|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2004 M. LAPKRIČIO 2 D. NUTARIMO NR. IX-2532 „DĖL ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a :
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Seimo
2016 m. ...... d. .....
nutarimu Nr. ......
ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS
N U O S T A T A I
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga valstybės biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucija Seimas.
2. Taryba yra Seimo ir Vyriausybės ekspertas bei patarėjas sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, padeda užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, Tautinio paveldo produktų įstatymu, kitais įstatymais bei norminiais teisės aktais ir šiais Nuostatais, taip pat UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis bei tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti.
4. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitas bankuose.
II. TARYBOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.
7. Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra: etninės kultūros plėtra ir integravimas į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtra, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas, etninės kultūros sklaidos plėtojimas, etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra, etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimas, etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse.
8. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1) patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti bei koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
2) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms bei savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
3) analizuoti etninės kultūros globos bei plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei, savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms bei ir visuomenei;
4) ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
9. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba:
1) rengia, vertina ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos strategijos, jos prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
2) vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
3) analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui bei Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
4) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga projektus, teikia juos Seimui ir Vyriausybei;
5) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
6) atlieka konkursinio finansavimo Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo ekspertavimą ir koordinavimą;
7) inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
8) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
III. TARYBOS TEISĖS
10. Taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
2) teikti išvadas bei siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
4) sudaryti nuolatines ir laikinas darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
5) organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
6) siūlyti kandidatus Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
IV. TARYBOS STRUKTŪRA IR SUDARYMAS
11. Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai), Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius.
12. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas, išskyrus šių nuostatų 14 ir 18 dalyse nustatytas sąlygas, kai Tarybos posėdyje renkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
13. Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio teikimu Seimas tvirtina Tarybos sudėtį.
14. Pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, rengia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šiame posėdyje Taryba iš savo narių išsirenka pirmininką, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių.
15. Tarybos pirmininko rinkimai vyksta tokia tvarka:
2) kandidatai pristato savo veiklos programas, atsako į Tarybos narių ir posėdžio dalyvių klausimus;
3) kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių;
4) jeigu būti Tarybos pirmininku kandidatuoja daugiau negu du Tarybos nariai ir nė vienas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tą pačią dieną skelbiamas antras balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kai po antrojo balsavimo nei vienas iš kandidatų nesurenka pusės visų Tarybos narių balsų, Tarybos pirmininku laikomas išrinktu daugiausia surinkęs balsų.
16. Tarybos teikiamą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto pirmininko, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
17. Tarybos pirmininkas:
3) šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;
4) pasirašo Tarybos priimtus sprendimus – nutarimus, išvadas, siūlymus, rekomendacijas, bendradarbiavimo sutartis, taip pat posėdžių protokolus, ataskaitas ir kitus Tarybos dokumentus;
6) įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus;
7) yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
9) kasmet iki kovo 1 d. atsiskaito Seimui už Tarybos darbą, pateikdamas metinę Tarybos veiklos ataskaitą;
18. Seimui patvirtinus Tarybos pirmininką, Tarybos posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių, Taryba tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu.
19. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, jo funkcijas, išskyrus nurodytas šių nuostatų 16 punkto 6 ir 7 papunkčiuose, atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas.
20. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai). Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatų nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį.
22. Kiekviena regioninė taryba pirmajame savo posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma renka savo pirmininką ir jo pavaduotoją(-us), juos tvirtina Taryba.
V. Tarybos ir regioninių tarybų narių teisės ir pareigos
24. Tarybos (regioninės tarybos) nario teisės:
2) pasisakyti Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiuose, siūlyti įtraukti į posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio nutarimo;
25. Tarybos (regioninės tarybos) nario pareigos:
2) Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba jos pirmininko pavedimu vadovauti Tarybos (regioninės tarybos) nuolatinėms ar laikinoms darbo grupėms ir dalyvauti jų veikloje;
4) Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba pirmininko pavedimu dalyvauti institucijų ar organizacijų posėdžiuose, kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su etninės kultūros globa ir plėtra susiję klausimai;
5) Tarybos (regioninės tarybos) nutarimu arba pirmininko pavedimu atstovauti Tarybai Lietuvoje ir užsienyje;
26. Tarybos (regioninės tarybos) nario įgaliojimai nutraukiami arba nutrūksta:
27. Nutraukus Tarybos ar regioninės tarybos nario įgaliojimus dėl priežasčių, nurodytų šių nuostatų 26 punkto 2-7 papunkčiuose, Taryba ar regioninė taryba vadovaujasi savo sprendimu ir kreipiasi į tą narį paskyrusią instituciją dėl kito asmens skyrimo į Tarybą ar regioninę tarybą iki kadencijos pabaigos. Pasiūlytas į Tarybos narius kitas asmuo teikiamas tvirtinti Seimui Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o pasiūlytas į regioninės tarybos narius asmuo teikiamas tvirtinti Tarybai šių nuostatų nustatyta tvarka.
VI. TARYBOS ir regioninių tarybų DARBO ORGANIZAVIMAS
28. Tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas. Regioninės tarybos dirba pagal Tarybos patvirtintą kiekvienos regioninės tarybos darbo reglamentą.
29. Eiliniai Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o regioninės tarybos – 4 kartus per metus. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybos (regioninės tarybos) pirmininkas, jam nesant – jo pavaduotojas, o nesant pirmininkui ir jo pavaduotojui – Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu paskirtas jos narys.
30. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžio darbotvarkė ir medžiaga Tarybos (regioninės tarybos) nariams pateikiamos ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki Tarybos (regioninės tarybos) posėdžio.
31. Taryba (regioninė taryba) gali keisti savo posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
32. Prireikus į Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys.
33. Tarybos (regioninės tarybos) posėdžiai protokoluojami, daromas garso įrašas. Išvažiuojamųjų posėdžių metu, nesant techninių galimybių, posėdžių garso įrašai nedaromi.
34. Visi posėdžio metu priimti oficialūs dokumentai saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
35. Tarybos (regioninės tarybos) sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos (regioninės tarybos) narių sudaromos nuolatinės ir laikinos darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos (regioninės tarybos) narių. Į nuolatines ir laikinas darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys. Nuolatinių ir laikinų darbo grupių posėdžiai protokoluojami, parengti dokumentų projektai ir siūlymai teikiami svarstyti Tarybai (regioninei tarybai);
VII. Tarybos administracija
37 Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. Administracijai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Tarybos pirmininkas.
38. Tarybos administracijos direktorius:
1) veikia Tarybos administracijos vardu, yra atsakingas už jos personalo veiklą, Tarybos ir regioninių tarybų nutarimų įgyvendinimą;
2) užtikrina, kad Tarybos veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir kad teisės aktai būtų vykdomi;
4) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tvirtina su Tarybos pirmininku suderintas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigines instrukcijas, suderinęs su Tarybos pirmininku skiria jiems nuobaudas ir juos skatina;
5) skiria administracijos darbuotojus Tarybos ir regioninių tarybų, nuolatinių ir laikinų darbo grupių posėdžiams organizuoti ir protokoluoti, jų dokumentacijai tvarkyti;
6) vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentu, sudaro darbo apmokėjimo sutartis su Tarybos nariais, ekspertais, programų ir kitų dokumentų projektų rengimo grupių nariais ir kitais Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurių paslaugų reikia Tarybos uždaviniams atlikti;
7) organizuoja Tarybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimą;
9) organizuoja Tarybos finansinės veiklos auditą, teikia Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms jų nustatyta tvarka lėšų naudojimo apyskaitas;
10) atsako už Tarybos, kaip asignavimų valdytojos, lėšų naudojimą pagal patvirtintas programas ir sąmatas;
11) konsultuoja pagal savo kompetenciją piliečius, juridinius asmenis etninės kultūros globos klausimais;
VIII. TARYBOS LĖŠOS
39. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
40. Tarybos lėšos naudojamos:
2) Tarybos veiklą aptarnaujančios administracijos valstybės tarnautojų (tarp jų ir Tarybos pirmininko) ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui;
3) Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu;
4) Tarybos ir regioninių tarybų narių, nuolatinių ir laikinų darbo grupių narių, atvykstančių iš kitų Lietuvos miestų į Tarybos (regioninės tarybos) posėdžius, kelionių išlaidoms apmokėti;
5) Tarybos (regioninės tarybos) narių ir kviečiamų ekspertų honorarams už parengtas studijas, pranešimus, ekspertizes ir kitus autorinius darbus, Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programai vykdyti;
6) kitoms Tarybos (regioninės tarybos) narių išlaidoms apmokėti, kiek tai susiję su Tarybos uždavinių įgyvendinimu;
8) Tarybos ir regioninių tarybų organizuojamų konferencijų bei kitų renginių organizavimo išlaidoms apmokėti;