Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPČIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgdamas į Seimo valdybos sprendimu sudarytos Darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti pateiktus pasiūlymus, nutaria:
1 straipsnis.
Patvirtinti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašą (pridedama).
2 straipsnis.
Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2023 m. d. nutarimu Nr.
LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPČIŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) ilgalaikė politika – neatskiriama valstybės socialinės ir ekonominės politikos dalis, leidžianti užtikrinti darnią šalies socialinę, ekonominę ir žmogiškąją raidą, ekonominį saugumą ir integralumą į Europos Sąjungos (ES) politikos strategines programas.
2. Lietuvos MTI ilgalaikės politikos pagrindinis tikslas – įvertinti perspektyviausias MTI strateginės plėtros kryptis iki 2050 m., atsižvelgiant į šalies žmogiškojo kapitalo, mokslo, verslo konkurencinius pranašumus ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2050“ (toliau – Strategija „Lietuva 2050“) vizijas (idėjas).
3. Poreikį atnaujinti Lietuvos MTI ilgalaikės politikos kryptis lemia pasikeitusi globalioji aplinka ir svarbiausieji jos veiksniai:
3.1. paaštrėjusi globalioji konkurencija pasaulyje ir Lietuvos nacionalinės raidos bei saugumo iššūkiai;
3.2. popandeminės situacijos pasekmės, keliančios naujų iššūkių Lietuvos politinei, socialinei ir ekonominei raidai ir reikalaujančios inovatyvių politinių sprendimų;
3.3. karo Ukrainoje poveikis visoms šalies gyvenimo sritimis;
3.4. socioekonominių transformacijų poreikis, reikalaujantis reformų daugelyje pilietinio gyvenimo, viešojo valdymo, verslo, kultūros, švietimo, regioninės plėtros, darbo rinkos ir demografijos sričių;
3.5. klimato kaitos įtaka ir žaliojo kurso politikos įgyvendinimas;
3.6. visų visuomenės gyvenimo sričių skaitmeninimo spartinimas ir su tuo susiję paradigminiai pokyčiai.
4. Lietuvos MTI ilgalaike politika apibrėžiamas santykis su:
4.1. pasaulio raidos didžiosiomis tendencijomis, nusakančiomis bendrąsias pasaulio raidos kryptis ir tendencijas bei ateities perspektyvas;
4.2. ES valstybių narių patirtimi ir MTI politikos kryptimis bei programomis, didinant inovacijų visuomenės ir ekonomikos veiksmingumą bei globalų konkurencingumą;
4.3. Jungtinių Tautų tvarumo tikslų įgyvendinimu, orientuojant MTI į šalies atsparumo, saugumo ir konkurencingumo didinimą bei pasaulinių krizių įveikimą ir ekonominių iššūkių sprendimą;
4.4. ES mokslo ir technologijų valorizacijos politika, kuri mokslą laiko varomąja jėga, o moksliniams tyrimams, technologijoms ir inovacijoms teikia lemiamą vaidmenį remiant perėjimą prie naujų įtraukios visuomenės gyvenimo formų, žinioms imlių veiklų, tvarumu ir ekologija grindžiamų socialinių santykių;
4.5. nauja Europos pramonės strategija – dvejopos (skaitmeninės ir žaliosios) Europos pramonės transformacijos garantu;
4.6. įrodymais grįstos politikos formavimu: nuo šiuolaikinės duomenų analizės iki inovatyvių sprendimų priėmimo, atsižvelgiant į visuomenės ar šalies poreikius ir strateginius interesus;
4.7. radikaliai kintančia visuomenės socialine struktūra ir besikeičiančiais socialiniais santykiais, apimančiais MTI poveikį visoms socialinėms institucijomis;
4.8. žinojimo valorizacija, tai yra žinių kūrimu, sklaida ir perdavimu, siekiant inovacijų tvarumo, intelektinio turto valdymo, darbo modernizavimo, verslo sektoriaus ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo;
4.9. daugiapakopiu sumaniosios specializacijos organizavimu ir valdymu.
5. Išskirtinos toliau nurodytos Lietuvos MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys, kurios sudarytų sąlygas skleistis mokslumui ir inovacijoms visose gyvenimo srityse, iš esmės didinant MTI poveikį šalies konkurencingumui, socialinei pažangai, verslo plėtrai, darbo modernizavimui, švietimo sistemos pertvarkai, remiantis visuotinio skaitmenizavimo ir technologizavimo, tvarumo ir žaliojo kurso principais. Šiomis kryptimis siekiama įgyvendinti mokslo, verslo ir socialinės raidos sinergiją, mažinti pramonės ekonomikos augimo, įtraukiosios socialinės pažangos ir aplinkos apsaugos tikslų skirtį bei sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje kurti ir diegti inovacijas, susitelkiant į ateities kartų interesus ir gerovę.
II SKYRIUS
LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPTYS IR JŲ PAGRINDIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMOJI KRYPTIS – TRANSFORMUOTI LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMOS PARADIGMĄ Į „ŽINOJIMO KŪRĖJŲ IR DARBUOTOJŲ“ RENGIMĄ (TALENTŲ UGDYMĄ)
6. Žmogiškasis kapitalas visada buvo pagrindinis Lietuvos išteklius ir svarbiausias veiksnys diegiant inovacijas, todėl globalizacijos pokyčiai verčia ieškoti novatoriškos švietimo paradigmos, kuri būtų veiksminga pereinant į skaitmeninę visuomenę, gebančią kurti ir diegti inovacijas, formuojant brandžias žinojimo aplinkas ir technologijas žmogaus gyvenimui, darbui ir verslui. Žinojimo visuomenėje, ypač dabartinėje jos raidos stadijoje, sietinoje su inovacijų visuomene ir ekonomika, inovatyvumo didinimas ir technologijų taikymas yra tiesiogiai susijęs su gamybos, jos organizavimo ir technologijų žinojimo veiksniais. Tai leidžia kurti brandžias žinojimo aplinkas, naudojančias įvairius, pirmiausia skaitmeninius, informacijos, duomenų, kultūros ir patirties išteklius, kurie yra kūrybiškai pritaikomi darbo procesuose naujiems aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti. Vyraujančiu veiksniu tampa „žinojimo darbuotojai“ (Peterio F. Druckerio terminas), kurių ugdymas ir pasitelkimas tampa lemiamu siekiant MTI politikos tikslų bei plėtojant ir įgyvendinant MTI politikos priemones. Žinojimas suprantamas ne vien kaip žinija, tai yra žinių visuma, susidedanti iš mokslinio, patyriminio, faktinio, kultūrinio, estetinio, jausminio ir kitų žinojimo sandų, bet ir kaip žinojimo sandaros ir sąveikos ypatumai, žinių gyvavimo bei naudojimo būdas, technologinių sprendimų ir inovacijų taikymas, struktūrinis žinojimo organizavimo pavidalas, komunikacijos procesų pobūdis ir valdymas. Žinojimo visuomenės kūrimas vyksta žinojimo darbuotojams įsiliejant į verslo ir viešąjį sektorius, rengiant talentus aukštosiose mokyklose ir studentams įsitraukiant į aukšto lygio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklas. Šiandienos žinojimas nėra vien atskira ar tik viena visuomenės gyvenimo pusė, aspektas ar sudedamoji dalis. Žinojimas yra žmogaus ir visuomenės gyvavimo organiška jungtis ir aplinka, kurios pagrindu plėtojasi visi socialinės būties pavidalai.
7. Švietimo paradigmos kaita turėtų būti orientuota į žinojimo aplinkų kokybinę brandą, šiuolaikinius žinių, kultūros, istorinės atminties, duomenų ir kitų žinojimo rūšių kūrybinio ir inovacinio panaudojimo būdus ir technologijas. Vykstant darbo rinkos ir įgūdžių revoliucijai, švietimo, mokslo ir įgūdžių ugdymo sistemos turi parengti besimokančius asmenis, gebančius ne tik tapti produktyviais darbuotojais ir piliečiais, bet ir nuolat prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos ir visuomenės tendencijų, turi skatinti verslumo ir inovacijų įgūdžių ugdymą mokantis visą gyvenimą. Pasitelkiant į asmens ugdymą orientuotą MTI ekosistemą, bus galima pritraukti, ugdyti, stiprinti ir išlaikyti talentus šalyje.
8. Būtina keisti turinio kūrimo, žinių perdavimo, kūrybinių metodologijų taikymo organizavimo principus, formas ir technologijas, kad jos atitiktų globalių pokyčių ir konkurencingumo reikalavimus, gyvenimo būdo ir kultūrinės aplinkos kaitą, radikaliai modernizuojamą darbo rinką, gyvenamosios ir darbo aplinkos įskaitmeninimo poveikį, inovatyvius aukštos pridėtinės vertės kūrimo modelius ir kitus vis labiau skaitmenizuotų ir technologizuotų gyvenimo kontekstų iššūkius.
9. Švietimo paradigmos kaita apima ir aukštojo mokslo inovacijas, modernizavimą bei reorganizavimą. Būtina rengti kuo daugiau į žinojimo visuomenę ir inovacijų ekonomikos poreikius orientuotų žmonių. Pati žinojimo visuomenė suponuoja, kad jai reikia kuo labiau išsilavinusių ir technologiškai raštingų žmonių, ypač turint omenyje darbo vietų robotizavimą, 4.0 pramonės revoliucijos pasekmes ir dirbtinio intelekto spaudimą. Tokiomis sąlygomis tik itin mokslingi ir inovatyvūs piliečiai gebės išlaikyti šalies konkurencingumo, kultūros ir socioekonominės raidos potencialą.
10. Inovatyvi ir efektyvi švietimo sistema – svarbiausia valstybės pažangos prielaida.
ANTRASIS SKIRSNIS
ANTROJI KRYPTIS – DIDINTI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS, INOVACIJŲ FINANSAVIMĄ MOKSLO IR STUDIJŲ (YPAČ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ, ŽALIOJO KURSO, GYVYBĖS MOKSLŲ, UGDYMO MOKSLŲ), VERSLO SRITYSE
11. Lietuva – nedidelė šalis, neturinti gausių gamtinių ir pakankamų žmogiškųjų išteklių. Taigi, reikalinga itin subalansuota ir efektyvi MTI politika ir sistema, kuri leistų maksimaliai panaudoti esamas galimybes ir finansinius išteklius. Tam būtina mokslo ir technologijų proveržio prioritetų šalies mokslo ir studijų institucijose, MTEPI plėtros versle ir regioninės plėtros pusiausvyra. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje mokslui skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis nėra pakankama, o moksliniai tyrimai nėra pakankamai sutelkti į tas sritis, kuriose šalis yra pajėgi būti konkurencinga. Norint padidinti MTEPI socialinį ir ekonominį efektyvumą, būtina didinti ir tobulinti mokslo ir studijų finansavimą. Globalizacijos sąlygomis sėkmę lemia tik išskirtiniai inovaciniai sprendiniai, todėl Lietuvos MTI politikos įgyvendintojai turi rasti optimalią konkurencingumo formulę, kuri leistų pasiekti ribinį MTI potencialo panaudojimą. Konkurencingumas suprantamas kaip inovacijų efektyvumo ir visuomenės produktyvumo didinimo veiksnių visuma, leidžianti sukurti didžiausią įmanomą pridėtinę vertę jungiant visus potencialius socialinius, ekonominius, kultūrinius, politinius ir kitus veiksnius bei išteklius ir efektyvias jų organizavimo, technologinio įgyvendinimo ir vadybos formas.
12. Remiantis darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti gautais tyrimo (atlikto 2023 m. vasario–kovo mėn.) rezultatais buvo sudaryta MTI ilgalaikės politikos sėkmės matrica, kuri išryškino MTI ilgalaikės politikos dedamosios pagrindinius aspektus ir organizavimo lygius. Pirmiausia – keturi sektoriai, lemiantys šalies visuomenės gyvybingumą ir išlikimą šiuolaikiniame pasaulyje:
12.1. informacinės ir ryšių technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda;
12.2. žaliasis kursas – iš esmės modernių technologijų inovaciniai sprendiniai, keičiantys išteklius sekinančias technologijas ir skatinantys naujas socioekonominio gyvenimo formas;
12.3. sveikatos technologijos ir biotechnologijos (gyvybės mokslai) (ekonomikos ir sveikos visuomenės vystymosi vektorius), gerinančios žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinančios nacionalinį saugumą;
12.4. ugdymo mokslai – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūrių, idėjų ir žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms, inovatyviam verslui ir visuomenės valdymui bei politiniams sprendimams skatinti.
Iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų turinio bendrąją sampratą ir pratęsia ją į kitas specializuotas ir sociohumanitarines sritis. Pastarosios šiandien yra neatsiejamos nuo technologijų inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo. Tai socialinės kūrybos idėjos ir jų technologiniai sprendiniai, socialiniai žinojimo kontekstai, jungiantys kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą, kūrybines ir estetines raiškas, gyvenimo būdą, duomenų ir informacijos išteklius. Visa tai sudaro sąlygas didinti socialinę įtrauktį ir panaudoti kolektyvinį žinojimą kuriant visuomenės gerovę – nuo politinio valdymo formų iki verslo ir gyvenamosios aplinkos formavimo inovacijų. Sumaniosios specializacijos strategija (S3) turi būti nukreipta būtent į nepaliaujamą socialinės kūrybos, socialinės raidos vizijų ir tikslų bei socialinių inovacijų kūrimą skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų kūrimo bei įgyvendinimo sąlygomis.
13. Dar detalesnis lygis – mokslo ir verslo, kuriančio žinojimą ir inovacijas bei turinčio mokslinės patirties, sritys. Šiuo metu šalyje šiuos kriterijus atitinka tik trys sritys: biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai), lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinerija, puslaidininkinė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos. Būtent šiuo metu būtina didinti šių sektorių finansavimą ir optimizavimą, sietiną su modernios šalies MTI politikos strateginės koncepcijos sukūrimu ir įgyvendinimu. Šios sritys yra potencialas plėtoti nacionalinius pasaulinio lygio mokslo ir technologijų centrus, kartu atlikti tarptautinio technologijų perdavimo ir diegimo tarpininkavimo funkciją, suprantant, kad nacionalinis mokslo potencialas yra per mažas tenkinti visus šalies poreikius. Atkreiptinas dėmesys į pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.
14. Mokslo ir studijų institucijoms taip pat reikalingos inovacijos ir modernizavimas ugdant talentus ir plėtojant inovatyvias struktūras bei MTEPI sąsajas su verslu, viešuoju valdymu ir pilietine visuomene.
15. MTI politika ilgainiui turi sukurti nacionalinę sistemą, kuri galėtų užtikrinti visų suinteresuotų valstybės institucijų ir mokslo bei verslo bendruomenių įtraukimą ir ilgalaikį duomenimis ir prognozėmis grįstą susitarimą dėl Sumaniosios specializacijos strategijos (S3) prioritetų nustatymo ir panaudojimo mechanizmų, jų santykio su pasaulio didžiosiomis tendencijomis, šalies nacionaliniais ir regioniniais strateginiais prioritetais, integracija į Europos Sąjungos mokslo programas ir strategines industrines ekosistemas. Tam būtinas svarus ir įtraukus Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos vaidmuo ir strateginis programomis ir įrodymais grindžiamas valdymas, kuriuo būtų atsižvelgiama į:
15.1. suinteresuotų valstybės institucijų ir mokslo bei verslo bendruomenių įtraukimą ir bendradarbiavimą;
15.2. nacionalinių mokslo programų ir projektų ekspertinį strateginį vertinimą ir prognozavimą, naudojant duomenis ir ateities įžvalgų metodologijas;
15.3 regioninį Sumaniosios specializacijos strategijos (S3) aspektą, formuojant regioninius inovacijų slėnius, žinių arba moksliuosius regionus;
15.4. darbo modernizavimo strategijas ir formas, įskaitant žinioms imlaus darbo ir darbo vietų inovacijų modelius;
15.5. startuolių ekosistemų plėtrą ir atvirųjų inovacijų plėtrą.
TREČIASIS SKIRSNIS
TREČIOJI KRYPTIS – NUSTATYTI IR REMTI PROJEKTUS (ŽINIŲ, TECHNOLOGIJŲ), ĮNEŠANČIUS DIDŽIAUSIĄ INDĖLĮ Į ŠALIES PRODUKTYVUMĄ
16. MTI politikos kryptis turi užtikinti tokias mokslo, verslo ir visuomenės bendradarbiavimo formas, kurių rezultatas būtų verslo ir visuomenės struktūros, sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę ir turinčios aukščiausią produktyvumą. Svarbiausi lemiami veiksniai yra žinojimo potencialo ir žmogiškojo kapitalo plėtra, inovatyvių aukšto produktyvumo sektorių ir ekosistemų plėtra, mokslo ir verslo bendradarbiavimo efektyvumas, inovacinės veiklos masto didėjimas, įsitraukimas į pasaulio, ES ir kitas Europos pažangiąsias mokslo ir pramonės ekosistemas (vertės grandines).
17. Žinojimo aplinkos ir jų kokybė yra kriterijus, leidžiantis nustatyti verslo, verslo struktūrų, ekosistemų ir regionų inovacinį ir produktyvumo didinimo potencialą bei plėtros perspektyvą. Žinioms imlių įmonių skaičiumi ir inovacijų pažanga Lietuva dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Inovacijų skatinimas Lietuvos verslo sektoriuje yra nenuoseklus, nepakanka vien Europos Sąjungos remiamų ir nacionaliniu mastu kuriamų inovacijų skatinimo programų priemonių, nėra aiškios krypties ir tikslo. Verslo investicijos į inovacijas dažniausiai apsiriboja technologijų atnaujinimu, o ne naujų produktų ar procesų kūrimu ir tobulinimu, neaprėpia socialinių inovacijų, kurios atveria platesnio inovacijų taikymo, tarp jo ir verslo rizikos bei kitų socialinių veiksnių mažinimo, galimybes. Nepakankamai šalies verslo subjektų yra įsitraukę į tarptautinius MTI tinklus.
18. Būtina MTI politikos priemonėmis sutelkti bendrai veiklai verslo struktūrų, inovacijų ekosistemų ir regionų novatorius įgyvendinant nacionalines mokslo programas, sukurti duomenų analitikos ir vertinimo metodikas, kurios leistų nustatyti produktyvumo kriterijus ne pagal verslo sektoriaus pajamas, o pagal inovatyvumo rodiklius ir potencialą, naudojant žinių imlumo, kvalifikacijos, produktyvumo ir finansinės inžinerijos taikymo metodus.
19. Siekiant užtikrinti žinojimo lyderystę aukštojo mokslo sistemoje, mokslo ir studijų institucijose reikia diegti priemones, skatinančias studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti inovatyvias įmones, taip pat plėtoti šalies prototipavimo infrastruktūrą, finansuoti prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą.
20. Įsitraukimas į tarptautines mokslo ir verslo ekosistemas (grandines) taip pat turi didelį poveikį aukšto produktyvumo žinių ir technologijų projektų plėtrai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KETVIRTOJI KRYPTIS – KURTI, APSAUGOTI, PERDUOTI, ĮSIGYTI IR PANAUDOTI INTELEKTINĘ NUOSAVYBĘ
21. Intensyvaus žinojimo aplinkų plėtros ir naudojimo prielaida – intelektinės nuosavybės kūrimo, apyvartos ir diegimo efektyvumo didinimas. Intelektinė nuosavybė – aukštojo mokslo vykdomos veiklos, MTEPI veiklos ir verslo inovatyvumo matas. MTI politikos kryptis – didinti intelektinės nuosavybės kūrimą nacionaliniu mastu ir siekti įgyti kuo daugiau ir kuo vertingesnių produktų, didinančių verslo inovatyvumą ir konkurencingumą.
22. Intelektinės nuosavybės siekis – apsaugoti idėjas, įkvėpti ir organizuoti inovacijas, skatinant kūrybiškumą, praturtinant žinojimo aplinkas, kuriant naujos kokybės žinojimu grįstas darbo vietas (arba transformuojant esamas), plėtojant žinojimo intensyvumu paremtų verslo paslaugų ir produktų kūrimą, puoselėjant inovacinius procesus. Intelektinė nuosavybė – vienas svarbiausių elementų siekiant ilgalaikės Lietuvos socialinės, ekonominės ir technologinės pažangos, skatinant įsitraukimą į tarptautines MTI vertės kūrimo grandines, dalyvaujant tarptautiniuose MTEPI tinkluose, MTEPI projektuose, tarptautiniuose pirkimuose (Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN), NATO, Europos kosmoso agentūros ir kituose). Svarbus vaidmuo tenka šalies MTEPI potencialo propagavimui ir pristatymui užsienyje, pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų į MTEPI veiklas.
23. Didėjančią reikšmę inovacijų kūrimo ir panaudojimo srityje įgyja socialinis ir humanitarinis žinojimas. Būtina skatinti inovatyvius mokslinius tyrimus, prioritetą teikiant tyrimams, padedantiems spręsti Lietuvos socialines, ekonomines, istorines, kultūros ir ūkio plėtros problemas. Sociohumanitariniai mokslai yra prielaida formuoti šalies kultūrinę aplinką, intelektinės nuosavybės apykaitos ir kūrimo sąlygas, inovacinei veiklai palankią kūrybinę terpę. Naujos socialinės ir humanitarinės idėjos ir šiuolaikinės visuomenės supratimo būdas leidžia vertinti šalies būklę, kelti naujus tikslus, gerinti priimamų sprendimų kokybę. Šiuolaikiški socialiniai ir humanitariniai tyrimai nubrėžia valstybės ir visuomenės raidos strategines trajektorijas ir pagrindžia MTEPI finansavimo prioritetus pagal jų svarbą valstybės raidai. MTI politikos įgyvendinimas neįmanomas be sociohumanitarinio žinojimo įtraukimo į inovacijų sistemą.
24. Intelektinės nuosavybės kūrimas, perdavimas ir panaudojimas priklauso nuo bendros inovacinės aplinkos, kurią lemia socialinių inovacijų plėtotė. Būtent socialinės inovacijos yra grindžiamos socialiniu kapitalu, kurio ekonominė ir vadybinė reikšmė visuomenės pažangai išryškėjo tik prieš porą dešimtmečių, išskiriant socialinio kapitalo kultūrinę, regioninę, socialinę, socialinių tinklų, vertybių ir normų įtaką šalies ekonominei plėtrai ir pilietinės visuomenės inovaciniam aktyvumui. Socialinių inovacijų plėtra ir kokybė – svarbiausia inovacijų, intelektinės produkcijos ir intelektinės nuosavybės didinimo prielaida. Socialinis kapitalas dabartiniais laikais tampa svarbiausiu šalies ekonominės pažangos ir produktyvumo didinimo elementu bendruomeninio žinojimo aplinkose. Socialinis kapitalas yra pagrįstas vertybėmis, jam būdingi ryškiai išreikšti mobilizaciniai ir inovaciniai aspektai, susieti su artima „intelektinio kapitalo“ sąvoka. Socialinis kapitalas aprėpia tokias kategorijas kaip gyvenimo būdas ir kokybė, kurios suponuoja darbo stilių, vadybos ir darbo organizavimo būdą, taip pat ekonominės veiklos prioritetus.
25. Siekiant padidinti intelektinės nuosavybės kūrimo ir panaudojimo produktyvumą, būtina pertvarkyti MTEPI vertinimo ir finansavimo sistemą, ją grindžiant tarptautiniais mokslinės ir inovacinės veiklos stebėsenos kriterijais bei atitinkamais rodikliais.
PENKTASIS SKIRSNIS
PENKTOJI KRYPTIS – STIPRINTI ĮGALINANČIĄ ŽINIŲ IR TECHNOLOGIJŲ PERDAVIMO EKOSISTEMĄ, ŽINOJIMO EKONOMIKOS REGIONINĘ PLĖTRĄ
26. Nepakankamas mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimas yra vienas iš akivaizdžių dabartinės MTI politikos trūkumų, kai daugelį metų nerandama tinkamų formų ir prielaidų sklandžiam mokslo ir verslo integravimui į šiuolaikinius inovacinės ekonomikos modelius. Didėjant pasaulio valstybių tarpusavio konkurencijai, ekonomikos stabilumo ir tolygaus gerovės augimo gali tikėtis tik tos valstybės, kurių politikos priemonės nukreiptos į inovatyvaus verslo skatinimą ir inovacijų kūrimui kylančios rizikos mažinimą, sudarant palankią socialinę, teisinę ir finansinę aplinką verslui dalyvauti formuojant inovacijų politiką ir plėtojant mokslo ir studijų institucijų, slėnių ir technologijų parkų veiklą.
27. Pasaulio ekonomika keičiasi ir mokslinių tyrimų panaudojimas laikomas gyvybiškai svarbiu, siekiant didinti ir išlaikyti šalies ilgalaikį konkurencinį pranašumą bei pasinaudoti būsimais ekonomikos, aplinkos ir visuomenės iššūkiais. Lietuvoje politikos priemonėmis turėtų būti kuriamos paskatos efektyviai veikti švietimo sistemai, plėtojami stiprūs universitetai, mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė. Šalyje šiandien tokios ekosistemos sudedamosios dalys yra, tačiau dėl MTI politikos priemonių koordinavimo stokos, nenuoseklių paskatų ir finansavimo netolygumų jos per silpnos ir neturi tvarių ir efektyvių tarpusavio sąsajų. Švietimo sistema, jos mokslo ir studijų įstaigos veikia neefektyviai, šalyje yra per mažai tarptautinį pripažinimą turinčių mokslinių grupių, tik pavieniai mokslo parkai prisideda prie aukštųjų technologijų įmonių plėtros, o mokslui (žinojimui) imlios pramonės indėlis į šalies BVP sudaro tik keletą procentų.
28. Būtina iš esmės pertvarkyti mokslo ir verslo santykius, paverčiant juos didėjančia kreive kylančiu, koordinuotai veikiančiu mokslo, technologijų ir inovacijų tinklu, MTEPI veiklas vykdančiu mechanizmu, vis labiau integruojančiu ir sinergizuojančiu verslo, mokslo, pilietinės visuomenės ir viešojo valdymo veiklas. Siūlytina atsižvelgti į Europos Sąjungos valstybių narių ar kaimyninių Šiaurės šalių keleto dešimtmečių patirtį kuriant moksliuosius (besimokančius) arba žinojimo regionus, taikant regioninius Sumaniosios specializacijos strategijos (S3) principus, jungiant vadinamąjį „žinių trikampį“ su socialinės įtraukties, socialinių inovacijų ir, svarbiausia, verslo plėtros elementais, didinant žinojimo intensyvumu paremtų verslo paslaugų ir produktų kūrimo mastą ir globalaus konkurencingumo prielaidas.
29. Reikalingos naujos mokslo, verslo, viešojo valdymo ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo MTI srityje formos. Siektina Lietuvoje suformuoti gyvenimo laboratoriją, kurios turinys – specializuotų MTI parkų ir socialinio gyvenimo, mokslo, švietimo ir kultūrinės aplinkos integravimas. Ne mažiau svarbu, kad kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo prototipai prie universitetų steigtųsi technologijų pramoniniai parkai, kuriuose, vadovaujami iškiliausių mokslininkų ir mokslo kolektyvų, būsimieji lyderiai įgytų patirties ir įgūdžių taikyti mokslą ir technologijas diegiant verslo inovacijas. Kaip gerosios patirties pavyzdžiais galima remtis Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiais moksliaisiais parkais-regionais, orientuotais į aukščiausio technologinio lygio pramonės plėtrą (pvz., Satakunta, Suomija).
30. Dėl šios priežasties turėtų didėti švietimo įstaigų ir mokslo institucijų finansavimas, atsirasti valstybės remiamos pramonės transformacijos programos, skatinančios antreprenerystę akademinėse institucijoje ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių startuolių (angl. deep-tech) plėtrą, ir specialios programos, padedančios vidutinę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms transformuotis į mokslo žinioms imlių aukštos pridėtinės vertės įmonių segmentą. Atsirastų gerokai didesnis intelektinės nuosavybės kūrimo ir įsigijimo poreikis, išsiplėstų aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir mokslui imlios pramonės segmentas, išryškėtų tvarios ekosistemos sudedamųjų dalių sąsajos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŠEŠTOJI KRYPTIS – ATVERTI IR OPTIMIZUOTI REGULIACINĘ APLINKĄ (VIEŠIEJI PIRKIMAI, PROJEKTŲ VALDYMO ADMINISTRACINĖS NAŠTOS MAŽINIMAS, INVESTICIJŲ PRIEINAMUMAS, MOKESTINĖS PASKATOS IR KITA)
31. Pati MTI sistema kol kas yra fragmentiška, nesuvokta kaip horizontalioji sritis, nukreipta į šiuolaikinės inovacijų visuomenės kūrimo uždavinius. Reguliacinė aplinka, kurioje veikia žinių ir technologijų perdavimo ekosistema, gali būti palanki, jeigu yra tinkamai įgyvendinami teisės aktai ir politikos priemonės, skatinančios inovacijas, remiančios viešuosius pirkimus ir mažinančios projektų valdymo biurokratiją. Veiksmingiausi būdai tai pasiekti yra:
31.1. viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas, sudarant galimybę pritaikyti lanksčias pirkimo procedūras, atitinkančias inovatyvių technologijų specifiką, vykdomų procesų konkurencingumą, skaidrumą, efektyvumą;
31.2. projektų valdymo biurokratijos reguliavimas, mažinant administracinę naštą, supaprastinant procedūras, palengvinant finansavimo gavimą ir užtikrinant greitesnį sprendimų priėmimą;
31.3. tinkamas mokestinių lengvatų projektavimas, siekiant pritraukti ir užtikrinti investicijas bei spartinti jų augimą;
31.4. konkurencingo investicinio klimato gerinimas, pritraukiant, išlaikant ir plečiant tvarias tiesiogines užsienio investicijas.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Šiuolaikinė pažangi MTI raida ir efektyvus šios politikos įgyvendinimas turi būti traktuojami ne kaip pagrįsti atskirų sektorių veikla, o kaip horizontalieji principai. Lietuvos MTI politika turi apimti visas valstybės politikos kryptis ir kurti jų efektyvumo prielaidas. Tam būtina profesionali lyderystė ir horizontalusis požiūris, pasitelkiant aukšto lygio nuolatines ekspertų grupes. Siekiant gerinti Lietuvos MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą, būtina:
32.1. įtvirtinti MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptis ir jų įgyvendinimo priemones kaip horizontalųjį Strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo prioritetą;
32.2. įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę už inovacijų politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti;
32.3. derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu skirtingas įvairių sričių MTI priemones ir siekti bendrų tikslų;
32.4. derinti įgyvendinamuosius teisės aktus su Strategija „Lietuva 2050“, užtikrinant MTI politikos horizontalumą;
32.5. užtikrinti tvarios ir nepriklausomos, įrodymais grįstos MTI politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimą, įtvirtinant esamų stebėsenos ir vertinimo institucijų atsakomybę nuolat informuoti Seimą ir Vyriausybę apie MTI politikos stebėsenos rezultatus.
_________________________