Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. RUGPJŪČIO 10 D. NUTARIMO NR. 896 „DĖL GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. d. Nr.
Vilnius
Pakeisti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“, ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. d. nutarimo Nr. redakcija)
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTAS
PREAMBULĖ
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, kaip Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo institucijos, ištakos siejamos su XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje veikusiomis karo mokyklomis ir kadetų korpusais.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorijos pradžia – 1919 m. sausio 25 d. Kaune įsteigta Karo mokykla, kuri 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.
Atkūrus nepriklausomybę 1992 m. liepos mėn. Vilniuje įkurta Krašto apsaugos mokykla. 1994 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu įsteigta Lietuvos karo akademija. 1998 m. lapkričio 20 d. akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. Akademija yra Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos istorijos ir tradicijų perėmėja ir tęsėja.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universiteto tipo mokykla.
2. Akademijos sutrumpintas pavadinimas – LKA, pavadinimas anglų kalba – The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania.
3. Akademijos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
4. Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Duomenys apie Akademiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
5. Akademijos veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąmatą. Akademija gali turėti ir kitų teisėtai įgytų lėšų ir naudoti jas savo veiklai finansuoti.
6. Akademija turi savo vėliavą, ženklą ir kitą atributiką, kurių sukūrimo ir naudojimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
II SKYRIUS
AKADEMIJOS VEIKLOS PRINCIPAI, TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS
10. Akademija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir kitais teisės aktais.
11. Akademijos veiklos tikslai:
11.1. vykdyti studijas, ugdančias karininkus, karybos ir nacionalinio saugumo specialistus, teikti moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą ir kūrybingą asmenybę;
12. Įgyvendindama veiklos tikslus, Akademija:
13. Pagrindinė Akademijos veiklos sritis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – švietimas. Pagrindinės Akademijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): aukštasis universitetinis mokslas, doktorantūra, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, sportinis ir rekreacinis švietimas, kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas. Kitos Akademijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): bibliotekų ir archyvų veikla, knygų leidyba, kita apgyvendinimo veikla, kitos maitinimo paslaugos.
14. Akademija savo veikloje vadovaujasi Krašto apsaugos ministerijos strateginiu veiklos planu. Akademijos metinį veiklos planą Akademijos viršininko teikimu tvirtina krašto apsaugos ministras.
15. Akademija gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijomis, taip pat sutartis su fiziniais asmenimis dėl studijų, mokslinių tyrimų, studentų ir dėstytojų akademinių mainų ir kitų klausimų.
16. Akademija savo veiklą grindžia akademinės laisvės, akademinės etikos, integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus, sąžiningos konkurencijos, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje, akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo, kariūnų ir kitų studentų asmeninio suinteresuotumo, suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis, nuolatinio mokymosi siekio principais.
III SKYRIUS
AKADEMIJOS VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS VIRŠININKAS
19. Akademijos viršininkas yra profesinės karo tarnybos karys, turintis vyresniojo karininko arba generolo (admirolo) laipsnį. Akademijos viršininką skiria krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas yra pavaldus krašto apsaugos ministrui.
20. Akademijos viršininkas:
20.1. planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Akademijos veiklą, užtikrina tinkamą Akademijos funkcijų vykdymą;
20.2. kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių, Seimo ir Vyriausybės nutarimų, krašto apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimų vykdymą Akademijoje;
20.4. tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles, Akademijos struktūrinių padalinių nuostatus, karių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareiginius nuostatus;
20.5. užtikrina tinkamą karinio rengimo ir universitetinių studijų lygį, tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
20.7. priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus, skiria juos ir karius į pareigas ir užtikrina kitų personalo valdymo funkcijų vykdymą;
20.8. teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją pasirašo sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;
20.9. pasirašo ieškinius, prašymus (skundus), atskiruosius, apeliacinius, kasacinius skundus ir kitus procesinius dokumentus arba įstatymų nustatyta tvarka suteikia įgaliojimus pasirašyti šiame papunktyje nurodytus dokumentus;
20.10. teikia duomenis, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti ir finansams valdyti, krašto apsaugos ministro įgaliotai institucijai;
20.11. valdo ir užtikrina efektyvų ir skaidrų biudžetinių lėšų ir materialinių išteklių, skirtų Akademijai aprūpinti ir išlaikyti, neviršijant ministro patvirtintoje sąmatoje nurodytų valstybės biudžeto asignavimų, naudojimą, ūkinių ir finansinių operacijų teisėtumą;
20.12. nustato Akademijos finansų kontrolės procedūras ir užtikrina, kad būtų laikomasi šių procedūrų;
20.14. atstovauja Akademijai valstybės, savivaldybių, mokslo ir studijų institucijose ir kitose įstaigose bei organizacijose;
ANTRASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS SENATAS
22. Akademijoje sudaromas senatas – kolegialus Akademijos viršininko patariamasis organas, padedantis įgyvendinti Akademijos tikslą ir funkcijas universitetinių studijų ir mokslinių tyrimų srityse.
23. Senato nariais gali būti akademinės bendruomenės nariai, administracijos nariai, patenkantys į senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų deleguoti atstovai.
24. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Studentų atstovus į senatą skiria Kariūnų taryba. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Akademijos administracijos nariai pagal pareigas ir kariniai instruktoriai turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato narių. Senato narių skaičius neturi viršyti trisdešimties. Akademijos viršininkas yra senato narys pagal pareigas.
25. Senato narių skaičių, Akademijos administracijos narių, patenkančių į senatą pagal pareigas, pareigybes, karinių instruktorių skaičių nustato Akademijos viršininkas.
26. Senato nariai renkami (skiriami) 5 metų kadencijai. Senato narius, išskyrus studentų atstovus, renka Akademijos mokslininkų susirinkimas, kurio nariai yra mokslo laipsnius turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija. Susirinkimą šaukia Akademijos viršininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Senato narys laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo dauguma mokslininkų susirinkimo narių.
27. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka senato pirmininką ir sekretorių. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų senato narių balsų dauguma. Akademijos viršininkas negali būti senato pirmininku ar sekretoriumi.
28. Senato veiklą reglamentuoja Akademijos viršininko patvirtintas senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujos sudėties senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo senato narių išrinkimo šaukia Akademijos viršininkas. Kitus senato posėdžius ne rečiau kaip kartą per semestrą šaukia senato pirmininkas. Neeilinis senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 senato narių arba Akademijos viršininko siūlymu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo įteikimo senato pirmininkui. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė senato narių.
29. Senatas:
29.1. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui tvirtinti studijų programas, mokslinių tyrimų temas ir teikia siūlymus dėl studijų programų įgyvendinimo, atlieka mokslinių tyrimų stebėseną, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Akademijos mokslo veiklos kokybę ir lygį;
29.2. teikia Akademijos viršininkui siūlymus dėl studijų ir Akademijos vidaus tvarkos taisyklių tobulinimo;
29.3. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui siūlymus dėl vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos;
29.4. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui tvirtinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarkos aprašus;
30. Senato funkcijoms vykdyti Akademijos viršininko sprendimu gali būti sudaromi komitetai ir komisijos, kurioms vadovauja senato pirmininko teikimu Akademijos viršininko skiriami pirmininkai.
TREČIASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS TARYBA
32. Akademijos taryba – Akademijos viršininko patariamoji institucija, skirta Akademijos veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti, siūlymams dėl veiklos planavimo teikti.
33. Akademijos tarybą sudaro šie asmenys: 2 krašto apsaugos ministro deleguoti atstovai, 2 Lietuvos kariuomenės vado deleguoti atstovai, Akademijos viršininkas, Akademijos štabo viršininkas, Akademijos viršininko pavaduotojai, Kariūnų mokomojo padalinio vadas, 2 Kariūnų tarybos atstovai, senato pirmininkas ir Akademijos viršininko paskirtas vienas iš akademinių padalinių vadovų. Akademijos tarybai vadovauja Akademijos viršininkas.
34. Akademijos taryba:
34.3. aptaria Akademijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį metiniam veiklos planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;
34.5. svarsto ir teikia siūlymus dėl studijų programų sandaros, studentų ir klausytojų skaičiaus pagal studijų programas;
IV SKYRIUS
STUDIJOS IR MOKSLAS
36. Akademijoje universitetinės studijos vykdomos pagal akredituotas ir Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas studijų programas. Universitetinės studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine formomis.
37. Studijos Akademijoje yra trijų pakopų:
39. Studijų programos rengiamos teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal krašto apsaugos ministro nustatytus reikalavimus karininkams, karybos ir nacionalinio saugumo specialistams.
40. Akademijos parengtas studijų programas tvirtina, akredituoti, o akredituotas registruoti teikia Akademijos viršininkas.
41. Asmenims, kurių įgytas aukštasis išsilavinimas ir pasirengimas nėra pakankami studijuoti aukštesnės studijų pakopos programas, pagal Akademijos viršininko patvirtintas programas organizuojamos papildomosios studijos.
42. Asmeniui, baigusiam universitetinių studijų programą arba doktorantūrą, Akademija išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.
43. Asmeniui, studijavusiam Akademijoje pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Akademijos nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis studijų pažymėjimas.
44. Studijų programų tikslams pasiekti Akademija pagal kariuomenės vado nustatytus kvalifikacinius reikalavimus kariūnams organizuoja lyderio ugdymą ir karinį rengimą.
45. Asmeniui, įgijusiam būrio vado arba kitą, krašto apsaugos ministro nustatytą, karininko ar vado kvalifikaciją, išduodamas tai patvirtinantis dokumentas.
47. Akademijoje atliekami gynybai, karybai, krašto apsaugos sistemos vystymui ir nacionaliniam saugumui reikšmingi moksliniai tyrimai.
48. Akademijoje atliekamų mokslinių tyrimų temas, tikslus ir terminus tvirtina krašto apsaugos ministras.
49. Mokslinių tyrimų vykdytojus skiria Akademijos viršininkas. Moksliniams tyrimams atlikti teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasitelkti ir Akademijos akademinei bendruomenei nepriklausantys asmenys, kitos mokslo ir studijų institucijos pagal atskirus susitarimus.
50. Akademijoje vykdomos mokslinės veiklos rezultatai panaudojami studijų procese. Studentai skatinami aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje.
V SKYRIUS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS SAMPRATA IR AKADEMINĖ ETIKA
53. Akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
55. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
55.2. mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
56. Akademinei bendruomenei laiduojama:
56.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
58. Akademinės etikos klausimus svarsto Akademijos senato sudaroma 7 narių Akademinės etikos kolegija. Kandidatus į Akademinės etikos kolegiją teikia akademiniai padaliniai, Kariūnų taryba ir Akademijos viršininkas.
59. Akademinės etikos kolegija svarsto Akademinės etikos kodekso pažeidimus ir teikia Akademijos viršininkui išvadas ir siūlymus.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
62. Kariūnai Akademijoje studijuoja nuolatine studijų forma pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ar vientisųjų studijų ir bazinio karinio rengimo programas, kurias baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis.
63. Studijas Akademijoje baigę kariūnai į profesinę karo tarnybą atrenkami ir į pareigas skiriami krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kariūnai laikomi baigusiais Akademiją, kai sėkmingai baigia pirmosios universitetinių studijų pakopos ar vientisųjų studijų ir bazinio karinio rengimo programas, kurias baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis.
64. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiu suteikiami laikinieji kariūnų pareiginiai laipsniai. Laikinieji kariūnų pareiginiai laipsniai suteikiami pagal kariūnų pareigas mokomajame padalinyje. Mokomojo padalinio pareigybes ir joms priskirtinus kariūnų laipsnius nustato, kariūnus į pareigas mokomajame būryje, įvertinęs studijų rezultatus, skiria ir kariūnų laipsnius suteikia Akademijos viršininkas.
66. Kiti studentai Akademijoje studijuoja pagal karybos ir nacionalinio saugumo specialistų rengimo studijų programas.
67. Kariūnų teises ir pareigas turi ir užsienio valstybių piliečiai, studijuojantys nuolatine studijų forma pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ir bazinio karinio rengimo programas, tačiau jiems netaikomos šio statuto nuostatos dėl aprūpinimo, socialinių garantijų, priėmimo į profesinę karo tarnybą ir pirmojo karininko laipsnio suteikimo.
68. Valstybės institucijų valstybės tarnautojai ir užsienio piliečiai studijuoti Akademijoje priimami pagal Krašto apsaugos ministerijos ir kitų valstybės ar kitų valstybių institucijų susitarimus, kuriuose nustatomos studijų kainos kompensavimo, aprūpinimo ir kitos sąlygos, taip pat studijuojančių ar besimokančių asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė. Krašto apsaugos sistemos personalas studijuoti ar kelti kvalifikacijos Akademijoje siunčiamas krašto apsaugos ministro įsakymu.
69. Akademijos klausytojai studijuoja atskirus universitetinių studijų programų dalykus, mokosi pagal karinio rengimo programas (jų modulius) ar kitas neformaliojo švietimo programas.
72. Į Akademiją priimamų asmenų skaičių pagal studijų programas ir pakopas nustato krašto apsaugos ministras.
74. Akademijos studentai turi teisę:
74.2. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Akademijos viršininko nustatyta tvarka;
74.3. studijuoti pagal kitas studijų programas arba kitus studijų dalykus kitoje aukštojoje mokykloje;
74.6. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;
74.7. siūlyti savo baigiamojo darbo temą ir vadovą arba pasirinkti iš keleto Akademijos pasiūlytų temų ir vadovų;
74.8. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi laikiną sveikatos sutrikimą, ar dėl su kariūno tarnyba susijusių priežasčių, dėl kurių negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
74.9. nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų įskaityti studijų Akademijoje arba kitoje Lietuvos ar užsienio šalies aukštojoje mokykloje rezultatai;
74.11. nutraukti ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atnaujinti studijas studento rašytiniu prašymu ir Akademijos viršininko įsakymu; studentas, nutraukęs studijas, gali gauti pažymą apie studijuotus dalykus ir jų įvertinimus;
74.12. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų. Akademinės atostogos kariūnams suteikiamos krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
76. Kariūnams Akademijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka ne mažiau kaip du kartus per mokslo metus, paskutiniojo kurso kariūnams – vieną kartą per mokslo metus suteikiamos ne trumpesnės kaip 14 kalendorinių dienų atostogos. Atostogų trukmę, atsižvelgdamas į studijų programas, nustato Akademijos viršininkas. Dalis atostogų laiko gali būti skirta akademinėms skoloms likviduoti.
77. Studentų pareigos:
77.3. vykdyti Akademijos dėstytojų ir instruktorių teisėtus reikalavimus, Akademijos viršininko įsakymus;
77.5. laikytis šio statuto, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų;
78. Kariūnas pašalinamas iš Akademijos šiais atvejais:
78.2. jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba jam skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti studijų;
78.5. už karių drausmės pažeidimus Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statute nustatytais atvejais;
79. Kariūnas atleidžiamas iš Akademijos šiais atvejais:
79.1. jeigu jis negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu);
79.2. jeigu įstatymų nustatyta tvarka jam negali būti suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis;
81. Už studentų pareigų pažeidimus Akademijos viršininkas kitiems studentams gali skirti šias drausmines nuobaudas:
82. Drausminės nuobaudos kitiems studentams skiriamos ne vėliau kaip vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos Akademijos viršininko nustatyta tvarka, įvertinus Kariūnų tarybos siūlymus.
83. Akademijoje veikia ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), kuri sprendžia studentų, išskyrus kariūnus, ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Komisija sudaroma 2 metams iš 3 Akademijos viršininko paskirtų administracijos darbuotojų ar karių ir 3 Kariūnų tarybos (jeigu jos nėra – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)) deleguotų studentų.
84. Komisija išnagrinėja gautą skundą ir priima sprendimą per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Su Komisijos sprendimu ginčo šalys supažindinamos pasirašytinai. Komisijos sprendimas per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Akademijos viršininkui, kurio sprendimas yra galutinis.
85. Klausytojų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatoma Akademijos ir klausytojų ar juos siunčiančių asmenų susitarimais.
86. Iš Akademijos pašalinti, atleisti ar studijas nutraukę studentai gali atnaujinti studijas Akademijoje krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
87. Besimokantys Akademijoje kariai savo pažeistas teises gina Kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka, kiti asmenys savo teises ir interesus gina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
88. Akademijoje studentų interesams atstovauja ir studentų atstovybės funkcijas vykdo įstatymų nustatyta tvarka sudaryta ir pagal savo įstatus veikianti Kariūnų taryba. Kariūnų tarybos veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais.
89. Kariūnų taryba:
89.1. teikia Akademijos vadovybei pasiūlymus dėl užsiėmimų organizavimo, kariūnų mokslo, drausmės, socialiniais ir kitais klausimais;
89.2. bendradarbiauja su Lietuvos studentų organizacijomis, aukštųjų mokyklų savivaldos, mokslo, meno, sporto, kultūros ir visuomeninėmis organizacijomis;
89.8. gali išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir ne vėliau kaip per 7 dienas raštu pareikalauti dar kartą svarstyti Akademijos priimtus sprendimus;
90. Kariūnų garbės teismas – tai kariūnų savivaldos organas, kurio paskirtis – užtikrinti Karių etikos kodekso nuostatų laikymąsi, ugdyti kariūnų garbės sampratą ir skatinti juos garbingai elgtis.
91. Kariūnų garbės teismo sudarymo tvarką, garbės teismo procedūras ir darbo tvarką nustato Akademijos viršininkas.
92. Lėšos Kariūnų tarybai ar kitai studentų organizacijai skiriamos krašto apsaugos ministro nustatoma asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos programų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų tvarka. Akademijos viršininko nustatyta tvarka Akademija gali remti Kariūnų tarybą ir kitas Akademijos studentų organizacijas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KARIŪNŲ APRŪPINIMAS
93. Kariūnai studijų metu aprūpinami maistu pagal kariams nustatytas fiziologines mitybos normas. Kariūnams, išleidžiamiems iš Akademijos teritorijos daugiau negu vienai parai savaitgaliui, atostogų ir kitais atvejais, numatytais Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse, už kiekvieną laisvą nuo tarnybos dieną išmokama kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
94. Kariūnams už kiekvieną dieną, kai reikia vykti į kitų mokyklų, kuriose vykdomas jų mokymas, mokymo bazes, išmokama kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
95. Kariūnai, kuriems yra išmokamos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos, tą dieną, už kurią išmokamos kompensacijos, nėra aprūpinami maistu.
96. Kariūnams kiekvieną mėnesį Akademijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į studijų rezultatus, mokama diferencijuoto dydžio stipendija. Sudarant stipendijų fondą, turintiesiems iki 1 metų karo tarnybos stažą skaičiuojama 1 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI), nuo 1 iki 2 metų – 1,7 BSI, nuo 2 iki 3 metų – 2,4 BSI, nuo 3 iki 4 metų – 3,1 BSI, nuo 4 iki 5 metų – 3,8 BSI, didesnį kaip 5 metų – 4,5 BSI dydžio stipendija. Be šios stipendijos, kariūnams gali būti mokama tikslinė stipendija, kurią skiria fiziniai ar juridiniai asmenys. Tikslinės stipendijos mokėjimo sąlygas nustato paramos davėjas kartu su Akademija.
98. Kariūnams kompensuojamos važiavimo visų rūšių motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus taksi) išlaidos: vykstant į stažuotę ir atgal, vykstant atlikti praktikos ir atgal, vykdant mokymą kitose mokyklose, kai reikia vykti į tų mokyklų mokymo bazes ir atgal, vykstant į artimų giminaičių laidotuves ir atgal, karo gydytojo siuntimu vykstant į sveikatos priežiūros ar reabilitacijos įstaigą ir atgal, vykstant į gyvenamąją vietą ir atgal atostogų, suteiktų šio statuto nustatyta tvarka. Važiavimo išlaidos kompensuojamos pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą tvarką.
100. Laikantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos:
100.2. kariūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio)) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra kariūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš Akademijai skirtų lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS PERSONALAS
101. Akademijos personalo pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras, pareiginius nuostatus – Akademijos viršininkas.
102. Konkursą į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas skelbia ir organizuoja Akademijos viršininkas. Dėstytojais ir mokslo darbuotojais taip pat gali būti skiriami profesinės karo tarnybos kariai.
103. Kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius nei numatyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, dėstytojų ir mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybėms, šių pareigybių konkursų organizavimo tvarką, dėstytojų atestavimo tvarką senato teikimu nustato Akademijos viršininkas.
104. Akademijos administracijos darbuotojai priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis.
VI SKYRIUS
AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS
106. Akademijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo rezultatai ir kitas teisėtai įgytas turtas. Šį turtą Akademija naudoja neatlygintinai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jį saugo ir atsako už jo praradimą ar sugadinimą. Akademijos personalas Akademijos turtu naudojasi vadovaudamasis Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir Akademijos viršininko įsakymais.
107. Akademijos lėšas sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos Akademijai skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų.
108. Akademija Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka planuoja, tvarko ir naudoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitas gaunamas lėšas. Akademija, laikydamasi krašto apsaugos ministro nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tikslinio paskirstymo ir nustatytų sandorių sudarymo apribojimų, turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti reikiamų medžiagų, prekių ir paslaugų, sudaryti kitus civilinius teisinius sandorius.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
110. Akademijos vidaus auditą atlieka, buhalterinę apskaitą tvarko krašto apsaugos ministro įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jų padaliniai.
111. Akademijos valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.