Projektas
Nr. XIVP-2835(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą Nr. I-1428 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato viešųjų įstaigų steigimą, valdyseną, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus, taip pat valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindus.
2. Įstatymo nuostatos viešosioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.
4. Šio įstatymo 14–19 straipsnių nuostatos netaikomos viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė.
5. Šio įstatymo 14–19 straipsnių nuostatos viešosioms įstaigoms, kuriose valstybė ir (ar) savivaldybė turi 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, taikomos, jeigu taip nusprendžia jų visuotinis dalininkų susirinkimas.
6. Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13–19 ir 21 straipsnių nuostatos netaikomos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms ir valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga.
7. Sprendimą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 13–19 ir 21 straipsnių nuostatų taikymo valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešajai įstaigai priima tos įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas.
8. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą turinčioms viešosioms įstaigoms, kurių pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams.
9. Šio įstatymo nuostatos dėl viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – metinių finansinių ataskaitų rinkinys) ir viešosios įstaigos veiklos ataskaitos (toliau – veiklos ataskaita) parengimo, pateikimo ir paskelbimo viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjektų, taikomos tiek, kiek Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas nenustato kitaip.
2 straipsnis. Viešosios įstaigos samprata
3 straipsnis. Viešosios įstaigos teisės ir pareigos
1. Viešoji įstaiga įgytas civilines teises ir prisiimtas civilines pareigas įgyvendina per savo valdymo organus. Viešosios įstaigos įgytos civilinės teisės ir prisiimtos civilinės pareigos negali prieštarauti jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešoji įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir prisiimti civilinių pareigų per savo dalininkus.
2. Viešajai įstaigai draudžiama:
2) gauto perviršio (pelno) skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
3) sudaryti su viešosios įstaigos dalininku ar su juo susijusiu asmeniu viešosios įstaigos turto neatlygintino naudojimo arba neatlygintino perdavimo nuosavybės teise sutartis;
3. Šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas su viešosios įstaigos dalininku susijęs asmuo yra:
1) viešosios įstaigos dalininko fizinio asmens artimas asmuo, kaip jis apibrėžiamas šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje;
2) juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip 1/2 balsų viešosios įstaigos dalininko – juridinio asmens dalyvių susirinkime;
4. Viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu viešoji įstaiga ją turi, skelbiamas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie viešąją įstaigą. Viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, privalo turėti interneto svetainę ir joje skelbti šioje dalyje nurodytą informaciją.
4 straipsnis. Viešosios įstaigos dalininkai
1. Viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.
2. Viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą, arba asmuo, dalininko teises įgijęs kitais pagrindais. Jeigu viešoji įstaiga turi tik vieną dalininką, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku.
3. Viešosios įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
1) dalyvauti ir balsuoti viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose (toliau – visuotinis dalininkų susirinkimas);
2) susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
3) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais jos valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
4) kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti viešosios įstaigos valdymo organams sudaryti sandorius, prieštaraujančius tos viešosios įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius valdymo organo kompetenciją;
4. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės perleidžiamos viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir būdais.
5. Asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu per 5 dienas praneša viešajai įstaigai. Pranešime nurodomas viešosios įstaigos dalininko teises perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleistas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas), taip pat dalininko teisių įgijimo data. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas.
5 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai
1. Valstybė ir (ar) savivaldybės gali būti viešųjų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas ir (arba) turi viešojo administravimo įgaliojimus, ar viešųjų įstaigų, kurios steigiamos siekiant užtikrinti ūkio subjektų ir jų veiklą reglamentuojančių ir (arba) prižiūrinčių viešojo administravimo subjektų bendradarbiavimą, kai jis yra būtinas veiksmingesniam viešojo administravimo įgaliojimų teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje įgyvendinimui, steigėjos, savininkės ar dalininkės.
2. Valstybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą (ministeriją, Vyriausybės įstaigą ar Vyriausybei atskaitingą biudžetinę įstaigą).
3. Savivaldybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per savivaldybės merą, išskyrus tas viešosios įstaigos steigėjo ir savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).
4. Toliau šiame įstatyme viešosios įstaigos steigėjo, savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybės įgaliota valstybės įstaiga arba savivaldybės meras ir savivaldybės taryba vadinami viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
5. Viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo:
2) vertinti valstybės ar savivaldybės tolesnio dalyvavimo viešojoje įstaigoje tikslingumą ir prireikus inicijuoti reikiamus sprendimus;
II SKYRIUS
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS STEIGIMAS
6 straipsnis. Viešosios įstaigos steigimas
2. Viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudarytas viešosios įstaigos steigimo sandoris – viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas.
3. Viešosios įstaigos steigėjai ar jų įgalioti asmenys pasirašo steigimo sutartį, o vienasmenis steigėjas ar jo įgaliotas asmuo – viešosios įstaigos steigimo aktą, išskyrus atvejus, kai steigimo aktas tvirtinamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu.
4. Valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos steigėjos, įsipareigojimai dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo nustatomi Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka ir įtraukiami į viešosios įstaigos steigimo sutartį arba steigimo aktą. Jeigu steigėja yra valstybė, jai atstovauja ir valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės nutarimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo įgaliota valstybės įstaiga. Jeigu steigėja yra savivaldybė, jai atstovauja ir savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras.
5. Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius viešajai įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos, įsteigus viešąją įstaigą, patvirtina viešosios įstaigos valdymo organas ar jos įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai.
6. Steigdami viešąją įstaigą, visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys pasirašo steigiamos viešosios įstaigos įstatus. Jeigu, steigiant viešąją įstaigą, šaukiamas steigiamasis susirinkimas, viešosios įstaigos įstatai turi būti pasirašyti iki steigiamojo susirinkimo.
7. Iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Šiame susirinkime išrenkamas asmuo, laikinai eisiantis viešosios įstaigos vadovo pareigas, iki kol bus sušauktas visuotinis dalininkų susirinkimas.
8. Viešosios įstaigos steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jeigu viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip.
9. Viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas nešaukiamas, kai steigėjas yra vienas asmuo – tokiu atveju jo raštiški sprendimai laikomi steigiamojo susirinkimo sprendimais. Viešosios įstaigos steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas, jeigu jos steigimo sutartyje nurodytas asmuo, laikinai eisiantis viešosios įstaigos vadovo pareigas.
7 straipsnis. Viešosios įstaigos steigimo sutartis ir steigimo aktas
1. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje nurodoma:
1) viešosios įstaigos steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir gyvenamųjų vietų adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);
6) viešosios įstaigos steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;
9) asmenys (vardas, pavardė, o kai viešosios įstaigos steigėjos yra valstybė ir (ar) savivaldybė, ir pareigos), kurie turi teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;
10) viešosios įstaigos steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka, jeigu steigiamasis susirinkimas šaukiamas;
2. Jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra valstybė, steigimo sutartyje papildomai nurodoma:
3. Jeigu viena iš viešosios įstaigos steigėjų yra savivaldybė, steigimo sutartyje papildomai nurodoma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir (ar) kitame (-uose) įstatyme (-uose) nustatyta (-os) savivaldybės funkcija (-os), kuriai (-ioms) atlikti veiks viešoji įstaiga.
4. Viešosios įstaigos steigimo aktui taikomi steigimo sutarties reikalavimai, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytus reikalavimus.
8 straipsnis. Viešosios įstaigos įstatai
1. Viešosios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo viešoji įstaiga vadovaujasi savo veikloje.
2. Viešosios įstaigos įstatuose, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnyje pateiktos informacijos, nurodoma:
5) viešosios įstaigos kolegialaus (-ių) valdymo organo (-ų), jeigu toks (-ie) organas (-ai) sudaromas (-i) narių skaičius, sprendimų priėmimo tvarka;
6) viešosios įstaigos kiekybinio atstovavimo, jeigu toks nustatomas, taisyklės ir duomenys apie viešosios įstaigos valdymo organus, kurie pagal kiekybinio atstovavimo taisyklę turi teisę kartu veikti viešosios įstaigos vardu, ir jų teisių ribos;
8) viešosios įstaigos dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka;
3. Jeigu viešosios įstaigos savininkė ar dalininkė yra valstybė, įstatuose papildomai nurodoma:
2) funkcijos ir ekonominės veiklos, kurią, atlikdama savo funkcijas, turi teisę vykdyti viešoji įstaiga, rūšys;
3) viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje;
4. Jeigu viešosios įstaigos savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įstatuose papildomai nurodoma:
1) Vietos savivaldos įstatyme ir (ar) kitame (-uose) įstatyme (-uose) nustatyta (-os) savivaldybės funkcija (-os), kurią (-ias) atlikdama veikia viešoji įstaiga;
2) ekonominės veiklos, kurią, atlikdama savo funkciją (-as), turi teisę vykdyti viešoji įstaiga, rūšys;
3) viešosios įstaigos vadovo darbo apmokėjimo tvarka arba, kai ši tvarka nustatyta teisės aktu, nuoroda į teisės aktą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje;
5. Viešosios įstaigos vieši pranešimai Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti, viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu viešoji įstaiga ją turi, ir (ar) kitose viešosios įstaigos viešajai komunikacijai naudojamose elektroninių ryšių priemonėse.
6. Visuotinio dalininkų susirinkimo ir viešosios įstaigos vadovo kompetencijos, vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkos, kolegialių valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarkos ir jų kompetencijos, viešosios įstaigos įstatų pakeitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos viešosios įstaigos įstatuose.
7. Visuotiniam dalininkų susirinkimui arba viešosios įstaigos savininkui priėmus sprendimą pakeisti viešosios įstaigos įstatus, pakeistus įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, savininkas arba jo įgaliotas asmuo, išskyrus, kai įstatai tvirtinami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu.
9. Pavyzdinę viešosios įstaigos įstatų formą ir įstatų rengimo rekomendacijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, pavyzdinius įstatus ir įstatų rengimo rekomendacijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
9 straipsnis. Viešosios įstaigos registravimas ir Juridinių asmenų registro duomenys
1. Viešajai įstaigai įregistruoti Juridinių asmenų registrui pateikiama steigimo sutartis, įstatai ir kiti viešajai įstaigai įregistruoti reikalingi Civilinio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai.
4. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodomas viešosios įstaigos veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;
10 straipsnis. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenys
1. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus:
1) kiekvieno viešosios įstaigos dalininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė). Teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybė, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
2. Jeigu dalininkas – fizinis asmuo viešajai įstaigai yra nurodęs savo gyvenamąją vietą ir adresą korespondencijai, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiamas tik adresas korespondencijai.
3. Jeigu dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiant duomenis apie šią dalininkę nurodoma, kad dalininkė yra valstybė ar savivaldybė (kartu nurodomas valstybės ar savivaldybės kodas), ir pateikiamas dalininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė arba nurodoma, kad dalininkės teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras.
4. Duomenys apie viešosios įstaigos dalininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Įregistravus viešąją įstaigą Juridinių asmenų registre, duomenys apie tos viešosios įstaigos dalininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įnašo viešajai įstaigai perdavimo ir, vykdant steigimo sandoryje nurodytus turtinius įsipareigojimus, tapimo dalininku dienos, o pasikeitus viešosios įstaigos dalininkams ar jų skaičiui, taip pat šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytiems duomenims, – ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šių pasikeitimų dienos.
6. Už duomenų apie viešosios įstaigos dalininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas viešosios įstaigos vadovas.
7. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje sukauptų duomenų pagrindu parengta informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) kartą per kalendorinius metus teikiama viešosios įstaigos dalininkams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys apie juos;
3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis;
III SKYRIUS
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VALDYSENA
11 straipsnis. Viešosios įstaigos organai
2. Viešoji įstaiga turi turėti vienasmenį valdymo organą arba vienasmenį ir kolegialų (-ius) valdymo organą (-us).
3. Viešoji įstaiga taip pat gali turėti ir kitų kolegialių organų, kurie veikia pagal jų pačių patvirtintus kolegialių organų darbo reglamentus. Visuotinis dalininkų susirinkimas, viešosios įstaigos vienasmenis ar kolegialus valdymo organas neturi teisės pavesti viešosios įstaigos kolegialiems organams spręsti visuotinio dalininkų susirinkimo ir valdymo organų kompetencijai šiame įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose priskirtų klausimų.
12 straipsnis. Visuotinis dalininkų susirinkimas
1. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
3) nustato viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo tvarką;
4) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų viešosios įstaigos vadovą, jeigu įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų vadovų skyrimo ar atleidimo tvarką, nenustato kito jį skiriančio ar atleidžiančio subjekto, nustato jo darbo sutarties sąlygas; darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro viešosios įstaigos įstatuose nurodytas subjektas;
5) skiria ir atšaukia viešosios įstaigos kolegialių valdymo organų narius ir kitų kolegialių organų narius, jeigu įstatymai, reglamentuojantys konkrečių viešųjų įstaigų ar tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų ir kitų kolegialių organų skyrimo ar atšaukimo tvarką, nenustato kito juos skiriančio ar atšaukiančio subjekto, tvirtina kolegialių valdymo organų ir kitų kolegialių organų sudėtį;
6) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais viešoji įstaiga likviduojama;
7) priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
8) priima sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo tvirtinimo;
11) skiria ir atšaukia likvidatorių tais atvejais, kai sprendimą likviduoti viešąją įstaigą priima pats visuotinis dalininkų susirinkimas;
12) priima sprendimą dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kitais, negu nurodyti šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, atvejais;
2. Jeigu sudaromas (-i) kolegialus (-ūs) valdymo organas (-ai), visuotinis dalininkų susirinkimas gali šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 12 punktuose nustatytas funkcijas pavesti atlikti šiam (-iems) kolegialiam (-iems) valdymo organui (-ams).
3. Viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, visuotinis dalininkų susirinkimas, be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų funkcijų:
1) nustato viešosios įstaigos metų veiklos tikslus, rezultatus (rodiklius). Jeigu viešosios įstaigos metų veiklos tikslai, rezultatai (rodikliai) yra nustatyti jos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos strateginiame veiklos plane, jų iš naujo nustatyti nereikia;
2) tvirtina ilgalaikę (ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui) viešosios įstaigos veiklos strategiją;
3) tvirtina pareigų, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jų nenustato kiti teisės aktai;
4. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus esant kvorumui – kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime turinčių viešosios įstaigos dalininkų, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta didesnė dauguma. Jeigu visuotiniame dalininkų susirinkime nėra kvorumo, viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir terminais turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl neįvykusio visuotinio dalininkų susirinkimo darbotvarkės, nesvarbu, kiek tame susirinkime dalyvavo viešosios įstaigos dalininkų.
5. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8–10 punktuose nurodytus sprendimus ir sprendimus dėl šio straipsnio 6 dalyje nustatytos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstymo proporcijos pakeitimo, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma. Kvalifikuotos balsų daugumos dydį nustato viešosios įstaigos įstatai ir jis negali būti mažesnis kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
6. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Balsai visuotiniame dalininkų susirinkime paskirstomi proporcingai dalininkų įnašų dydžiui, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip, tačiau visais atvejais turi būti užtikrinta, kad mažiausias įnašas suteiktų bent vieną balsą. Viešosios įstaigos vadovas, kolegialių valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų sprendimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
8. Eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas turi įvykti kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos.
9. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas šio įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas, vadovas, kolegialus valdymo organas, kitas kolegialus organas, kolegialaus valdymo organo ar kito kolegialaus organo narys (-iai).
10. Visuotiniai dalininkų susirinkimai protokoluojami, išskyrus, kai viešosios įstaigos savininkas yra vienas asmuo.
13 straipsnis. Viešosios įstaigos valdyba
2. Valdyba sudaroma:
1) viešojoje įstaigoje, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir kuri veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse;
2) viešojoje įstaigoje, kurios dalininkės yra ne mažiau kaip dvi savivaldybės ir kurios, kartu sudėjus, turi daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime;
14 straipsnis. Valdybos kompetencija
1. Visuotinio dalininkų susirinkimo pavedimu valdyba atlieka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 12 punktuose ir 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijas ir turi 20 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytą viešosios įstaigos vadovo pareigą, taip pat:
1) teikia visuotiniam dalininkų susirinkimui išvadas dėl ilgalaikės (ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui) viešosios įstaigos veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos;
2) teikia visuotiniam dalininkų susirinkimui pasiūlymus dėl sprendimų, kurių priėmimas yra priskirtas visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai;
15 straipsnis. Valdybos sudėtis
1. Valdyba sudaroma 5 metų kadencijai ne mažiau kaip iš 5 narių – kai valdybos sudarymas pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalį yra privalomas, ir ne mažiau kaip iš 3 narių – kai dėl valdybos sudarymo apsisprendžia visuotinis dalininkų susirinkimas.
2. Valdybos nariais skiriami:
1) bent vienas viešosios įstaigos savininko ar kiekvieno dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas;
2) jeigu viešoji įstaiga veikia keliems ministrams pavestose valdymo srityse – bent vienas kiekvienos ministerijos, kurios ministrui pavestose valdymo srityse veikia viešoji įstaiga (jeigu ši ministerija nėra viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), atstovas;
3. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu į valdybą gali būti skiriami ir viešosios įstaigos darbuotojai.
4. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka valdyba. Valdybos pirmininkas renkamas valdybos kadencijai. Jeigu valdybos pirmininko įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, naujas valdybos pirmininkas išrenkamas iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.
16 straipsnis. Reikalavimai valdybos nariams
1. Valdybos nariu negali būti skiriamas viešosios įstaigos vadovas ir jos kolegialių organų narys, viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens, kurio dalyvė ar steigėja yra viešoji įstaiga (toliau – susijęs juridinis asmuo), steigėjo, dalyvio, vadovo, valdybos ar kito kolegialaus organo nario artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
2. Kandidatas į valdybos narius ar valdybos narys turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus ir visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytus specialiuosius reikalavimus valdybos nariams. Kandidatas į valdybos narius ar valdybos narys turi:
3. Kandidatas į valdybos narius ar valdybos narys nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas.
4. Kandidatas į nepriklausomus valdybos narius arba nepriklausomas valdybos narys negali būti:
1) viešosios įstaigos ir su ja susijusio juridinio asmens vadovas, darbuotojas, kolegialaus organo, išskyrus valdybą, narys ar pastaruosius vienus metus ėjęs tokias pareigas asmuo;
2) viešosios įstaigos dalininkas arba viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas arba pastaruosius vienus metus tokias pareigas ėjęs asmuo;
17 straipsnis. Valdybos narių atranka
2. Visuotinis dalininkų susirinkimas arba viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija motyvuotu rašytiniu prašymu kreipiasi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jie pateiktų apie kandidatą į valdybos narius turimą informaciją, kiek jos reikia atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagrįsti. Ši informacija pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos. Informacija neteikiama, jeigu tai nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
18 straipsnis. Valdybos ar jos nario atšaukimas
1. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.
2. Paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu jis nedelsiant atšaukiamas iš valdybos.
3. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nepasibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs viešąją įstaigą.
4. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, nauji valdybos nariai skiriami į valdybą iki jos kadencijos pabaigos. Jeigu valdybos kadencijos laikotarpiu pasikeičia daugiau negu pusė valdybos narių, valdybos kadencija pasibaigia ir visuotinis dalininkų susirinkimas turi iš naujo patvirtinti valdybos sudėtį, išskyrus, kai iki valdybos kadencijos pabaigos yra likę mažiau negu vieni metai.
19 straipsnis. Valdybos darbo organizavimas ir atlygis valdybos nariams už jų veiklą
1. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo jų paskyrimo dienos, nurodytos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime.
2. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama viešosios įstaigos lėšomis, išskyrus, kai tai tiesiogiai draudžia tam tikrų lėšų panaudojimą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Valdybos narių mėnesinio atlygio dydžius nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į valdybos posėdžių skaičių. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 15 procentų viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Valdybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 20 procentų viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Atlygis valdybos nariams išmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Viešosios įstaigos savininko ar dalininkų teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, ministerijų atstovams ar viešosios įstaigos darbuotojams, tarnybos ar darbo metu atliekantiems valdybos nario pareigas, garantuojamas savininko ar dalininko teises įgyvendinančioje institucijoje, ministerijoje ar viešojoje įstaigoje gaunamas darbo užmokestis papildomai išmokant valdybos nario atlygį.
4. Valdybos nariai savo veiklos laikotarpiu ir 3 metus po jos užbaigimo privalo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija. Informacijos, kuri laikoma konfidencialia, apimtį ir žymėjimo tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.
20 straipsnis. Viešosios įstaigos vadovas
1. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro, pakeičia ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais, atlieka kitas personalo valdymo funkcijas. Viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos, jeigu jį paskyrusio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendime nenustatyta kitaip, o kai viešoji įstaiga steigiama, – nuo viešosios įstaigos įregistravimo dienos.
2. Viešosios įstaigos vadovas atsakingas už:
1) viešosios įstaigos finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;
2) viešosios įstaigos finansines ataskaitas ar viešosios įstaigos metinę ataskaitą (toliau – metinė ataskaita) rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą;
3) teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie viešosios įstaigos ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos viešosios įstaigos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas ar metinę ataskaitą rengiančiam asmeniui;
4) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas) arba metinės ataskaitos parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui ir visuotiniam dalininkų susirinkimui;
5) duomenų apie viešosios įstaigos dalininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir duomenų, nurodytų Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje, pateikimą Juridinių asmenų registrui;
6) metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir auditoriaus išvados (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas) arba metinės ataskaitos paskelbimą viešosios įstaigos interneto svetainėje;
7) sąlygų tretiesiems asmenims susipažinti su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas) arba metine ataskaita viešosios įstaigos buveinėje sudarymą;
9) pranešimą viešosios įstaigos dalininkams apie įvykius, galinčius turėti poveikį viešosios įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimčiai;
11) informacijos, kuri pateikiama apie viešosios įstaigos veiklą, nustatymą ir pateikimą visuomenei, viešų pranešimų paskelbimą;
12) esant viešojo administravimo subjekto, kuriam suteikti viešojo administravimo įgaliojimai administruoti viešosios įstaigos teikiamas viešąsias paslaugas, įpareigojimui, už teikiamų viešųjų paslaugų sąrašo sudarymą, viešųjų paslaugų aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą;
13) viešosios įstaigos teikiamų administracinių paslaugų sąrašo sudarymą, administracinių paslaugų aprašymų patvirtinimą ir paskelbimą;
14) viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymą, išskyrus, kai viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarkos nustatymas įstatymu pavestas kitam subjektui;
15) viešosios įstaigos politikos personalo, rizikos valdymo, darbo užmokesčio ir (ar) kitose pasirinktose srityse patvirtinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą;
3. Darbo sutartį viešosios įstaigos vardu su viešosios įstaigos vadovu sudaro, pakeičia ar ją nutraukia viešosios įstaigos vadovą į pareigas skiriančio viešosios įstaigos organo (visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo), jeigu įstatymai nenustato kito vadovą į pareigas skiriančio ir iš jų atleidžiančio subjekto, įgaliotas asmuo. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas arba kolegialus valdymo organas priima sprendimą atleisti viešosios įstaigos vadovą iš einamų pareigų, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis laikoma nutraukta nuo sprendimo priėmimo momento, išskyrus, kai visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo sprendime nustatyta vėlesnė viešosios įstaigos vadovo atleidimo data. Su viešosios įstaigos, kuri pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nėra priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir kuri Juridinių asmenų registre yra įregistruota kaip nevyriausybinė organizacija, vadovu vietoj darbo sutarties gali būti sudaroma savanoriškos veiklos sutartis.
4. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovas į pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais – be konkurso. Viešosios įstaigos vadovas visuotinio dalininkų susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso, jeigu pirmosios kadencijos laikotarpiu viešoji įstaiga pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus ir jeigu kiti viešųjų įstaigų vadovų skyrimą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Asmuo negali eiti tos pačios viešosios įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Konkursai į viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovas savo darbo viešojoje įstaigoje laikotarpiu ir 3 metus po darbo sutarties pasibaigimo privalo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdamas viešosios įstaigos vadovu.
6. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovas ne rečiau kaip kartą per metus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teikti informaciją viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie jos nustatytų veiklos tikslų, rezultatų (rodiklių) pasiekimą ir atitiktį lūkesčiams.
7. Kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Kandidatas į viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus arba tokios viešosios įstaigos vadovas yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.
21 straipsnis. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų centralizuotas atlikimas
1. Dalis viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų gali būti atliekamos centralizuotai.
2. Sprendimą dėl viešosios (-ųjų) įstaigos (-ų), kurios (-ių) vidaus administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, priima:
1) Vyriausybė – dėl viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė;
2) savivaldybės taryba – dėl viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra savivaldybė;
3. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarką nustato atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba.
4. Kai viešosios įstaigos vidaus administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, šios viešosios įstaigos vadovo ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų apimtį.
IV SKYRIUS
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KAPITALAS IR KITOS LĖŠOS
22 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinių finansinių ataskaitų auditas ir veiklos ataskaita. Metinė ataskaita
1. Viešosios įstaigos vadovas, pasibaigus finansiniams metams, turi parengti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui ir kolegialiam (-iems) valdymo organui (-ams) pateikti:
2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:
1) viešosios įstaigos finansinės būklės ataskaita (toliau – finansinės būklės ataskaita), kurioje rodomas visas viešosios įstaigos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
2) viešosios įstaigos veiklos rezultatų ataskaita (toliau – veiklos rezultatų ataskaita), kurioje rodomos visos viešosios įstaigos ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai);
3) viešosios įstaigos finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (toliau – finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas), kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos finansinės būklės ataskaitoje ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytos sumos, nurodomas finansines ataskaitas parengęs asmuo ir laikotarpis, kurio finansines ataskaitas jis parengė, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma finansinėse ataskaitose, ir kita šiame įstatyme nurodyta informacija.
3. Jeigu viešoji įstaiga per ataskaitinius finansinius metus gavo paramą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat nurodoma informacija apie visas per finansinius metus gautas lėšas, įskaitant gautą finansinę ir nefinansinę paramą (nefinansinei paramai priskiriant ir turtą, gautą naudotis panaudos teise), jų šaltinius ir panaudojimą. Pateikiant informaciją apie paramos teikėjus, atskirai nurodomas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir vertė, taip pat atskirai nurodoma bendra fizinių asmenų suteiktos paramos vertė ir dalykas. Jeigu paramos teikėjo per ataskaitinius finansinius metus suteiktos paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų viešosios įstaigos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos ir (arba) visų gautų finansavimo sumų, paramą suteikęs juridinis asmuo gali būti nenurodomas.
4. Jeigu viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, per ataskaitinius finansinius metus suteikė finansinę ir nefinansinę paramą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat nurodoma informacija apie suteiktą paramą (paramos gavėjas (‑ai), paramos tikslas, paramos dalykas ir jo vertė). Jeigu paramos gavėjas yra fizinis asmuo, dalyvaujantis likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiami nuasmeninti duomenys apie paramos gavėją.
5. Veiklos ataskaitoje nurodoma:
1) viešosios įstaigos veiklos tikslai, uždaviniai ir, siekiant veiklos tikslų, atlikti darbai ir pasiekti rezultatai, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai;
6. Veiklos ataskaitoje gali būti nurodyta ir kita informacija, kurią nusprendžia pateikti viešosios įstaigos vadovas ar visuotinis dalininkų susirinkimas.
7. Viešosios įstaigos, kuri, vadovaudamasi Finansinės apskaitos įstatymu, yra pasirinkusi supaprastintą finansinę apskaitą, įstatuose nurodytas valdymo organas vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų gali rengti ir visuotiniam dalininkų susirinkimui pateikti metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 3, 5 ir 6 dalyse.
8. Viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų auditas atliekamas, kai tenkinamos bent dvi iš šių sąlygų:
1) viešoji įstaiga pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų ir jos veikla ne mažiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų);
2) paskutinę finansinių metų dieną finansinės būklės ataskaitoje nurodyto viešosios įstaigos turto vertė viršija 1 800 000 eurų;
9. Viešojo sektoriaus subjektų grupės, kurios kontroliuojantysis subjektas yra viešoji įstaiga, metinių finansinių ataskaitų auditas atliekamas, jeigu tokios viešojo sektoriaus subjektų grupės rodikliai tenkina bent dvi šio straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas.
23 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio, veiklos ataskaitos ir metinės ataskaitos pasirašymas, paskelbimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui, finansinių ataskaitų kokybės stebėsena
1. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį, veiklos ataskaitą ir metinę ataskaitą pasirašo viešosios įstaigos vadovas. Šiuose dokumentuose nurodomos pasirašančio asmens pareigos, vardas ir pavardė.
2. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada (kai atliktas finansinių ataskaitų auditas), taip pat metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Šie ne mažiau kaip paskutinių trejų finansinių metų dokumentai (išskyrus pagal fizinių asmenų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius įstatymus viešai neskelbiamus fizinių asmenų asmens duomenis) skelbiami viešosios įstaigos interneto svetainėje, kai viešosios įstaigos savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė. Viešosios įstaigos buveinėje su šiais dokumentais susipažinti turi būti sudarytos sąlygos tretiesiems asmenims.
3. Veiklos ataskaita pateikiama Juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, o kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiama ir auditoriaus išvada. Viešosios įstaigos, kuri priskiriama prie viešojo sektoriaus subjektų, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai atliktas finansinių ataskaitų auditas, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Viešoji įstaiga, kuri turi teisę rengti metinę ataskaitą šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju, metinę ataskaitą pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti dokumentai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos neatlygintinai paskelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.
24 straipsnis. Viešosios įstaigos nuosavas kapitalas ir negrąžintinai gautos lėšos
1. Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:
3) turto vertės pokyčio rezervas, kai toks rezervas gali susidaryti pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus;
3. Viešosios įstaigos dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Kiekvieno įnašo vertė yra lygi įneštai pinigų sumai ar atitinka turto vertinimo ataskaitoje, sudarytoje ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki dalininko įnašo perdavimo viešajai įstaigai, nurodytą turto vertę.
4. Jeigu viešosios įstaigos dalininku tampa asmuo, įgijęs dalininko teises iš jas perleidusio viešosios įstaigos dalininko, dalininko teises įgijusio asmens įnašų vertė atitinka dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų vertę. Jeigu dalininkas įgyja dalininko teises iš jas perleidusio kito viešosios įstaigos dalininko, dalininko įnašų vertė padidėja jam dalininko teises perleidusio dalininko turėtų įnašų verte.
5. Viešosios įstaigos dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas, kuris pakeičiamas kaskart viešajai įstaigai perdavus papildomą įnašą ar įgijus dalininko teises iš jas perleidusio kito viešosios įstaigos dalininko.
7. Viešojoje įstaigoje gali būti sudaromi rezervai iš perviršio (pelno), gauto iš ekonominės veiklos, atitinkančios viešosios įstaigos įstatuose nustatytus veiklos tikslus.
8. Rezervai iš perviršio (pelno) sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
9. Viešoji įstaiga gautą paramą (lėšas, kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems tikslams pagal visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nenurodo, kuriems tikslams jos turėtų būti panaudotos, parama ir lėšos naudojamos pagal viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles. Viešoji įstaiga privalo grąžinti paramą (lėšas, kitą turtą ar nepriimti siūlomų paslaugų) ir kitas negrąžintinai gautas lėšas, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nurodo jas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose.
V SKYRIUS
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PERTVARKYMAS IR PABAIGA
25 straipsnis. Viešosios įstaigos reorganizavimas
1. Viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais.
2. Visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų vadovai arba kiti valdymo organai privalo parengti viešosios įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą (toliau – reorganizavimo sąlygų aprašas), kuriame nurodoma Civiliniame kodekso 2.99 straipsnyje nustatyta informacija, taip pat:
1) asmenys (vardas, pavardė, pareigos), kurie turi teisę veikti kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu; kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu gali būti atliekami tik su viešosios įstaigos registravimu susiję veiksmai;
3. Apie parengtą reorganizavimo sąlygų aprašą pranešama Civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
4. Reorganizavimo sąlygų aprašas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pateikiamas Juridinių asmenų registrui.
5. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų dalininkai ir kreditoriai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygų aprašu, po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatų projektais, taip pat visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų praėjusių trejų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais arba metinėmis ataskaitomis ir gauti visų šioje dalyje išvardytų dokumentų kopijas.
6. Reorganizuojamos viešosios įstaigos kreditorius turi teises, nustatytas Civilinio kodekso 2.101 straipsnio 2 dalyje. Reorganizuojamos viešosios įstaigos kreditorius savo reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos.
7. Sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priima ir reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus tvirtina kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatus turi pasirašyti reorganizavimo sąlygų apraše nurodyti asmenys, išskyrus, kai įstatai tvirtinami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimamu teisės aktu. Jeigu reorganizavimas vykdomas prijungimo būdu, po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatai gali būti nekeičiami.
8. Sprendimo dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo paskelbia Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
9. Jeigu yra priimtas sprendimas dėl viešosios įstaigos reorganizavimo, viešoji įstaiga turi parengti finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą ir pagal šio sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal viešosios įstaigos reorganizavimo pabaigos dienos duomenis.
10. Viešosios įstaigos reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojami po reorganizavimo sukurti nauji juridiniai asmenys ir jų įstatai ar įregistruojami pakeisti veiklą tęsiančių viešųjų įstaigų įstatai. Jeigu viešosios įstaigos įstatai šio straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais nekeičiami, Juridinių asmenų registrui pateikiamas pranešimas, kad visos reorganizavimo sąlygų apraše nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar reorganizavimo sąlygų apraše nurodytos aplinkybės.
26 straipsnis. Viešosios įstaigos pertvarkymas
1. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau kartu – bendrovė), mažąją bendriją, taip pat labdaros ir paramos fondą. Į bendrovę negali būti pertvarkoma atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą turinti viešoji įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis – mažinti energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. Į labdaros ir paramos fondą, asociaciją ir mažąją bendriją negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios dalininkė ar savininkė yra valstybė ar savivaldybė.
2. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu užtikrinama atitiktis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme tokiai bendrovei nustatytiems reikalavimams. Prieš pertvarkant viešąją įstaigą į bendrovę, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus gautą paramą, pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka.
3. Viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu viešosios įstaigos veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 20 procentų.
4. Į bendrovę pertvarkomos viešosios įstaigos teisės ir pareigos, kurias viešoji įstaiga įgijo iki pertvarkymo buvusios teisinės formos pagrindu, pasibaigia nuo bendrovės, veiksiančios po pertvarkymo, steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
5. Kai viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, yra pertvarkoma į bendrovę, iki nutarimo ar sprendimo dėl sutikimo pertvarkyti viešąją įstaigą priėmimo viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas arba patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, kuris po pertvarkymo bus perduotas bendrovės nuosavybėn kaip įnašas nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Pertvarkant viešąją įstaigą į bendrovę, turto vertinimo ataskaita pateikiama juridinių asmenų registrui kartu su po pertvarkymo veiksiančios bendrovės įstatais.
6. Sprendimas pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė, į bendrovę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės nutarimas dėl sutikimo pertvarkyti viešąją įstaigą į bendrovę ir viešajai įstaigai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančio viso ar dalies valstybės turto perdavimo bendrovės nuosavybėn kaip įnašo nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka.
7. Sprendimas pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, į bendrovę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutikimo pertvarkyti viešąją įstaigą į bendrovę ir viešajai įstaigai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančio viso ar dalies savivaldybės turto perdavimo bendrovės nuosavybėn kaip įnašo nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka.
8. Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkė yra valstybė ar savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytos viešosios įstaigos įstatuose nustatytus veiklos tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas. Prieš pertvarkant viešąją įstaigą, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti jos kreditorių reikalavimai. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto jos dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė negu dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei, o valstybei ar savivaldybei tenkanti viešajai įstaigai nuosavybės teise priklaususio turto dalis perduodama biudžetinei įstaigai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo įstatymo nustatyta tvarka.
9. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė, į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą, kurios savininkė arba dalininkė yra savivaldybė, į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba. Sprendimas pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę įstaigą, išlaikomą valstybės biudžeto, turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
10. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma.
11. Apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą paskelbiama tos viešosios įstaigos interneto svetainėje, o jeigu viešoji įstaiga jos neturi – pasirinktoje visuomenės informavimo priemonėje 3 kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą kartu pranešant raštu visiems kreditoriams. Pranešime nurodoma:
3) pertvarkomos viešosios įstaigos dalininko tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai;
12. Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą paskelbia Civilinio kodekso 2.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1. Viešoji įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.
2. Jeigu viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas yra laikotarpio, kuriam buvo įsteigta viešoji įstaiga, pabaiga, visuotinis dalininkų susirinkimas likvidatorių privalo paskirti likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos. Šiuo atveju priėmus nutarimą dėl likvidavimo, viešoji įstaiga įgyja likviduojamos viešosios įstaigos statusą, o likvidatorius įgyja jos valdymo organų teises ir pareigas ne vėliau kaip pirmą dieną po viešosios įstaigos įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos.
3. Jeigu viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą dėl bankroto, ji likviduojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Jeigu viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas yra Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas, ji likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
5. Kai viešoji įstaiga likviduojama jos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, visuotinis dalininkų susirinkimas gali likvidatorių pakeisti ar viešosios įstaigos likvidavimą atšaukti.
6. Apie viešosios įstaigos likvidavimą paskelbiama Civilinio kodekso 2.112 straipsnyje nustatyta tvarka. Pranešime, be Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodytos informacijos, nurodoma sprendimo likviduoti viešąją įstaigą priėmimo data.
7. Likvidatorius Juridinių asmenų registrui turi pateikti sprendimą likviduoti viešąją įstaigą patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą, paskyrimo likvidatoriumi ir likvidatoriaus įgaliojimų pabaigos datas, likvidatoriaus įgaliojimus, išskyrus nustatytus įstatymuose ir viešosios įstaigos įstatuose). Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie šį nutarimą turi paskelbti Civilinio kodekso 2.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
8. Likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto jos dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė negu dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likęs nepaskirstytas turtas perduodamas kitiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, arba paskirstomas visiems dalininkams proporcingai jų įnašų dydžiui.
9. Likviduojama viešoji įstaiga nerengia veiklos ataskaitos. Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais likviduojamų viešųjų įstaigų nepatvirtinti finansinių ataskaitų rinkiniai arba metinės ataskaitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
28 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija
2. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, viešosios įstaigos likvidatoriui priskiriamos šios pareigos:
1) pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti viešąją įstaigą ir duomenis apie likvidatorių;
3) parengti finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą pagal sprendimo likviduoti viešąją įstaigą priėmimo dienos duomenis, o pagal likvidavimo pabaigos dienos duomenis parengti likvidavimo ataskaitą, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos finansinės atskaitomybės standarte;
8) išregistruoti viešosios įstaigos interneto svetainę, jeigu viešoji įstaiga ją turi, ir perduoti viešosios įstaigos dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29 straipsnis. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsena
Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija:
2) teikia apibendrintą informaciją apie viešųjų įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus valstybės politiką viešųjų įstaigų srityje formuojančiai ministerijai;
3) kaupia informaciją apie gerąją viešųjų įstaigų valdysenos praktiką ir vykdo šios informacijos sklaidą;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 31 d. inicijuoja sprendimus dėl viešųjų įstaigų (išskyrus likviduojamas), kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba dalininko teisių ir pareigų perleidimo kitiems asmenims.
3. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 31 d. inicijuoja sprendimus dėl viešųjų įstaigų (išskyrus likviduojamas), kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinius asmenis arba dalininko teisių ir pareigų perleidimo kitiems asmenims.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurios neteikia viešųjų paslaugų ir (arba) neturi viešojo administravimo įgaliojimų, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos nuo 2025 m. lapkričio 1 d.
5. Iki įsigaliojant šiam įstatymui įsteigtų viešųjų įstaigų visuotiniuose dalininkų susirinkimuose vienas dalininkas turi vieną balsą, jeigu viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.
6. Iki įsigaliojant šiam įstatymui įsteigtos viešosios įstaigos, kuriose valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina daugiau negu viena Vyriausybės įgaliota institucija, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos suderina savo įstatus su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio nuostatomis ir pakeistus viešosios įstaigos įstatus ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoja Juridinių asmenų registre.
7. Iki įsigaliojant šiam įstatymui įsteigtos viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, užtikrina, kad per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos viešosios įstaigos įstatai būtų suderinti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir pakeisti įstatai ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre.
8. Įsigaliojus šiam įstatymui, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, valdybos veikia iki savo kadencijos pabaigos arba, jeigu valdybos kadencijos nenumatytos, vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Pasibaigus valdybos kadencijai arba suėjus vienų metų terminui nuo šio įstatymo įsigaliojimo, visuotinis dalininkų susirinkimas atrenka valdybos narius ir atnaujina valdybų sudėtis laikydamasis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
9. Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 darbo dienas viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba arba, jeigu viešosios įstaigos savininkė yra savivaldybė, savivaldybės meras pasirašytinai praneša viešosios įstaigos vadovui apie ketinimą neterminuotą darbo sutartį pakeisti terminuota darbo sutartimi. Terminuota darbo sutartis su viešosios įstaigos vadovu pasirašoma, jeigu viešosios įstaigos vadovas pateikia visuotiniam dalininkų susirinkimui, valdybai arba, jeigu viešosios įstaigos savininkė yra savivaldybė, savivaldybės merui rašytinį sutikimą keisti darbo sutarties su juo rūšį. Tokio sutikimo negavus per 20 darbo dienų nuo pranešimo jam pateikimo dienos, viešosios įstaigos vadovas atšaukiamas iš pareigų.
10. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki įsigaliojant šiam įstatymui ir pareigas einantys mažiau negu 5 metus, toliau eina savo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis 5 metų laikotarpis prilyginamas pirmajai kadencijai einant vadovo pareigas.
11. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki įsigaliojant šiam įstatymui ir pareigas einantys daugiau negu 5 metus, bet mažiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis 5 metų laikotarpis prilyginamas antrajai kadencijai einant vadovo pareigas.
12. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, paskirti iki įsigaliojant šiam įstatymui ir pareigas einantys daugiau negu 10 metų, toliau eina savo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus, kai jiems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti senatvės pensiją yra likę mažiau kaip 5 metai. Šiuo atveju viešųjų įstaigų vadovai toliau eina savo pareigas iki teisės gauti senatvės pensiją įgijimo dienos.
13. Šio straipsnio 9–12 dalių nuostatos netaikomos tiems viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki įsigaliojant šiam įstatymui jau buvo nustatytos kituose tam tikroje srityje veikiančių viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
14. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatos netaikomos viešųjų įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki įsigaliojant šiam įstatymui, jeigu sąlygos, dėl kurių viešosios įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki įsigaliojant šiam įstatymui, išskyrus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo viešosios įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju viešosios įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki įsigaliojant šiam įstatymui, atleidžiamas iš pareigų.
15. Iki įsigaliojant šiam įstatymui parengtos ir patvirtintos viešųjų įstaigų veiklos strategijos galioja iki jose nurodytų galiojimo laikotarpių pabaigos.
16. Iki įsigaliojant šiam įstatymui pradėtos viešųjų įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo procedūros tęsiamos tol, kol bus užbaigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.
3 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą, įvertinama, ar sudarytos prielaidos efektyviai ir racionaliai naudoti (perleisti) valstybės ir savivaldybių turtą viešąsias įstaigas pertvarkant į bendroves.