Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ IR PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato žalio karvių pieno (toliau – žalias pienas) pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningų veiksmų, perkant ir parduodant žalią pieną, sąrašą ir tokių veiksmų draudimą; draudžiamų veiksmų priežiūrą; priežiūros institucijos funkcijas ir teises; pažeidimų tyrimo, bylų nagrinėjimo ir atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką.

2. Šis įstatymas nereglamentuoja sudarytų žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarčių, kai:

1) jos sudaromos pieno perdirbimo įmonių su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis;

2) jos sudaromos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio kooperatyvais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, pirkti iš savo narių jų pagamintą žalią pieną;

3) žalias pienas perkamas ir parduodamas žalio pieno aukciono būdu.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo (žalio pieno pardavėjas, žalio pieno pirkėjas, žalio pieno perdirbėjas), vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje.

2. Žalias pienas – perdirbti skirtas natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40^oC temperatūros ar apdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu.

3. Žalio pieno pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis savo ar ne savo pagamintą žalią pieną.

4. Žalio pieno pirkėjas – ūkio subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai vykdyti.

5. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, įskaitant visas su žalio pieno tiekimu susijusias išlaidas ir neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų.

6. Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniais, sudaroma rašytinė sutartis, pagal kurią sutartomis sąlygomis, už sutartą žalio pieno pirkimo kainą ir sutartų priedų ir priemokų dydžius perduodamas sutartas žalio pieno kiekis.

7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMAS IR ŪKIO SUBJEKTŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS

3 straipsnis. Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygos

1. Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis turi būti rašytinė ir ji turi būti pasirašoma prieš pradedant pieno tiekimą.

2. Sutartyje turi būti nurodyta už pristatytą pieną mokama kaina, kuri:

2.1.  gali būti fiksuota; arba

2.2.  kintanti, priklausomai nuo įvairių žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytų rodiklių, kurie gali apimti rinkos rodiklius, gamybos sąnaudas, indeksus ir galutinės pieno kainos apskaičiavimo metodus. Rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama kaina, turi būti objektyvūs, patikrinami, suprantami, gauti iš viešų ir prieinamų šaltinių, kurie taip pat turi būti nurodyti sutartyje.

3. Sutarties šalys gali pasirinkti, kokiais rodikliais remtis sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau bent vienas iš šių rodiklių turi būti tiesiogiai susijęs su pieno gamybos sąnaudomis ir atspindėti pieno gamybai reikalingų išteklių kainų pokyčius. Objektyvių (viešų statistinių rodiklių) rodiklių sistemą, kuri turi būti pagrįsta atitinkamomis pieno ir pieno produktų rinkos kainomis, gamybos sąnaudomis bei maisto tiekimo grandinės tyrimais, ir rodiklių reikšmių viešinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. 

4. Žalio pieno pirkėjas gali mokėti priemokas už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius ir priedus už perkamą žalią pieną (toliau – priemokos ir priedai), kurie turi būti nustatyti už bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną. Žalio pieno pirkėjo taikoma priemokų ir priedų mokėjimo sistema turi būti taikoma vienodai visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tam tikrą požymį, už kurį mokama priemoka ar priedas.

5. Žalio pieno pirkėjas, jei taiko priemokas ir priedus, turi parengti, patvirtinti ir viešai paskelbti priemokų ir priedų mokėjimo tvarką, kuri turi apibrėžti visas jo taikomas priemokų ir priedų rūšis, nustatytus priemokų ir priedų dydžius pagal jų rūšis bei laikotarpį, per kurį bus taikomos nustatytos priemokos ar priedai.

6. Visos taikomos priedų ir priemokų rūšys ir jų dydžiai turi būti įtraukti į pieno pirkimo–pardavimo sutartį ir yra laikomi žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties esmine sąlyga.

7. Priemokų už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius apskaičiavimas bei nuoskaitų rūšys ir jų taikymas vykdomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

8. Dėl visų pieno pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų pieno pirkėjas ir pieno pardavėjas derasi laisvai.

9. Žalio pieno pardavėjai gali sudaryti žalio pieno pardavėjų grupes deryboms dėl žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų su kiekvienu žalio pieno pirkėju. Žalio pieno pardavėjų grupių sudarymo ir jų veiklos tvarką (pieno pardavėjų atstovavimo principus ir kitas sąlygas) nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

10. Žalio pieno pirkėjams ir žalio pieno pardavėjams atstovaujanti grupė sutaria dėl žalio pieno pirkimo kainos, kuri, įvertinus pieno surinkimo kaštus, gali būti skirtinga pagal pieno pristatymo pieno pirkėjui būdą (pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę).

4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas

1. Pieno pirkėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:

1) pardavėjams mokėti priemokas ir priedus už perkamą pieną, kurių dydžiai kartu (bendra suma) būtų didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos;

2) perkant žalią pieną taikyti kitas priemokas ir priedus ir (arba) priemokų ir priedų dydžius, negu jie turėtų būti taikomi pagal žalio pieno pirkėjo patvirtintą ir paskelbtą priemokų ir priedų mokėjimo tvarką;

3) pardavėjams taikyti kitas nuoskaitas, nei yra nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamose pieno supirkimo taisyklėse;

4) perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, žalio pieno pirkimo kaina (toliau – pieno kaina) turi būti ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo;

5) pirkti pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto pieno pardavėjo, parduodančio savo pagamintą pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka juridiniame asmenyje – valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras tvirtina duomenų, reikalingų įsitikinti, kaip žalio pieno pirkėjai laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų draudžiamųjų veiksmų, rinkimo iš pieno pirkėjų ir tų duomenų naudojimo tvarką.

5 straipsnis. Draudžiamų nesąžiningų veiksmų priežiūros institucijos ir jų funkcijos

1. Už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – priežiūros institucijos).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos pagal kompetenciją atlieka šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą:

1) prižiūri, kaip pieno pirkėjai laikosi šio įstatymo reikalavimų;

2) atlieka šio įstatymo pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;

3) teikia pieno pardavėjams ir pieno pirkėjams konsultacijas dėl šio įstatymo nuostatų tinkamo taikymo;

4) atlieka pieno pardavėjų ir pieno pirkėjų sudarytų pieno pirkimo–pardavimo sutarčių dėl galimų draudžiamųjų nesąžiningų veiksmų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, patikrinimus priežiūros institucijų nustatyta tvarka;

5) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis ir konfidencialią informaciją

1. Priežiūros institucijų vadovai ir darbuotojai privalo saugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją, taip pat bet kokią kitą konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis arba naudodamiesi savo įgaliojimais, tiek eidami pareigas, tiek ir pasibaigus jų darbo (tarnybos) santykiams.

2. Pareiškėjo, pateikusio priežiūros institucijai pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą priežiūros institucijoms funkcijoms atlikti, prašymu jo asmens duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, nurodo, kokią informaciją jis prašo laikyti konfidencialia.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAŽEIDIMŲ TYRIMO, BYLŲ NAGRINĖJIMO IR ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA

7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė

1. Teisę reikalauti, kad priežiūros institucijos pradėtų pažeidimo tyrimą, turi pieno pardavėjai, kurių interesai yra pažeisti, gamintojų organizacijos, kitos pieno pardavėjų organizacijos ir tokių organizacijų asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) ir pateikti pareiškimą vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti pieno pardavėjams, turi teisę pateikti pareiškimą pieno pardavėjo prašymu ir jo interesais su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nuo pieno pirkėjų nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

2. Priežiūros institucija ar jos įgaliotas pareigūnas turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, taip pat pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva pagal informatorių pateiktą, anonimiškai gautą arba viešai paskelbtą informaciją, arba iš kompetentingos institucijos raštu gautą informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, priimdama motyvuotą nutarimą.

3. Pareiškėjui atsisakius pareiškimo, priežiūros institucija ar jos įgaliotas pareigūnas turi teisę pradėti arba tęsti jau pradėtą pažeidimo tyrimą savo iniciatyva. Tokiu atveju laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas priežiūros institucijos iniciatyva.

8 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas

Šio įstatymo pažeidimai tiriami ir bylos nagrinėjamos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 12–20 straipsniuose  nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Sankcijos, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, baudų sumokėjimas ir išieškojimas

1. Priežiūros institucijų skiriamos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, jų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

2. Už šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamųjų nesąžiningų veiksmų taikymą pieno pirkėjams skiriama bauda iki 1,0 procento nuo supirkto pieno vertės už finansinius metus, ėjusius prieš finansinius metus, kuriais buvo padaryti šioje dalyje nurodyti draudžiami veiksmai, bet ne mažiau kaip du šimtai eurų. Jeigu pieno pirkėjas veiklą pradėjo vykdyti einamaisiais metais ir (ar) ją vykdė trumpiau nei metus, skiriama bauda iki 1,0 procento nuo supirkto pieno vertės už einamaisiais metais ar per kalendorinių mėnesių, iš eilės ėjusių vienas paskui kitą, trukmę (tačiau neviršijant dvylikos mėnesių laikotarpio) supirkto pieno vertės, bet ne mažiau kaip du šimtai eurų.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos baudos dydis apskaičiuojamas ir skiriamas pieno pirkėjui vadovaujantis trimis etapais:

1) pirmuoju etapu apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, kuris yra 0,05 procento nuo supirkto pieno vertės, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas;

2) antruoju etapu apskaičiuojamas bazinis baudos dydis sumažinant arba padidinant šios dalies 1 punkte apskaičiuotą pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Pradinis baudos dydis padauginamas iš kiekvienam iš pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto įvertinimo kriterijui taikytinų atitinkamų koeficientų, patenkančių į intervalą nuo 0,25 iki 1,75 imtinai, sandaugos;

3) trečiuoju etapu, nustačius bazinį baudos dydį, apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes. Nustačius lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes bei įvertinus jų skaičių ir reikšmingumą, bazinis baudos dydis mažinamas iki 50 procentų, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip du šimtai eurų, arba didinamas iki 50 procentų.

Jeigu pažeidimas padarytas pirmą kartą ir nėra nustatyta nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau yra bent viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apskaičiuotas bazinis baudos dydis mažinamas 50 procentų, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip du šimtai eurų.

Nustačius sunkinančią aplinkybę, nurodytą šio straipsnio 9 dalies 5 punkte, bazinis baudos dydis didinamas iki 50 procentų, neatsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

4. Už šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą pieno pirkėjui skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

5. Už informacijos, reikalingos pareiškimui nagrinėti, nepateikimą, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą pieno pirkėjams skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.

6. Už priežiūros institucijos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku pieno pirkėjams skiriama dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, jeigu pieno pirkėjas, padaręs pažeidimą:

1) savo noru nutraukė pažeidimą ir užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;

2) pripažino padaręs pažeidimą;

3) padėjo priežiūros institucijos įgaliotiems pareigūnams pažeidimo tyrimo metu;

4) atlygino padarytą žalą.

Taip pat atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai šio įstatymo pažeidėjų finansinė padėtis yra labai sunki, kuri nustatoma pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką.

8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, jeigu pieno pirkėjas, padaręs pažeidimą:

1) kliudė priežiūros institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą;

2) slėpė padarytą pažeidimą, naikino ir (ar) klastojo draudžiamų nesąžiningų veiksmų įrodymus;

3) tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydami priežiūros institucijos ar jos įgalioto pareigūno įpareigojimo jį nutraukti;

4) padarė žalą;

5) pakartotinai padarė tokį pat pažeidimą per vienus metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo.

9. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl baudos skyrimo gavimo dienos. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

10. Motyvuotu pažeidėjo prašymu priežiūros institucija turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki 6 mėnesių, jeigu pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.

11. Žemės ūkio ministras vadovaudamasis šio straipsnio 1–8 dalių nuostatomis patvirtina Įspėjimų ir baudų už šio įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą.

12. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis. Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo stebėsena

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2027 m. gegužės 1 d.  Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo poveikio ex post vertinimą, kuris apima laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Šioje ataskaitoje nurodomos teigiamos ir neigiamos šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pasekmės, įvertinami žalio pieno pirkimo–pardavimo kainos pokyčiai, ūkio subjektų skaičiaus pokyčiai, nupirkto bei eksportuoto ir importuoto žalio pieno kiekio pokyčiai, pieno gaminių mažmeninių kainų grandinės pokyčiai bei pasiūlymai dėl šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių įstatymų tobulinimo.

11 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 su visais pakeitimais ir papildymais.

12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir priežiūros institucijos iki 2023 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos iki įstatymo paskelbimo, per 6 mėn.  nuo įstatymo paskelbimo turi būti peržiūrėtos ir patikslintos bei užtikrinama jų atitiktis šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas