Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Atsparumo korupcijai lygio nustatymo METODIKOS patvirtinimo
2021 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. d. nutarimu Nr.
Atsparumo korupcijai lygio nustatymo METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumo, atsparumo korupcijai lygio nustatymo klausimyno ir anketos pildymo bei gautų rezultatų apskaičiavimo, taip pat atsparumo korupcijai lygio rezultato apskaičiavimo ir priemonių jam pagerinti numatymo tvarką.
2. Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. Atsparumo korupcijai lygis – dydis (nuo labai žemo iki labai aukšto), rodantis viešojo sektoriaus subjekto atsparumą korupcijai.
2.2. Incidentai – korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reikalavimų pažeidimai.
II SKYRIUS
ATSPARUMO KORUPCIJAI LYGIO NUSTATYMO TVARKA IR PERIODIŠKUMAS
3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Lietuvos bankas, savivaldybių administracijos ar kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurios nėra pavaldžios jokiai kitai įstaigai ar institucijai bei (ar) nėra priskirtos kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai (toliau – savarankiškos įstaigos), atsparumo korupcijai lygį (toliau – AKL) nusistato pačios.
4. Kitų viešojo sektoriaus subjektų AKL nustato:
4.1. patys subjektai, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai gali būti neįsteigti.
4.2. savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, motyvuotai gali priimti sprendimą atlikti AKL nustatymą viešojo sektoriaus subjekte. Motyvuotą sprendimą dėl AKL nustatymo savarankiškai įstaigai pavaldžiame ir (ar) pagal valdymo sritį priskirtame viešojo sektoriaus subjekte priima savarankiškos įstaigos vadovas ir apie tai informuoja šį viešojo sektoriaus subjektą.
5. Valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms, turi teisę nustatyti AKL šių bendrovių patronuojamosiose (dukterinėse) akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, taip pat visose kitose su šiomis bendrovėmis per tolesnės eilės patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusiose patronuojamosiose (dukterinėse) bendrovėse, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus, taip pat viešosiose įstaigose, kurių viena iš steigėjų ar dalininkių yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Sprendimą dėl AKL nustatymo šiuose viešojo sektoriaus subjektuose priima valstybės ar savivaldybės įmonės, taip pat akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms, vadovas. AKL gali būti apskaičiuojamas pagal šios Metodikos nustatytą tvarką arba pagal Valdymo koordinavimo centro nustatytą valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indekso metodikos korupcijos prevencijos lygiui nustatyti skirtą klausimyną.
6. Viešojo sektoriaus subjekto AKL nustato viešojo sektoriaus subjekto įgaliotas ar už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo (toliau – atsparumo korupcijai lygį apskaičiuojantis asmuo).
8. AKL nustatymo procedūrą sudaro:
8.1. AKL nustatymo klausimyno pildymas, jo rezultatų apskaičiavimas šios Metodikos II skyriuje nustatyta tvarka. Iš šio klausimyno sužinoma, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių, apimančių tam tikrus Korupcijos prevencijos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Pranešėjų apsaugos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo reikalavimus, yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte.
8.2. AKL nustatymo anketos pildymas, jos rezultato apskaičiavimas šios Metodikos III skyriuje nustatyta tvarka. Pagal šią anketą įvertinami korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įdiegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas.
8.3. Vidutinio paskutinius 3 metus faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiaus viešojo sektoriaus subjekte nustatymas, kai AKL apskaičiuojamas pirmą kartą, ir vidutinio faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiaus viešojo sektoriaus subjekte apskaičiavimas nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatomas AKL, jei tai atliekama pakartotinai.
8.4. Per paskutinius 3 metus viešojo sektoriaus subjekte vidiniais informacijos apie pažeidimus teikimo kanalais gautų darbuotojų pranešimų apie bandymus papirkti skaičiaus nustatymas, kai AKL apskaičiuojamas pirmą kartą, ir tokių pranešimų skaičiaus nustatymas nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatomas AKL, jei tai atliekama pakartotinai.
8.5. Viešojo sektoriaus subjekte kilusių incidentų skaičiaus nustatymas šios Metodikos 9 punkto nustatyta tvarka.
9. Nustatant AKL, į rezultatą įtraukiami tie viešojo sektoriaus subjekte nustatyti incidentai, dėl kurių yra priimti ir įsigalioję viešojo sektoriaus subjekto ar kitos juos nagrinėjančios įstaigos sprendimai dėl konstatuojamų viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) jo darbuotojo (ų) pažeidimų, taip pat prokurorų priimti ir teismų patvirtinti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl darbuotojo galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su jo einamomis pareigomis (įgaliojimais) vertinamame viešojo sektoriaus subjekte, nereabilituojančiais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2–10 punktuose, bei įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais konstatuojami viešojo sektoriaus subjekto pažeidimai ir (ar) jo darbuotojai pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką arba atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 39, 391 arba 40 straipsnius. Apskaičiuojant AKL įtraukiami incidentai, kurie nebuvo įtraukti paskutinį kartą surašant AKL nustatymo išvadą.
10. Atsparumo korupcijai lygį nustatantis asmuo prieš užpildydamas patvirtintos formos AKL nustatymo klausimyną (1 priedas) visiems viešojo sektoriaus subjekto vadovo patvirtintame sąraše nurodytiems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams elektroniniu paštu ar kitais būdais pateikia pildyti patvirtintos formos AKL nustatymo anketą (2 priedas). Viešojo sektoriaus subjekto vadovas tvirtina darbuotojų, kuriems teikiama pildyti patvirtintos formos AKL nustatymo anketa, sąrašą, atsižvelgdamas į jų vykdomos veiklos pobūdį.
11. Šios Metodikos nustatyta tvarka apskaičiavus AKL nustatymo klausimyno ir AKL nustatymo anketos rezultatus, parengiama patvirtintos formos AKL nustatymo išvada (3 priedas).
III SKYRIUS
AKL NUSTATYMO KLAUSIMYNO PILDYMAS IR REZULTATO APSKAIČIAVIMAS
13. AKL nustatymo klausimyną sudaro šios dalys:
14. Atsparumo korupcijai lygį apskaičiuojantis asmuo, pildydamas AKL nustatymo klausimyną, pasirenka vieną iš galimų atsakymų: „Taip“, „Iš dalies“ arba „Ne“:
14.1. Atsakymas „Taip“ žymimas tada, kai kriterijus pritaikytas ir (arba) nuolatos taikomas, ir vertinamas 1 balu.
14.2. Atsakymas „Iš dalies“ žymimas, kai kriterijus taikomas iš dalies arba jo taikymas yra tobulintinas, ir vertinamas 0,5 balo. Tais atvejais, kai klausimyne pažymima „Iš dalies“, pateikiamas tokio atsakymo paaiškinimas.
15. Kiekvienam AKL nustatymo klausimyne esančiam klausimui pagal aktualumą ir svarbą taikomas atitinkamas koeficientas, kuris nurodytas AKL nustatymo klausimyne. Už atsakymą skirtas tam tikras balas dauginamas iš šiam klausimui nustatyto koeficiento.
16. AKL nustatymo klausimyno rezultatas (A) apskaičiuojamas šiais etapais:
16.1. Kiekvienos AKL nustatymo klausimyno dalies rezultato apskaičiavimas. Kiekvienos AKL nustatymo klausimyno dalies rezultatas apskaičiuojamas sudedant už kiekvieną atsakymą pagal Metodikos 15 punktą gautus balus.
IV SKYRIUS
AKL NUSTATYMO ANKETOS PILDYMAS IR REZULTATO APSKAIČIAVIMAS
18. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų anoniminė apklausa atliekama, jiems atsakant į nustatytos formos AKL nustatymo anketoje (2 priedas) pateikiamus klausimus, susijusius su šiomis sritimis:
19. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai atsako į visus AKL nustatymo anketoje pateiktus klausimus. Viešojo sektoriaus subjektas parenka būdus ir priemones anketos anonimiškumui užtikrinti bei nustato terminą atsakymams pateikti.
20. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai, atsakydami į AKL nustatymo anketoje pateiktus klausimus, pasirenka vieną iš galimų atsakymų variantų: „Taip“, „Nežinau / negaliu atsakyti“ arba „Ne“:
20.1. Pažymėtas atsakymas „Taip“ vertinamas 1 balu, išskyrus atsakymus į 1.2, 1.7, 2.4, 3.5 papunkčiuose pateiktus klausimus, kurie vertinami nuliu balų.
20.2. Pažymėtas atsakymas „Nežinau / negaliu atsakyti“ vertinamas 0,5 balo. Tais atvejais, kai klausimyne pažymima „Nežinau / negaliu atsakyti“, pateikiamas tokio atsakymo paaiškinimas.
21. Bendrosios AKL nustatymo anketos rezultato reikšmės (B) apskaičiavimas apima šiuos etapus:
21.1. Kiekvienos užpildytos AKL nustatymo anketos rezultato apskaičiavimas. Kiekvienos užpildytos AKL nustatymo anketos rezultatas gaunamas išvedus surinktų balų vidurkį.
V SKYRIUS
AKL REZULTATO APSKAIČIAVIMAS IR PRIEMONIŲ JAM PAGERINTI NUMATYMAS
23. Bendras AKL rezultatas apskaičiuojamas sudėjus AKL nustatymo klausimyno ir AKL nustatymo anketos rezultatus (A + B), gautą sumą padalijus iš dviejų ir iš gauto rezultato atėmus apskaičiuotą viešojo sektoriaus subjekte įvykusių incidentų ir jame vidutinio faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiaus santykio reikšmę (C:D) bei pridėjus apskaičiuotą viešojo sektoriaus subjekte vidiniais informacijos apie pažeidimus teikimo kanalais gautų darbuotojų pranešimų apie bandymus papirkti skaičiaus ir jame vidutinio faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiaus santykio reikšmę (E:D) pagal formulę:
AKL = (A+B):2 – (C:D) + (E:D), kai:
A – apskaičiuotas AKL nustatymo klausimyno rezultatas;
B – apskaičiuotas AKL nustatymo anketos rezultatas
C – viešojo sektoriaus subjekte įvykusių incidentų skaičius;
D – faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius viešojo sektoriaus subjekte;
E – viešojo sektoriaus subjekte vidiniais informacijos apie pažeidimus teikimo kanalais gautų darbuotojų pranešimų apie bandymus papirkti skaičius.
24. AKL skirstomas į labai aukštą, aukštą, vidutinį, žemą ir labai žemą ir nustatomas pagal šiuos intervalus, atsižvelgiant į AKL rezultatą:
25. Atsparumo korupcijai lygį apskaičiuojantis asmuo, atsižvelgdamas į AKL nustatymo rezultatą, suderina su viešojo sektoriaus subjekto vadovu numatomas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo ir kitas priemones, skirtas AKL rezultatui pagerinti. Šios priemonės gali būti numatomos sudarant korupcijos prevencijos veiksmų planus.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. AKL nustatymo rezultatai skelbiami viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) savarankiškos įstaigos, kuriai šis subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, interneto svetainėje.
28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę savo iniciatyva ar viešojo sektoriaus subjekto prašymu nustatyti viešojo sektoriaus subjektų, įskaitant savarankiškas įstaigas, AKL ir apie rezultatus informuoti visuomenę.
29. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama viešojo sektoriaus subjektų AKL nustatymo stebėseną, analizuoja ir apibendrina AKL nustatymo viešojo sektoriaus subjektuose rezultatus bei informuoja apie juos visuomenę.