Projektas

 

 

vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo nr. o3-73 „dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 M. liepos 8 D. NUTARIMO
NR. O3-96 „Dėl ŠILUMOS kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ IR VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2009 m. liepos 8 d. nutarimO Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo

 

2017 m.                 d. Nr. O3E-

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2017 m.               d. pažymą Nr. O5E-       „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

1.  Pakeisti Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas):

1.1.    Pakeisti Nutarimo 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5. Perskaičiuojant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), nustatytą pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusią Šilumos kainų nustatymo metodiką, vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) skaičiuojama naudojant ūkio subjekto šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) ataskaitinio laikotarpio balanso skolinto ir nuosavo kapitalo rodiklius. Nustatant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias), kurių projektai pateikti iki 2018 m. liepos 1 d., vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) ir investicijų grąža skaičiuojama naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal atskirus verslo vienetus) rodiklius.“

1.2.    Pakeisti Nutarimo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki
2018 m. liepos 1 d., investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės (mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą, apskaičiuotą pagal Metodikos 57.7.2 punktą.“

2.  Pakeisti Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika):

2.1.    Pakeisti Metodikos 56.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„56.3. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes. Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas didesnis nei Ūkio subjekto, Ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis. Jei Ūkio subjekto efektyvumas viršija atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumą, nustatoma Ūkio subjekto faktinių sąnaudų apimtis. Reguliuojančiai institucijai Ūkio subjektui nustačius papildomus efektyvumo rodiklius bei jų vertes, gali būti numatomas pereinamasis laikotarpis, kuriam pasibaigus šis Ūkio subjektas privalės vykdyti nustatytus papildomus reikalavimus ir neviršyti nustatytų efektyvumo rodiklių verčių;“

2.2.    Pakeisti Metodikos 57 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„57. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip Metodikos 57.1–57.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 57.8 punkte. Pastoviųjų reguliuojamo periodo sąnaudų nustatymui taikomi Metodikos
39 punkte ir 571 punkte nustatyti apribojimai. Metodikos 57.3–57.4 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai (produktui), apimtis nustatoma:“

2.3.    Pakeisti Metodikos 57.4.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„57.4.2. metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas atskirai šilumos gamybos, šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo ir bendrajai veikloms, atitinkamos šilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš tos veiklos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio:

57.4.2.1. darbuotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į Metodikos 56.1, 56.3–56.7 punktus;

57.4.2.2. vidutinis mėnesio darbo užmokestis nustatomas atsižvelgus į Metodikos
56.1, 56.3–56.7 punktus, taip pat įvertinus ne didesnį nei Finansų ministerijos prognozuojamą realaus vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams, sumažintą efektyvumo  rodikliu, kuris lygus 1 proc. Ne didesnis nei Finansų ministerijos prognozuojamas realaus vidutinio darbo užmokesčio pokytis įvertinamas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus;

57.4.2.3. kai Ūkio subjekto darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodiklius, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinius skelbiamus vidutinio elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis;

57.4.2.4. visais atvejais darbo užmokesčio fondas neturi viršyti siektino darbo užmokesčio fondo sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento minėtos veiklos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu paskutinio skelbiamo vidutinio darbo užmokesčio;“

2.4.    Pripažinti netekusiu galios Metodikos 57.4.3 papunktį.

2.5.    Papildyti Metodiką 571 punktu ir jį išdėstyti taip:

„571. Tais atvejais, kai Šilumos tiekėjas šilumos poreikio piko pajėgumams užtikrinti naudoja šilumos gamybos įrenginius, naudojančius kitą kuro rūšį ir apie tai yra informavęs Komisiją, būtinosiomis šilumos poreikio piko pajėgumų užtikrinimo sąnaudomis yra pripažįstamos sąnaudos, ne didesnės nei šilumos gamybos įrenginio pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, apskaičiuotos vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus gamtines dujas ir (ar) skystą kurą naudojančio alternatyvaus šilumos gamybos įrenginio sąnaudų rodiklius.“

2.6.    Pakeisti Metodikos 58.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„58.1. laikantis principo, kad pagamintos, naudojant Ūkio subjekto teisėtai valdomus įrenginius, šilumos ir įsigytos iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos proporcija bendroje verslo vieneto, nurodyto Metodikos 13.1 punkte, struktūroje nustatoma, atsižvelgiant į realias galimybes supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų atitinkamoje teritorijoje ir į laukiamą efektą. Detalų prioritetų, superkant šilumą šilumos supirkimo aukciono būdu, sąrašą nustato Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas;“

2.7.    Pakeisti Metodikos 58.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„58.3.1. atsižvelgiant į faktines sąnaudas šilumai įsigyti, nustatytas šilumos supirkimo aukciono būdu. Pirktos šilumos kainos, taikomos šilumos kainų skaičiavimuose, nustatomos pagal to mėnesio, kuriam skaičiuojamos šilumos kainos, šilumos supirkimo aukciono rezultatus;“

2.8.    Papildyti Metodiką 58.4.5.5 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„58.4.5.5. kai Ūkio subjektas dalyvauja šilumos supirkimo aukcione, šilumos kainai apskaičiuoti naudojama atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos supirkimo aukcionas, Komisijos skelbiama prognozuojama medienos kilmės biokuro rinkos kaina, įskaitant transportavimo sąnaudas;“

2.9.    Papildyti Metodiką 58.41 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„58.41. kai šilumos supirkimo aukcione Šilumos tiekėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų pateiktuose pasiūlymuose nurodytas šilumos kiekis yra mažesnis nei Šilumos tiekėjo nurodytas atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos poreikis, šilumos kainų skaičiavimuose trūkstamam šilumos kiekiui, kuris gaminamas šilumos poreikio piko pajėgumais arba rezervinę galią užtikrinančiais pajėgumais, taikoma šilumos kaina lygi atitinkamos centralizuotos šilumos tiekimo sistemos palyginamosioms šilumos gamybos sąnaudoms to mėnesio, kuriam skaičiuojamos šilumos kainos;“

2.10.  Pripažinti netekusiu galios Metodikos 61.41 papunktį.

2.11.  Papildyti Metodiką 61.8 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„61.8. gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu) QHG, nustatomas pagal formulę:

 

kur:

QHG, PR, s – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, kWh. Reguliuojamiems nepriklausomiems gamintojams ir Šilumos tiekėjams, kurių šilumos tiekimo veiklos teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, skaičiuojant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) šilumos kiekis nustatomas laikant, kad Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas per metus gamina šilumos kiekį, lygų 45 proc. maksimalaus nepriklausomo šilumos gamintojo valdomo šilumos gamybos įrenginio galimo pagaminti šilumos kiekio, o Šilumos tiekėjas – 45 proc. maksimalaus valdomo šilumos gamybos įrenginio, kurio pagaminta šiluma parduodama šilumos supirkimo aukciono būdu, galimo pagaminti šilumos kiekio;

QHG, PC – Šilumos tiekėjo šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir yra ne didesnis kaip 10 proc. į šilumos perdavimo tinklą patiektino QH šilumos kiekio, kWh;“

2.12.  Pakeisti Metodikos 62.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„62.1. šilumos (produkto) bazinės sąnaudos (sąnaudų dedamosios):

62.1.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:

62.1.1.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus:

 

kur:

FCHG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, šilumos poreikio piko pajėgumais pagal kiekį QHG, PC ir rezervinei galiai užtikrinti, apimtis, Eur/metams;

FCHG, PR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, apimtis, Eur/metams;

FCHG, CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti Ūkio subjekto gamybos šaltiniais, apimtis, Eur/metams;

FCHG, PC – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams, Ūkio subjekto gamybos šaltiniais, apimtis, Eur/metams;

62.1.1.1.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus QHG, PR kiekiui pagaminti:

 

 

62.1.1.1.2. pastoviųjų sąnaudų suma per metus rezervinei galiai užtikrinti:

 

 

62.1.1.1.3. pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumos poreikio piko pajėgumais šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti:

62.1.1.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:

 

kur:

SHG, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti, šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti ir rezervinei galiai užtikrinti, euro ct/kWh;

SHG, PR, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti, euro ct/kWh;

SHG, CR, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose rezervinei galiai užtikrinti, euro ct/kWh;

SHG, PC, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti, euro ct/kWh;

62.1.1.2.1. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:

 

 

62.1.1.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose rezervinei galiai užtikrinti:

 

62.1.1.2.3. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti:

 

 

62.1.1.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

kur:

VCHG – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose QHG kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

VCHG, PR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose QHG, PR kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

VCHG, PC – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais QHG, PC kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

62.1.1.3.1. kintamųjų sąnaudų, priskirtų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose  QHG, PR kiekiui pagaminti, suma per metus:

 

kur:

CF, HG, PR – kintamosios sąnaudos kurui šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur;

CE, HG, PR – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur;

CW, HG, PR – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur;

CO, HG, PR – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur;

CATL, HG, PR – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, Eur;

qHG, PR, k – kuro rūšies k kiekis šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti, tne;

pHG, PR, k – kuro rūšies k įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 58.4.5 punktą, Eur/tne;

k – kuro rūšis;

qE, HG, PR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, kWh;

pE, PR – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG, PR – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, m3;

pW, PR – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG, PR – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, vnt.;

pATL, PR – apyvartinių taršos leidimų kaina, Eur/vnt.;

62.1.1.3.2. kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais QHG, PC kiekiui pagaminti, suma per metus:

 

kur:

CF, HG, PC – kintamosios sąnaudos kurui šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Eur;

CE, HG, PC – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur;

CW, HG, PC – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur;

CO, HG, PC – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur;

CATL, HG, PC – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur;

qHG, PC, k – kuro rūšies k kiekis šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, tne;

pHG, PC, k – kuro rūšies k įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 58.4.5 punktą, Eur/tne;

k – kuro rūšis, nustatoma pagal Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše nustatytą tvarką;

qE, HG – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, kWh;

pE, PC – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG, PC – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, m3;

pW, PC – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG, PC – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, vnt.;

pATL, PC – apyvartinių taršos leidimų kaina, Eur/vnt.;

62.1.1.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti ir šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti:

 

kur:

SHG, VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti ir šilumos poreikio piko pajėgumams užtikrinti, euro ct/kWh;

SHG, PR, VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti, euro ct/kWh;

SHG, PC, VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti, euro ct/kWh;

62.1.1.4.1. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose QHG, PR kiekiu pagaminti:

 

62.1.1.4.2. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais QHG, PC kiekiu pagaminti:

 

 

62.1.1.5. visa sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

TCHG – visa sąnaudų suma per metus Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kiekiui QHG pagaminti, Eur/metams;

62.1.1.6. visa sąnaudų apimtis vienai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose šilumos kilovatvalandei pagaminti:

 

kur:

SHG, TTL – visų sąnaudų apimtis vienai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose šilumos kilovatvalandei pagaminti, euro ct/kWh;

62.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:

62.1.2.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus QH kiekiui pagaminti (įsigyti):

 

kur:

FCH – pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

CCR, j – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų j sąnaudos, Eur/metams;

62.1.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti):

 

kur:

SH, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti ir rezervinei galiai užtikrinti, euro ct/kWh;

SH, PR, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;

SH, CR, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose rezervinei galiai užtikrinti, euro ct/kWh;

SH, PC, FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;

62.1.2.2.1. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:

 

 

62.1.2.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti:

 

 

62.1.2.2.3. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose rezervinei galiai užtikrinti:

 

 

62.1.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

kur:

VCH – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui QHP įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų, Eur/metams;

qHP, j – šilumos kiekis, įsigytinas iš nepriklausomo šilumos gamintojo j, kWh;

pHP, j – šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo j kaina, Eur/kWh;

j – nepriklausomas šilumos gamintojas;

qHG, PR, s – šilumos kiekis, įsigytinas iš Šilumos tiekėjo šilumos supirkimo aukciono būdu, konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, kWh;

pHG, PR, s – šilumos supirkimo aukciono būdu iš Šilumos tiekėjo įsigytos šilumos kaina konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, Eur/kWh;

62.1.2.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti):

 

 

 

kur:

SH, VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;

SH, PR, VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;

SH, PC, VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;

62.1.2.4.1. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti (įsigyti):

 

 

62.1.2.4.2. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagaminti (įsigyti):

 

 

62.1.2.4.3. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti:

 

 

62.1.2.5. visa sąnaudų suma per metus:

 

kur:

TCH – visa sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

62.1.2.6. visa sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (patiekti):

 

kur:

SH, TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), euro ct/kWh;

62.1.2.7. nepriklausomų šilumos gamintojų atveju palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu.“

2.13.  Papildyti Metodiką 631 punktu ir jį išdėstyti taip:

„631. Šilumos (produkto) gamybos kainos atveju nustatoma šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis, išreiškiama vidutine šilumos (produkto) kaina (euro ct/kWh). Šilumos (produkto) gamybos sąnaudų metinė apimtis šilumos kiekiui QHG, PR pagaminti lygi šilumos (produkto) gamybos pastoviųjų sąnaudų (FCHG, PR) ir kintamųjų sąnaudų (VCHG, PR) apimčių sumai. Ūkio subjektai, dalyvaudami šilumos supirkimo aukcione, negali gauti daugiau pajamų, nei šilumos (produkto) gamybos būtinųjų sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, metinė apimtis, apskaičiuota pagal Metodiką.“

2.14.  Papildyti Metodiką 632 punktu ir jį išdėstyti taip:

„632. Šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, skaičiuojamos bendros būtinosios šilumos (produkto) gamybos sąnaudos šilumos kiekiui OHG pagaminti (Metodikos 62.1.1.1 ir 62.1.1.3 punktai) ir nustatoma bendra šilumos (produkto) gamybos kaina (Metodikos 69.1.1.1 punktas), t. y. netaikomas reikalavimas būtinąsias šilumos (produkto) gamybos pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas išskaidyti į priskirtinas šilumos gamybai Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinei galiai užtikrinti, taip pat netaikomas reikalavimas nustatyti atskirą šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais bazinę vienanarę kainą (kainos dedamąsias) (THG, PC) ir šilumos (produkto) gamybos kainą už rezervinės galios užtikrinimą (THG, CR). Šiuo atveju taikomas Metodikos 20.3.12 ir
39.2.14 punktuose nustatytas šilumos generavimo šaltinių galios ribojimas.“

2.15.  Pakeisti Metodikos 64 punktą ir jį išdėstyti taip:

„64. Šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma šioms reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams): šilumos (produkto) gamyba, šilumos (produkto) gamyba (įsigijimas), šilumos perdavimas, mažmeninis aptarnavimas. Šilumos (produkto) gamybos kaina (kainos dedamosios) nustatoma kaip vidutinė metinė kaina (kainos dedamosios).“

2.16.  Papildyti Metodiką 641 punktu ir jį išdėstyti taip:

„641. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, šilumos (produkto) gamybos bazines sąnaudas ir vidutinę kainą (kainos dedamąsias) turi diferencijuoti pagal kiekvieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą s, kurioje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas. Diferencijuodami šilumos (produkto) gamybos bazines sąnaudas ir vidutinę kainą (kainos dedamąsias), Šilumos tiekėjai privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą.“

2.17.  Papildyti Metodiką 642 punktu ir jį išdėstyti taip:

„642. Ūkio subjektai, dalyvaudami šilumos supirkimo aukcione, gali teikti pasiūlymus supirkti šilumą, nurodydami šilumos (produkto) gamybos kainą didesnę arba mažesnę nei pagal Metodiką apskaičiuota ir nustatyta diferencijuota konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos s atitinkamo mėnesio vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina, tačiau gautos metinės pajamos negali viršyti nustatytos diferencijuotos konkrečios sistemos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimties. Visais atvejais iš nepriklausomų šilumos gamintojų ar šilumos tiekėjų valdomų šilumos gamybos įrenginių superkama šiluma negali būti brangesnė nei pagal Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.“

2.18.  Papildyti Metodiką 643 punktu ir jį išdėstyti taip:

„643. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nėra nepriklausomų šilumos gamintojų, šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taiko nustatytą vidutinę šilumos (produkto) gamybos kainą (kainos dedamąsias).“

2.19.  Pakeisti Metodikos 69 punktą ir jį išdėstyti taip:

„69. Šilumos (produkto) bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

69.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:

69.1.1. šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

69.1.1.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

kur:

THG – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THG, PD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, KD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, PR – vidutinė šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THG, CR – šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimą, euro ct/kWh;

THG, PC – šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

69.1.1.1.1. vidutinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose:

 

kur:

THG, PR – vidutinė šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

THG, PR, PD – vidutinė šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, PR, KD – vidutinė šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

69.1.1.1.2. vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimo paslaugą:

 

kur:

THG, CR – šilumos (produkto) gamybos vienanarė kaina už rezervinės galios užtikrinimą, euro ct/kWh;

69.1.1.1.3. vienanarė kaina už šilumos (produkto) gamybą šilumos poreikio piko pajėgumais:

 

kur:

THG, PC, PD – šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

THG, PC, KD – šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

69.1.2. šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

69.1.2.1. vidutinė vienanarė šilumos gamybos (produkto) kaina (kainos dedamosios):

 

 

69.1.2.2. Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo teikiamos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina:

kur:

T1HG, CR, MU – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

QCR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kiekis, nustatomas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, kW;

69.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:

69.2.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

kur:

TH – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), euro ct/kWh;

TH, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, euro ct/kWh;

TH, KD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

69.2.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji:

 

kur:

TH, PR, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

TH, PC, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

THG, CR – šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

69.2.1.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarė vidutinė kaina:

 

69.2.1.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais vienanarė kaina:

 

 

69.2.1.1.3. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo vienanarė kaina:

 

 

69.2.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):

kur:

TH, KD, dv – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, euro ct/kWh;

T1H, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

T2H, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

FH – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos (produkto) gamybai (įsigijimams) pagal kiekį QH, apimtis, Eur/metus;

8760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis;

12 – kalendorinių metų mėnesių skaičius;

l – konkurencinių vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

m – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

n – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

z – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.

69.2.2.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis):

 

 

T1H, MU, PR –šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės vidutinės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, PR –šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės vidutinės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T1H, MU, PC –šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, PC –šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T1H, MU, CR –šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, CR –šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

69.2.2.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarė vidutinė kaina:

 

 

69.2.2.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais dvinarė kaina:

 

 

69.2.2.1.3. šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo dvinarė kaina:

 

“

 

2.20.  Pakeisti Metodikos 73 punktą ir jį išdėstyti taip:

„73. Bazinės šilumos sąnaudos ir kainos (kainos dedamosios) antrais ir vėlesniais galiojimo metais taikomos perskaičiavus ir patikslinus šilumos kainų dedamąsias.“

2.21.  Pakeisti Metodikos 74 punktą ir jį išdėstyti taip:

„74. Šilumos bazinės kainos pastoviosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į:

74.1. efektyvumo koeficientą, kuris nustatomas kaip pusė Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, bet ne didesnis kaip 3 procentai (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis):

 

 

kur:

IEF, y – efektyvumo koeficientas, vieneto dalimis;

y – metai po bazinės šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo (y = 2,...,5);

VKIy – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vieneto dalimis, apskaičiuojamas kaip šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio perskaičiavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Perskaičiuojant šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmą kartą po šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo efektyvumo koeficiento skaičiavimuose naudojamas šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo mėnesio vartotojų kainų indeksas;

74.1.1. efektyvumo koeficiento įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆FCEF, i, y – sąnaudų pokytis metais y dėl efektyvumo koeficiento, Eur;

CINT, i – palūkanų sąnaudos, priskirtos atitinkamai paslaugai, Eur (taikoma perskaičiuojant šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias), nustatytas pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, galiojusią iki 2013 m. gruodžio 31 d.);

74.2. pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio:

74.2.1. šilumos (produkto) gamybos sąnaudų atveju Ūkio subjekto pagaminto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai pagaminto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei parduoto/pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, o dėl to pagamintos šilumos kiekis padidėjo, taip pat jei pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos, o dėl to pagaminamas šilumos kiekis sumažėjo, patiekto į tinklą (pagaminto ir pirkto) šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir patiekto į tinklą šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu:

 

kur:

IHGQ, y – pagaminto šilumos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

QHG, y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y pagamintas šilumos kiekis, kWh;

QHR, y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;

QTL, y – faktinis šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y papildomas šilumos kiekis, kWh;

QHG, NS, y – perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y pagamintas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

QHR, NS, y – perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

QTL, NS, y – perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y papildomas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

QHG, K, y – dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos nepagamintas šilumos kiekis, kWh;

74.2.1.1. pagaminto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms šilumos (produkto) gamybos sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆FCHGQ, y – šilumos (produkto) gamybos sąnaudų pokytis metais y dėl pagaminto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;

74.2.2. šilumos (produkto) gamybos kainos už rezervinės galios užtikrinimą, šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais, šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo kainos atveju realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai realizuoto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei realizuoto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, dėl ko šilumos kiekis padidėjo:

 

kur:

IHRQ, y – realizacijos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

QHRQ, y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;

QHR, NS, y – realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

74.2.2.1. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms šilumos gamybos rezervinės galios užtikrinimo sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆FCHG,CRQ, y – rezervinei šilumos gamybos galiai užtikrinti sąnaudų pokytis metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;

74.2.2.2. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆FCHG,CRQ, y – šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais sąnaudų pokytis metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;

74.2.2.3. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms šilumos perdavimo sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆THTQ, y – šilumos perdavimo sąnaudų pokytis metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;

74.2.2.4. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms mažmeninio aptarnavimo sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆THSQ, y – kainos pokytis metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;

74.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pagal Investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų. Šiuo atveju nusidėvėjimo sąnaudos koreguojamos dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudų, kurios skaičiuojamos atsižvelgus į Metodikos 20.3.7–20.3.11 punktų ribojimus, ir dėl nenaudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudų, įvedus į eksploataciją naujus turto vienetus. Jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje numatyta tvarka. Tokiu atveju kogeneracinių jėgainių ilgalaikio turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui, negali būti didesnė, nei pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos rodiklius apskaičiuota maksimali šilumos gamybos veiklos verslo vienetui turto vertė. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆FCINVDA, i, y –sąnaudų pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, susijusio su faktiškai įvykdytais investiciniais projektais, Eur;

CINVDA, i – faktiškai įvykdytų investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;

CNTDA, i – dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, įskaičiuotos į galiojančią šilumos kainą, Eur;

74.4. investicijų grąžos pokytį, išplaukiantį iš Ūkio subjekto įvykdytų investicinių projektų pobūdžio:

74.4.1. taikant investicijų grąžos normą, nustatytą pagal Metodikos 57.7.2 punktą. Šiuo atveju investicinių projektų vertei taikomi Metodikos 20.3.7–20.3.12 punktų ribojimai;

74.4.2. investicijų grąžos pokyčio (dėl faktiškai įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus) įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆JRINVi, y – investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, Eur;

JRINVi, y – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;

JRNT i, y – dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto investicijų grąža, įskaičiuota į galiojančią šilumos kainą, Eur;

74.5. investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio:

74.5.1. taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Eur), nustatytą šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo ir paskutinio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu;

74.5.2. taikant skolinto kapitalo kainą Rd, apskaičiuotą vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytą nuosavo kapitalo grąžą Re, skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis;

74.5.3. investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio) įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆JRWACC i, y –investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd pokyčiu, Eur;

JRWACCi – priskaityta investicijų grąžos apimtis, nustatyta šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Eur;

JRWACCi, y – investicijų grąžos apimtis metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos Rd pokyčius, Eur;

∆JRWACCi – investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd pokyčiu, Eur;

ry – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma metais y, proc.;

Ki, y – veikloje naudojamo kapitalo apimtis metais y (šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu naudoto kapitalo ir investicijų vertės, nuo kurios šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu pagal Metodikos 74.4.2 punktą buvo apskaičiuota investicijų grąža, suma), Eur;

Rd, y – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) metais y, proc.;

Re – nuosavo kapitalo grąža, nustatyta šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu, proc.;

my – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas metais y, vieneto dalimis;

74.6. kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, įtaką, kuri perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆FCPNK, HG, y – sąnaudų pokytis metais y dėl kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, Eur;

CPNK, i,y – kogeneracinėse jėgainėse iš elektros energijos gamybos gauto pelno (nuostolių) metais y dalis, vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika priskirta šilumos gamybai, Eur;

74.7. balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtaką, kuri perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆FCHB, HT, y – sąnaudų pokytis metais y dėl balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtakos, Eur;

RHB, HT, y – balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultatas, apskaičiuojamas Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade, patvirtintame Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“, nustatyta tvarka, Eur;

74.8. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆FCX, i, y – sąnaudų pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, Eur;

CX, i, y – nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Eur;

74.9. paskutinių dvejų metų faktinės ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos neatitiktį, jeigu Ūkio subjekto vidutinė faktinė dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių (ataskaitinių metų), dėl kurių yra pateikta audito išvada, investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos nustatytą vidutinę svertinę dviejų paskutinių kalendorinių metų investicijų grąžą daugiau kaip 1 procentiniu punktu. Šiuo atveju įtaka investicijų grąžai nustatoma pagal formulę:

 

kur:

∆JRR i, y – investicijų grąžos pokytis metais y dėl faktinės investicijų grąžos neatitikimo priskaitytajai, Eur;

74.10. apyvartinių taršos leidimų teigiamą prekybos rezultatą, gautą nuo 2015 m. sausio 1 d., Šis rezultatas laikomas pagrįstai didinančiu nustatytą Ūkio subjekto investicijų grąžą atitinkamu šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu, jeigu Ūkio subjektas yra įvykdęs Metodikos 40 punkto reikalavimus;

74.11. Komisijos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Komisijos patvirtintu Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.

74.12. darbo užmokesčio sąnaudų pokytį, įvertinus ne didesnį nei Finansų ministerijos prognozuojamą realaus vidutinio darbo užmokesčio pokytį ir efektyvumo rodiklį. Šis sąnaudų pokytis taikomas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus. Šiuo atveju įtaka sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆FCP i, y – sąnaudų pokytis metais y, įvertinus Finansų ministerijos skelbiamą darbo užmokesčio pokytį ir efektyvumo rodiklį, Eur;

kDU – Finansų ministerijos skelbiamas darbo užmokesčio pokytis, įvertintas praėjusio kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu, proc.;

kDU(y+1) – ne didesnis nei Finansų ministerijos prognozuojamas realaus vidutinio darbo užmokesčio pokytis ateinantiems kainos (kainos dedamųjų) nustatymo metams, proc.;

eDU – efektyvumo rodiklis, lygus 1 proc.“

2.22.  Papildyti Metodiką 752 punktu ir jį išdėstyti taip:

„752. Jeigu Ūkio subjekto šilumos supirkimo aukciono būdu konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos pajamų dydis per atitinkamą laikotarpį buvo daugiau nei 1 proc. didesnis Ūkio subjektui nustatytos diferencijuotos konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu:

752.1. Ūkio subjekto šilumos supirkimo aukciono būdu konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos pajamų suma apskaičiuojama pagal formulę:

 

kur:

RHG, PR, y, s – Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione, konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, Eur;

QHG, PR, s, m – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintas ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos supirkimo aukciono rezultatus supirktas šilumos kiekis konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, kWh;

THG, PR, s, m – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintos ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos supirkimo aukciono rezultatus supirktos šilumos kaina konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, ct/kWh;

752.2. diferencijuotos konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos sąnaudos (leistina gauti pajamų apimtis) apskaičiuojamos kaip konkrečios sistemos diferencijuotų pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų suma. Diferencijuotos konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos pastoviosios sąnaudos (leistina gauti pajamų apimtis) atitinka nustatytą atitinkamos sistemos pastoviųjų sąnaudų apimtį. Diferencijuotos konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos kintamosios sąnaudos (leistina gauti pajamų apimtis) apskaičiuojamos pagal šilumos supirkimo aukciono rezultatus pagamintam šilumos kiekiui konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, taikant nustatytoje diferencijuotoje šilumos (produkto) gamybos kainos kintamojoje dedamojoje užfiksuotus šilumos gamybos efektyvumo rodiklius, atsižvelgus į Metodikos 76.9 punkte taikomus apribojimus.“

2.23.  Papildyti Metodiką 753 punktu ir jį išdėstyti taip:

„753. Jeigu Ūkio subjektas dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione pagal aukciono rezultatus gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą nei nustatyta diferencijuota konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina ir dėl to:

753.1. atitinkamu laikotarpiu gavo daugiau nei 1 proc. daugiau pajamų, nei nustatyta diferencijuota konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (leistina gauti pajamų apimtis), pajamų viršijimo suma mažinama konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis ir vidutinė kaina (kainos dedamosios) ateinančiam šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiui. Skaičiuojant vidutinę kainą, skirtumas paskirstomas baziniam Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje pagamintinam šilumos kiekiui QHG, PR, s;

753.2. atitinkamu laikotarpiu gavo mažiau pajamų, nei nustatyta diferencijuota konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (leistina gauti pajamų apimtis), dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negautos pajamos apskaičiuojamos ir konstatuojamos, tačiau jos niekaip nekeičia šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimties ir vidutinės kainos (kainos dedamųjų) dydžio.“

2.24.  Papildyti Metodiką 754 punktu ir jį išdėstyti taip:

„754. Jei Šilumos tiekėjas šilumos poreikio piko pajėgumais gamino šilumą ne šilumos balansavimo funkcijai, o trūkstamam kiekiui gaminti (kai šilumos supirkimo aukcione Šilumos tiekėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų pateiktuose pasiūlymuose nurodytas šilumos kiekis yra mažesnis nei Šilumos tiekėjo nurodytas atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos poreikis) ir dėl to gavo daugiau pajamų, pajamų viršijimo suma mažinama šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais sąnaudų apimtis ir kaina (kainos dedamosios) ateinančiam šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiui. Faktiškai gautos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:

 

kur:

RHG, PC, y, s – Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, gautos gaminant šilumą šilumos poreikio piko pajėgumais, konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, Eur;

QHG, PC, s, m – Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagamintas trūkstamas kiekis konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, kWh;

T PL, s, m – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, ct/kWh.“

2.25.  Pakeisti Metodikos 76.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„76.9. skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 punktas), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 punktas), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 punktas) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 punktas);“

2.26.  Papildyti Metodiką 76.11 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„76.11. Metodikos 76.1 ir 76.2 punktai netaikomi tais atvejais, kai Ūkio subjekto pagaminta šiluma atitinkamą mėnesį buvo supirkta mažesne, nei pagal nustatytas šilumos (produkto) gamybos kainas (kainos dedamąsias) apskaičiuota, šilumos (produkto) gamybos kaina.“

2.27.  Pakeisti Metodikos 78 punktą ir jį išdėstyti taip:

„78. Bazinės sąnaudos ir šilumos kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma:

78.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose sąnaudų ir vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

THG, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.1.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose sąnaudų ir vienanarės vidutinės kainos atveju:

 

 

kur:

THG, PR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.1.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais sąnaudų ir vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

THG, PC, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.1.3. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

THG, CR y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.2. Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo teikiamos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos atveju:

 

 

 

kur:

T1HG, CR, MU, y – perskaičiuotos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

78.3. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:

 

kur:

TH, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

TH, PR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

TH, PC, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

THG, CR y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.3.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarės vidutinės kainos atveju:

 

78.3.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais vienanarės kainos atveju:

 

 

78.3.3. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo vienanarės kainos atveju:

 

 

78.4. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:

 

kur:

T1H, MU, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T1H, MU, PR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės vidutinės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, PR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės vidutinės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T1H, MU, PC, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, PC, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T1H, MU, CR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, CR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

78.4.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės vidutinės kainos atveju:

 

 

78.4.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais dvinarės kainos atveju:

 

 

78.4.3. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos atveju:

 

 

78.5. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

THT, PD, y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.6. šilumos perdavimo dvinarės kainos atveju:

 

kur:

T1HT, MU, y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2HT, MU, y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

78.7. mažmeninio aptarnavimo kainos kilovatvalandei atveju:

 

 

 

kur:

THS, PD, y – perskaičiuota šilumos mažmeninio aptarnavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, euro ct/kWh;

78.8. mažmeninio aptarnavimo pastovaus (mėnesio) užmokesčio atveju:

 

kur:

T1HS, MU, y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Eur/mėn./kW;

T2HS, MU, y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Eur/mėn.;

78.9. konkurencinių vartotojų atveju:

78.9.1. kai Konkurenciniam vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) vienanarės kainos atveju:

 

 

 

kur:

TCC, PD, y – perskaičiuota šilumos kainos pastovioji dedamoji, taikytina Konkurenciniam vartotojui metais y, euro ct/kWh;

78.9.2. kai Konkurenciniam vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) dvinarės kainos atveju:

 

 

 

kur:

TCC, PD, MU, y – perskaičiuotas pastovus (mėnesio) užmokestis, taikytinas Konkurenciniam vartotojui metais y, Eur/mėn./kW;“

2.28.  Papildyti Metodiką 82.1.31 papunkčiu ir jį išdėstyti taip:

„82.1.31. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), teikia savivaldybės institucijai diferencijuotas šilumos (produkto) gamybos bazines sąnaudas ir vidutinę kainą (kainos dedamąsias) pagal kiekvieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, kurioje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas;“

2.29.  Pakeisti Metodikos 82.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„82.1.4. atitinkamos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis) ir Šilumos tiekėjo pateiktomis diferencijuotomis šilumos (produkto) gamybos bazinėmis sąnaudomis ir vidutine kaina (kainos dedamosiomis) pagal kiekvieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, vadovaudamasi Įstatymu bei Metodikos 76 bei 77 punktais, nustato šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;“

2.30.  Pakeisti Metodikos 83.1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„83.1.1. Šilumos tiekėjas parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą. Bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, vadovaudamasis šia Metodika, Šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos. Šilumos tiekėjas projekte teikia savivaldybės institucijai diferencijuotas šilumos (produkto) gamybos bazines sąnaudas ir vidutinę kainą (kainos dedamąsias) pagal kiekvieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, kurioje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas;“

2.31.  Pakeisti Metodikos 6, 19, 20 ir 24 priedus ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

3.  Nustatyti, kad:

3.1. šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai ir kuriems šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatytos vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusi iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos), artimiausio šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo ar jos perskaičiavimų metu įvertinamos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. gautos šilumos gamybos pajamos dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione. Jeigu šilumos tiekėjas, dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagal aukciono rezultatus, gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą nei į nustatytą šilumos (produkto) gamybos kainą įskaičiuotos atitinkamo šilumos gamybos įrenginio pastoviosios ir kintamosios sąnaudos ir dėl to:

3.1.1.   atitinkamu laikotarpiu gavo daugiau nei 1 proc. (leistinas nustatytos investicijų grąžos viršijimo dydis) daugiau pajamų, nei nustatyta atitinkamo šilumos gamybos įrenginio šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis, pajamų viršijimo suma mažinama šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis ir kaina (kainos dedamosios) ateinančiam šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiui;

3.1.2.   atitinkamu laikotarpiu gavo mažiau pajamų, nei nustatyta atitinkamo šilumos gamybos įrenginio šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negautos pajamos apskaičiuojamos ir konstatuojamos, tačiau jos niekaip nekeičia šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimties ir kainos (kainos dedamųjų) dydžio;

3.2. nepriklausomiems šilumos gamintojams, kuriems šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatytos vadovaujantis Metodika (redakcija, galiojusi iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos), artimiausio šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo ar jos perskaičiavimų metu įvertinamos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. gautos šilumos gamybos pajamos. Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas, dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione, pagal aukciono rezultatus gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą nei nustatyta šilumos (produkto) gamybos kaina ir dėl to:

3.2.1.   atitinkamu laikotarpiu gavo daugiau nei 1 proc. (leistinas nustatytos investicijų grąžos viršijimo dydis) daugiau pajamų, nei nustatyta šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis, pajamų viršijimo suma mažinama šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis ir kaina (kainos dedamosios) ateinančiam šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiui;

3.2.2.   atitinkamu laikotarpiu gavo mažiau pajamų, nei nustatyta šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negautos pajamos apskaičiuojamos ir konstatuojamos, tačiau jos niekaip nekeičia šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimties ir kainos (kainos dedamųjų) dydžio.

 

 

 

 

Komisijos pirmininkas