Projektas Nr. XIIIP-957(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos deramai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seime, jo struktūriniuose padaliniuose, bendrauti su gyventojais, taip pat su šiame įstatyme nustatomomis veiklos garantijomis susijusios Seimo narių teisės ir pareigos.
2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
1. Naudodamiesi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir veiklos garantijomis ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos.
ANTRASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ DARBO SEIME SĄLYGOS
3 straipsnis. Darbo patalpos Seimo rūmuose
2. Darbo patalpų Seimo rūmuose suteikimo Seimo nariams ir jų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams kriterijus ir tvarką nustato Seimo valdyba.
3. Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui.
4 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas
5 straipsnis. Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai
1. Kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.
2. Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą.
3. Seimo nario pasirinkimu gali būti steigiamos Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo pareigybės. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma Seimo nario padėjėjo pareigybė.
TREČIASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ TEISINIAI SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS
7 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų
1. Seimo narys turi teisę raštu teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti informaciją, reikalingą jam vykdant Tautos atstovo įgaliojimus.
8 straipsnis. Skundų, pareiškimų ar kitokių pranešimų nagrinėjimas
1. Seimo narys, gavęs skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka jo kompetencijai nepriklausančio tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
2. Susipažinęs su gautu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, Seimo narys turi teisę perduoti jį tirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui.
9 straipsnis. Sąlygų susitikti su gyventojais sudarymas
1. Seimo nario prašymu savivaldybės vykdomoji institucija neatlygintinai suteikia Seimo nariui tinkamas patalpas susitikti su gyventojais. Prašymą suteikti patalpas susitikti su gyventojais Seimo narys pateikia iš anksto (paprastai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę) iki planuojamo susitikimo. Jeigu patalpose, kuriose Seimo narys pageidauja susitikti su gyventojais, tuo laiku turi vykti kitas renginys ar jos turi būti naudojamos kitiems svarbiems tikslams, savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo Seimo nariui kitas susitikti su gyventojais tinkamas patalpas arba kitą susitikimo laiką. Apie numatomą susitikimo vietą ir laiką Seimo narys gyventojams praneša pats.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti Seimo narių susitikimai su gyventojais negali būti rengiami taip, kad būtų trikdomas institucijų, pareigūnų, kitų asmenų darbas.
4. Seimo nariui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis suteiktos patalpos negali būti naudojamos politinėms kampanijoms.
5. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „politinė kampanija“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ VEIKLOS NEPRIKLAUSOMUMO, MATERIALINĖS
IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
10 straipsnis. Seimo nario imunitetas
1. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti). Šiuo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas. Apie tai generalinis prokuroras ar jo pareigas einanatis generalinio prokuroro pavaduotojas nedelsdamas praneša Seimui.
2. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš Seimo narį nutraukiamas, o gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
3. Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.
4. Atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, visuomet daromas vaizdo įrašas. Krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš Seimo Pirmininko pavaduotojų.
11 straipsnis. Darbo apmokėjimas
1. Darbo užmokestis Seimo nariams mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų, vadovaujantis valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančiu įstatymu.
2. Valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus atvejus, kai didinamas pareiginės algos bazinis dydis.
3. Seimo nariui negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis negu kitiems Seimo nariams, taip pat Seimo nario darbo užmokestis jo kadencijos metu negali būti nemokamas arba sumažintas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties įstatymu gali būti laikinai nustatytas Seimo nario darbo užmokestis, mažesnis už nustatytąjį Seimo kadencijos pradžioje.
4. Seimo nario, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančiais įstatymais.
5. Darbo užmokestis Seimo nariui nemokamas laikotarpiu, kurį jam įstatymų nustatyta tvarka skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka gali būti mokamas ir darbo užmokestis, ir socialinio draudimo išmokos.
6. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, vadovaudamasi Seimo statutu, priima Seimo valdyba. Šie sprendimai gali būti skundžiami ir ginčai dėl Seimo nario darbo užmokesčio sumažinimo nagrinėjami Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio.
7. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, jeigu jis pasirašytinai užsiregistravo to posėdžio protokolo priede, išskyrus Seimo statuto 53 straipsnio 8 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, ir dalyvavo svarstant daugiau kaip pusę klausimų iš anksto paskelbtame Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje.
8. Svarbiomis pateisinamomis nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje priežastimis laikoma Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, dalyvavimas svarbiuose renginiuose frakcijos ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys yra Seimo narys, pritarimu, aplinkybės, susijusios su tuo, kad Seimo narys augina vaiką iki dviejų metų, ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.
9. Kai Seimo narys savo nedalyvavimą Seimo ar (ir) Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdžiuose grindžia pažiūromis ir politiniais tikslais ir šis nedalyvavimas nėra nuolatinis, dėl tokio nedalyvavimo pripažinimo pateisinama priežastimi sprendžia Seimo statute numatytas Seimo struktūrinis padalinys.
10. Seimo nario buvimas Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku ir ministru yra pateisinama priežastis, dėl kurios tas Seimo narys gali nedalyvauti Seimo posėdžiuose. Seimo narys, kuris yra ministras ir nedalyvauja komiteto, kurio narys jis yra, posėdyje, kai yra galimybė, pasirūpina, kad tame posėdyje dalyvautų jį pavaduojantis Seimo narys.
11. Seimo nariui, Seimo statute nurodytais atvejais pašalintam iš Seimo posėdžių, darbo užmokestis nemokamas tas dienas, kai vyksta Seimo posėdžiai, iš kurių jis yra pašalintas.
12. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, darbo užmokestis nemokamas visą suėmimo laiką. Jeigu baudžiamasis procesas Seimo nariui nutraukiamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas) arba teismas dėl Seimo nario priima išteisinamąjį nuosprendį, tam Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas darbo užmokestis, kurio jis negavo dėl suėmimo.
13. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, darbo užmokestis nemokamas visą paskirtos bausmės atlikimo laiką. Jeigu įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra panaikinamas, Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas darbo užmokestis, kurio jis negavo dėl bausmės atlikimo.
12 straipsnis. Seimo nario biuras
1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą.
13 straipsnis. Su Seimo narių parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas
1. Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui (ne dažniau kaip vieną kartą per Seimo nario kadencijos laikotarpį), draudimui, taip pat biuro ir kompiuterinės technikos nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos, išlaidos biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį.
2. Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai taip pat skiriama 1 VMDU dydžio suma. Seimo nariui atlyginamos šios su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos:
1) Seimo nario ir jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinių telekomunikacijų, Seimo nario biuro telekomunikacijų, Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vardu registruotų abonentų telekomunikacijų išlaidos;
4) periodinių leidinių, laikraščių, skaitmeninio turinio, prieigos prie duomenų bazių prenumeratos ir vienkartinės prieigos prie šių bazių pirkimo išlaidos;
5) telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos ir parlamentinei veiklai reikalingos programinės įrangos įsigijimo (ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki Seimo nario kadencijos pabaigos), nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto ir draudimo išlaidos;
8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos;
9) Seimo nario veiklos ataskaitos spausdinimo, platinimo ir kitos informacijos, susijusios su jo parlamentine veikla, pagaminimo išlaidos, skaitmeninio turinio, susijusio su Seimo nario parlamentine veikla, parengimo ir sklaidos išlaidos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimo išlaidos;
10) Seimo nario su parlamentine veikla susijusios kelionės ir apgyvendinimo užsienyje išlaidos, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija) ir kelionei pritaria Seimo valdyba;
11) Seimo nario, nuosavybės teise neturinčio gyvenamosios patalpos ir nedeklaravusiam gyvenamosios vietos savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, ir savivaldybėse, kurios ribojasi su biuro įsteigimo vietos savivaldybe, su parlamentine veikla susijusios apgyvendinimo savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, išlaidos;
14) licencijuotoje kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, į kurią Seimo nariui pervedamos lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms, administravimo paslaugų išlaidos;
15) išlaidos gynybai ir atstovavimui bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimui išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, kai šios bylos ar ginčai yra susiję su Seimo nario parlamentine veikla ir išlaidoms pritaria Seimo valdyba;
16) Seimo nario kvalifikacijos, reikalingos vykdant parlamentinę veiklą, tobulinimo, išskyrus švietimą pagal formaliojo švietimo programas, išlaidos;
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos lėšos skiriamos ir Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras.
4. Seimo vadovams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir seniūnų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 VMDU dydžio suma, komitetų ir komisijų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 VMDU dydžio suma, kitiems Seimo nariams – 0,15 VMDU dydžio suma.
5. Seimo narių išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija.
6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į šiam tikslui Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke.
7. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų lėšų panaudojimą Seimo nariai Seimo valdybos nustatyta tvarka savo pasirinkimu atsiskaito kas mėnesį arba kas ketvirtį.
8. Iki biudžetinių metų pabaigos per biudžetinius metus Seimo narių nepanaudotos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos lėšos, į kitus biudžetinius metus neperkeliamos.
9. Šiame straipsnyje numatytų lėšų naudojimas neturi sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto.
10. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, šiame straipsnyje numatytos lėšos neskiriamos visą suėmimo laiką.
11. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, šiame straipsnyje numatytos lėšos neskiriamos laikotarpiu, kol Seimo narys atlieka paskirtą bausmę.
14 straipsnis. Tarnybinių automobilių skyrimas
2. Seimo narys gali pasinaudoti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju, kai jo kelionė susijusi su parlamentine veikla susijusių pareigų atlikimu.
15 straipsnis. Aprūpinimas būstu
1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.
2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau negu vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl reikalingo papildomo būsto Vilniaus mieste nuomos ne ilgesniam negu 15 kalendorinių dienų nuo Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo laikui priima Seimo valdyba.
3. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra jo specialiesiems poreikiams pritaikytų gyvenamųjų patalpų, Seimo valdybos sprendimu kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne didesnė kaip 1 VMDU dydžio suma per mėnesį.
4. Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis. Apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius už šias paslaugas Seimo kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuoja iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio ne ginčo tvarka. Kitos Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste išlaidos (už dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Seimo narių darbo ir poilsio laikas
17 straipsnis. Garantijos nutrūkus Seimo nario įgaliojimams
1. Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Seimo nariu eitas pareigas.
2. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama išeitinė išmoka. Šiuo atveju buvusiam Seimo nariui išmokama tiek mėnesių vidutinio Seimo nario darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kaip Seimo nario kadencija, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 mėnesių vidutinio Seimo nario darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu.
3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka.
4. Šiame straipsnyje nurodytas išmokas buvusiems Seimo nariams ar jų šeimoms moka Seimo kanceliarija.
PENKTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ VEIKLA, NESUSIJUSI
SU TAUTOS ATSTOVO ĮGALIOJIMŲ VYKDYMU
18 straipsnis. Draudimas užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, ir pareiga vengti interesų konflikto
1. Seimo nariai negali užsiimti kita veikla, dirbti kitą darbą ir gauti kitą darbo užmokestį, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
2. Vykdydamas Tautos atstovo įgaliojimus, Seimo narys privalo Seimo statute ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytomis priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad visuomenei nekiltų abejonių, kad toks konfliktas gali atsirasti.
3. Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tai yra susiję su jo privačiais interesais.
4. Gavus informacijos, kad Seimo narys galbūt nevykdo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų reikalavimų, jo veiklą vertina Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys. Šis Seimo struktūrinis padalinys, nustatęs, kad Seimo narys užsiėmė šiame įstatyme draudžiama veikla, dirbo šiame įstatyme draudžiamą darbą, gavo šiame įstatyme draudžiamą darbo užmokestį arba neišvengė interesų konflikto, apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
19 straipsnis. Kūrybinė veikla
1. Seimo nario kūrybinė veikla – jo veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė.
2. Seimo nario kūrybinė veikla neapima:
1) paskaitų skaitymo (nesvarbu, ar už tai mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius) pagal oficialiai patvirtintas valstybės, savivaldybių ar privačių švietimo įstaigų, įskaitant aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, mokymo ar studijų programas. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai draudžiama epizodiškai neatlygintinai skaityti paskaitas valstybės, savivaldybių ar privačiose švietimo įstaigose kaip kviestiniam svečiui, taip pat kad Seimo nariui apskritai draudžiama gauti atlyginimą už paskaitą, kuria sukuriamas kūrinys – kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti mokslo, kultūros ar meno vertybė;
2) dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą juose arba juos kuriant (nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius). Ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama epizodiškai neatlygintinai dalyvauti nepramoginiuose renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims, taip pat kad Seimo nariui apskritai neleidžiama už dalyvavimą nepramoginiuose renginiuose gauti atlyginimą, jeigu jis mokamas už kūrinio – kokybiškai naujos, originalios, niekada anksčiau neegzistavusios konkrečios mokslo, kultūros ar meno vertybės – sukūrimą;
3) teisės aktų koncepcijų ar projektų, strategijų, programų ar kitokių veiklos metmenų ar dokumentų rengimo, viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų konsultavimo šiais klausimais, profesinės ekspertinės veiklos, taip pat valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklos vertinimo. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama neatlygintinai dalyvauti rengiant šiame punkte nurodytus veiklos metmenis ar dokumentus ar vertinant valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklą, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų kitiems asmenims;
3. Seimo narys atlyginimą už kūrybinę veiklą gali gauti tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą autorinę sutartį ir tik tuo atveju, jeigu jis nebuvo ir nėra su asmeniu, atlyginančiu už tą kūrybinę veiklą, susijęs santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ir jeigu šios sutarties pagrindu tarp Seimo nario ir to asmens nėra darbo, tarnybos ar jiems tolygių santykių.
4. Seimo narys, prieš priimdamas pasiūlymą skaityti paskaitą, jeigu dėl šios paskaitos skaitymo numatoma sudaryti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sutartį ir (arba) jeigu už paskaitos skaitymą numatoma sumokėti atlyginimą, turi kreiptis į Seimo statute nurodytą Seimo struktūrinį padalinį rekomendacijos. Šis Seimo struktūrinis padalinys kiekvienu atveju teikia išvadą, ar tokia Seimo nario veikla suderinama su Seimo nario statusu, t. y. ar ši veikla nepažeis Konstitucijos 60 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų apribojimų. Šis Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nario paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario paskaitą galima laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas skaitomą paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad paskaita nėra kūrinys.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rekomendaciją privaloma gauti ir tais atvejais, kai Seimo narys gauna pasiūlymą dalyvauti nepramoginiame renginyje ir už pasakytą kalbą ar kitokį pasirodymą tame renginyje gauti atlyginimą. Rekomendacijas teikiantis Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nariui savo kalbą ar kitokį pasirodymą renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario kalbą ar kitokį pasirodymą tame nepramoginio pobūdžio renginyje galimą laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas savo kalbą ar kitokį pasirodymą šiame renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad ta kalba ar kitoks pasirodymas nėra kūrinys.
20 straipsnis. Turto valdymas ir pajamos iš turto
1. Seimo nario teisė valdyti, naudoti jam arba jam kartu su kitais asmenimis nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti apima ir teisę gauti iš šio turto pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
2. Seimo narys, kuris yra įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis, akcininkas ar dalininkas, negali šiame juridiniame asmenyje eiti pareigų, dirbti, tarnauti, atlikti kitų funkcijų ar užduočių, turėti garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) ar šiai įmonei, įstaigai, organizacijai atstovauti.
3. Įstatymuose gali būti nustatytos tokios papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrintų, kad veikla įgyvendinant šią teisę neperaugtų į sistemingą darbą ar verslą ir kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto.
4. Seimo nariai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, pajamas ir sandorius.
21 straipsnis. Narystė asociacijose
1. Seimo nariams nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastaisiais ar garbės nariais.
2. Seimo narys gali eiti pareigas (įskaitant vadovo pareigas) bendrijoje, visuomeninėje organizacijoje ar kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, tačiau jis negali atstovauti tai bendrijai, visuomeninei organizacijai ar kitai asociacijai palaikant teisinius santykius su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), tai pat su kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta atlikti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose nustatytomis formomis ir būdais dalyvauja įgyvendinant valstybės funkcijas. Šis apribojimas netaikomas Seimo nario veiklai atstovaujant politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 15 straipsnio redakcija:
„15 straipsnis. Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti
1. Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją. Apie šios kompensacijos poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydis nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba gali pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.