Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL EKSPERIMENTINĖS MOKYMO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2015 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1557 „Dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo“ 1 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika (toliau – Metodika) taikoma savivaldybėse, kurių sąrašą, atsižvelgdamas į skirtą valstybės biudžeto finansavimą, savivaldybės gyventojų skaičių, vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą (miestas, miestelis, kaimas), 2016 metams tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Į šį sąrašą savivaldybės gali būti įtraukiamos tuo atveju, jei yra savivaldybės tarybos sprendimas dėl Metodikos taikymo savivaldybės teritorijoje esančioms nevalstybinėms mokykloms, savivaldybėms gavus šių mokyklų dalyvių susirinkimų (savininkų) pritarimus ir savivaldybės mokykloms.
2.2. Tais atvejais, kai šio nutarimo 2.1 papunktyje nurodytai savivaldybei 2016 metams pagal Metodiką apskaičiuota mokymo lėšų suma yra mažesnė už lėšų sumą, apskaičiuotą tiems metams, vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, savivaldybei papildomai skiriamas šių sumų skirtumas, kuris paskirstomas ir naudojamas Metodikos 13.2 papunktyje nustatyta tvarka.
3. Pavesti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtinti:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. d. nutarimu Nr.
EKSPERIMENTINĖ MOKYMO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Eksperimentinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) skiriamų mokymo lėšų apskaičiavimą ir paskirstymą mokinių, besimokančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas (toliau – mokiniai), mokymo reikmėms tenkinti. Pagal Metodiką skirstomos mokymo lėšos valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, teikiančioms ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą (toliau kartu – mokyklos), neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir kitiems švietimo teikėjams, taip pat pedagoginėms psichologinėms tarnyboms.
2. Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. Klasės krepšelis – tai vienai sąlyginei klasei (grupei) metams ugdymo planui įgyvendinti skiriamos lėšos, kurių dydis priklauso nuo sąlyginio klasės (grupės) dydžio tam tikrame mokinių sraute.
2.2. Mokinių srautas – tai mokyklos (jos filialo arba skyriaus, esančių kitoje gyvenamojoje vietovėje nei bazinė mokykla) mokinių grupė, iš kurios gali būti formuojamos vienarūšės pagal ugdymo turinį ir ugdymo proceso organizavimą klasės (grupės) ir kuriai priskiriami mokiniai, ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio arba bendrojo ugdymo programas 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 (gimnazijos I), 10 (gimnazijos II), 11 (gimnazijos III) ,12 (gimnazijos IV) klasėse.
2.3. Sąlyginis klasės (grupės) dydis – tai dydis, apskaičiuojamas pagal faktinį mokinių skaičių mokinių sraute ir atitinkamą sąlyginį klasių (grupių) skaičių jame, pagal kurį nustatoma, kokio dydžio klasės krepšeliai priskiriami apskaičiuotam sąlyginiam klasių (grupių) skaičiui tam tikrame mokinių sraute.
2.4. Sąlyginis klasių (grupių) skaičius – tai dydis, apskaičiuojamas pagal faktinį mokinių skaičių mokinių sraute ir atitinkamą bazinį klasės (grupės) dydį jame, pagal kurį apskaičiuojama, kiek klasės krepšelių skiriama tam tikro mokinių srauto mokiniams ugdyti.
3. Mokinių srautai papildomai atskiriami pagal šiuos kriterijus:
3.1. iš mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, grupių pagal amžių, kuriems tais kalendoriniais metais sueina: iki 2 metų, nuo 2 iki 3 metų arba nuo 3 metų;
3.3. iš mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, tam tikro tipo (pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Klasių tipų klasifikatorių), paskirties (pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Klasių paskirčių klasifikatorių), mokymo formos ir mokymo proceso organizavimo būdo (pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą), mokomosios kalbos ir pagal kitus mokinių srautų nustatymo kriterijus, nustatytus Metodikos 4 priede, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 (gimnazijos I), 10 (gimnazijos II), 11 (gimnazijos III) ,12 (gimnazijos IV) klasėse.
II SKYRIUS
MOKYMO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMAS
4. Mokymo lėšos (ML) apskaičiuojamos, sudėjus lėšas ugdymo planui įgyvendinti (Lup), lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti (Lov) ir lėšas kitoms mokymo reikmėms, nurodytoms Metodikos 1 priede (Lkmr), tai yra ML = Lup + Lov + Lkmr.
5. Lėšas ugdymo planui įgyvendinti (Lup) sudaro tam tikro dydžio klasės krepšelių tam tikruose mokinių srautuose (KKn) ir atitinkamų sąlyginių klasių (grupių) skaičių (kn) juose sandaugų suma, tai yra Lup = ∑ KKn × kn.
6. Klasės krepšelio (KKn) dydis apskaičiuojamas, vidutinį sąlyginį mokytojo tarifinio atlygio koeficientą (R) padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (BMA), pedagoginių normų skaičiaus klasei (pn), 12 mėnesių ir socialinio draudimo koeficiento (ksoc), tai yra KKn = R × BMA × pn × 12 × ksoc, laikantis šių nuostatų:
6.1. Vidutinis sąlyginis mokytojo tarifinio atlygio koeficientas (R) nustatomas, apskaičiavus atskirų mokytojų pareigybių (ugdančių pagal bendrojo ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo programas) tarifinių atlygių koeficientų, nustatytų, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir kvalifikacinę kategoriją, vidurkius ir išvedus šių vidurkių aritmetinį svertinį vidurkį pagal statistinę atitinkamų pareigybių mokytojų dalį, tenkančią bendram mokytojų skaičiui. Vidutinis sąlyginis mokytojo tarifinio atlygio koeficientas gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į lėšas, gaunamas iš valstybės biudžeto.
6.2. Pedagoginių normų skaičius klasei (pn) apskaičiuojamas, klasės (grupės) pedagoginio darbo valandų, apmokamų pagal Metodiką, skaičių per savaitę (h) padalijus iš 18 valandų (bendrajame ugdyme) arba iš 36 valandų (ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme). Tam tikrai klasei (grupei) taikomas pedagoginio darbo valandų (jas sudaro kontaktinės valandos ir kartu pertraukos tarp pamokų ir papildomos valandos) skaičius per savaitę nustatomas, atsižvelgiant į kontaktinių ir papildomų valandų skaičių, nustatytą švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose bendruosiuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planuose, Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše ir Priešmokyklinio ugdymo tvarkos apraše.
6.3. Socialinio draudimo koeficientas (ksoc) apskaičiuojamas, taikant teisės aktų nustatytą socialinio draudimo įmokos tarifą, išreikštą vieneto dalimis (tsoc), pagal formulę: ksoc = 1 + tsoc.
6.4. Klasės krepšelių apskaičiavimo rodikliai, nurodyti Metodikos 6.1 ir 6.2 papunkčiuose, ir klasės krepšelių dydžiai pateikiami Metodikos 2 priede. Metodikos 9 punkte nurodytais atvejais Metodikos 2 priede nurodyti klasės krepšelių dydžiai yra indeksuojami, taikant klasės krepšelių indeksavimo koeficientus, nurodytus Metodikos 4 priede.
7. Sąlyginis klasių (grupių) skaičius (kn) nustatomas:
7.1. tais atvejais, kai faktinis mokinių skaičius mokinių sraute yra ne mažesnis už Metodikos 2 priede (Metodikos 9 punkte nurodytais atvejais – Metodikos 4 priede) nurodytą minimalų mokinių skaičių, pagal kurį tame mokinių sraute skiriamas mažiausio dydžio klasės krepšelis (toliau – minimalus klasės mokinių skaičius) – sąlyginis klasių (grupių) skaičius (kn) apskaičiuojamas, faktinį mokinių skaičių mokinių sraute padalijus iš bazinio klasės (grupės) dydžio, nurodyto Metodikos 2 priede (Metodikos 9 punkte nurodytais atvejais – Metodikos 4 priede), ir prie gauto sveikojo skaičiaus pridėjus: 0, jeigu gautojo dalmens liekana yra mažesnė už 3; 1, jei gautojo dalmens liekana yra ne mažesnė už 3;
7.2. tais atvejais, kai faktinis mokinių skaičius mokinių sraute yra mažesnis už minimalų klasės mokinių skaičių – sąlyginis klasių (grupių) skaičius (kn) nustatomas pagal faktinį mokinių skaičių mokinių sraute, vadovaujantis Metodikos 3 priedu (Metodikos 9 punkte nurodytais atvejais – Metodikos 4 priedu).
8. Sąlyginis klasės (grupės) dydis apskaičiuojamas, faktinį mokinių skaičių mokinių sraute padalijus iš sąlyginio klasių (grupių) skaičiaus jame, nustatyto, vadovaujantis Metodikos 7 punktu. Atsižvelgiant į šį dydį, vadovaujantis Metodikos 2 priedu, tam tikro mokinių srauto sąlyginiam klasių (grupių) skaičiui priskiriamas atitinkamo dydžio klasės krepšelis. Metodikos 9 punkte nurodytais atvejais, kai Metodikos 4 priede nustatytas bazinis klasės (grupės) dydis yra mažesnis kaip 9 mokiniai, tam tikro mokinių srauto sąlyginiam klasių (grupių) skaičiui priskiriamas Metodikos 2 priede nurodytas atitinkamo srauto mažiausio dydžio klasės krepšelis, indeksuotas Metodikos 6.4 papunktyje nustatyta tvarka.
9. Metodikos 4 priede yra nustatyti specialieji mokinių srautų nustatymo kriterijai, kuomet taikomi specialieji lėšų ugdymo planui įgyvendinti apskaičiavimo rodikliai:
9.1. klasės krepšelių indeksavimo koeficientai, kurie taikomi, laikantis Metodikos 6.4 papunkčio nuostatų;
10. Lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti (Lov) sudaro 10 procentų lėšų ugdymo planui įgyvendinti (Lup).
11. Lėšas kitoms mokymo reikmėms, nurodytoms Metodikos 1 priede (Lkmr), sudaro Metodikos 1 priede nurodytų mokymo reikmių koeficientų suma, padauginta iš BMA ir iš faktinio mokinių skaičiaus.
12. Savivaldybėms ateinantiems biudžetiniams metams skiriama mokymo lėšų suma apskaičiuojama pagal mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną, o ligoninių mokykloms (ligoninių klasėms), sanatorijų mokykloms (sanatorijų klasėms), nepilnamečių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų mokykloms (nepilnamečių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų klasėms), tardymo izoliatorių ir (ar) pataisos įstaigų suaugusiųjų mokykloms (suaugusiųjų klasėms), Diemedžio ugdymo centras, Šiaulių sanatorinei mokyklai – pagal vidutinį metinį mokinių skaičių. Vidutinis metinis mokinių skaičius apskaičiuojamas, sudėjus praėjusių mokslo metų kiekvieno mėnesio vidutinį mokinių skaičių ir šią sumą padalijus iš to laikotarpio mėnesių, kuriais buvo mokinių, skaičiaus. Mėnesio vidutinis mokinių skaičius apskaičiuojamas, sudėjus kiekvieną dieną buvusius mokinius ir šį bendrą skaičių padalijus iš mėnesio dienų, kuriomis buvo mokinių, skaičiaus. Į mokinių skaičių įskaitomi tik tie mokiniai, kurie buvo mokomi. Vidutinis mokinių skaičius, gautas 1–4, 5–8, 9–10 ir 11–12 klasių grupėse, kiekvienoje grupėje apvalinamas iki sveikojo skaičiaus pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.
III SKYRIUS
MOKYMO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS
13. Savivaldybėms skiriamos šios mokymo lėšos, kurias jos paskirsto vadovaudamosi Metodikos 14 ir 15 punktais savo nustatyta tvarka:
13.1. Mokymo lėšos, apskaičiuotos Metodikos 11 punkte nustatyta tvarka, skirtos šioms mokymo reikmėms tenkinti:
13.1.3. lėšos dailės, muzikos ir choreografijos moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti;
13.2. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Alytaus miestų, Marijampolės ir Visagino savivaldybėms 4 procentai, o kitoms savivaldybėms – 5 procentai atitinkamiems metams mokykloms skirtų specialios tikslinės dotacijos mokymo reikmėms finansuoti (toliau – speciali tikslinė dotacija) lėšų, šioms mokymo reikmėms tenkinti:
13.2.1. pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumui užtikrinti (įskaitant mokymą namuose), ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovei įgyvendinti;
14. Metodikos 13.1.1 papunktyje nurodytai mokymo reikmei tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų, o nurodytai 13.1.4 papunktyje – ne mažiau kaip 100 procentų Metodikos 1 priede atitinkamai mokymo reikmei nurodytos rekomenduojamos mokymo lėšų sumos. Metodikos 13.1.2 ir 13.1.3 papunkčiuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti savivaldybės skiria lėšų pagal poreikį. Metodikos 13.2 papunktyje nurodytos mokymo lėšos paskirstomos mokykloms (ne mažiau kaip 2/3 šių lėšų mokykloms paskirstoma, tvirtinant savivaldybės biudžetą, likusias lėšas savivaldybė paskirsto pagal poreikį metų eigoje).
15. Mokymo lėšų sumą, gautą, iš bendros atitinkamiems metams savivaldybei skirtų specialios tikslinės dotacijos lėšų sumos atėmus Metodikos 13 punkte nurodytas mokymo lėšų sumas, kiekviena savivaldybė paskirsto savivaldybės ir nevalstybinėms mokykloms proporcingai kiekvienai mokyklai Metodikos II skyriuje nustatyta tvarka apskaičiuotoms mokymo lėšų sumoms, skirtoms Metodikos 16.1 papunktyje nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti.
16. Mokykloms skiriamos mokymo lėšos šioms mokymo reikmėms tenkinti:
16.1. ugdymo planui įgyvendinti (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, taip pat sumokėti už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, finansuojamą iš mokymo lėšų);
16.3. švietimo pagalbai ir bibliotekai (darbo užmokesčiui ir paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalbomis, taip pat mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti);
17. Metodikos 16.3 ir 16.4 papunkčiuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų, o 16.5–16.7 papunkčiuose nurodytoms mokymo reikmėms – ne mažiau kaip 40 procentų Metodikos 1 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokymo lėšų sumų.
18. Savivaldybės savivaldybių mokykloms nustato maksimalią lėšų, kurios gali būti skiriamos mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių (sektorių) vedėjų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, dalį (procentais) nuo mokyklai atitinkamiems metams patvirtintų mokymo lėšų, tačiau ji neturi būti didesnė kaip 20 procentų. Ši dalis gali būti diferencijuojama, atsižvelgiant į mokyklos dydį ir kitus savivaldybių nustatytus kriterijus.
19. Iš mokymo lėšų, skiriamų pagal Metodiką ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui, finansuojamas ne trumpesnis kaip 20 valandų per savaitę mokinių ugdymas.
20. Iš mokymo lėšų mokama:
20.1. Privalomos su darbuotojų, kuriems už darbą mokama iš mokymo lėšų, darbo santykiais susijusios valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos, išmokos ir kompensacijos šiems darbuotojams;
20.2. už darbą pedagoginiams darbuotojams, nurodytiems švietimo ir mokslo ministro tvirtinamame Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, išskyrus užmokestį už darbą, kai mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita);
20.3. už darbą mokyklos bibliotekos darbuotojams, gestų kalbos vertėjams, mokytojų padėjėjams, taip pat darbuotojams, kurių funkcijoms priskiriamas mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas;
IV SKYRIUS
MOKYMO LĖŠŲ PERSKIRSTYMAS
22. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į pasikeitusį mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 d., perskirsto specialios tikslinės dotacijos dalį, skirtą mokymo reikmėms finansuoti nuo rugsėjo 1 d. iki einamųjų metų pabaigos (jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme) tarp savivaldybių, laikydamasi šių nuostatų:
22.1. Pirmiausia kiekvienai savivaldybei skiriama mokymo lėšų suma, apskaičiuota pagal mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną. Šios lėšos paskirstomos ir naudojamos, laikantis Metodikos III skyriaus nuostatų.
22.2. Specialios tikslinės dotacijos suma, gauta iš bendros perskirstomos sumos, atėmus sumą, perskirstomą pagal Metodikos 22.1 papunktį, savivaldybėms paskirstoma proporcingai joms iki perskirstymo nustatytoms metinėms specialios tikslinės dotacijos sumoms. Šias lėšas savivaldybės skiria pedagoginiams darbuotojams, kuriems už darbą mokama iš mokymo lėšų, darbo užmokesčiui, išeitinėms išmokoms ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms bei kompensacijoms mokėti.