Projektas (2)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETUI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS IRINOS ROZOVOS VEIKLOS IR RYŠIŲ GALIMAI KELIAMOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI ir IŠ Lietuvos Respublikos Valstybės Saugumo departamento gautos  informacijos netinkamo panaudojimo

 

2019 m. d. Nr. XIII-

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 straipsniu;

įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD), prieštaraudamas, kad Seimo narei Irinai Rozovai būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui adresuotame neįslaptintame 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. 18-505 „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos patikrinimo” pateikė informaciją, kad ši Seimo narė siekė nuslėpti informaciją apie savo ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio kyla Seimo nario pareigos būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Iš Seimo nario priesaikos ir konstitucinio Seimo nario statuso kyla pareiga sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų ir valstybės paslapties apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu, jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai. Nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms;

pabrėždamas, kad Seimo narės Irinos Rozovos veiksmai - informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį slėpimas sudaro pagrindą abejoti šios Seimo narės patikimumu ir lojalumu Lietuvos Respublikai, o  atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, gali turėti teisinių pasekmių;

siekdamas išsiaiškinti esmines aplinkybes, susijusias su Seimo narės Irinos Rozovos veiksmais ir ryšiais, kurie galėjo ir šiuo metu gali turėti įtakos jos sprendimams ir veiklai Seime, taigi kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir Lietuvos politinei sistemai, taip pat įvertinti visą VSD turimą informaciją, susijusią su Irinos Rozovos veiksmais ir jos ryšiais, ir priimti reikiamus sprendimus Seime;

siekdamas įvertinti, ar su VSD turima ir Seimo Pirmininkui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kitiems Seimo padaliniams ar asmenims pateikta informacija apie Seimo narės Irinos Rozovos veiksmus ir ryšius (toliau – VSD informacija)  buvo tinkamai ir laiku supažindinta Seimo valdyba ir kiti Seimo nariai pagal jų kompetenciją, ar ši Seimo Pirmininkui pateikta informacija nebuvo panaudota netinkamai, ar Seimo vadovai ir Seimo nariai, susipažinę su šia informacija, ėmėsi visų būtinų galimų rizikų ar grėsmių nacionaliniam saugumui pašalinimo priemonių ir priėmė reikiamus sprendimus, kad galimos rizikos ar grėsmės nacionaliniam saugumui būtų pašalintos;

pripažindamas, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas ir tinkamas nacionalinio saugumo sistemos funkcionavimas, taip pat siekis pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui ir Lietuvos politinei sistemai laikytini ypatingos valstybinės svarbos klausimais, ypač tais atvejais, kai grėsmių atsiradimą gali lemti Seimo narių ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir (ar) netinkamas iš VSD gautos informacijos  Seime naudojimas;

pabrėždamas, kad šis parlamentinis tyrimas bus reikšmingas ir apsisprendžiant dėl galimo apkaltos inicijavimo, nutaria:

 

 

1 straipsnis.

Pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – Komitetas) atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.

2 straipsnis.

Įpareigoti Komitetą nustatyti:

1) kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, VSD perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija;

2) ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba)  jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;    

3) kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką,  rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokiepart_c1febfd685b846a998a4c549bf7aa9c1     part_26a5de2fac864bd488b5e77217fb0ac3

4) kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo Pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar  tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Irinos Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą;

5) ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių.  

    

3 straipsnis.

Pavesti Komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2019 m.    gruodžio 1 d.

 

Seimo Pirmininkas                                                                                                                             

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto

pirmininkas                                                                                          Dainius Gaižauskas

 

 

 

part_f6f73a580954441e87d3f255dc9a177d_end