Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 2, 17, 23, 57, 59, 60, 64, 68, 69 straipsnių ir Keturioliktojo skirsnio pakeitimo
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurios nepatenka į šiame Įstatyme vartojamą sąvoką „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir su kuriomis Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius teisininko profesinį vardą. Teisininko profesinio vardo netekusiems trečiųjų šalių teisininkams teisė teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali būti suteikta šio Įstatymo 76 straipsnyje nurodytu atveju.“
4 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą;“.
5 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 59 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu:
6 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas. Advokatų tarybos pirmininkas, vadovaudamasis šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, o 8 punkte nustatytą funkciją, vadovaudamasis šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir išbraukimu iš jo. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.“
2. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, trečiųjų šalių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą ar trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą
(toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas), asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
7 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisės teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu įgijimo sąlygos
1. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše.
2. Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra.
3. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūros interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai.
4. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.
5. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu:
2) jam pritaikoma drausminė nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo;
3) jis praranda Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą;
6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo iš nurodyto sąrašo, taip pat dėl išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.
7. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius ir keturioliktąjį skirsnį.“
8 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. Keturioliktojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti keturioliktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ TEISININKŲ TEISĖ TEIKTI TEISINES PASLAUGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
73 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko teisės teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlygos
1. Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas nustatyto dydžio mokestis.
2. Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingos institucijos trečiąją šalį, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra pripažinusios vykdančia ginkluotą agresiją ir (ar) genocidą prieš kitas valstybes, atsakinga už nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui arba jeigu Lietuvos Respublika su ja yra nutraukusi ar apribojusi diplomatinius santykius;
2) trečioji šalis, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, yra Europos Komisijos ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašuose arba jai yra taikomos Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos sankcijos, embargas ar kitos poveikio priemonės;
3. Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą praneša trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai teisininko profesinį vardą.
4. Trečiosios šalies teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.
5. Trečiosios šalies teisininkas išregistruojamas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, jeigu:
3) jam pritaikoma drausminė nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo;
4) jis praranda trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktą teisininko profesinį vardą;
6. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, taip pat dėl jo išregistravimo iš nurodyto sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo trečiosios šalies teisininkui dienos.
7. Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius.
8. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių dėl trečiosios šalies teisininko pateiktos informacijos tikrumo, turi teisę kreiptis į trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingą instituciją, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, o prireikus – ir į kitas institucijas, kurios pagal kompetenciją turi informacijos apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
74 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisės ir pareigos
1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine viešąja teise, o paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitartų kitaip.
2. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas trečiojoje šalyje įgytos kompetencijos.
3. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:
1) teikdamas šiame straipsnyje nurodytas teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo;
3) apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad jo profesinė civilinė atsakomybė už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas yra apdrausta ar žalos atlyginimas kitaip garantuotas pagal tos trečiosios šalies teisės aktus ir tokio draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis yra tolygios. Tiek, kiek draudimo ar garantijos sąlygos ir apimtis nėra tolygios, jis privalo papildomai apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę ar kitaip garantuoti tokios žalos atlyginimą, kad tai atitiktų šio Įstatymo reikalavimus;
4) laikytis Įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso ir trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisės aktuose nustatytų profesinio elgesio taisyklių. Jeigu kyla kolizija tarp Lietuvos advokatų etikos kodekso ir nurodytoje trečiojoje šalyje nustatytų profesinio elgesio taisyklių, teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo vadovautis Lietuvos advokatų etikos kodeksu;
5) pranešti Lietuvos advokatūrai apie jam suteikto teisininko profesinio vardo praradimą (teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą);
75 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, drausminė atsakomybė
1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytų nuobaudų, trečiosios šalies teisininkui taikoma nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti.
2. Prieš keldama drausmės bylą trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos advokatūra privalo apie šį ketinimą pranešti trečiosios šalies kompetentingai institucijai, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, ir pateikti visą su tuo tiesiogiai susijusią informaciją. Lietuvos advokatūra per drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpį privalo bendradarbiauti su trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą. Šiai institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.
3. Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, turi teisę būti išklausyta ir dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą.
4. Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pranešimą arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos informaciją apie teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja trečiosios šalies teisininką iš Trečiosios šalies teisininkų sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra pagal trečiosios šalies teisininko prašymą, pasibaigus teisės teikti teisines paslaugas sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą.
76 straipsnis. Trečiosios šalies teisininko, kuris neteko teisininko profesinio vardo, teisė teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Trečiosios šalies teisininkas, kuriam Lietuvos Respublikoje suteiktas pabėgėlio statusas arba taikoma papildoma apsauga pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kuris yra netekęs teisininko profesinio vardo dėl jo atžvilgiu trečiojoje šalyje vykdyto persekiojimo dėl šios profesinės veiklos, turi teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisininkas turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jis turėjo teisininko profesinį vardą, nacionaline teise ir (ar) tarptautine viešąja teise, o paslaugas bylų procese teikti tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo laikytis Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso, taip pat informuoti klientą, kad jis yra netekęs teisininko profesinio vardo trečiojoje šalyje.
3. Teisė teikti teisines paslaugas šio straipsnio nustatyta tvarka įgyjama nuo trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, kuriame nurodoma, kad trečiosios šalies teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo konkrečioje trečiojoje šalyje, dienos. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas nustatyto dydžio mokestis.
4. Lietuvos advokatūra, gavusi trečiosios šalies teisininko, kuris yra netekęs teisininko profesinio vardo, prašymą įregistruoti jį į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl papildomos informacijos apie pareiškėjo atžvilgiu vykdytą persekiojimą suteikimo.
5. Trečiosios šalies teisininkas, kuris yra netekęs teisininko profesinio vardo, pageidaujantis teikti teisines paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
6. Šiame straipsnyje nurodytam teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius, 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 3 dalį, 4 dalies 4 punktą ir 6 dalį, 74 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.“
11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas