Projektas
VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS
2018 M. GRUODŽIO 31 D. NUTARIMO NR. O3E-470 „DĖL ŠILUMOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ APSKAITOS ATSKYRIMO IR SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. Nr. O3E-
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. balandžio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 291 straipsniais įstatymu Nr. XIV-1876 ir atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Šilumos ir vandens departamento Ekonominės analizės skyriaus 2023 m. pažymą Nr. O5E- „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Taryba nutaria:
1. Pakeisti Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą, patvirtintą Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas):
1.1. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Šilumos kainų nustatymo metodikos principų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889, Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“, Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės apraše, patvirtintame Tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose bei Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose.“
1.2. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Aprašas netaikomas organizuojant ir tvarkant finansinę apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme bei Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka. Ūkio subjektas įgyvendindamas reguliavimo apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, taip pat teikdamas informaciją reguliuojančiajai institucijai vadovaujasi Aprašo nuostatomis, o tais atvejais, kai Aprašas nereglamentuoja tam tikrų su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusių aspektų, Ūkio subjektas remiasi Lietuvos finansinės atskaitomybės standartais arba Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais.“
1.3. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Pramonės įmonės (nepriklausomi šilumos gamintojai), kurių šilumos (susidarančios ne bendrame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle) gamyba ir pardavimas nėra pagrindinė veikla, pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.1 papunktis) vadovaudamosi šiuo Aprašu ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, bei teikdamos reguliuojamosios veiklos ataskaitas nurodo tik šilumos gamybai priskirtas sąnaudas, pajamas ir ilgalaikį turtą.“
1.4. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.5. Papildyti Aprašą 24.4.132 papunkčiu:
„24.4.132. ilgalaikio turto vienetų ar jų vertės dalį, sukurtą įgyvendinus investicijų projektus, pagal paskirtį priskirtus investicijoms, nurodytoms Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 36.1, 36.2 (tik teisės aktuose nustatytai plėtrai įgyvendinti) arba 36.3 papunkčiuose, ir finansuotą iš reguliuojamų šilumos kainų papildomos dedamosios;“
1.6. Papildyti Aprašą 24.4.133 papunkčiu:
1.7. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27. Ūkio subjektas veikloje patiriamas sąnaudas, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ir ilgalaikio turto nurašymo sąnaudas, nustato vadovaudamasis finansinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais, kuriais remiantis buvo sudarytos finansinės ataskaitos. Perkeldamas duomenis iš finansinės apskaitos registrų į reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas privalo:“
1.8. Pakeisti 30.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„30.5. kai ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerina jo naudingąsias savybes ir šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (ar) patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas, ilgalaikio turto vertė ir (ar) ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas koreguojamas Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose arba Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose, arba Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose nustatyta tvarka;“
1.9. Pakeisti 38 punktą ir jį išdėstyti taip:
„38. Nepaskirstomąsias sąnaudas, nurodytas Aprašo 41 punkte, Ūkio subjektas turi įtraukti į reguliavimo apskaitos sistemą, tačiau tokias sąnaudas perkeldamas iš finansinės apskaitos registrų į reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas turi iš karto priskirti nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai.“
1.10. Pakeisti 41.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„41.1. beviltiškas skolas, išskyrus:
41.1.1. beviltiškas skolas, kai vartotojai, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skelbiamą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos, sąrašą (toliau – Sąrašas), ir buitiniai šilumos vartotojai nepadengia turimų įsipareigojimų Ūkio subjektui. Paskirstomosiomis beviltiškų skolų sąnaudomis gali būti pripažįstamos tik tos vartotojų nukentėjusių nuo nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos skolos, kurios susidarė per laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje atšaukimo ir du mėnesius po jo. Ūkio subjektas, norėdamas priskirti beviltiškas skolas reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, kartu su metinėmis reguliuojamosios veiklos ataskaitomis Tarybai paprašius turi pateikti beviltiškas skolas pagrindžiančius ir pastangas susigrąžinti šias skolas įrodančius dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka;
41.1.2. vartotojų daugiabučiuose namuose beviltiškų skolų sąnaudas (be pridėtinės vertės mokesčio) už šilumos tiekimą, susidariusias Taisyklių 2.2‒2.4 papunkčiuose nurodytais atvejais. Ūkio subjektas Taisyklėse numatyta tvarka nustatęs skolos beviltiškumą ir Tarybai paprašius pateikęs Taisyklėse nurodytus beviltiškas skolas pagrindžiančius ir pastangas susigrąžinti šias skolas įrodančius dokumentus, gali vartotojų daugiabučiuose namuose skolų sąnaudas už šilumos tiekimą priskirti reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams tą ataskaitinį laikotarpį, kurį skolos beviltiškumas buvo įrodytas.“
1.11. Pakeisti 41.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„41.5. patirtas palūkanų sąnaudas, išskyrus:
41.5.1. sąnaudas, kurios reikalingos padengti apyvartinių lėšų trūkumą vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr. 14) priede numatytas priemones, kartu atsižvelgiant į įtrauktų į Sąrašą vartotojų, mokestinių prievolių atidėjimą per laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje atšaukimo ir du mėnesius po jo. Reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) gali būti priskiriamos tiek jau sudarytų paskolų, tiek naujų, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu sudarytų trumpalaikių paskolų (iki vienerių metų), skirtų subalansuoti Ūkio subjekto finansinius srautus Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu, palūkanų sąnaudos. Reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) draudžiama priskirti minėtų paskolų palūkanų dalį, viršijančią Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų naujų paskolų eurais, kurių trukmė trumpesnė nei vieneri metai, atitinkamo mėnesio palūkanų normų vidurkį. Palūkanų normų vidurkis nustatomas atsižvelgiant į Ūko subjekto naujai sudarytos paskolų sutarties datą;
41.5.2. reguliuojamai veiklai priskirtų trumpalaikių paskolų faktinių palūkanų sąnaudų dalį neviršijančią paskolos sutarties sudarymo datai Lietuvos banko skelbiamos Lietuvos pinigų finansų įstaigų (bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) tikrųjų naujų paskolų ne finansų bendrovėms pradinio palūkanų fiksavimo laikotarpio iki 1 metų palūkanų normos;“
1.12. Papildyti Aprašą 41.62 papunkčiu:
1.13. Papildyti Aprašą 41.222 papunkčiu:
1.14. Pakeisti 52 punktą ir jį išdėstyti taip:
„52. Kartu su metinėmis reguliuojamosios veiklos atskaitomis reguliuojančiajai institucijai turi būti pateiktas Ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą, ir audito išvada. Jei Ūkio subjektą sudaro keli juridiniai asmenys, tai turi būti pateikta kiekvieno Ūkio subjektą sudarančio juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė bei konsoliduota metinė finansinė atskaitomybė pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą;
2. Nustatyti, kad šis nutarimas:
2.1. taikomas rengiant ir teikiant 2023 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių duomenis. Ūkio subjektams, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, šis nutarimas taikomas rengiant ir teikiant 2023–2024 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių duomenis.