MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus;

2) vertina savivaldybių komisijų pateiktus MIS rekonstravimo projektus ir priima sprendimą dėl lėšų skyrimo (neskyrimo);

3)  apskaičiuoja kiekvienai savivaldybei tenkančias Melioracijos fondo lėšas ir teikia tvirtinti žemės ūkio ministrui šių lėšų paskirstymą;

4) perveda Melioracijos fondo lėšas savivaldybėms;

5) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl MIS rekonstravimo projektų finansavimo;

6) kontroliuoja MIS remonto ir priežiūros lėšų naudojimą.

2. Kontroliuoja MIS rekonstravimo projektų įgyvendinimą.

3. Rengia ir teikia Melioracijos fondo biudžeto projektą.

4. Rengia Melioracijos fondo ataskaitų rinkinį.

5. Melioracijos fondo tarybos prašymu raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia informaciją ir turimus dokumentus, susijusius su MIS rekonstravimo projektų įgyvendinimu, dėl lėšų savivaldybėms skyrimo, Melioracijos fondo lėšų sąmatos vykdymo ir kitų administravimo klausimų.

6. Tvirtina savivaldybių MIS rekonstravimo projektų ir sutarčių pavyzdines formas, rekomendacijas dėl savivaldybių MIS rekonstravimo projektų rengimo, pildymo ir teikimo, ir skelbia jas Melioracijos fondo administratoriaus interneto svetainėje.

7. Rengia ir teikia suinteresuotoms institucijoms informaciją apie Melioracijos fondo lėšų naudojimą;

8. Priima sprendimą dėl Melioracijos fondo lėšų, neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant šio įstatymo ar kitų Melioracijos fondo lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, grąžinimo.

9. Atlieka kitas funkcijas, nustatytas Melioracijos fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

18 straipsnis. Melioracijos fondo taryba

1.    Melioracijos fondo taryba yra trišalio atstovavimo pagrindu sudaryta kolegiali patariamoji institucija. Melioracijos fondo tarybą sudaro, jos sudėtį ir Melioracijos fondo tarybos nuostatus (toliau – Tarybos nuostatai) tvirtina žemės ūkio ministras.

2.    Melioracijos fondo taryba vykdo šias funkcijas:

1) svarsto einamuosius Melioracijos fondo uždavinius;

2)    teikia siūlymus dėl trejų metų MIS rekonstravimo darbų plano, metinių MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbų apimčių ir prioritetų;

3teikia išvadą dėl Melioracijos fondo biudžeto projekto ir Melioracijos fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamų rodiklių;

4)  teikia išvadą dėl Melioracijos fondo metinių ataskaitų rinkinio; 

5teikia siūlymus dėl Melioracijos fondą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

6)  teikia siūlymus Melioracijos fondo administravimo klausimais;

7) tvirtina metinę Melioracijos fondo tarybos veiklos ataskaitą;

8) atlieka kitas funkcijas,  nustatytas Melioracijos fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3.    Melioracijos fondo tarybą sudaro 11 narių. Melioracijos fondo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, melioracijos įmonių asociacijoms, žemės ūkio sektoriaus asocijuotoms struktūroms. Į Melioracijos fondo tarybą įeina:

1)    penki valstybės institucijų atstovaidu  Žemės ūkio ministerijos ir po vieną Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Žemės ūkio agentūros atstovą;

2) šeši atstovai – po vieną iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos,  Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos,  Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir du skėtinių nacionalinių nevyriausybinių žemės ūkio srityje veikiančių organizacijų atstovai.

4. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Melioracijos fondo tarybos kadencijos pabaigos, žemės ūkio ministras kreipiasi į šio straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nurodytus subjektus dėl naujų narių delegavimo ir viešai paskelbia kvietimą teikti šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nurodytų organizacijų kandidatus į Melioracijos fondo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami organizacijų atstovai.

5.    Melioracijos fondo taryba sudaroma dvejų metų kadencijai. Melioracijos fondo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

6.    Melioracijos fondo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Žemės ūkio ministrui patvirtinus Melioracijos fondo tarybos sudėtį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami pirmininko rinkimai. Melioracijos fondo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Melioracijos fondo tarybos narių, iš šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų subjektų renka Melioracijos fondo tarybos pirmininką. Išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Melioracijos fondo tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Melioracijos fondo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Melioracijos fondo tarybos narių, Melioracijos fondo tarybos pirmininką renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Išrinktu Melioracijos fondo tarybos pirmininku laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Melioracijos fondo tarybos narių balsų daugumą.

7.    Melioracijos fondo tarybos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą Lietuvos Respublikos pilietis. Melioracijos fondo tarybos nariu, atstovaujančiu valstybės institucijoms, gali būti tvirtinamas tik asmuo, turintis ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo (valstybės tarnybos) patirtį šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytose Melioracijos fondo tarybos narius deleguojančiose valstybės institucijose, o Melioracijos fondo tarybos nariu, atstovaujančiu šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nurodytų organizacijų interesams, – ne trumpesnę kaip dvejų metų narystės (atstovavimo) šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytose organizacijose patirtį. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.

8. Melioracijos fondo tarybos nariais negali būti asmenys, pagal pareigas susiję tarpusavyje tiesioginio pavaldumo santykiais.

9. Melioracijos fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius, funkcijos, kompetencija ir skyrimo (atrankos) tvarka nustatyta Tarybos nuostatuose.

10. Melioracijos fondo tarybos nariai ir visuomeniniai patarėjai privalo deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Melioracijos fondo tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Melioracijos fondo tarybos narių. Melioracijos fondo tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Melioracijos fondo tarybos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Melioracijos fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.

12. Melioracijos fondo tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia Melioracijos fondo tarybos kadencijos laikas ir žemės ūkio ministras patvirtina naują Melioracijos fondo tarybos sudėtį;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina ir žemės ūkio ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Melioracijos fondo tarybos;

4) jį atšaukia deleguojanti institucija ar organizacija ir žemės ūkio ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Melioracijos fondo tarybos;

5) teismas pripažįsta jį neveiksniu;   

6) jis neatitinka šio straipsnio 7, 8 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų ir žemės ūkio ministras Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka išbraukia jį iš Melioracijos fondo tarybos.

13. Melioracijos fondo tarybos nario įgaliojimams nutrūkus šio straipsnio 12 dalies 2–6 punktuose nurodytais pagrindais, likusiam Melioracijos fondo tarybos kadencijos laikui į atsilaisvinusią vietą skiriamas naujas tarybos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

14. Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka Melioracijos fondo tarybos nario įgaliojimai stabdomi, jeigu jam įstatymų nustatyta tvarka yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo ar dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei.

15. Už veiklą Melioracijos fondo taryboje jos nariams atlyginama iš Melioracijos fondo administratoriaus darbo užmokesčio fondo. Konkrečius Melioracijos fondo tarybos narių mėnesinio atlygio dydžius nustato Melioracijos fondo administratoriaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsižvelgdama į Melioracijos fondo tarybos posėdžių skaičių. Melioracijos fondo tarybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 5 procentai ir didesnė kaip 10 procentų paskutinių 3 kalendorinių mėnesių Melioracijos fondo administratoriaus vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Melioracijos fondo tarybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 7 procentai ir didesnė kaip 14 procentų paskutinių 3 kalendorinių mėnesių Melioracijos fondo administratoriaus vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Atlygis Melioracijos fondo tarybos nariams išmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

IV SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ KOMISIJŲ SUDĖTIS IR FUNKCIJOS

 

19 straipsnis. Savivaldybių komisijos sudėtis

1.  Savivaldybės lygmeniu sudaromos savivaldybių komisijos, kurių sudėtis tvirtinama savivaldybių tarybų sprendimais. Savivaldybių komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 12 narių. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją iš savivaldybės komisijos narių skiria savivaldybės taryba.

2.  Į komisijos sudėtį įeina: po 2 atstovus iš savivaldybės tarybos; ne mažiau kaip po 3 atstovus iš savivaldybės teritorijoje veikiančių žemės ūkio sektoriaus asocijuotų struktūrų ir kitų suinteresuotų asocijuotų struktūrų; po 2 atstovus iš savivaldybės žemės ūkio skyriaus.

3Komisijos nariai skiriami ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

 

20 straipsnis. Savivaldybių komisijos funkcijos

Savivaldybių komisijos vykdo šias funkcijas:

1) atsižvelgdamos į žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą trejų metų MIS rekonstravimo darbų planą, planuoja MIS rekonstravimo darbų apimtis savivaldybės teritorijoje ir teikia derinti Melioracijos fondo administratoriui;

2) planuoja MIS remonto ir priežiūros darbų apimtis;

3) vertina MIS rekonstravimo projektus, kurie teikiami Melioracijos fondo administratoriui;

4) kasmet teikia siūlymus dėl Melioracijos fondo trejų metų MIS rekonstravimo darbų plano projekto;

5) teikia siūlymus dėl Melioracijos fondą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

6) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojams apie numatomus atlikti MIS rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus, paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;

7) priima sprendimą dėl išlaidų, kurias patyrė melioruotos ir (ar) nusausintos žemės naudotojai rekonstruodami MIS  nuosavomis lėšomis, kompensavimo;

8) atlieka kitas funkcijas,  nustatytas Melioracijos fondo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21 straipsnis. Melioracijos fondo finansų kontrolė

Valstybės kontrolė kiekvienais metais atlieka Melioracijos fondo metinių ataskaitų rinkinio auditą ir parengia audito išvadą.

 

22 straipsnis. Melioracijos fondo likvidavimas

1. Melioracijos fondas likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Melioracijos fondą likvidavus, Melioracijos fondo lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

 

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir  žemės ūkio ministras iki 2025 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS