Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS

ĮSTATYMAS

2018 m.                 d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato socialinio verslo subjekto sampratą, socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarką, socialinio verslo subjektui taikomas valstybės paramos formas ir teigiamo socialinio poveikio matavimo principus.

2. Šiuo įstatymu skatinama socialinio verslo, kaip galimybės versliais būdais spręsti visuomenės socialines problemas, plėtra.

2 straipsnis. Įstatymo sąvokos

1. Lengvatinė paskola – paskola socialinio verslo subjektams palankesnėmis sąlygomis, nei siūloma komercinėje paskolų rinkoje (mažesnė nei vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma, valstybė ar savivaldybė kompensuoja dalį paskolos palūkanų ir kt.).

2. Socialinio verslo subjektas – privatus arba viešasis juridinis asmuo, kuris vykdydamas ekonominę veiklą, siekia visuomenei, jos grupei ar aplinkai naudingų tikslų ir visuomenės socialinių problemų sprendimo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

3. Socialinio verslo veiklos sritis – ne mažiau kaip viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teigiamo socialinio poveikio sričių, kuriose socialinio verslo subjektas siekia teigiamo socialinio poveikio ir visuomenės socialinių problemų sprendimo.

4. Socialinis verslas – socialinio verslo subjekto vykdoma ekonominė veikla, kuria siekiama teigiamo socialinio poveikio, kaip tai apibrėžta šio įstatymo 4 straipsnyje, ir iš kurių uždirbamas pelnas skiriamas socialinių tikslų siekimui.

5. Teigiamas socialinis poveikis – pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) nustatytą tvarką prognozuojamas ir išmatuojamas teigiamas poveikis visuomenei, jos grupei ar aplinkai, kuris daromas ne mažiau kaip vienoje iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teigiamo socialinio poveikio sričių.

6. Teigiamo socialinio poveikio matavimas – pagal Ūkio ministerijos nustatytą tvarką atliekamas teigiamo socialinio poveikio kiekybinių ir kokybinių kriterijų numatymas ir rezultatų atitikimo jiems vertinimas, kuriuo siekiama prognozuoti ir (arba) nustatyti, ar konkretus socialinio verslo subjektas padarys ir (arba) padarė teigiamą socialinį poveikį visuomenei, jos grupei ar aplinkai. 

7. Visuomenės socialinė problema – socialinė problema, apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) nustatytame visuomenės socialinių problemų sričių sąraše.

8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. 

II SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTO VEIKLOS KRITERIJAI IR

SIEKIAMO TEIGIAMO SOCIALINIO POVEIKIO SRITYS

3 straipsnis. Socialinio verslo subjektas

1. Socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus:

1) yra labai maža arba maža įmonė;

2) siekia išmatuojamo teigiamo socialinio poveikio ar visuomenės socialinių problemų sprendimo, vadovaujantis visuomenės socialinių problemų sąrašu, vienoje iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sričių;

3) pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų;

4) daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama išmatuojamam teigiamam socialiniam poveikiui arba investicijoms į socialinio verslo subjekto plėtrą, jeigu tos investicijos nukreiptos į socialinės problemos sprendimo masto didinimą;

5) ekonominės veiklos ir teigiamo socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja taip, kad šių procesų valdyme galėtų dalyvauti asmenys, kuriems daro poveikį vykdoma veikla, pareikšdami nuomonę ir pasiūlymus dėl teigiamo socialinio poveikio siekimo ir pasinaudodami galimybe reguliariai susipažinti su teigiamo socialinio poveikio siekimo rezultatais.

2. Socialinio verslo subjektu negali būti:

1) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kurį kontroliuoja valstybė ar savivaldybė;

2) politinė partija bei religinė bendruomenė ir bendrija;

3) juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ekonominę veiklą tokiose srityse kaip sprogstamųjų medžiagų, civilinėje apyvartoje naudojamų sprogmenų, pirotechnikos priemonių ir jų paleidimo įtaisų, karinės technikos ir jos įrangos, ginklų ir amunicijos gamyba ir prekyba, alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, išskyrus tautinio paveldo produktus, tabako gaminių gamyba ir prekyba, azartiniai žaidimai ir lažybos.

3. Socialinės įmonės laikomos socialinio verslo subjektais, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytus kriterijus.

4 straipsnis. Socialinio verslo subjekto siekiamo teigiamo socialinio poveikio sritys

1. Socialinio verslo subjekto siekiamu teigiamu socialiniu poveikiu asmenų integracijos srityje laikomas socialinės atskirties ir skurdo mažinimas bei socialinės integracijos ir užimtumo skatinimas asmenų, kurie yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių, yra jautresni socialiniams ir ekonominiams iššūkiams ir rizikoms bei turi mažiau išteklių šias problemas savarankiškai išspręsti:

1) neįgaliųjų;

2) vienišų vaikus auginančių asmenų;

3) priešpensinio amžiaus žmonių;

4) pensininkų;

5) iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų;

6) priklausomybės ligomis sergančių asmenų;

7) profesinės kvalifikacijos neturinčių asmenų;

8) bedarbių;

9) nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų asmenų;

10) tautinių mažumų atstovų;

11) pabėgėlių;

12) prievartą patyrusių asmenų.

2. Teigiamu socialiniu poveikiu asmenų integracijos srityje laikoma, kai socialinio verslo subjekto įdarbinti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų.

3. Socialinio verslo subjekto siekiamu teigiamu socialiniu poveikiu kitose nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje srityje laikoma socialinio verslo subjekto veikla, orientuota į visuomenę, jos grupę ar aplinką ir turinti didesnį teigiamą poveikį aplinkai, palyginti su verslo subjekto, nesiekiančio teigiamo socialinio poveikio, veikla (tiesiogiai vykdant veiklą arba nukreipiant veiklos rezultatus), vienoje ar keliose srityse:

1) neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas;

2) biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa;

3) kultūrinės veiklos ir visuomenės kūrybingumo skatinimas, kultūros paslaugų prieinamumo, ypač kaimo vietovėse, plėtojimas;

4) ligų ir priklausomybių prevencija, pacientų telkimas ir jų teisių gynimas bei tarpusavio pagalbos stiprinimas;

5) sveikatos apsauga, socialinis turizmas, visuomenės sveikatinimas;

6) žmogaus teisių ir lygių galimybių gynimas ir užtikrinimas;

7) pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas, emigracijos mažinimas, visuomenės švietimas ir informavimas valstybės gynybos klausimais;

8) socialinių paslaugų, nustatytų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge, teikimas.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytose veiklos srityse veikiantys juridiniai asmenys, norėdami įgyti socialinio verslo subjekto statusą, pagal šio įstatymo nuostatas privalo pagrįsti visuomenės socialinių problemų egzistavimą atitinkamoje srityje.

III SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTO STATUSO SUTEIKMAS IR NETEKIMAS

5 straipsnis. Socialinio verslo subjekto statuso suteikimas

1. Socialinio verslo subjekto statusą juridiniam asmeniui jo prašymu Ūkio ministerijos nustatyta tvarka suteikia Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliota viešoji įstaiga (toliau – Įgaliota įstaiga).

2. Socialinio verslo subjekto statusas nesuteikiamas, jeigu:

1) pateikti ne visi Ūkio ministerijos nustatytoje tvarkoje nurodyti dokumentai ir po papildomo prašymo bei nustatyto termino, juridinis asmuo, siekiantis socialinio verslo subjekto statuso, jų nepateikia, arba nustatoma, kad juridinis asmuo pateikė apie save neišsamią arba klaidingą informaciją ir per nustatytą terminą šios informacijos nepatikslino;

2) nustatoma, kad juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų;

3) juridinis asmuo prašymo suteikti socialinio verslo subjekto statusą pateikimo metu yra įsiskolinęs savo darbuotojams, turi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

4) su prašymu suteikti socialinio verslo subjekto statusą kreipiasi juridinis asmuo, kuris anksčiau šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu neteko socialinio verslo subjekto statuso, jeigu nuo socialinio verslo subjekto statuso netekimo praėjo mažiau kaip vieneri metai.

3. Nesuteikus socialinio verslo subjekto statuso, tas pats juridinis asmuo gali iš naujo kreiptis dėl jo suteikimo ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo dienos, kurią buvo priimtas sprendimas nesuteikti socialinio verslo subjekto statuso, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais.

4. Jeigu atsisakoma suteikti socialinio verslo subjekto statusą, Įgaliota įstaiga sprendime nurodo atsisakymo suteikti socialinio verslo subjekto statusą motyvus.

5. Socialinio verslo subjekto statusas suteikiamas neterminuotam laikui, kol juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

6 straipsnis. Socialinio verslo subjekto metinė ataskaita ir statuso netekimas

1. Socialinio verslo subjektas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos Įgaliotai įstaigai privalo pateikti Ūkio ministerijos nustatytos formos ataskaitą už praėjusius metus.

2. Socialinio verslo subjekto statuso netenkama, jeigu:

1) juridinis asmuo pateikia prašymą panaikinti socialinio verslo subjekto statusą;

2) kai sužinoma, kad juridiniam asmeniui iškelta bankroto byla arba priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti juridinį asmenį;

3) paaiškėja, kad socialinio verslo subjektas piktnaudžiavo savo socialinio verslo subjekto statusu ar vykdė nesąžiningą konkurenciją;

4) Įgaliota įstaiga, įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ataskaitą, nustato, kad socialinio verslo subjektas netinkamai vykdė ar nevykdo socialinio verslo veiklos ir iš pateiktos informacijos negalima daryti išvados, kad ji bus toliau vykdoma.

3. Sprendimą dėl socialinio verslo subjekto statuso netekimo priima Įgaliota įstaiga.

IV SKYRIUS

SOCIALINIO VERSLO SUBJEKTAMS TEIKIAMOS PARAMOS FORMOS

7 straipsnis. Socialinio verslo subjektams teikiamos paramos formos

1. Socialinio verslo subjektams gali būti teikiamos šios valstybės paramos formos:

1) lengvatos, nustatytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme;

2) teisė gauti valstybės ir savivaldybių turtą panaudos pagrindu, nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme;

3) lengvatos, nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme;

4) lengvatos, nustatytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme;

5) finansinės paramos priemonės: dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės, paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės;

6) nefinansinės paramos priemonės: informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas socialinio verslo subjektams;

7) viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytoje viešojoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas.

2. Socialinio verslo subjektams gali būti teikiamos šios savivaldybių paramos formos:

1) lengvatiniai rinkliavų tarifai;

2) socialinio verslo subjektų ir savivaldybių bendradarbiavimo skatinimas.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Ūkio ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas