LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2008 M. BALANDŽIO 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-199 „DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ“ PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. D1-
Vilnius
1. P a k e i č i u Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“:
1.1. pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas: ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant ir kt.) arba iš dalies (išariant vagas, padarant aikšteles, mikropakilimus ir kt.). Laikinai užmirkstančiose želdavietėse želdiniai sodinami į mikropakilimus. Suplūktose žemės ūkiui naudotose žemėse dirva ruošiama ją ištisai suariant ne mažesniu kaip 35 cm gyliu. Dirva gali būti neruošiama, kai miško želdiniai sodinami:
10.3. Na, Nb, Nc, Nd, Nf augaviečių ne senesnėse kaip pusės metų vėjavartų kirtavietėse, kai buvusio medyno skalsumas buvo ne mažesnis kaip 0,7;
1.2. pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Miško želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį:
11.1. atkuriant mišką II–IVA grupių miškuose, želdinių ir (ar) žėlinių rūšinėje sudėtyje turi būti daugiau kaip 75 procentai medžių rūšių, atitinkančių Nuostatų 1–3 priedų reikalavimus, išskyrus šuos atvejus:
11.1.1. valstybiniuose ūkiniuose (IVA grupės) miškuose želdinių ir (ar) žėlinių rūšinėje sudėtyje neturi būti 50 ir daugiau procentų drebulės ir (ar) baltalksnio;
11.1.2. valstybiniuose ekosistemų apsaugos (IIA grupės), apsauginiuose (III grupės) ir visuose privačiuose miškuose baltalksnynai ir skroblynai gali būti paliekami atželti tomis pačiomis medžių rūšimis;
11.1.3. buvę šakninės pinties židiniai II–IVA grupių pušynuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, turi būti atkuriami lapuočių medžių rūšimis;
11.2. Nb augavietėse atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis, turi būti grupėmis (ne mažiau kaip 1 procentas ploto) veisiami nektaringi lapuočiai medžiai ir krūmai arba išsaugoti jų savaiminukai;
11.3. IVB grupės plantaciniai miškai atkuriami tomis pačiomis arba kitomis medžių rūšimis, laikantis Nuostatų 10 priedo reikalavimų. Veisiant plantacinius želdinius iš vegetatyviniu būdu padaugintų medžių rūšių klonų, jų kiekis turi atitikti Nuostatų 11 priedo reikalavimus;
1.3. pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Projektuojant želdinių ir (ar) žėlinių tankį turi būti laikomasi šių reikalavimų:
13.1. IIA–IV grupių miškuose želdinių ir žėlinių tankis turi atitikti Nuostatų 4 priedo reikalavimus, išskyrus šiuos atvejus:
13.1.1. rekreaciniuose (IIB grupės) miškuose, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir atkuriant mišką neplynųjų kirtimų biržėse želdinių ir žėlinių tankis turi būti ne mažesnis už nurodytą Nuostatų 38 punkte;
13.2. formuojant pamiškes vėjavartoms palankiose vietose ne didesniu kaip 25 m atstumu nuo palaukės gali būti sodinami 20 procentų retesni už nurodytą Nuostatų 4 priede želdiniai iš vėjui atsparių medžių rūšių, tačiau bendras želdinių ir (ar) žėlinių tankis sklype turi atitikti 13.1 papunktyje nustatytus reikalavimus;
13.3. atsižvelgiama į želdavietėje ar želvietėje augančių tikslinių medžių rūšių, atitinkančių Nuostatų 11 punkto reikalavimus, perspektyvių žėlinių kiekį. Jeigu jis mažesnis už nurodytą 13.1 papunktyje arba žėliniai auga netolygiai ir nėra galimybės jiems atsirasti, reikia papildomai želdinti;
1.4. pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo kirtimai:
20.1. atliekami priežiūros darbai – užpilamos žemėmis ir prispaudžiamos nuplautos ar nupustytos, apnuogintos medelių šaknys, pataisomos šalčio iškilnotų medelių sodinimo vietos, atkasami žemėmis užnešti medeliai, nuleidžiamas paviršinis vanduo, šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai, atsodinami žuvę medžiai ir netolygiai augantys žėliniai, laikantis Nuostatų 21 punkto reikalavimų;
20.2. taikomos mechaninės, biologinės ir cheminės apsaugos priemonės nuo vabzdžių kenkėjų, grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, gaisrų, laikantis šių reikalavimų:
20.2.1. želdiniai ir žėliniai, kurių rūšinėje sudėtyje yra 50 procentų ir daugiau ąžuolo ir (ar) buko, turi būti aptveriami specialia, apsaugai nuo žvėrių tinkama tvora;
20.2.2. aptveriant spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdinius ir (ar) žėlinius nuo žvėrių pažeidimų, tvora turi būti ne žemesnė kaip 2 m, mediniai kuolai turi būti pagaminti iš spygliuočių ar kietųjų lapuočių medienos, jų skersmuo laibgalyje – ne mažesnis kaip 12 cm. Tvoroje turi būti įrengti sandariai uždaromi vartai arba laipteliai jai perlipti. Miško valdytojas arba savininkas privalo ją prižiūrėti ir remontuoti, kad į aptvertą teritoriją nepatektų žvėrys;
20.2.3. naudojant individualias medžių apsaugos priemones turi būti apsaugomas medžio kamienas iki lajos pradžios ir viršūninis pumpuras, apsaugos priemonės neturi trukdyti medžiui augti ar jo žaloti;
20.2.4. priešgaisrinės mineralizuotos juostos įrengiamos ir atnaujinamos laikantis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, reikalavimų;
1.5. pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Miško želdiniai ir žėliniai atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos, neplynųjų kirtimų biržėse – baigus vykdyti kirtimus, kai juose augančių perspektyvių medžių ir krūmų rūšių tankis yra:
21.1. želdiniuose želdintų medžių ir krūmų rūšių pirmaisiais metais po jų pasodinimo – mažesnis kaip 85 procentai, trečiaisiais – mažesnis kaip 80 procentų Nuostatų 13 punkte nurodyto želdinių tankio;
21.2. plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas – želdintų medžių ir krūmų rūšių pirmaisiais metais po jų pasodinimo – mažesnis kaip 85 procentai, trečiaisiais – mažesnis kaip 80 procentų želdinių tankio, želiančių medžių rūšių – mažesnis kaip 70 proc. žėlinių tankio, nurodyto Nuostatų 13 punkte;
1.6. pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Valstybinėje žemėje miškas įveisiamas, atkuriamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą, nurodytą Nuostatų 5 priede (toliau – Projektas). Įveisiant mišką, atkuriant mišką plynai iškirstose kirtavietėse ir neplynųjų kirtimų biržėse Projektas parengiamas prieš pradedant vykdyti želdavietės, želvietės ir dirvos paruošimo, miško želdinimo darbus, žėlimą skatinančias priemones, želdinių, žėlinių priežiūros ir apsaugos priemones, tačiau ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo plynai. Jeigu neplynųjų kirtimų biržėje šios priemonės nevykdytos, tačiau baigus kirtimus žėliniai atitinka Nuostatų 38 punkto reikalavimus ir jų vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 0,5 m, Projektas sudaromas ir į jį įrašomi tik atkurto miško rodikliai. Jeigu šių rodiklių pasiekti nepavyko, sudaromas naujas Projektas. Projektas gali būti tikslinamas ne vėliau kaip iki trečiųjų metų miško želdinių ir (ar) žėlinių apskaitos, kai būtina keisti želdinių ar žėlinių rūšinę sudėtį dėl pasikeitusių augavietės sąlygų arba atsiradusių perspektyvių medžių rūšių savaiminukų, atitinkančių Nuostatų 11 punkto reikalavimus. Patikslinti Projekto duomenys saugomi duomenų bazėje. Projektą ir jo tikslinimą tvirtina miškų valdytojo įgaliotas asmuo. Projektas parengiamas raštu, įvedamas į duomenų bazę, duomenys apie įvykdytus darbus į jį įrašomi ne vėliau kaip per mėnesį nuo darbų atlikimo. Projekto duomenys saugomi, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje.“;
1.7. pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Privačioje žemėje miškas veisiamas, atkuriamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi laikantis Nuostatų reikalavimų ir vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu arba Projektu, kurio forma ir rengimo reikalavimai nurodyti Nuostatų 6 ir 12 prieduose. Projektą rengia vidinės miškotvarkos projekto rengėjas arba biržės rėžėjas. Projektas gali būti tikslinamas, jeigu pasikeitus augavietės sąlygoms ar atsiradus tikslinių medžių rūšių savaiminukams, reikia pakeisti projektuojamą rūšinę sudėtį, bet ne vėliau kaip iki trečiųjų metų miško želdinių apskaitos. Projektą tvirtina ir tikslina Valstybinės miškų tarnybos vadovo įgaliotas asmuo. Projektas nerengiamas, kai plote tolygiai auga miško žėliniai, kurių vidutinis aukštis ne mažesnis kaip 0,5 m, jų rūšinė sudėtis ir tankis atitinka Nuostatų 38 punkto reikalavimus.“;
1.8. pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:
„24. Projekto rengimo reikalavimai:
24.1. vienam ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams gali būti rengiamas vienas Projektas. Kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ų) grupė užima didesnį kaip 0,5 ha plotą, šiam plotui gali būti rengiamas atskiras Projektas;
24.2. valstybinėje žemėje, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas miško atkūrimo ir įveisimo būdas (želdinimas, žėlimas, mišrusis) užima 0,3 ha ir didesnį plotą, miško želdinimo ir (ar) žėlimo priemonės šiems plotams projektuojamos atskirai ir jie pažymimi Projekto brėžinyje, numeruojant eilės tvarka. Neatkuriamo ar neįveisiamo miško 0,1 ha ir didesni plotai, išskyrus valksmus, skirti technologinėms, gamybinėms miškų ūkio reikmėms, ir natūraliai susiformavusios mažosios miško pelkės, pažymimi Projekto brėžinyje ir įrašomi į Projektą. Visų šių plotų dydžiai nustatomi apytikriai, tačiau jų suma turi atitikti visą želdavietės, želvietės ar pertvarkomo miško plotą;
24.3. įveisiant mišką, projekto brėžinyje turi būti pažymėtos 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių žemės savininkų ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, grioviai, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesni plotai, kuriuose miškas neveisiamas, įvairūs intarpai. Kai miškas veisiamas privačioje žemėje, Projekto brėžinyje turi būti nurodytas veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas;
1.9. pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
1.10. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
„28. Miško želdinių ir žėlinių apskaita atliekama rudenį, vadovaujantis Nuostatų 7 priedu. Kai miškas įveistas arba atkurtas pagal Projektą, apskaitomos projektuotos medžių rūšys, kai Projektas nesudarytas, apskaitomos medžių rūšys, vadovaujantis Nuostatų 11 punkto reikalavimais. Apskaitos metu nustatomas kiekvienos į apskaitą įtrauktos medžių rūšies tankio ir Nuostatų 13 punkte nurodyto pradinio tankio 1 ha santykis ir reikalingas atsodinti jos kiekis visame plote. Valstybiniuose miškuose apskaitą privalo atlikti jų valdytojai ir naudotojai, privačiuose miškuose, – kai ją būtina atlikti pagal kitų teisės aktų reikalavimus arba miško savininko iniciatyva.“;
1.11. pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Apskaita atliekama:
29.1. želdinių – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po jų pasodinimo, vadovaujantis želdinių apskaitos metodu;
29.2. plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas: želdintų plotų – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo, želiančių plotų – trečiaisiais želdinių apskaitos metais, vadovaujantis želdinių apskaitos metodu;
1.12. pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Miško atkūrimas, įveisimas, miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama rudenį, vadovaujantis Nuostatų 11, 35, 36 ir 38 punktais, 7 ir 9 priedais: želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas – septintaisiais želdinių augimo metais, žėlinių, – septintaisiais metais po Projekto sudarymo. Jeigu baigus neplynuosius kirtimus žėlinių vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 0,5 m ir jie atitinka Nuostatų 38 punkto reikalavimus, žėlinių kokybė nevertinama, nustatomi Nuostatų 35 punkte nurodytų rodiklių dydžiai ir būtinosios ūkinės priemonės.“;
1.13. pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Miško želdiniuose ir plotuose, kuriuose taikytas mišrusis būdas, vertinami projektuotų, žėliniuose – tikslinių (pagal Nuostatų 11 punktą) rūšių medžiai pagal šiuos rodiklius:
35.2. medžių vidutinį aukštį, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, vadovaujantis Nuostatų 9 priedu;
35.3. nepageidaujamų (neprojektuotų, netikslinių ir (ar) stelbiančių viena kitą) rūšių medžių ir krūmų vidutinį aukštį: geros kokybės želdiniuose ir (ar) žėliniuose medžiai ir krūmai neturi stelbti vienas kitą; patenkinamos kokybės – nepageidaujamų rūšių medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti 1,5 karto didesnis už stelbiamų rūšių medžių vidutinį aukštį, išskyrus pušis ir ąžuolus, kurie neturi būti stelbiami;
35.4. rūšinę sudėtį:
35.4.1. geros kokybės želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas, rūšinėje sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 10 procentų, patenkinamos kokybės – ne daugiau kaip 20 procentų neprojektuotų, bet tikslinių (pagal Nuostatų 1–3 arba 10 priedus) rūšių medžių; geros ir patenkinamos kokybės spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšinėje sudėtyje pagrindinė tikslinė medžių rūšis turi atitikti projektuotą;
35.4.2. geros kokybės žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti Nuostatų 11 punkto reikalavimus, patenkinamos kokybės žėlinių rūšinėje sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 10 procentų kitų, nei nurodyta Nuostatų 11 punkte, medžių rūšių.