Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL PRITARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI ARTŪRUI SKARDŽIUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI
2018 m. birželio d. Nr. XIIIP-
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti darbą baigė.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPECIALIOJI TYRIMO KOMISIJA LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI ARTŪRUI SKARDŽIUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI
IŠVADA
DĖL TEIKIMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIUI ARTŪRUI SKARDŽIUI
2018-06-20 Nr. 238-I
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo specialioji tyrimo komisija Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui (toliau – tyrimas).
1. Komisija sudaryta: Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. XIII-1206 „Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pratęstas Komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas); Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis).
2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, Komisijos pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komisijos nariai: Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Eugenijus Gentvilas, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Mindaugas Puidokas, Viktoras Rinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Kubilius (nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.).
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ iš Komisijos sudėties išbraukė Andrių Kubilių.
3. Komisijos posėdžių datos: 2018 m. kovo 28 d., balandžio 4, 11, 18, 25 d., gegužės 9, 23 d., birželio 13, 20 d.
4. Komisijos posėdyje (posėdžiuose) dalyvavo: Komisijos nariai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Eugenijus Gentvilas, Jonas Jarutis, Andrius Kubilius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Mindaugas Puidokas, Viktoras Rinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė; kiti Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Artūras Skardžius, Vitalijus Gailius, Rita Tamašunienė, Virgilijus Poderys, Algimantas Salamakinas; Lietuvos Respublikos Seimo Komisijų sekretoriato vedėja Jolita Krumplytė, patarėjai Jolita Šedauskienė, Darius Karvelis, Romualdas Varslauskas, vyriausioji specialistė Rimantė Kniukštienė, padėjėja Inga Ališauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Renata Dirgėlienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro padėjėja Aidena Bacevičienė; kviestieji ir kiti asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antrosios valdybos viršininkas Daumantas Pocius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis, Lietuvos Respublikos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Ekonomikos komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė ir patarėja Rasa Ona Duburaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė ir vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, advokatas Augustinas Vaičiūnas, UAB „BALTIC ENERGY GROUP“ direktorius Tadas Navickas, UAB „Enga“ direktorius Romualdas Patalavičius, buvęs Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius.
5. Siūlymo pradėti apkaltos procesą esmė: Lietuvos Respublikos Seimo nariai 2018-01-24 teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13 pateiktus kaltinimus pagrindė šiais argumentais:
„1. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai vykdydamas savo pareigas 2009 - 2017 metų laikotarpiu veikė su juo susijusios įmonės UAB „Baltic energy group“ naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su UAB „Naujoji energija“ galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016 - 2020 metų kadencijos darbą Seime) tokiu būdu, inter alia šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją:
1.1. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo ir neužtikrino kad būtų deklaruota tikroji jo asmeninė (šeiminė) pajamų kilmė iš vėjo energetikos projektų įgyvendinimo ir jų veiklos sąlygų, (ii) klaidino visuomenę deklaruodamas galimai apsimestinį sandorį su UAB „Renovacijos partneriai“, o ne su tikrąja sandorio šalimi UAB „Naujoji energija“, (iii) pateikė savo kandidatūrą ir dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veikloje, įskaitant ir 2016 - 2020 metų naujosios kadencijos darbą Seime, veikdamas akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., reikalaujanti vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams ir daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių. <...>
1.2. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo akivaizdaus interesų konflikto su UAB „Baltic energy group“, (ii) 2016 metų birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje Nr. 359 aktyviais veiksmais stabdė UAB „Baltic energy group“ nenaudingą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 nagrinėjimą skubos tvarka bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas), (iii) veikė akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., rengiant Ekonomikos komiteto išvadas bei aktyviai dalyvaujant šio įstatymo projekto nagrinėjime Seimo Ekonomikos komitete (2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d., birželio 28 d.) ir Energetikos komisijoje (2017 m. balandžio 26 d.). <...>
2. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkų bei kreditorių, (ii) neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone ,Jnvestenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“, nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter alia, jo, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko veiklai, (iii) veikė interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. <...>
3. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, (ii) pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. <...>.“
6.6. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. XIII-1036 „1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ ir šį nutarimą pakeitę Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai: Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. XIII-1206 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pratęstas Komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas), Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (pakeista Komisijos sudėtis);
6.8. Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams išvada, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. XIII-836 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“.
Kiti dokumentai, kuriais atlikdama tyrimą vadovavosi Komisija:
6.9. Lietuvos Respublikos Seimo narių 2018-01-24 teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13 (toliau – Seimo narių teikimas);
6.10. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – EPK) išvados: 2017 m. liepos 5 d. išvada Nr. 101-I-34 „Dėl Seimo narių privačių interesų deklaravimo“, 2017 m. rugpjūčio 30 d. išvada Nr. 101-I-36 „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo“ ir 2017 m. gruodžio 6 d. išvada Nr. 101-I-52 „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių interesų deklaracijos“;
6.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. ir kiti nutarimai, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas bei 2004 m. kovo 31 d., 2014 m. birželio 3 d., 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. gruodžio 22 d. ir kitos išvados);
6.12. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto (toliau – Ekonomikos komitetas) 2017 m. kovo 8 d. posėdžio protokolas, 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. birželio 28 d. posėdžių stenogramos;
6.13. Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos (toliau – Energetikos komisija) 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. balandžio 26 d. posėdžių stenogramos;
6.15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. raštas Nr. V-2018-3935 „Dėl informacijos pateikimo“;
6.16. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (21)-19-268 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 21-19-82 „Dėl informacijos suteikimo“;
6.17. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 25/8-5-7710 „Dėl informacijos, susijusios su Tomu Garasimavičiumi, pateikimo“;
6.18. Valstybės įmonės registrų centro 2018 m. gegužės 5 d. raštas Nr. (1.116.)s-4421 „Dėl informacijos pateikimo“;
6.19. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. gegužės 7 d. raštas Nr. S-1768-(2.6) „Dėl privačių interesų deklaracijų pateikimo“;
6.20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. V-2017-8683 „Dėl prašymo“ ir 2017 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. V-2017-8827 „Dėl prašymo“.
7.1. Komisija nustatė:
Komisija, išklausiusi liudijimus, išnagrinėjusi gautą medžiagą ir kitą informaciją, nustatė šiuos kaltinimo nepagrindžiančius epizodus:
7.1.1. Dėl Seimo narių teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A.Skardžiui suformuluoto pirmojo klausimo
7.1.1.1. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis, Artūras Skardžius ir jo sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė pagal 2006 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-6021 įsigijo žemės sklypą Čiūtelių k., Saugų sen., Šilutės rajono savivaldybėje, kurį padalijo į keturis sklypus ir 2008 m. rugsėjo 2 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-6123-(1.3) pagrindu įregistravo juos NTR. Šie žemės sklypai sutuoktiniams priklauso nuosavybės teise ir šiuo metu.
7.1.1.2. 2007 m. rugsėjo 24 d. S. Skardžiuvienė su UAB „Energijos versmė“ sudarė Žemės nuomos sutartį, pagal kurią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (bendras plotas 28,686 ha), esantis Čiūtelių k., Saugų sen., Šilutės rajono savivaldybėje, buvo išnuomotas UAB „Energijos versmė“. Šioje sutartyje numatytas bendras žemės sklypo nuomos mokestis – 17 500 eurų per metus, t.y. už 12 (dvylika) mėnesių, buvo susitarta, kad nuomos mokesčio mokėjimas susietas su bent vienos vėjo jėgainės ar viso vėjo jėgainių parko darbų pabaiga ir pripažinimu tinkamais naudoti, su sąlyga, kad pradedama skaičiuoti ne vėliau negu 2009 m. gruodžio 31 d., o sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja 30 (trisdešimt) metų.
7.1.1.3. 2010 m. gegužės 6 d. S. Skardžiuvienė su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarė Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį dėl keturių žemės sklypų (bendras plotas 28,686 ha), esančių Čiūtelių k., Saugų sen., Šilutės rajono savivaldybėje (toliau – ŽNUT sutartis). ŽNUT sutarties terminas – 94 metai. ŽNUT sutartimi UAB „Renovacijos partneriai“ buvo suteikta žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius. ŽNUT sutartyje nurodyta, kad bendras žemės sklypo nuomos mokestis yra 17 500 eurų per metus. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. Po vėjo jėgainės/jėgainių ar viso vėjo jėgainių parko darbų pabaigos ir vėjo jėgainės/jėgainių ar viso vėjo jėgainių parko pripažinimo tinkamais naudoti dienos nuomos mokestis bus perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutinę pardavimo kainą, tokia tvarka: „nuomos mokestis lygus (17 500 EUR x vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutinė pardavimo kaina per kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) / 0,22 LTL/kWh, t.y. nuomos mokestis bus proporcingai keičiamas. Jeigu vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vidutinė pardavimo kaina sutarties galiojimo metu bus didesnė negu 0,22 LTL/kWh (pvz., jeigu pardavimo kaina lygi 0,264 LTL/kWh, nuomos mokestis bus lygus 21 000 EUR. Pardavimo kainai sumažėjus iki 0,242 LTL/kWh, nuomos mokestis bus lygus 19 250 EUR ir t. t.“
7.1.1.4. Iš Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – Antikorupcijos komisija) tyrimo medžiagos matyti, kad UAB „Renovacijos partneriai“ akcininkai yra Tautvilis Paulius Jurėnas ir UAB „Enga“.
7.1.1.5. 2017 m. spalio 30 d. S. Skardžiuvienės paaiškinime Antikorupcijos komisijai nurodyta, jog vėjo jėgainių statybos laikotarpiu, t.y. 2010 – 2012 metais, nuomininkė UAB „Renovacijos partneriai“ mokėjo sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 eurų (atskaičius mokesčius – 14 875 eurus). 2013 metų antrąjį ketvirtį žemės subnuomininkei UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numatyta sutartyje, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK). Nuo 2013 metų antrojo ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 eurus (atskaičius mokesčius – 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, kaip ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis negu 17 500 eurų (atskaičius mokesčius – 14 875 eurus).
7.1.1.6. VKEKK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, tvirtina fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius, nustato jų diferencijuojamus dydžius ir kontroliuoja, kaip jie taikomi, bei, remdamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktu, atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą.
7.1.1.7. Elektros energijos, pagamintos vėjo elektrinėse, supirkimo tarifai buvo perskaičiuoti ir nustatyti VKEKK 2008 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. O3-27 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ dalinio pakeitimo“, kuriuo VKEKK padidino elektros energijos, pagamintos vėjo elektrinėse, supirkimo kainą, siekdama skatinti šio sektoriaus plėtrą. Nustatant supirkimo kainą buvo atsižvelgta į investicijas, patiriamas faktines sąnaudas ir gaunamas pajamas eksploatuojamose vėjo elektrinėse. Elektros energijos, pagamintos vėjo elektrinėse, supirkimo tarifai pradėti taikyti nuo 2009 m. sausio 1 d. Šio nutarimo priėmimo metu A. Skardžius buvo 2004 – 2008 metų kadencijos Seimo narys bei ėjo Seimo Audito komiteto pirmininko pareigas.
Atkreiptinas dėmesys, kad S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ ŽNUT sutartis sudaryta 2010 m. gegužės 6 d. (t.y. praėjus daugiau negu 2 metams nuo VKEKK sprendimo padidinti elektros energijos, pagamintos vėjo elektrinėse, supirkimo tarifą priėmimo). Be to, iki 2009 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei nebuvo mokamas.
7.1.1.8. VKEKK, atsakydama į Antikorupcijos komisijos pateiktą prašymą informuoti, ar A. Skardžius nedarė įtakos, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina, nurodė, jog nustatant vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kainas, nei iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos, nei asmeniškai iš A. Skardžiaus pastabų nebuvo gauta.
7.1.1.9. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atsakydama į Antikorupcijos komisijos pateiktą klausimą, nurodė: „A. Skardžius į Energetikos ministeriją dėl elektros energijos supirkimo tarifo vėjo elektrinėms nesikreipė ir nėra žinoma, ar jis nedarė įtakos kitoms valstybės institucijoms“.
7.1.1.10. Šiuo klausimu vykdyto Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo (toliau – ikiteisminis tyrimas) metu nustatyta, jog UAB „Renovacijos partneriai“ sudarė žemės sklypų, esančių Čiūtelių k., Saugų sen., Šilutės rajone, nuomos sutartis ne tik su S. Skardžiuviene, bet ir su kitais vietos gyventojais. Pastebėtina, jog kiti vietos gyventojai išnuomojo jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis (12,5 – 15 arų). Akivaizdu, kad kiti vietos gyventojai, palyginti su S. Skardžiuvienės išnuomotų žemės sklypų plotų dalimis, išnuomojo gerokai mažesnio ploto jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis, todėl daugeliui už šių sklypų nuomą buvo mokama mažesnė suma, nenumatant specialios sąlygos, pagal kurią nuomos mokestis būtų proporcingai didinamas, jeigu elektros energijos kaina sutarties galiojimo metu taptų didesnė nei sutarties pasirašymo dieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti keli vietos gyventojai teigė, jog sudarant žemės nuomos sutartį jiems buvo išaiškinta galimybė, kad esant pelnui iš elektros energijos supirkimo, jiems galėtų padidėti gaunamas žemės nuomos mokestis. Šią aplinkybę jiems minėjo tiek sutartį sudaręs atstovas, tiek notarai, kurių kontorose ši sutartis buvo sudaroma. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas kaip liudytojas apklaustas asmuo, įsigydamas žemės sklypus, esančius Vilkyčių k., Saugų sen., Šilutės r. sav., perėmė ir šių žemės sklypų su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytas žemės nuomos sutartis. Įsigydamas žemės sklypus pastarasis su UAB „Renovacijos partneriai“ sutarė, jog jam būtų mokamas tam tikras procentas nuo vėjo jėgainės gaunamų pajamų. Pasak liudytojo, tai buvo normali rinkos praktika. Jei didėtų vėjo jėgainės pajamos, didėtų ir nuomos kaina, jei mažėtų vėjo jėgainės pajamos, mažėtų ir nuomos kaina. Šioje žemės nuomos sutartyje buvo numatytas ir minimalus žemės nuomos mokestis, nepriklausantis nuo vėjo jėgainės pajamų.
7.1.1.11. Nustatant, ar ŽNUT sutartyje žemės nuomos kaina pagal šioje sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Taigi pabrėžtina, kad privačios žemės nuomos kainos nustatymas yra nuomotojo ir nuomininko susitarimo dalykas, o teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo.
7.1.1.12. Iš Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiagos matyti, kad S. Skardžiuvienė metinėse pajamų deklaracijose už 2007 – 2008 metus nekilnojamojo turto nuomos pajamų nedeklaravo, metinės pajamų deklaracijos už 2009 metus nepateikė, o už 2010 – 2016 metus pateiktose metinėse pajamų deklaracijose (GPM308 forma) deklaravo iš UAB „Renovacijos partneriai“ gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį.
2012 metais kandidatuodamas į Seimą ir vėlesnėse privačių interesų deklaracijose A. Skardžius deklaravo savo sutuoktinės iš UAB „Renovacijos partneriai“ gaunamas pajamas už žemės nuomą Šilutės rajone.
7.1.1.13. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas 2010 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gyventojai, nuomojantys nekilnojamąjį turtą, nelaikomi vykdančiais turto nuomos individualią veiklą. Jeigu gyventojas nuomoja nekilnojamąjį turtą juridiniam asmeniui, tokios pajamos pagal gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos A klasės pajamoms, kurias išmokėdami juridiniai asmenys apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka 15 procentų pajamų mokestį į valstybės biudžetą.
7.1.1.14. 2017 m. rugpjūčio 30 d. EPK išvadoje Nr. 101-I-36 „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo“ konstatuota, kad „A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą ŽNUT sutartį. Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.
2016 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti 2016 - 2020 m. kadencijos Seimo nario pareigas, A. Skardžius 2017 m. balandžio 22 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė duomenis apie ŽNUT sutartį. Seimo nario A. Skardžiaus pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su žemės sklypo subnuomininku UAB „Naujoji energija“.
Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius, bei atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai negu paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams, šioje EPK išvadoje nuspręsta, kad A. Skardžius galėjo deklaruoti ryšį su juridiniu asmeniu – jo šeimai priklausančios žemės sklypo subnuomininku UAB „Naujoji energija“.
Šioje EPK išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad „Seimo nariui Artūrui Skardžiui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės sudarytos ŽNUT sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos“ bei nuspręsta „rekomenduoti Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką.“
7.1.1.15. Savo 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime Komisijai „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui“ A. Skardžius nurodė, kad „Antikorupcijos komisija savo išvadose nenustatė jokio UAB „Baltic Energy Group“ ryšio ar įtakos LR Seimo nariui A. Skardžiui. Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius nuo 2012-11-12, kai pasitraukė iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (kadangi 2012-11-16 pradėjo eiti Seimo nario pareigas) su UAB „Baltic Energy Group“ palaikė kokius nors santykius, ar asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms galimai atstovaudamas UAB „Baltic Energy Group“ interesams.“
7.1.1.16. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-270 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuris tą pačią dieną buvo oficialiai paskelbtas jos interneto svetainėje. Šio sprendimo 4 punkte nuspręsta nustatyti pagal galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius. Jų sąrašas pateiktas šio sprendimo 4 priede „Asmenys, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą“, kuriame nustatyta, kad A. Skardžius išrinktas Seimo nariu.
Išrinktas Seimo narys A. Skardžius Seimo 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekė gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekė visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Prisiekęs jis įgijo visas Tautos atstovo teises ir pareigas.
Pažymėtina, kad A. Skardžius taip pat buvo išrinktas 2000 – 2004 m., 2004 – 2008 m. ir 2012 – 2016 m. kadencijų Seimo nariu. 2008 – 2012 m. A. Skardžius buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos narys, Lietuvos verslo konfederacijos narys. Kaip UAB „Baltic Energy Group“ konsultantas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo įtrauktas į darbo grupės, sudarytos Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti, sudėtį.
Seimo nutarimu 2016 m. lapkričio 22 d. Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ Seimo narys A. Skardžius buvo patvirtintas Energetikos komisijos nariu. 2016 m. lapkričio 24 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ Seimo narys A. Skardžius buvo patvirtintas Energetikos komisijos pirmininko pavaduotoju. Energetikos komisijoje dirbo iki 2017 m. gruodžio 19 d. (2017 m. gruodžio 19 d. Seimo nutarimas Nr. XIII-906 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. XIII-1054 „Dėl 2016 m. lapkričio 24 d. Seimo nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“).
Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ Seimo narys A. Skardžius buvo patvirtintas Ekonomikos komiteto nariu ir šias pareigas ėjo iki 2017 m. gruodžio 7 d. (Seimo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. XIII-843 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“).
7.1.1.17. 2016 - 2020 m. Seimo kadencijoje buvo svarstomi ir priimti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4444) ir jo lydimasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4445 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-4445).
7.1.1.18. Iš Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiagos žinoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - STT), atlikusi įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. A2016/3 siūlomų pakeitimų dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 antikorupcinius vertinimus (STT 2016 m. liepos 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-5680 „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo“), nustatė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlomas teisinis reglamentavimas dėl konkursų organizavimo yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš savo rizika, be leidimų ar kitokių Lietuvos Respublikos valdžios institucijų sutikimų ir įsipareigojimų atliktų veiksmų. Savo iniciatyva privačių subjektų atlikti veiksmai, šiuo atveju – poveikio aplinkai vertinimai, negali tapti pareiga valstybės institucijoms suteikti konkrečius leidimus.
7.1.1.19. Iš Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiagos žinoma, kad Ekonomikos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu nagrinėjant įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 (papildomu buvo paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas). Ekonomikos komiteto posėdžiai, kuriuose buvo svarstomi įstatymo projektas Nr. XIIP-4444 ir jo lydimasis teisės aktas įstatymo projektas Nr. XIIP-4445, vyko 2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d. ir birželio 28 d. Ekonomikos komiteto narys A. Skardžius (šio komiteto paskirtas išvadų dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 rengėju) šiuose komiteto posėdžiuose dalyvavo, tačiau 2017 m. birželio 28 d. posėdyje, kuriame buvo priimta Ekonomikos komiteto išvada dėl šių įstatymų projektų, A. Skardžius nuo balsavimo nusišalino. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymams, kurie STT buvo įvertinti kaip ydingi.
7.1.1.20. Iš Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiagos žinoma, kad A. Skardžius dalyvavo 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. Energetikos komisijos posėdžiuose svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jo lydimąjį teisės aktą įstatymo projektą Nr. XIIP-4445, tačiau 2017 m. balandžio 26 d. Energetikos komisijos posėdyje, kuriame buvo priimta Energetikos komisijos išvada dėl šių įstatymų projektų, A. Skardžius nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos komisija nepritarė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymams, kurie STT buvo įvertinti kaip ydingi.
7.1.1.21. Iš Antikorupcijos tyrimo komisijos medžiagos žinoma, jog Seimo plenariniuose posėdžiuose 2017 m. liepos 4 d. svarstant ir 2017 m. liepos 11 d. priimant įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jo lydimąjį teisės aktą – įstatymo projektą Nr. XIIP-4445 A. Skardžius dalyvavo, tačiau balsavime nedalyvavo.
7.1.1.22. Komisijos tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos patvirtina, kad A. Skardžius teikė nemažai pasiūlymų dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 ir aktyviai dalyvavo jo svarstyme.
2018 m. gegužės 9 d. Komisijos posėdyje Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys, atsakydamas į Komisijos narių klausimus, patvirtino, jog A. Skardžiaus pataisų ir pasiūlymų buvo neįprastai daug, tačiau nepaisant to „<...>nepamenu, kad jos kažkokį subjektą gintų, atstovautų ar man kiltų kažkokių minčių, kad štai tikrai vieno subjekto interesai yra ginami ir atstovaujami, ir propaguojami“. V. Poderys pabrėžė, kad Energetikos komisijos sprendžiamajame posėdyje, kuriame buvo priimta Energetikos komisijos išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, A. Skardžius nedalyvavo.
2018 m. birželio 13 d. Komisijos posėdyje Lietuvos Respublikos energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, vertindamas A. Skardžiaus pasiūlymus, atkreipė dėmesį į tai, kad „iš esmės komerciškai naudingumo konkretiems subjektams tikrai negalima įžvelgti, turiu omenyje konkretiems subjektams. Klausimas ypač susijęs dėl pratęsimo galimybės, dėl tos nuostatos išbraukimo. Iš esmės tai daugiau susiję su tam tikrais teisėtais lūkesčiais tų konkursų dalyvių, kurie dalyvautų ir plėtotų vėjo energetiką.“
Tame pačiame Komisijos posėdyje apklaustas Lietuvos Respublikos ūkio ministras V. Sinkevičius, atsakydamas į klausimą dėl A. Skardžiaus teikiamų įstatymo pataisų ir galimai užslėptų komercinių įmonių interesų, pabrėžė, kad „<...> Įspūdžio nebuvo. Vienas dalykas, A. Skardžius visuomet komitete turbūt buvo vienas aktyviausių narių bet kuriuo klausimu. <...>Man tikrai nekilo ten kažkokių interesų, kad gali stovėti. Ir vienas, ir kitas yra deklaravęs interesus turbūt ir kad už kažko stovėtų kažkoks vienas ar kitas komercinis interesas… faktas, kad valstybė pereina prie atsinaujinančios energetikos, kad eksploatuoti Baltijos jūros šelfą reikės. Man tai atrodė, kaip logiška seka. <...> Bet šioje vietoje aš komitete taip pat pasitikiu ir Energetikos komisijos pirmininku V. Poderiu. Iš jo aš negirdėjau… <…> Nebuvo, kad jis mane būtų įspėjęs, kad už vieno ar už kito stovėtų komercinis interesas. Man kažkokio pagrindo tokio nebuvo. Iš žiniasklaidos aš taip pat negavau jokių signalų. Iš aplinkos nebuvo jokių signalų, kad stovi interesas. Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl Baltijos jūros šelfo, kas gale dienos būtų eksploatavęs tą šelfą, tai, žinoma, kad jau čia prasidėtų komercinis interesas, bet mes to kaip ir nesprendėme. Įstatyme man bent jau buvo labai aišku, kad per trejus metus turi būti atlikti tyrimai, kur yra vis dėlto tos geriausios vietos vėliau eksploatuoti, bet tuomet jau būtų, atlikus tyrimus, skirtingiems plotams būtų skelbiamas konkursas. Dėl to man nekilo jau kažkokio intereso. Mes girdėjome ten, komitete, nuskambėjo, kad yra įmonės, kurios jau atlieka tyrimus, jos jau žino, kurie plotai yra geriausi, bet tas nebuvo labai paisyta įstatyme ir mes su tuo įstatymu kaip ir judėjome toliau, kad vis dėlto valstybė turėtų atlikti savo tyrimą per trejus metus ir, jei neklystu, 2021 metais skelbti konkursą. Man kažkokio įtarimo nebuvo kilę. <...> Kiek aš pamenu, iš pat pradžių A. Skardžius nenusišalino nuo klausimų, nusišalino vėliau, kai jau buvo iškelta ar žiniasklaidoje buvo iškelti klausimai dėl galimo interesų konflikto, dėl galimo atstovavimo ir panašiai <...>“.
7.1.1.23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 straipsnio nuostatos (22 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d.) nesudaro galimybės vien atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą be konkurso gauti teisę Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijas naudoti elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė grindžiama analizuojamos įstatymo redakcijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata, imperatyviai nustatančia, kad „leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo <...>.“ Todėl teigtina, jog tik pagal įstatymo nuostatas suorganizuotas konkursas gali būti pagrindas išduoti leidimą elektrinių statybai ir eksploatacijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Be to, tokio konkurso laimėtojo nustatymas analizuojamos redakcijos įstatymo 22 straipsnyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiejamas su atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra.
7.1.1.24. Iš Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiagos žinoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 „Dėl darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti sudarymo“ A. Skardžius buvo įtrauktas į šios darbo grupės sudėtį kaip UAB „Baltic Energy Group“ konsultantas (UAB „Baltic Energy Group“ įsteigta 2007 m. gruodžio 7 d., jos direktoriumi paskirtas Dainius Jurėnas, vėliau – Tadas Navickas, kurie kartu su A. Skardžiumi buvo 2009 metais įsteigtos Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos steigėjai).
7.1.1.25. EPK 2017 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje Nr. 101-I-36 „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“ nurodoma:
„A. Skardžius buvo išrinktas į 2012 - 2016 m. ir 2016 - 2020 m. kadencijų Seimo nario pareigas. A. Skardžius nebuvo išrinktas į 2008 - 2012 m. kadencijos Seimą. 2009 m. buvo įsteigta Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija (toliau – Asociacija). Pagal VĮ Registrų centras duomenis, Asociacijos steigėjai buvo UAB „LAE GROUP“, atstovaujama Liudo Stembros, UAB „NEW ENERGY GROUP“, atstovaujama Sauliaus Veličkos ir UAB „Šilutės vėjo projektai“, atstovaujama Tado Navicko. Nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2010 m. vasario 8 d. Asociacijos valdymo organas valdyba, į kurią įėjo 4 nariai: Artūras Skardžius (pirmininkas), Romualdas Patalavičius (narys), Dainius Jurėnas (narys), Tadas Navickas (narys). Asociacijos direktorius – R. Patalavičius. Nuo 2010 m. vasario 8 d. Asociacijos valdybą sudaro dešimt narių.
A. Skardžius, kaip kandidatas į Seimo narius, 2012 m. rugpjūčio 19 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie užimamas pareigas Asociacijoje. Vėliau pateiktose A. Skardžiaus deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie narystę Asociacijoje. 2012 m. lapkričio 12 d. A. Skardžius pateikė prašymą Asociacijos direktoriui atleisti jį iš Asociacijos valdybos pirmininko – prezidento pareigų nuo 2012 m. lapkričio 12 d. Seimo narys A. Skardžius žodžiu nurodė, kad nuo nurodytos datos Asociacijos veikloje nebedalyvauja. VĮ Registrų centras neturi duomenų apie tolesnius Asociacijos priimtus sprendimus. Pagal Asociacijos direktoriaus R. Patalavičiaus žodžiu pateiktą informaciją, Asociacija veiklos nevykdo, tačiau nėra išregistruota.
Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. kaip UAB „Baltic Energy Group“ konsultantas (Seimo valdybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas „Dėl Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-190 papildymas Nr. SV-S-266.) 2010 m. vasario 18 d. buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749. 2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo keistas šešiolika kartų, o keturios šio įstatymo pataisos (2013 m. sausio 17 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169, 2014 m. balandžio 24 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-847, 2014 m. rugsėjo 25 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 15 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1173, 2017 m. liepos 4 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-605; Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-613) buvo tiesiogiai susijusios su vėjo energetikos klausimais. Seimo narys A. Skardžius Seimo posėdyje dalyvavo tik priimant 2017 m. liepos 4 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo NR. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas įstatymą Nr. XIII-605.
Seimo narys A. Skardžius 2017 m. balandžio 18 d. teikė pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444. Šio įstatymo projekto nuostatos susijusios su vėjo energetika. Šis projektas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Energetikos ministerijos 2016 m. gegužės 30 d. Seimo nario A. Skardžiaus teigimu, jo pasiūlymai buvo teikiami siekiant ginti viešąjį interesą. Seimo posėdyje priimant minėtą projektą Seimo narys A. Skardžius balsavime nedalyvavo.
Seimo narys A. Skardžius dalyvavo priimant 2017 m. kovo 22 d. ir 2017 m. gegužės 3 d. Ekonomikos komiteto išvadas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444. 2017 m. birželio 28 d. priimant išvadą dėl projekto Nr. XIIP-4444(2) A. Skardžius nedalyvavo balsavime. Ekonomikos komiteto 2017 m. liepos 11 d. posėdyje buvo svarstoma pagrindinio komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIP-4444(3). Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo balsavime dėl šios išvados.
7.1.1.26. Iš Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiagos žinoma, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacija 2010 m. gegužės 31 d. (tuo metu asociacijos prezidentu buvo A. Skardžius, direktoriumi – R. Patalavičius), teikdama pataisas dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-1749, siūlė numatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje būtų išduodami ne konkurso būdu, pirmenybę teikiant asmenims, kurie yra parengę ir visuomenei pristatę poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas.
7.1.1.27. Atkreiptinas dėmesys, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 straipsnyje nustatytas reglamentavimas nuo šio įstatymo priėmimo (2011 m. gegužės 12 d.) iki paskutinio pakeitimo (2017 m. liepos 11 d.) buvo keistas tik vieną kartą – 2015 m. gegužės 7 d. (įstatymo pakeitimo projektą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2015 m. vasario 9 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-928 konstatavo, jog, atlikusi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2676 antikorupcinį vertinimą, antikorupcinio pobūdžio pastabų neturi.
7.1.1.28. Savo 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimuose Komisijai „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui“ A.Skardžius nurodė: „Pažymėtina, kad nuo tada, kai A. Skardžius pradėjo eiti Seimo nario pareigas (2012-11-16) iki 2017-04-18 neteikė jokių pataisų Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymui reglamentuojančių vėjo energetiką. Seimo narys A. Skardžius 2017-04-19 registravo pasiūlymus kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas Seime svarstomam AIE projektui Nr. XIIP-4444. Kadangi šį projektą buvo ketinama priimti tokį koks jis liko nuo praėjusios kadencijos neatsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas buvo nusprendęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, o Teisės departamentas pateiktoje išvadoje teigė: „<...> manytina, jog teikiama įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo <...> “. Be to, Seimo narys A. Skardžius negalėjo sutikti su įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtimi, kad vykdant bendrus projektus su kitomis valstybėmis, leidimas naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių statybai išduodamas be konkurso, o į tokius bendrus projektus gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Šių elektrinių prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai kaip skatinimo priemonę investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o VKEKK preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti dar 200 mln. Eur. Minėti pasiūlymai buvo parengti kartu su Ekonomikos komiteto paskirtomis patarėjomis.
Taigi, Seimo narys A. Skardžius, kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, 2017-04-19 registravo pasiūlymus (dvi pagrindines pataisas), ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:
a) Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;
b) Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami <...> asmenims <...> 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.
Pažymėtina, kad Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo svarstant pataisas ir pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-4444 ir nebalsavo dėl jų nei Ekonomikos komitete, nei Energetikos komisijoje, nei Seimo plenariniame posėdyje. Seimas pritarė Seimo nario A. Skardžius teiktiems pasiūlymams“.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuotina, kad:
7.1.1.29. Šiuo metu A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių Čiūtelių k., Saugų sen., Šilutės rajono savivaldybėje, nuomą iš UAB „Renovacijos partneriai“ pagal 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį gauna 23 863 eurus per metus (atskaičius mokesčius – 20 283 eurus).
Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų. Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010 – 2012 metais) UAB „Renovacijos partneriai“ mokėjo šioje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį 17 500 eurų (atskaičius mokesčius – 14 875 eurus). 2013 metų antrąjį ketvirtį žemės subnuomininkei UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numatyta sutartyje, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato VKEKK. Nuo 2013 metų antrojo ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų S. Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį 23 863 eurus (atskaičius mokesčius – 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, kaip ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis negu 17 500 eurų (atskaičius mokesčius – 14 875 eurus). Taigi žemės nuomos kaina kinta vadovaujantis pirmiau minėtos sutarties nuostatomis.
7.1.1.30. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „visos šios aplinkybės patvirtina, jog S. Skardžiuvienės sudaryta žemės nuomos sutartis nesuteikia pagrindo teigti, jog minėtos sutarties pagrindu pastarosios ir A. Skardžiaus gaunamos piniginės lėšos yra nepagrįstos bei gaunamos neteisėtu būtu. Priešingai, tyrimo metu nustatyta, jog galimybę gauti didesnės pajamas iš žemės nuomos sutarties sudarymo kitiems žemės sklypų savininkams buvo sudaryta. Vieni šia sąlyga pasinaudojo, nustatydami netgi palankesnes nei A. Skardžiuvienė sąlygas, kiti - ne. Privačios žemės nuomos mokesčio dydis yra nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, todėl skirtingų sąlygų numatytas sutartyse nėra pagrindas konstatuoti jų neteisėtumą ar net gi nusikalstamumą. Minėtu aspektu taip pat svarbu pabrėžti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog A. Skardžius, savo aktyviais veiksmais, būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui, joje esančiai kainai ir jos kaitai. Priešingai, iš žemės nuomos sutarties gaunamų pajamų dydžio kaita buvo nulemta išimtinai sutarties sąlygų ir šalių tarpusavio susitarimo, kuris nebuvo išskirtinis ir palankesnis nei kitų šiame regione sudarytų nuomos sutarčių turinys.“
7.1.1.31. A. Skardžius dalyvavo Ekonomikos komiteto 2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d. ir birželio 28 d. posėdžiuose svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jo lydimąjį teisės aktą – įstatymo projektą Nr. XIIP-4445, tačiau 2017 m. birželio 28 d. posėdyje, kuriame buvo priimta Ekonomikos komiteto išvada dėl šių įstatymų projektų, A. Skardžius nuo balsavimo nusišalino. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymams, kurie STT buvo įvertinti kaip ydingi.
A. Skardžius dalyvavo 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. Energetikos komisijai svarstant įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jo lydimąjį teisės aktą – įstatymo projektą Nr. XIIP-4445, tačiau 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje, kuriame buvo priimta Energetikos komisijos išvada dėl šių projektų, A. Skardžius nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad Energetikos komisija nepritarė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymams, kurie STT buvo įvertinti kaip ydingi.
Seimo plenariniuose posėdžiuose 2017 m. liepos 4 d. svarstant ir 2017 m. liepos 11 d. priimant įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jo lydimąjį teisės aktą – įstatymo projektą Nr. XIIP-4445 A. Skardžius dalyvavo, tačiau balsavime nedalyvavo.
7.1.1.32. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „visi anksčiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Skardžius, nors ir teikdamas tam tikrus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų, jokių nusikalstamų veikų neatliko. Priešingai, pastarojo savarankiškos iniciatyvos įstatymo leidyboje buvo nukreiptos į viešojo intereso gynimą, o kartu su kitais analizuojamo teisės akto rengėjais pateikti pasiūlymai ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos pagrindu negalėjo būti pripažinti pastarojo iniciatyva ir vienasmeniškais projektais. Juo labiau, šie teisės akto pakeitimų projektai nesukūrė konkrečių, neigiamų (BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste didelės žalos kriterijų atitinkančių) pasekmių - jie Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose buvo atmesti ir įstatymo galios neįgavo. Vien tai, jog A. Skardžius dalyvavo teisės aktų rengimo procese, teikė konkrečias pastabas, pasiūlymus bei nuomonę, nesuteikia pagrindo teigti, jog tokie jo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo statutui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, šiuose teisės aktuose įtvirtintiems principams, teisėms ir pareigoms, juo labiau pasižymi BK numatytų nusikalstamų veikų požymiais.“
7.1.1.33. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, teigti, kad Seimo narys A. Skardžius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai eidamas savo pareigas veikė su juo susijusios įmonės UAB „Baltic Energy group“ naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su UAB „Naujoji energija“ galimai siekdamas nuslėpti tikrąją savojo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlgyomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo.
7.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A.Skardžiui suformuluoto antro klausimo
7.1.2.1. 2011 m. rugpjūčio 17 d. Gardino srities vykdomajame komitete buvo įregistruota Baltarusijos įmonė „OOO „Inžiniringovanaja Kompanija Investenergostroj“ (toliau – Baltarusijos įmonė „Investenergostroj“), kurios veiklos sritis – elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių/saulės energetikos vystymas. Įmonė yra pradėjusi kelis saulės baterijų modulių ir vėjų jėgainių statybos projektus Baltarusijoje.
2014 m. gruodžio 16 d. energetikos sektoriuje veikianti UAB „Enga“, kurios direktoriaus pareigas nuo 2012 m. sausio 3 d. eina R. Patalavičius, įsigijo 80 procentų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų. Nuo 1998 metų R. Patalavičius yra artimai pažįstamas su S. Skardžiuviene ir A. Skardžiumi, bendrauja šeimomis. Todėl 2015 metais R. Patalavičius tiesiogiai kreipėsi į S. Skardžiuvienę, prašydamas paskolinti pinigų Baltarusijoje vykdomam projektui. S. Skardžiuvienė pinigų skolinti nesutiko, todėl R. Patalavičiui pasiūlius, 2015 m. lapkričio 10 d. S. Skardžiuvienė iš UAB „Enga“ įsigijo 20 procentų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų už nominalią vertę. 2015 m. lapkričio 25 d. S. Skardžiuvienė pasirašė paskolos sutartį su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, pagal kurią paskolino šiai įmonei 100 000 eurų.
Šiuo metu Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkais yra: Snieguolė Skardžiuvienė (valdo 20 procentų akcijų), Romualdas Patalavičius (valdo 40 procentų akcijų), Baltarusijos pilietis Bielyj Sergej Borisovič (valdo 20 procentų akcijų), Rusijos pilietis Nygmetzianov Rustem Alianovič (nuo 1998 m. turintis laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, valdo 20 procentų akcijų).
7.1.2.2. S. Skardžiuvienė 2018 m. balandžio 11 d. pateikė Komisijai rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta:
„Visų pirma, pažymiu, kad akcijų įsigijimą ir paskolos suteikimą UAB „Investenergostroj“ esu laiku deklaravusi tiek aš, tiek mano sutuoktinis Artūras Skardžius, kaip tai numato Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. Mano paskola įmonei UAB „Investenergostroj“ buvo suteikta bankiniu pavedimu. Mano sutuoktinis Artūras Skardžius jokia forma nedalyvauja įmonės veikloje, ar akcijų valdyme, niekada nėra lankęsis įmonėje, ar susitikęs su įmonės akcininkais Baltarusijos piliečiais.
Antra, įmonėje UAB „Investenergostroj“ aš esu smulkioji akcininke - man priklauso tik 20 % įmonės akcijų. 2015 m. lapkričio 10 d. iš Lietuvoje veikiančios UAB „Enga“ įsigijau 20 % Baltarusijos įmonės UAB „Investenergostroj“ akcijų už nominalią vertę. Svarbu pažymėti, kad akcijų turėjimas nėra verslas.
Trečia, 2015 m. lapkričio 25 d. ir tų pačių metų gruodžio 7 d. bankiniais pavedimais įmonei UAB „Investenergostroj“ suteikiau 100 tūkst. eurų paskolą. Kiti akcininkai taip pat suteikė paskolas proporcingai valdomų akcijų dydžiui. Už akcininkų lėšas buvo įrengta pirmoji saulės elektrinės dalis.
Ketvirta, noriu papildomai informuoti Komisiją, kad UAB „Investenergostroj“ akcininkų susirinkimas 2016 m. birželio 16 d. priėmė sprendimus: (1) imti paskolą iš Baltarusijos komercinio banko, kad būtų galima atsiskaityti su Lietuvoje veikiančia AB „Precizika“ už pateiktus saulės modulius; (2) įkeisti bankui jau pastatytos elektrinės pirmąją dalį, pastatytą akcininkų suteiktomis paskolomis; (3) suteikti įgaliojimus direktoriui pasirašyti kredito sutartį su banku.
Kartu pažymiu, kad UAB „Investenergostroj“ gaunant paskolą iš banko, man, kaip UAB „Investenergostroj“ akcininkei, nereikėjo suteikti asmeninio laidavimo ar įkeisti nuosavo turto. UAB „Investenergostroj“ yra ribotos atsakomybės įmonė ir atsako tik savo turtu. Kredito įstaiga „Belgazprombank“ paskolą suteikė komercinėmis sąlygomis ir itin aukštomis palūkanomis (11 %).
7.1.2.3. Pagal Komisijos išsiųstą kvietimą S. Skardžiuvienė į 2018 m. balandžio 18 d. Komisijos posėdį neatvyko, o posėdyje jai atstovavo advokatas Augustinas Vaičiūnas.
Posėdžio metu advokatas nurodė, kad jo atstovaujamoji S. Skardžiuvienė nuo 1998 metų yra puikiai pažįstama su R. Patalavičiumi, su kuriuo bendrauja šeimomis, jie vienas kitu pasitiki. 2015 metais R. Patalavičius tiesiogiai kreipėsi į S. Skardžiuvienę, prašydamas paskolinti pinigų Baltarusijoje vykdomam projektui. Į S. Skardžiuvienę buvo kreiptasi, nes buvo ieškoma finansavimo dėl atsiskaitymo su AB „Precizika“ už Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“ reikalingus saulės baterijų modulių elementus; priešingu atveju Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“ būtų pritaikytos sankcijos dėl sutarties neįvykdymo. S. Skardžiuvienė skolinti pinigų nesutiko, tada R. Patalavičius pasiūlė jai įsigyti iš jo vadovaujamos UAB „Enga“ dalį turimų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų. S. Skardžiuvienė visus duomenis apie Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“ sužinojo iš R. Patalavičiaus, tad jai nereikėjo su niekuo konsultuotis ir ji galėjo savarankiškai priimti sprendimus. Todėl 2015 m. lapkričio 10 d. S. Skardžiuvienė su UAB „Enga“ sudarė 20 procentų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Taip S. Skardžiuvienė iš UAB „Enga“ įsigijo sąlyginai mažą dalį Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų, nesudarančią jokių galimybių priimti šios įmonės valdymui reikšmingus sprendimus. Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos buvo įsigytos už nominalią 5 000 eurų vertę. Akcijos buvo įsigytos kaip investicija. Po šio sandorio 2015 m. lapkričio 25 d S. Skardžiuvienė, kaip fizinis asmuo, ir Baltarusijos įmonė „Investenergostroj“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią šiai įmonei buvo suteikta 100 000 eurų paskola. Pagal šią sutartį iš asmeninių S. Skardžiuvienės sąskaitų 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. banko pavedimais Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“ buvo pervesta po 50 000 eurų. Dalis šios paskolos – 30 000 eurų – jau yra grąžinta (2016 metais grąžinta 20 000 eurų, 2017 metais – 10 000 eurų). Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ veikloje, valdyme S. Skardžiuvienė nedalyvauja.
7.1.2.4. Liudytojas R. Patalavičius, UAB „Enga“ direktorius, 2018 m. gegužės 9 d. Komisijos posėdyje nurodė, kad jis buvo Baltarusijos projekto iniciatorius. R. Patalavičius lankydamasis Baltarusijoje, susipažino su žmonėmis, kurie turėjo bežlungantį projektą. 2014 metų gruodžio mėnesį UAB „Enga“ įsigijo 80 procentų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų, o 20 procentų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų liko baltarusiams. Taip UAB „Enga“ pradėjo vystyti Baltarusijos projektą. Vėliau paaiškėjo, kad savų finansinių pajėgumų projektui pabaigti neužtenka, todėl akcijų įsigyti buvo pasiūlyta R. Patalavičiaus sūnaus kolegai Rustem Nygmetzianov, o vėliau S. Skardžiuvienei. Projektas buvo komercinis - elektrinės statomos savomis lėšomis, įkeičiamos bankui ir taip gaunamas finansavimas tolesniam vystymui. R. Patalavičius atkreipė dėmesį, kad iš banko gautas kreditas nebuvo lengvatinis ar išskirtinis, nes jame numatytos 11 - 13 procentų palūkanos. Kadangi skolintis iš banko yra gerokai brangiau, iš pradžių visi akcininkai skolino Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“ pinigus su maždaug 6 procentais palūkanų. Baltarusijos įmonė „Investenergostroj“ daugiau akcininkų pritraukti nebandė, nes tam nebuvo poreikio, kadangi lėšos buvo reikalingos investiciniam projektui vykdyti. Liudininkas R. Patalavičius nurodė, kad Baltarusijos įmonė „Investenergostroj“ yra pelninga, pelną gauna visą laiką. Neseniai Baltarusijos įmonėje „Investenergostroj“ buvo priimtas sprendimas išmokėti akcininkams palūkanas už suteiktas paskolas. Pasak liudytojo, dividendai taip pat buvo mokami.
7.1.2.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 25/8-5-7710 nurodė, jog informacija, susijusi su A. Skardžiumi buvo pateikta šios tarnybos 2017 m. liepos 21 d. rašte Nr. 25/9-2-8-11355. Pastarajame rašte nurodoma, kad S. Skardžiuvienė 2015 m. lapkričio 30 d. iš savo asmeninės „Nordea Bank AB“ banko sąskaitos atliko 50 000 eurų mokėjimo pavedimą į Baltarusijos banke „Belgazprombank“ gavėjui OOO „Inžiniringovanaja Kompanija Investenergostroj“ priklausančią sąskaitą, nurodydama mokėjimo paskirtį – „Dogovor zaima Nr. 6/2015, 2015-11-25, Grodno“. Dar vienas 50 000 eurų mokėjimo pavedimas į tą pačią Baltarusijos banke esančią sąskaitą nurodant tą pačią mokėjimo paskirtį atliktas 2015 m. gruodžio 7 d. 2015 metais A. Skardžius ir S. Skardžiuvienė deklaravo suteiktą 100 000 eurų paskolą Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“. Išnagrinėjus A. Skardžiaus ir S. Skardžiuvienės pajamų ir gyventojo (šeimos) turto deklaracijas nustatyta, jog A. Skardžiaus ir S. Skardžiuvienės šeima turėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“.
7.1.2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-270 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuris tą pačią dieną buvo oficialiai paskelbtas jos interneto svetainėje. Šio sprendimo 4 punkte nuspręsta nustatyti pagal galutinius rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius. Jų sąrašas pateiktas sprendimo 4 priede „Asmenys, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą“, kuriame nustatyta, kad A. Skardžius išrinktas Seimo nariu. Išrinktas Seimo narys A. Skardžius Seimo 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekė gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekė visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Prisiekęs jis įgijo visas Tautos atstovo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad A. Skardžius taip pat buvo išrinktas 2000 – 2004 m., 2004 – 2008 m. ir 2012 – 2016 m. kadencijų Seimo nariu.
7.1.2.7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. rašte Nr. V-2018-3935 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2016 - 2020 metų kadencijos Seime Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupė įkurta nebuvo. Paskutinį kartą Seime Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupė sudaryta 2012 - 2016 metų kadencijos Seime. Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupė buvo įkurta 2012 m. lapkričio 27 d. ir veikė iki kadencijos pabaigos. Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupei vadovavo Artūras Skardžius.
7.1.2.8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 4 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“Nr. (21)-19-268 nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal kompetenciją duomenų apie piliečio A. Skardžiaus vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2007-10-04 iki 2017-10-04 neturi. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 21-19-82 nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje (VSATIS) duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečio A. Skardžiaus vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2017-10-04 iki 2018-04-12 nėra.
7.1.2.9. Savo 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime Komisijai „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui“ A.Skardžius nurodė, kad „Pirma, atkreiptinas dėmesys į Antikorupcijos komisijos išvadą: „8.7.2.2. Įmonės akcininkai Bielyj Sergej Borisovič ir Nygmetzianov Rustem Alianovič bei įmonės direktorius Dmitrijus Autko su Seimo nariu Artūru Skardžiumi nėra pažįstami ir niekada nebuvo susitikę. Seimo narys Artūras Skardžius niekada nesilankė Baltarusijos įmonėje „Investenergostroj“.
Antra, Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms veikdamas Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“, ar Baltarusijos valstybės naudai.
Trečia, Artūras Skardžius Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininko pareigas ėjo 2012-2016 metų kadencijoje“.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuotina, kad:
7.1.2.10. Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“ valdo jos akcininkai: Seimo nario Artūro Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė (20 procentų akcijų), Romualdas Patalavičius (40 procentų akcijų), Baltarusijos pilietis Sergej Borisovič Bielyj (20 procentų akcijų), Rusijos pilietis Rustem Alianovič Nygmetzianov (20 procentų akcijų). Įmonės direktorius – Baltarusijos pilietis Dmitrijus Autko.
7.1.2.11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, jog Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos yra A. Skardžiaus šeimos turtas. Taip pat pažymėtina, kad remiantis A. Skardžiaus 2016 metų metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenimis, darytina išvada, jog paskola Baltarusijos įmonei „Investenergostroj“ buvo suteikta iš šeimos lėšų.
7.1.2.12. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog A. Skardžius, vykdydamas jam dėl einamų pareigų tenkančias funkcijas, veikė Baltarusijos įmonės interesais, siekė turtinės ar kitokios naudos tiek sau, tiek savo šeimos nariams. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, jog pastarojo ryšiai su užsienio valstybės įmone bei jų akcininkais atitinka baudžiamosios teisės reguliavimo dalyką. Iš ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos matyti, jog A. Skardžiaus veiksmai galimai neatitiko pastarojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau nesukėlė to pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamoji teisė. A. Skardžius, turėdamas tiesioginių sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, taip pat Lietuvos Respublikos Seime eidamas Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininko pareigas, bei palaikydamas artimus santykius su vienu iš Baltarusijos Respublikos įmonės akcininkų, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti abejonių dėl vykdomos parlamentinės veiklos ir pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, skelbiančio, jog asmenys, pretenduojantys dirbti, dirbantys ir dirbę valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis turi vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nuostatas. Tačiau Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintų įpareigojimų pažeidimas nesuteikia pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Priešingai, galimai įvykęs A. Skardžiaus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas yra pagrindas spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nariui keliamų etikos reikalavimų pažeidimo, kuris gali būti išspręstas ne baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės priemonėmis.
7.1.2.13. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta anksčiau, teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkų bei kreditorių, neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“, nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter alia, jo, kaip Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininko veiklai, nėra pagrindo.
7.1.3. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A.Skardžiui suformuluoto trečiojo klausimo
7.1.3.1. Seimo narių teikime trečiasis klausimas grindžiamas tuo, kad „A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. 2012 m. spalio 10 d. UAB „Paįstrio vėjas“, kurio savininkas yra Seimo nario A. Skardžiaus sūnus Mantas Skardžius, o direktorė - jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė, buvo išduotas leidimas plėtoti 30 kW saulės elektrinę LP-2128. Įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajamas iš saulės energetikos verslo. Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai 2012 - 2016 kadencijoje patvirtina jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą saulės šviesos elektros energijos gamybos reguliavimu. Seimo narys A. Skardžius teikė ir aktyviai dalyvavo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektų Nr. XIIP-204, XIIP- 205, XIIP-483(2) nagrinėjime, kuriuo buvo siekiama sudaryti išimtines ir nekonkurencines sąlygas asmenims (gamintojams) ketinantiems plėtoti ne didesnės kaip 10 kW galios saulės šviesos elektros elektrines, taip pat asmenims (gamintojams), kuriems leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektros energijos gamybos pajėgumus (elektrines) buvo išduoti iki 2013 m. sausio 1 d., tokiu būdu sudarant atskiroms interesų grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Šie teisės aktų pakeitimai buvo neigiamai įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcijos vertinimo išvadoje. Todėl visuomenei galėjo kilti abejonių apie jo asmeninius (šeiminius) interesus saulės energetikoje, o Seimo nariui A. Skardžiui šių interesų nedeklaravus veikiant Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklose, Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje“.
7.1.3.2. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad UAB „Paįstrio vėjas“ buvo įsteigta 2010 m. vasario 3 d. 2012 m. balandžio 30 d. šios įmonės akcininku tapo M. Skardžius, o direktore – S. Skardžiuvienė. 2017 m. spalio 5 d. S. Skardžiuvienė nustojo eiti UAB „Paįstrio vėjas“ direktorės pareigas.
7.1.3.3. Komisija, vertindama A. Skardžiaus veiksmus, analizavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktas A. Skardžiaus 2016 – 2017 metų privačių interesų deklaracijas. Atkreiptinas dėmesys, kad jose yra pateikta informacija apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės ryšį su UAB „Paįstrio vėjas“.
7.1.3.4. 2018 m. balandžio 18 d. Komisijos posėdyje EPK pirmininkė R. Tamašunienė atsakė į Komisijos narių užduotus klausimus ir supažindino Komisijos narius su atliktais dviem tyrimais dėl A. Skardžiaus privačių interesų deklaravimo bei galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto bei po šių tyrimų EPK paruoštų išvadų turiniu.
R. Tamašūnienės teigimu, pirmojo tyrimo metu EPK buvo pavesta nustatyti, ar A. Skardžiui nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas dėl nuomojamų žemės subnuomininkų UAB „Naujoji energija“ veiklos, vėjo jėgainių parko eksploatacijos, ir nustatyti, ar A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konflikto. A. Skardžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie sutuoktinės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytą žemės nuomos sutartį. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius. EPK, atsižvelgdama į gautus duomenis, nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams, konstatavo, kad A. Skardžius galėjo tai deklaruoti.
R.Tamašūnienė pastebėjo, kad A. Skardžiui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos vėjo jėgainių parko eksploatacijos. Todėl EPK savo 2017 m. rugpjūčio 30 d. išvadoje rekomendavo A. Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymų Seime ir neteikti pataisų bei pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką.
Antrojo tyrimo metu EPK tyrė, ar A. Skardžius deklaravo savo ir sutuoktinės sandorius dėl įsigytų Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijų bei šiai įmonei suteiktų paskolų. EPK nustatė, kad buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas privačių interesų deklaravimo terminas (šios deklaracijos buvo pateiktos tyrimo metu), nes A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės sudaryti sandoriai, kurių vertė viršija 3 000 eurų, buvo deklaruoti gerokai pavėluotai. 2017 m. gruodžio 6 d. EPK išvadoje taip pat buvo atkreiptas A. Skardžiaus dėmesys į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas ir paraginta jų laikytis.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad ne tik A. Skardžius, bet ir daugelis kitų Seimo narių buvo padarę klaidų - nebuvo pakeisti kodai iš kandidato į Seimo narius ir dėl to išvis nebuvo matomos deklaracijos, todėl EPK parašė rekomendacijas visiems Seimo nariams ir prašė šias klaidas ištaisyti, tačiau taisymo procesas buvo ganėtinai ilgas.
Nors EPK jau buvo nustačiusi tam tikrus viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų, tačiau Antikorupcijos komisija savo išvadoje neišsiaiškino, ar Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai darė įtaką A. Skardžiui teikiant projektus ar balsuojant, ar jie darė įtaką, kad jis taptų Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupės pirmininku. Kadangi Antikorupcijos komisija tik konstatavo, kad tai įtakos turėti galėjo, todėl EPK bendru sutarimu nusprendė pakartotinio tyrimo nebeatlikti.
7.1.3.5. 2017 m. liepos 5 d. EPK išvadoje Nr. 101-I-34 „Dėl Seimo narių privačių interesų deklaravimo“ pripažinta, kad keli Seimo nariai, tarp jų ir A. Skardžius, pradėję eiti 2016 - 2020 m. kadencijos Seimo narių pareigas, nurodė klaidingą pareigybės kodą ir pavėluotai pateikė privačių interesų deklaracijas, todėl pažeidė Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisykles.
7.1.3.6. 2017 m. rugpjūčio 30 d. EPK išvadoje Nr. 101-I-36 „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo“ konstatuota, kad „A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.
2016 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti 2016-2020 m. kadencijos Seimo nario pareigas, A. Skardžius 2017 m. balandžio 22 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė duomenis apie minėtą žemės nuomos sutartį. Seimo nario A. Skardžiaus pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su žemės subnuomininku UAB „Naujoji energija“.
Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius, bei atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams, šioje EPK išvadoje nuspręsta, kad A. Skardžius galėjo deklaruoti ryšį su juridiniu asmeniu – jo šeimai priklausančios žemės sklypo subnuomininku UAB „Naujoji energija“, todėl šioje EPK išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad „Seimo nariui Artūrui Skardžiui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos“ bei nuspręsta „Rekomenduoti Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką“.
7.1.3.7. 2017 m. gruodžio 6 d. EPK išvadoje Nr. 101-I-52 „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių interesų deklaracijos“ buvo konstatuota, jog „Seimo narys Artūras Skardžius, nesilaikydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatytų terminų, papildė savo privačių interesų deklaraciją sutuoktinės Snieguolės Skardžiuvienės sudarytais sandoriais dėl UAB „Investenergostroj“ akcijų įsigijimo bei paskolos šiai įmonei suteikimo“ bei nuspręsta, kad „Seimo narys Artūras Skardžius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nustatytus privačių interesų deklaravimo terminus, dėl ko Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės sudaryti sandoriai, kurių vertė viršija 3000 eurų, buvo deklaruoti gerokai pavėluotai“.
7.1.3.8. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narių teikime trečiasis klausimas yra grindžiamas 2012 – 2016 metų kadencijos Seime svarstytais Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektais Nr. XIIP-204, XIIP- 205, XIIP-483(2). Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Komisija ankstesnės kadencijos Seimo svarstytų įstatymo projektų netyrė.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta pirmiau, konstatuotina, kad:
7.1.3.9. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo, nes Komisijos įsitikinimu, Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai etikos pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nes kitoks traktavimas pažeistų proporcingumo principą.
7.1.4. A. Skardžiaus paaiškinimai
Atliekant tyrimą buvo gauti šie suinteresuoto asmens – Seimo nario A. Skardžiaus rašytiniai paaiškinimai: 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimai Nr. SN-V-52 „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui“, 2018 m. balandžio 10 d. rašytiniai paaiškinimai Nr. SN-V-53 „Dėl antikorupcijos komisijos išvadoje Nr. XIII-836 pateiktų tikrovės neatitinkančių teiginių“, 2018 m. balandžio 23 d. rašytiniai paaiškinimai Nr. SN-V-53 „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 svarstymo eigos“.
A. Skardžiaus paaiškinimai (tekstas netaisytas)
7.1.4.1. 2018 m. kovo 27 d. paaiškinimai Nr. SN-V-52 „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui“:
„LR Seimo narys Vitalijus Gailius parengė 2018-01-24 Teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13 (toliau – „Teikimas“).
V. Gailius savo parengtame Teikime dėstydamas žinomai nepagrįstus samprotavimus, kad LR Seimo narys Artūras Skardžius tariamai pažeidė Konstituciją ir neva tai sulaužė Seimo nario priesaiką, juos grindžia tikrovės neatitinkančiais teiginiais, teisinio reguliavimo neatitinkančiomis interpretacijomis bei akivaizdžiai manipuliuoja faktais. Žemiau yra pasisakyta dėl kiekvieno V. Gailiaus parengto Teikimo punkto (jo dalies) nepagrįstumo.
1) Dėl Teikimo 1. punkto ir jo papunkčiuose išdėstytų teiginių nepagrįstumo
· Teikimo 1. punkte ir jo 1.1. papunktyje yra teigiama: „1. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“ kai vykdydamas savo pareigas 2009-2017 metų laikotarpiu veikė su juo susijusios įmonės UAB „Baltic energy group“ naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su UAB „Naujoji energija“ galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeiminių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016-2020 metų kadencijos darbą Seime) tokiu būdu, inter alia, šiurkščiai diskredituodamas ir kompromituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją: 1.1. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo ir neužtikrino kad būtų deklaruota tikroji jo asmeninė (šeiminė) pajamų kilmė iš vėjo energetikos projektų įgyvendinimo ir jų veiklos sąlygų, (ii) klaidino visuomenę deklaruodamas galimai apsimestinį sandorį su UAB „Renovacijos partneriai, o ne su tikrąja sandorio šalimi UAB „Naujoji energija, (iii) pateikė savo kandidatūrą ir dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veikloje. įskaitant ir 2016-2020 metų naujosios kadencijos darbą Seime, veikdamas akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., reikalaujanti vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams ir daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių.“.
Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.
Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.
Trečia, LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – „Etikos ir procedūrų komisija“) 2017-08-30 pateikė išvadą „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“ Nr. 101-I-36 (toliau – ir „Išvada“), kuria nusprendė, kad „Seimo narys Artūras Skardžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nurodė duomenis apie jo sutuoktinės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytą žemės nuomos sutartį.“. Taip pat Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje pateikė išaiškinimą, jog „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta prievolė privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie kitos sandorio šalies sudarytus subnuomos sandorius.“. Be to, Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje konstatavo, kad „A. Skardžius, 2012 m. lapkričio 16 d. pradėjęs eiti Seimo nario pareigas, 2013 m. vasario 20 d. deklaravo savo privačius interesus, pateikdamas privačių interesų deklaraciją per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Seimo narys A. Skardžius privačių interesų deklaracijoje (priedas ID001S „Sandoriai“) nurodė duomenis apie jo sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Duomenis apie šią sutartį A. Skardžius taip pat nurodė 2014 m. vasario 27 d., 2016 m. spalio 3 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 22 d. ir 2017 m. liepos 11 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.“.
Ketvirta, jokia Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti teisminė institucija nėra konstatavusi Teikime minimo sandorio apsimestinumo, kaip to imperatyviai reikalauja LR civilinio kodekso normos.
· Teikimo 1.1. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip žemės sklypo Čiūtelių k., Saugų šen., Šilutės rajono savivaldybėje įgyto pagal 2006 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6021 (toliau - Žemės sklypas) bendrasavininkis, jo paties rašytiniu pritarimu gauna finansinę naudą iš sutuoktinės S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutarties (toliau - Nuomos sutartis). Nuomos sutartis sudaryta su įmone UAB „Renovacijos partneriai“, tačiau susieta su UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių parko pripažinimu tinkamu naudoti. Kad sandoris tarp A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ yra galimai apsimestinis, sudarytas siekiant nuslėpti tikrąją Nuomos sutarties šalį - UAB „Naujoji energija“, o jo dalyką sudaro pajamos iš vėjo energetikos (ne žemės sklypo nuoma), patvirtina Nuomos sutarties faktinės vykdymo aplinkybės. Pirma, Nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ kainodara buvo susieta su pagamintos elektros energijos vienos kWh vidutine pardavimo kaina, nors Žemės sklype UAB „Renovacijos partneriai“ neįgyvendino jokio elektros gamybos projekto. Antra, iki UAB „Naujoji energija“ vėjo jėgainių statybos pradžios UAB „Renovacijos partneriai“ nemokėjo 17 500 EUR nuomos mokesčio, o S. Skardžiuvienė nesinaudojo savo teisėmis reikalauti žemės nuomos mokesčio iš UAB „Renovacijos partneriai“. Trečia, 2013 m. II ketvirtį UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines (naudojamas tik 24 arų plotas), nuomos mokestis buvo perskaičiuotas ir padidintas iki 23 863 EUR per metus pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą fiksuotą tarifą. Įvertinta, jog A. Skardžius eidamas Seimo nario pareigas galėjo ir gali tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai daryti įtaką gaunamos finansinės naudos dydį pagal Nuomos sutartį ir / ar atlikti kitus veiksmus palankius UAB „Naujoji energija“ ir (ar) kitai susijusiai įmonei, kuri aktyviai veikia energetikos sektoriuje Lietuvoje (žr. 1.2 p.), (a) įgyvendinant Seimo Ekonomikos komiteto nario teises pagal Seimo statuto 49. 51 ir 60 str., (b) Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo teises pagal Seimo statuto 74 str. 4 d., (c) vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parlamentinę kontrolę, kuri tvirtina elektros supirkimo tarifą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, bei (d) gaunant įslaptintą informaciją energetikos sektoriuje. Papildomai įvertinta, jog Nuomos sandorio kainodara ir kaina neatitinka rinkos praktikos ir sąlygų, kadangi Seimo Antikorupcijos komisijos nustatyta, jog vidutinė analogiškų žemės sklypų nuomos (subnuomos) kaina Čiūtelių , Lankupių bei Grublių kaimų teritorijose yra fiksuota ir sudaro 725 EUR per metus. Seimo nariui A. Skardžiui turėjo būti žinoma, jog nors teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo, tačiau (i) privačios žemės nuomos mokesčio dydžio neatitikimas rinkos sąlygoms ir žemės sklypo nuomos mokesčio susiejimas su elektros tarifu yra aplinkybės, kurios visuomenėje neabejotinai keltų ir kelia abejones dėl sandorio šalių galimo nesąžiningumo atsižvelgiant į Seimo nario A. Skardžiaus užimamas pareigas ir jo veiklą Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete; (ii) privatūs sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant suinteresuoto asmens (kreditoriaus, juridinio asmens, jo steigėjo arba dalyvio) reikalavimu, kuris sąmoningai gali būti nereiškiamas dėl akivaizdžios nesąžiningos suinteresuotų asmenų elgsenos ar susitarimo. Todėl Seimo nario A. Skardžiaus nesąžiningumas ir elgsena neigiant interesų konflikto egzistavimą, nenusišalinant nuo Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklų net ir visuomenei paaiškėjus apie jo interesų konfliktą bei asmeninių (šeimos) pajamų kilmę iš UAB „Naujoji energija, galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir veiklą valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.
Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – ir „Antikorupcijos komisija“) 2017-11-09 pateikė išvadą po atlikto parlamentinio tyrimo (toliau – ir „Išvada“). Antikorupcijos komisija savo Išvadoje konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio („Žemės nuomos mokestis“) 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Snieguolės Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010-05-06 sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta.“ (Išvadų 8.2.2.2. punktas).
Antra, Antikorupcijos komisija savo išvadose taip pat konstatavo, jog „Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.“ (Išvadų 8.3.2.2. punktas).
Trečia, Antikorupcijos komisijos tyrimo metu buvo nustatyta: (i) 2010-05-06 Snieguolė Skardžiuvienė sudarė žemės sklypo (bendras plotas 28,686 ha) Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Sutarties terminas – 94 metai. Sutartimi nuomininkui – bendrovei „Renovacijos partneriai“ suteikta minėto žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius; (ii) UAB „Renovacijos partneriai“ Snieguolei Skardžiuvienei mokama žemės nuomos kaina nėra didžiausia. Kaip pavyzdį galima pateikti UAB „Renovacijos partneriai“ mokamą žemės nuomos mokestį gretimo žemės sklypo savininkui K. B. kuris už panašaus dydžio sklypą yra kelis kartus didesnis; (iii) 2012 metais kandidatuojant į Seimą bei vėlesnėse Privačių interesų deklaracijose Artūras Skardžius deklaravo savo sutuoktinės gaunamas pajamas iš UAB „Renovacijos partneriai“ už žemės nuomą Šilutės rajone.
· Teikimo 1.2. papunktyje yra teigiama: „1.2. Seimo narys A. Skardžius galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, kai (i) nedeklaravo akivaizdaus interesų konflikto su UAB „Baltic energy group“, (ii) 2016 metų birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje Nr. 359 aktyviais veiksmais stabdė UAB „Baltic energy group“ nenaudingą Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 nagrinėjimą skubos tvarka bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas), (iii) veikė akivaizdžiame interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d., rengiant Ekonomikos komiteto išvadas bei aktyviai dalyvaujant šio įstatymo projekto nagrinėjime Seimo Ekonomikos komitete (2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d., birželio 28 d.) ir Energetikos komisijoje (2017 m. balandžio 26 d.). Nustatyta, jog Seimo narys A. Skardžius, kaip UAB „Baltic energy group“ konsultantas, atstovavo šios įmonės interesus dėl teisinio reguliavimo reglamentuojančio leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įtrauktas į Seimo darbo grupę „Dėl darbo grupės atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti sudarymo“ Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-910.“.
Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.
Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.
Trečia, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.
· Teikimo 1.2.1. papunktyje yra teigiama: „UAB „Baltic energy group“ direktorius Tadas Navickas kartu su A. Skardžiumi yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos steigėjai;“.
Pirma, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.
Antra, Artūras Skardžius nuo 2009-08-03 iki 2012-11-12 buvo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.
Trečia, Antikorupcijos komisija savo išvadose nenustatė jokio UAB „Baltic Energy Group“ ryšio ar įtakos LR Seimo nariui A. Skardžiui. Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius nuo 2012-11-12, kai pasitraukė iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos (kadangi 2012-11-16 pradėjo eiti Seimo nario pareigas) su UAB „Baltic Energy Group“ palaikė kokius nors santykius, ar asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms galimai atstovaudamas UAB „Baltic Energy Group“ interesams.
· Teikimo 1.2.2. ir 1.2.3. papunkčiuose yra teigiama: „1.2.2. Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė S. Skardžiuvienė, esant A. Skardžiaus pritarimui, galimai apsimestiniu sandoriu su UAB „Renovacijos partneriai“ nuslėpė faktiškai gaunamą rinkos sąlygų neatitinkančią finansinę naudą iš vėjo jėgainės projektų įgyvendinimo iš UAB „Naujoji energija“, kurios direktorius yra Tadas Navickas (žr. 1.1 p.), ir kuri yra tos pačios įmonių grupės dalis kartu su UAB „Baltic energy group“; 1.2.3. 2010 m. gegužės 31 d. A. Skardžiui būnant Seimo sudarytos Darbo grupės rengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir tuo pat metu einant Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių asociacija pateikė UAB „Baltic energy group“ naudingas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr.XIP-1749 pataisas siūlant nustatyti, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje būtų išduodami ne konkurso būdu, pirmenybę teikiant asmenims, kurie yra parengę ir visuomenei pristatę poveikio aplinkai ataskaitas.“.
Pažymėtina, kad Teikimo rengėjas V. Gailius sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į būsimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Antikorupcijos komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas – 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Teikimo rengėjui V. Gailiui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Teikimą parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui.
· Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 pateikimo Seimui metu galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas UAB „Baltic energy group“ sudarė pagrindą gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai. Įvertinta, jog 2016 m. birželio 6 d. UAB „Baltic energy group“, savarankiškai atlikusi poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir tokiu būdu įgyvendinusi 22 str. 6 dalies reikalavimą“, pagal tuo metu galiojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 str. 3 dalį Energetikos ministerijai buvo pateikusi prašymą inicijuoti konkursą siekiant gauti leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai, o 2016 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje Nr. 359 Seimo narys A. Skardžius aktyviais veiksmais stabdė Vyriausybės pateikto ir UAB „Baltic energy group“ nenaudingo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIPI-4444 nagrinėjimą skubos tvarka, bei iniciavo šio įstatymo projekto pagrindinio Seimo komiteto pakeitimą iš Aplinkos į Ekonomikos (A. Skardžius ėjo Ekonomikos komiteto pavaduotojo pareigas). Konstatuota, jog Vyriausybės teikiamu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeikimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4444 buvo siūloma, kad valstybė savarankiškai atliktų tyrimus ir parengiamuosius darbus Baltijos jūroje, kurie įvertintų vėjo energetikos plėtros galimybes, ir po galimybių įvertinimo inicijuotų konkursų paskelbimą investuotojams atrinkti.“.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsakydamas į pateiktą prašymą pateikti nuomonę dėl to „ar Atsinaujinančių ištekliu energetikos įstatymo (Nr. XI- 1375) 22 straipsnio galiojęs reglamentavimas iki 2017-10-31 sudarė galimybę asmenims atlikus tik PAV procedūrą be konkurso gauti teisę į Baltijos jūros teritorijos panaudojimą vėjo energetikai.“, savo 2017-09-25 atsakyme konstatavo: „Atsinaujinančių išteklių energetikos Įstatymo (Nr. XI-1375) 22 straipsnio nuostatos (22 straipsnio redakcija galiojanti iki 2017-10-31) nesudaro galimybės vien atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (PAV), be konkurso gauti teisę Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijas naudoti elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių. <...> Taigi teigtina, jog tik pagal Įstatymo nuostatas suorganizuotas konkursas gali būti pagrindu išduoti leidimą elektrinių statybai ir eksploatacijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Be to pažymėtina, kad tokio konkurso laimėtojo nustatymas, analizuojamos redakcijos įstatymo 22 straipsnyje, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesiejamas su atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra.“.
· Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 4-01-5680 pateiktoje antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444, Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4445 ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4444 siūlomą vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje modelį, kaip užtikrinantį didesnę konkurenciją ir antikorupciniu požiūriu skaidresnį, lyginant su tuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintu, tačiau dar nepradėtu įgyvendinti vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtros modeliu, kuris buvo naudingos UAB „Baltic energy group“.“
Pažymėtina, kad A. Skardžius su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių - nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu. Aptariamą Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo (V. Gailius) akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu A. Skardžius buvo 2009 – 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Teikimą parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su jo asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti šį Teikimą.
Pabrėžtina, jog A. Skardžius jokia forma niekada neišreiškė palaikymo „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams.
· Teikimo 1.2.3. papunktyje toliau yra teigiama: „Atsižvelgiant į išdėstytą, Seimo narys S. Skardžius 2009-2011 metų laikotarpiu naudodamasis Darbo grupės, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, nario teisėmis, Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos autoritetu, o vėliau, 2013-2017 metų laikotarpiu, ir Seimo nario įgaliojimais bei įtaka Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariams veikė su juo susijusios interesų grupės naudai galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje;“.
Pažymėtina, kad nuo tada, kai A. Skardžius pradėjo eiti Seimo nario pareigas (2012-11-16) iki 2017-04-18 neteikė jokių pataisų Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymui reglamentuojančių vėjo energetiką. Seimo narys A. Skardžius 2017-04-19 registravo pasiūlymus kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas Seime svarstomam AIE projektui Nr. XIIP-4444. Kadangi šį projektą buvo ketinama priimti tokį koks jis liko nuo praėjusios kadencijos neatsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas buvo nusprendęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, o Teisės departamentas pateiktoje išvadoje teigė: „<...> manytina, jog teikiama įstatymo dėstymo forma neatitinka teisės technikos taisyklių ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės akto aiškumo principo <...> “. Be to, Seimo narys A. Skardžius negalėjo sutikti su įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtimi, kad vykdant bendrus projektus su kitomis valstybėmis, leidimas naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių statybai išduodamas be konkurso, o į tokius bendrus projektus gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Šių elektrinių prijungimo sausumoje ir balansavimo kaštus turėtų apmokėti visi elektros vartotojai kaip skatinimo priemonę investuotojams. Perdavimo tinklų operatorius LITGRID tokias „skatimo priemones“ įvertino 165 mln. eurų, o VKEKK preliminariai įvertino balansavimo kaštus, kurie per elektrinių parko eksploatacijos laiką gali siekti dar 200 mln. Eur. Minėti pasiūlymai buvo parengti kartu su Ekonomikos komiteto paskirtomis patarėjomis.
Taigi, Seimo narys A. Skardžius, kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, 2017-04-19 registravo pasiūlymus (dvi pagrindines pataisas), ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:
a) Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;
b) Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami <...> asmenims <...> 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.
Pažymėtina, kad Seimo narys A. Skardžius nedalyvavo svarstant pataisas ir pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-4444 ir nebalsavo dėl jų nei Ekonomikos komitete, nei Energetikos komisijoje, nei Seimo plenariniame posėdyje. Seimas pritarė Seimo nario A. Skardžius teiktiems pasiūlymams.
· Teikimo 1.2.4. papunktyje yra teigiama: „1.2.4. 2011 m. gegužės 12 d. Seimas priėmė Darbo grupės, kurioje dalyvavo A. Skardžius, parengtą LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurio 22 straipsnyje, reglamentuojančiame vėjo jėgainių statybą jūroje, įtvirtintos dvi galimai korupcinės, tam tikroms interesų grupėms naudingos nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis nustato prievolę Vyriausybei per tris mėnesius parengti konkursą vėjo jėgainių parkui jūroje statyti, jei dėl to kreipiasi koks nors reikiamus reikalavimus atitinkantis asmuo, o 6 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į gamintojo pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui.“
Pirma, Seimo valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 buvo sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei vadovavo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. A. Skardžius darbo grupėje dalyvavo nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. vasario 18 d., kai darbo grupė baigė darbą ir buvo įregistruotas darbo grupės parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIP-1749.
Antra, tuo tarpu LR Seimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Nr. XI-1375 priėmė tik 2011 m. gegužės 12 d., t.y. tik po pusantrų metų, taip pat priimtas įstatymas Nr. XI-1375 ženkliai skyrėsi nuo Darbo grupės parengto projekto Nr. XIP-1749.
Trečia, Artūras Skardžius nuo 2008-11-16 iki 2012-11-16 nebuvo LR Seimo nariu.
2) Dėl Teikimo 2. punkto nepagrįstumo
· Teikimo 2 punkte yra teigiama: „2. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai", kai teikė savo kandidatūrą ir veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (Šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje ir galima priklausomybe nuo Baltarusijos įmonės „Investenegostroj” akcininkų bei kreditorių, (ii) neatskleidė reikšmingų aplinkybių dėl savo sąsajų su Baltarusijos įmone „Investenergostroj“, jos akcininkais ir kredito teikėju Baltarusijos banku „Belgazprombank“, nors tai galėjo ir gali turėti įtakos Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai energetikos sektoriuje, inter cilia, jo, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko veiklai, (iii) veikė interesų konflikte kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario sutuoktinė S. Skardžiuvienė valdo 20% Baltarusijos įmonės “Investenegostroj” akcijų, Romualdas Patalavičius - 40%, Baltarusijos pilietis Bielyj Sergej Borisovič - 20%, Rusijos pilietis Nygmetzianov Rustem Alianovič - 20%. Įvertinta, jog Seimo narį A. Skardžių ir R. Patalavičių sieja glaudūs ryšiai, kadangi A. Skardžius kartu su R. Patalavičiumi dirbo Seimo Audito komitete, užėmė vadovaujančias pareigas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijoje, priklausė vienai politinei partijai „Naujoji sąjunga“, o S. Skardžiuvienės sudaryta Nuomos sutartis (žr. 1.1. p.) yra su įmone AB „Renovacijos partneriai“, kurios vienas iš akcininkų yra UAB „Enga“, valdoma R. Patalavičiaus. Konstatuota, jog (a) Lietuvos bankai atsisakė finansuoti Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ saulės baterijų modulių ir vėjo jėgainių statybos projektus Baltarusijoje dėl projekto rizikingumo; (b) Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ pagrindinio kreditoriaus „Belgazprom“ (sutikusio finansuoti rizikingą projektą) akcininkas - RAO Gazprom - turi tiesioginių interesų Lietuvos energetikos sektoriuje ir, visuotinai žinoma, Lietuvos Respublikoje naudojosi savo įtaka pažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus prieš Lietuvos gyventojų interesus (pvz. 2014 m. birželio 10 d. Konkurencijos taryba skyrė baudą RAO Gazprom už sudarytas kliūtis Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų; tarp RAO Gazprom ir Lietuvos Respublikos egzistavo ginčai dėl dujų sektoriaus pertvarkos įgyvendinimo); (c) A. Skardžius yra tiesiogiai suinteresuotas Baltarusijos įmonės „Investenegostroj“ veiklos sėkme tiek dėl galimų dividendų, tiek dėl S. Skardžiuvienės suteiktos 100 tūkst. EUR paskolos atgavimo iš šios įmonės; (d) A. Skardžius, kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas galėjo naudotis savo įtaka ir, inter alia, gauti įslaptintą informaciją susijusią su Lietuvos Respublikos pozicija Baltarusijos atžvilgiu strateginiais energetikos klausimais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, pagrindinis Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkas R. Patalavičius aktyviai užsiima atsinaujinančių išteklių energetikos verslu ir tiek R, Patalavičius, tiek pagrindinio Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ kreditorius „Belgazprombank gali turėti tiesioginę įtaką Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ veiklai, visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario A. Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai ir kreditoriai valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyrius) Seime svarstant įstatymų ir rezoliucijų projektus dėl Baltarusijai ypač svarbios Astravo branduolinės elektrinės statybos ir santykiuose su Baltarusija. Taigi. Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją.“.
Pirma, atkreiptinas dėmesys į Antikorupcijos komisijos išvadą: „8.7.2.2. Įmonės akcininkai Bielyj Sergej Borisovič ir Nygmetzianov Rustem Alianovič bei įmonės direktorius Dmitrijus Autko su Seimo nariu Artūru Skardžiumi nėra pažįstami ir niekada nebuvo susitikę. Seimo narys Artūras Skardžius niekada nesilankė Baltarusijos įmonėje „Investenergostroj“.
Antra, Antikorupcijos komisija nenustatė, kad Artūras Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms veikdamas Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“, ar Baltarusijos valstybės naudai.
Trečia, Artūras Skardžius Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininko pareigas ėjo 2012-2016 metų kadencijoje.
Ketvirta, Teikimą parengęs V. Gailius, savaip interpretuodamas LR civilinio kodekso bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.
Penkta, Teikimą parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.
Šešta, taigi Teikimą parengęs V. Gailius žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininkė, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.
3) Dėl Teikimo 3. punkto nepagrįstumo
· Teikimo 3 punkte yra teigiama: „3.Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, (ii) pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nuostatos ir Seimo statuto 18 str. 18 d. Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. 2012 m. spalio 10 d. UAB „Paįstrio vėjas“, kurio savininkas yra Seimo nario A. Skardžiaus sūnus Mantas Skardžius, o direktorė - jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė, buvo išduotas leidimas plėtoti 30 kW saulės elektrinę LP-2128. įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo.“.
Pirma, Vitalijus Gailius akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai juos klastoja, kuria tariamą įspūdį apie A. Skardžiaus ar jo šeimos narių dalyvavimą saulės energetikos versle tikrovės neatitinkančiais teiginiais, pavyzdžiui: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus šeima turi asmeninių interesų saulės šviesos elektros energijos gamyboje. <...> įvertinta, jog nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė nedeklaravo asmeninio (šeiminio) intereso saulės energetikoje ir tebegauna valstybės paramą bei pajams iš saulės energetikos verslo“. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad saulės energetikos projektų Lietuvoje nevysto nei A. Skardžiaus nei jo šeimos nariai, todėl iš tokio pobūdžio veiklos negauna ir negali gauti pajamų bei jokios valstybės paramos.
Antra, 2017-09-29 LR Seimo Antikorupcijos komisijai S. Skardžiuvienė, buvusi UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ direktorė, pateikė Rašytinius paaiškinimus dėl turėtų leidimų mažosioms saulės elektrinėms, kuriuose buvo nurodyta: „UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 m. spalio mėn. gavusi leidimus (Nr. 2128; Nr. 2621), nors ir turėdama visas galimybes įgyvendinti projektus (iki 2013-03-01), priėmė sprendimą nestatyti mažųjų saulės elektrinių. Toks spendimas buvo priimtas 2012 m. spalio mėn. dėl kilusio nevaldomo saulės elektrinių statybos bumo ir atsiradus abejonėms apie galimas rizikas, kad pastačius saulės elektrines gali būti neskirtas skatinamasis elektros supirkimo tarifas. UAB „PAĮSTRIO VĖJAS“ 2012 - 2013 metų laikotarpiu nedarė dėl to jokių aktyvių veiksmų (nepirko įrangos, nesudarė sutarčių dėl finansavimo gavimo bei statybos darbų ir pan.). Kartu pažymiu, kad leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, o elementariai užpildant standartinę LR energetikos ministerijos paraišką. Labai svarbu pažymėti, kad leidimo turėjimas nesukelia pareigos jį realizuoti ar juo pasinaudoti.“.
Trečia, pabrėžtina, kad 2012 m. spalio mėn. A. Skardžius nebuvo Seimo nariu.
Ketvirta, nei A. Skardžius, nei jo šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. V. Gailiui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau jis šiuos faktus sąmoningai ignoravo.
· Teikimo 3 punkte toliau yra teigiama: „Nustatyta, jog Seimo nario A. Skardžiaus veiksmai 2012 - 2016 kadencijoje patvirtina jo tiesioginį, tęstinį ir asmeninį suinteresuotumą saulės šviesos elektros energijos gamybos reguliavimu. Seimo narys A. Skardžius teikė ir aktyviai dalyvavo Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektų Nr. XIIP-204, XIIP- 205, XIIP-483(2) nagrinėjime, kuriuo buvo siekiama sudaryti išimtines ir nekonkurencines sąlygas asmenims (gamintojams) ketinantiems plėtoti ne didesnės kaip 10 kW galios saulės šviesos elektros elektrines, taip pat asmenims (gamintojams), kuriems leidimai plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės šviesos elektros energijos gamybos pajėgumus (elektrines) buvo išduoti iki 2013 m. sausio 1 d., tokiu būdu sudarant atskiroms interesų grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Šie teisės aktų pakeitimai buvo neigiamai įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcijos vertinimo išvadoje. Todėl visuomenei galėjo kilti abejonių apie jo asmeninius (šeiminius) interesus saulės energetikoje, o Seimo nariui A. Skardžiui šių interesų nedeklaravus veikiant Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos veiklose, Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai diskreditavo ir kompromitavo ne tik jo kaip Seimo nario, bet ir Seimo autoritetą ir reputaciją valstybei strategiškai svarbiame energetikos sektoriuje.“.
Pirma, STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus.
Antra, STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams. Taigi, STT vertino ne A. Skardžiaus parengtus pasiūlymus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių pasiūlymų autorystę priskyrė A. Skardžiui.
Trečia, svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Antikorupcijos komisija nuslėpė šį faktą.
Ketvirta, STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.
Penkta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad balsuojant dėl įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, 2013-01-17, tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavo.
********
Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad aukščiau cituotame Teikimo tekste yra dėstomi nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys teiginiai bei yra manipuliuojama faktais.
Kartu pažymėtina, jog LR Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje konstatavo, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu. Atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t. y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.“ (Byla Nr. 12/2017)“.
7.1.4.2. 2018 m. balandžio 10 d. rašytiniai paaiškinimai Nr. SN-V-53 „Dėl antikorupcijos komisijos išvadoje Nr. XIII-836 pateiktų tikrovės neatitinkančių teiginių“:
„Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau - ir „Komisija“) „atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ išvada 2017-12-05 LRS nutarimas Nr. XIII-836 (toliau - ir Išvados“), teigiu, kad šios išvados grįstos manipuliatyviais, klaidinančiais ir žinomai tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Žemiau pateikiu argumentus, kurie pagrindžia tokią mano poziciją.
Pirma, tiek konstatuojamoje dalyje, tiek ir pateikiant Išvadą ketvirtuoju klausimu (8.4. punktas) buvo išskirtas išimtinai vienas subjektas - „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ (žr. punktus 8.4.1.1., 8.4.1.2., 8.4.1.3., 8.4.2.). Tuo tarpu pažymiu, kad su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“ nepalaikiau ir nepalaikau jokių santykių - nei asmeninių, nei dalykinių. Niekada nebuvau „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ nariu.
Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo (Komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius) tiek konstatuojamoje dalyje, tiek pateikdamas pačią išvadą ketvirtuoju klausimu, akivaizdžiai manipuliuoja faktais ir sąmoningai sutapatina „Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociaciją“ (kurios prezidentu buvau 2009 - 2012 m.) su „Lietuvos vėjo elektrinių asociacija“, dėl kurios pasiūlymų tik ir pasisakė STT. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, kuria tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ veikloje bei neva tai buvusį sąsajumą su mano asmeniu ir tokiu būdu siekia tikrovės neatitinkančiais teiginiais grįsti Išvadą.
Šioje vietoje aiškiai pabrėžiu, jog „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos“ pasiūlymams jokia forma niekada neišreiškiau palaikymo.
Atskirai pasisakytina dėl Išvados 8.4.1.6. punkto (konstatuojamoji dalis prie ketvirtojo klausimo). Pažymiu, kad Išvadų rengėjas sąmoningai ignoravo faktą, kad Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vardu 2010-05-31 į busimąjį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą pasiūlymus teikė išimtinai tik šios asociacijos direktorius Romualdas Patalavičius. Be to, Komisijos žiniai buvo perduotas ir pats dokumentas - 2010-05-31 Raštas, teiktas Romualdo Patalavičiaus. Taigi, tiek 2010-05-31 Rašto turinys, tiek ir 2010-05-31 Raštą teikęs asmuo buvo neabejotinai žinomas Išvadų rengėjui, tačiau rengėjas šį faktą ignoravo. Tokiu būdu Išvadas parengęs asmuo sąmoningai klastoja faktus, tikslingai siekia sukurti tariamą įspūdį apie mano dalyvavimą teikiant pataisas būsimajam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui.
Antra, konstatuojamoje dalyje prie septintojo klausimo (8.7.1. punktas) yra pateikti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Komisija nustatė: <...> Valstybės saugumo departamento duomenimis, Baltarusijos įmonė „OOO „Inžiniringovanaja Kompanija Investenergostroj “ (toliau - „Investenergostroj“) yra pradėjusi kelis saulės baterijų modulių ir vėjų jėgainių statybos projektus Baltarusijoje (detalesnės informacijos negauta). Nepatvirtintais duomenimis, vienas iš šių projektų vystomas dabartiniam „Investenergostroj“ direktoriui, Baltarusijos piliečiui Dmitrijui Autko priklausančiame sklype Baltarusijos Respublikoje. 2015 m. birželi atviruose informacijos šaltiniuose buvo skelbta, kad „Investenergostroj“ 2,4 ha sklype Gardino rajone statys saulės baterijų modulius, bei paminėta, kad įmonė jau yra pastačiusi panašų saulės baterijų modulių parką Sčiutino rajone.“.
Pažymiu, kad tai yra niekaip nepatvirtinti duomenys, nenurodomas ir jokia forma nepateikiamas tokių tariamų duomenų šaltinis. Tuo pačiu matome, kad yra akivaizdžiai manipuliuojama valstybinės institucijos (VSD) vardu.
Be to, „Investenergostroj“ akcininkės S. Skardžiuvienės duomenimis, visas aukščiau cituotas tekstas yra tikrovės neatitinkanti informacija.
Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis bei valstybinės institucijos (VSD) vardu, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas.
Trečia, išvadų dalyje prie septintojo klausimo (8.7.2.6. punktas) yra pateikti tokie manipuliatyvūs teiginiai: ,yAtsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario A. Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, <...>.“.
Išvadas parengęs asmuo, savaip interpretuodamas Civilinio kodekso ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, iš Seimo nario sutuoktinės teisėtos veiklos formuoja išvadas apie tariamą interesų konfliktą Seimo nario veikloje ar net tariamai neteisėtus Seimo nario veiksmus.
Išvadas parengęs asmuo, per santuokos institutą besąlygiškai sutapatina Seimo nario sutuoktinį su pačiu Seimo nariu ir tuo spekuliatyviai siekia sudaryti žinomai nepagrįstą įspūdį dėl tariamo interesų konflikto, nors akivaizdžiai žino, kad įmonės „Investenergostroj“ 20% akcijų savininkė yra S. Skardžiuvienė, o ne Seimo narys. Tuo tarpu Komisijos atlikto tyrimo metu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad Seimo narys jokia forma nedalyvavo jo sutuoktinės turimų įmonės 20% akcijų valdyme.
Taigi, Išvadas parengęs asmuo žinomai nepagrįstai interpretuoja faktus bei teisinį reguliavimą, tikslingai siekia sukurti įspūdį apie Seimo nario Artūro Skardžiaus tariamą dalyvavimą įmonės, kurioje S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininke, veikloje ir tokiu būdu siekia nepagrįstai įžvelgti interesų konfliktą.
Ketvirta, atskirai pasisakytina dėl LR Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarime Nr. XIII-509 nurodyto 8 klausimo: „įvertinti antikorupciniu požiūriu Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 nuo šio įstatymo priėmimo (2011 m. gegužės 12 d.).“.
Konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negalėjo teikti išvados dėl šio klausimo.
Tokią savo poziciją grindžiu žemiau išdėstytais argumentais:
1) Komisija per visą jai Seimo skirtą darbo laiką nesurengė nei vieno posėdžio skirto svarstyti Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktiems pasiūlymams dėl LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375). Nekvietė j posėdžius tuometinių Seimo ir Energetikos ministerijos pareigūnų ir kitų asmenų, dalyvavusių šių įstatymų priėmimo procedūrose Seime, nors ne vieną kartą dėl to kreipiausi į Komisiją ir net į Seimo Pirmininką. To taip pat prašė ir Komisijos nariai. Tokie Komisijos veiksmai (neveikimas) parodo, kad Komisija nesiekė objektyviai ir išsamiai išnagrinėti Seimo jai pavesto klausimo dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktų pasiūlymų LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (Nr. XI-1375).
2) Pažymėtina, kad eidamas Seimo nario pareigas neregistravau ir neteikiau įstatymų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) pakeitimo. Registravau tik pasiūlymus į ¡statymų projektus keičiančius Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (Nr. XI-1375) kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas, ar kaip Seimo narys - savo iniciatyva (pridedamas 2017-11-07 Pareiškiamas, Priedas Nr. 2).
3) Komisijos darbas šiuo klausimu apsiribojo tik jai pateikta LR specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) pateikta nuomone ir LR energetikos ministerijos pateikta nuomone dėl STT nuomonės. Tuo tarpu vien tik vadovaujantis STT pateikta nuomone, tačiau pačiai Komisijai objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjusi šio klausimo, Komisija negalėjo Seimui teikti išvados šiuo klausimu.
4) STT nepateikė Komisijai antikorupcinio vertinimo išvados. STT pateikė Komisijai tik savo nuomonę, motyvuodami tuo, kad vertino tik pasiūlymus, kurie dar nebuvo perkelti į teisės aktų projektus, tačiau LR korupcijos prevencijos įstatymas Nr. IX-904 (toliau - Korupcijos prevencijos įstatymas) tokio teisės akto, kaip „nuomonė“, nenumato. Tuo tarpu vien tik STT pateikta „nuomonė“, be išsamaus klausimo nagrinėjimo bei ištyrimo Komisijoje, negali būti pagrindu Komisijai rengiant išvadą Seimui.
5) Korupcijos prevencijos įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina baigtinį sąrašą įgaliojimų, suteiktų STT atžvilgiu. O konkrečiai Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnis STT suteikia teisę atlikti galiojančių teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą ir parengti antikorupcinio vertinimo išvadą. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas (antikorupcinio vertinimo išvada) pateikiamas teisės aktą priėmusiai, jų priėmimą inicijavusiai valstybės ar savivaldybės institucijai arba teisės akto projekto rengėjui, kurie sprendžia, ar tikslinga juos tobulinti. Tuo tarpu STT savo pateiktoje „nuomonėje“ teigia, kad nustatė korupcijos rizikos veiksnius prieš penkerius metus Seimo narių teiktuose pasiūlymuose įstatymų projektams Nr. XIIP- 204 ir Nr. XIIP- 205 - tai laikytina neteisėtu ir precedento neturinčiu atveju. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad LR Seimo narių pateikti pasiūlymai nėra teisės aktas ar teisės akto projektas ir negali savaime sukelti pasekmių. Seimo narių pateikti pasiūlymai yra toliau svarstomi komitetuose, o galutiniai sprendimai priimami Seimo plenariniame posėdyje. Taigi, tokie STT veiksmai - atlikus tik pasiūlymų teisės aktams vertinimą ir pateikus aptariamą „nuomonę“, o ne antikorupcinio vertinimo išvadą, yra laikytini kaip atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (arba kitaip - veikimas ultra viręs), kas kartu yra pagrindas tokius STT veiksmus laikyti žinomai neteisėtais, o „nuomonę“ - niekine. Taigi konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija rengdama savo išvadą 8 (aštuntuoju) klausimu rėmėsi tik STT ir Energetikos ministerijos nuomonėmis, kurios neatitinka tikrovės ir yra parengtos įgaliojimų neturinčių asmenų neteisėta iniciatyva.
6) Tokio turinio STT pateikta „nuomonė“, kurioje teigiama, jog „Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos mažųjų saulės šviesos elektrinių savininkams. Pasiūlymai galėjo sudaryti išskirtinės sąlygos kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir žemiau išdėstytus argumentus, Komisijos turėjo būti atmesta kaip nepagrįsta.
7) Iš STT pusės akivaizdžiai nebuvo išsamiai ir visapusiškai analizuojami bei vertinami reikšmingi duomenys ir faktinės aplinkybės, susijusios su pataisų šiam įstatymui pateikimu bei jų svarstymu Seime, o prie STT „nuomonės“ pridėtoje projektų analizėje pateikti vertinimai yra nepagrįsti, prieštaringi ir nederantys su teisine logika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narių pasiūlymais įstatymo projektams Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 buvo siekiama ne „sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita“, o pažeidžiant jau galiojančius teisės aktus ir prisiimant riziką dėl galimų ieškinių prieš valstybę dėl nuostolių atlyginimo, skubiai surasti kompromisinius sprendimus, kad suvaldyti situaciją saulės energetikos srityje į kurią 2010-2012 metais buvo įstūmusi Energetikos ministerija savo nusikalstamai neatsakingais veiksmais (Komisija to nevertino).
8) STT, pateikdama „nuomonę“ dėl 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205, analizavo ne mano parengtus pasiūlymus, o Seimo nario R. Žemaitaičio parengtus pasiūlymus šiems projektams (Komisija to nevertino). Taigi, STT vertino ne mano, Artūro Skardžiaus, parengtus įstatymų projektus, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai šių įstatymų projektų autorystę priskyrė man.
9) Svarbu pažymėti, kad 2013-01-16 dokumento elektroniniai pėdsakai (metaduomenys) rodo, jog dokumentas (R. Žemaitaičio pasiūlymai) sukurtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos patarėjos Rūtos Petrauskienės kompiuteryje. Tačiau Komisija nuslėpė šį faktą.
10) Balsuojant dėl šių sprendimų Seimo plenariniame posėdyje, tiek svarstymo, tiek priėmimo stadijoje, aš, Artūras Skardžius, balsavime nedalyvavau.
11) Be to ir pati STT savo atsakyme patvirtino (pripažino), kad 2013-01-16 įstatymo projektų Nr. XIIP-204 ir Nr. XIIP-205 antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas.
12) Įvertinus išdėstytą, akivaizdžiai matome, kad iš STT atliktos projektų analizės yra pateikiamos aiškiai klaidingos išvados („nuomonė“), kas reiškia, kad ir pati projektų analizė yra atlikta klaidingai ir (arba) nekompetentingai. Jei nuomonė yra grindžiama neteisingais/klaidingais teiginiais, tai ir išvada (šiuo atveju STT „nuomonė“), negali būti laikoma objektyvia ir teisinga.
Pažymiu, kad Išvada (8.8.2.1. punktas) yra grindžiama tikrovės neatitinkančiais teiginiais:
Atsižvelgiant į <...> Artūro Skardžiaus <...> šeimos dalyvavimą energetikos versle <...> Seimo narys turėjo interesu atsinaujinančių ištekliu energetikoje <...>“.
Tuo tarpu nei aš, nei mano šeimos nariai nedalyvauja jokiame energetikos versle Lietuvoje ir neturi interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje. Išvadų rengėjui šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, tačiau Išvadų rengėjas šiuos faktus sąmoningai ignoravo. Pažymėtina, kad Baltarusija nėra Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje.
Akivaizdu, kad atsakant į aštuntą klausimą aktuali tik Lietuvos jurisdikcija, tačiau, nežiūrint į tai, Išvadų rengėjas akivaizdžiai manipuliuoja aplinkybėmis apie Baltarusijoje veikiančią saulės elektrinę, kurioje mano sutuoktinė S. Skardžiuvienė yra smulkioji akcininke, visą tai nepagrįstai susiejant su Seimo nario Artūro Skardžiaus teiktais pasiūlymais dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, taikomo tik Lietuvos teisinėje jurisdikcijoje. Taigi, Išvadas parengęs ir pasirašęs asmuo akivaizdžiai manipuliuoja duomenimis, sąmoningai kuria neegzistuojančius faktus ir neegzistuojančias sąsajas, tokiu būdu siekdamas suformuoti žinomai tikrovės neatitinkančiais išvadas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Antikorupcijos komisija tinkamai neišnagrinėjo 8 (aštuntojo) klausimo ir dėl jo negalėjo teikti išvados“.
7.1.4.3. 2018 m. balandžio 23 d. rašytiniai paaiškinimai Nr. SN-V-53 „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 svarstymo eigos“:
„2012 - 2016 LRS kadencija
· 2016-06-07 LRS pritarė projektui po pateikimo (pagrindinis EK, papildomas AAK).
· (2016-05-31 LRS Teisės departamentas projektui pateikė išvadą su pastabomis).
· 2016-11-02 Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms ir priėmė sprendimą: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
· Ekonomikos komitetas įstatymo projekto Nr. XIIP – 4444 nesvarstė.
2016 - 2020 LRS kadencija
· 2017-03-08 Ekonomikos komitetas nutarė įstatymo projektui Nr. XIIP – 4444 komiteto išvadų rengėjais paskirti V. Poderį, B. Matelį, A. Skardžių, komiteto biuro patarėjas R. Duburaitę, R. Petkūnienę.
· 2017-03-22 Ekonomikos komitetas nutarė:
2. Prašyti Energetikos komisijos pateikti išvadą įstatymo projektui Nr. XIIP – 4444.
· 2017-04-05 Energetikos komisija nutarė:
2. Prašyti Energetikos ministerijos nuomonės dėl A. Skardžiaus pateiktų pasiūlymų įstatymo projektui Nr. XIIP-4444.
· 2017-04-19 A. Skardžius įregistravo pasiūlymus įstatymo projektui Nr. XIIP-4444.
· 2017-04-26 Energetikos komisijos posėdyje, kuriame buvo priimta Komisijos išvada dėl įstatymo projekto A. Skardžius nedalyvavo.
· 2017-05-03 Ekonomikos komitetas nutarė:
2. Prašyti Vyriausybės išvados įstatymo projektui Nr. XIIP – 4444.
· 2017-06-28 Ekonomikos komitetas nutarė:
2. Ekonomikos komiteto posėdyje nei dėl pasiūlymų, nei dėl Komiteto išvados A. Skardžius nebalsavo. Taip pat A. Skardžius neišreiškė palaikymo kitų asmenų teiktiems pasiūlymams ir nepasisakė dėl jų.
· 2017-07-11 Projektas priimtas.
Seimo plenarinio posėdžio metu balsuojant po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIP – 4444 ir jį priimant A. Skardžius nebalsavo.
Svarbu pažymėti, kad eidamas Seimo nario pareigas A. Skardžius neteikė jokių teisės aktų projektų dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) nuostatų, reglamentuojančių vėjo energetiką, tame tarpe ir dėl 22 straipsnio pakeitimo ar papildymo.
2017-04-19 A. Skardžius kaip Ekonomikos komiteto paskirtas išvadų rengėjas įstatymo Nr. XI-1375 pakeitimo projektui Nr. XIIP-4444, registravo pasiūlymus, ginančius išskirtinai viešąjį interesą ir apsaugančius elektros vartotojus nuo papildamos mokestinės naštos:
a. Leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar), Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is), atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami tik konkurso būdu;
b. Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodami ......... asmenims........ 4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo kaštus įsipareigoja padengti savo lėšomis.
Šiems pasiūlymams LR Seimas pritarė. Kiti pasiūlymai buvo redakcinio pobūdžio teikti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, daugumai jų Seimas taip pat pritarė.
Atkreiptinas dėmesys į tai kad Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos posėdžiuose nuolat dalyvavę du STT pareigūnai A. Skardžiaus teiktiems pasiūlymams pastabų neturėjo per visą 3 mėnesių svarstymo laikotarpį“.
7.2. Komisija konstatuoja:
Komisija, vertindama Seimo nario A. Skardžiaus veiksmus ir kitus nustatytus faktus galimo šiurkštaus priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo požiūriu, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. ir kiti nutarimai, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas bei 2004 m. kovo 31 d., 2014 m. birželio 3 d., 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. gruodžio 22 d. ir kitos išvados) atskleistą Seimo ir Seimo nario konstitucinį statusą, Seimo nario mandato konstitucinę sampratą, taip pat Seimo nario priesaikos konstitucinę reikšmę, apkaltos instituto konstitucinę prigimtį ir konstitucinės atsakomybės taikymo ribas.
Komisija, vertindama Seimo nario A. Skardžiaus veiksmus ir kitus nustatytus faktus, taip pat atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir jų taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.
7.2.1. Dėl Seimo nario konstitucinio statuso, mandato konstitucinės sampratos ir Seimo nario priesaikos konstitucinės reikšmės:
7.2.1.1. Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sandara ir jų formavimo tvarka, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir kitos valstybės institucijos, turi būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie eidami savo pareigas be išlygų vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas; ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; tad nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucinė pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti.
7.2.1.2. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje. Seimo narys įsipareigoja būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Lietuvos žmonių gerovei. Iš Seimo nario priesaikos jam atsiranda pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, jų nepažeisti, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Išrinkto Seimo nario priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Seimo narys, eidamas pareigas, negali nukrypti nuo Seimo nario priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universaliųjų konstitucinių vertybių. Įgyvendindamas Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Seimo narys turi vadovautis Konstitucija, negali jos pažeisti, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais. Seimo narys negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituotas Seimas – valstybės valdžios institucija. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo: „Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią“.
7.2.1.3. Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje yra konstatavęs: ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Respublikos Prezidento veiksmai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečių Respublikos Prezidento veiksmų turinį ir jų atlikimo aplinkybes; Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas; Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės interesais, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.
Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d išvadoje konstatuota, kad šios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir toms teisinėms situacijoms, kai sprendžiama, ar Seimo nario veiksmai, kuriais pažeista Konstitucija, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
7.2.1.4. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją. Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.
7.2.1.5. Konstitucinė atsakingo valdymo doktrina reikalauja, kad Seimo narys ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir tai darytų ypač atsakingai dėl savo padėties ir statuso, nes dėl neatsakingų subjektyvių savo veiksmų jis gali padaryti žalą esminiams konstituciniams teisiniams gėriams. Todėl iš paprasto piliečio reikalaujama tik laikytis imperatyvių normų, o iš Seimo nario reikalaujama įgyvendinti tas konstitucines normas. Tai Seimo nario priedermė.
7.2.1.6. Pažymėtina, kad nors Seimo nario duota priesaika suponuoja tam tikrus konstitucinius reikalavimus ir vertybes, kurių Seimo narys turi laikytis tiesiogiai įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, tačiau Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisinio statuso individualumas, išskirtinumas iš kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso suponuoja tam tikrus išskirtinius reikalavimus ir jų elgesiui bei veiksmams visame viešajame gyvenime. Išskirtinių reikalavimų, taikomų Seimo narių, kaip valstybės politikų, elgesiui buvimą patvirtina ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu. Šiame kodekse nustatyti tokie valstybės politikų elgesio principai kaip sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas. Šie elgesio principai reikalauja, kad politikai, inter alia ir Seimo nariai, pareigas eitų sąžiningai ir laikytųsi aukščiausių elgesio standartų, pateiktų visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytųsi atvirumo ir viešumo, elgtųsi deramai pagal einamas pareigas, vengtų situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, tinkamai elgtųsi visuomenėje, laikytųsi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
7.2.1.7. Pažymėtina, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte numatytas sąžiningumo principas nustato, kad politikai pareigas turi eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 punkte numatytas padorumo principas įpareigoja valstybės politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui.
7.2.2.1. Viena iš viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių; numatant ypatingą aukščiausiųjų pareigūnų atleidimo iš pareigų ar jų mandato panaikinimo tvarką užtikrinama vieša demokratinė jų veiklos kontrolė, kartu jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymais ir teise. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Taigi konstitucinė apkaltos, kaip vienos iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių, paskirtis yra vieša demokratinė aukščiausiųjų valstybės pareigūnų veiklos kontrolė sudarant prielaidas taikyti jiems konstitucinę atsakomybę – pašalinti iš einamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.
7.2.2.2. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nėra ir negali būti įvardyta konkrečių veikų, galinčių būti apkaltos pagrindu. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytas baigtinis apkaltos proceso pagrindų sąrašas ir šie pagrindai suformuluoti ne kaip konkretūs veiksmai (veikos), o abstrakčiai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, taip pat jei paaiškėtų, kad padarytas nusikaltimas. „Apkalta galima tik esant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems pagrindams: šiurkščiam Konstitucijos pažeidimui, priesaikos sulaužymui arba paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas)
7.2.3.1. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs išsamią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t.y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo narys – profesionalus politikas ir valstybės pareigūnas savo, kaip Tautos atstovo, mandatą turi visą savo įgaliojimų laiką (kadenciją), t.y. visus Tautos atstovo įgaliojimus gali vykdyti nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta Konstitucijoje nustatytais pagrindais (2005 m. vasario 10 d. Konstitucinio Teismo sprendimas).
7.2.3.2. Konstitucijos 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas“.
Aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, kai Seimas yra išrinktas, iki naujai išrinkto Seimo susirinkimo į pirmąjį posėdį, nuo kurio pradžios naujasis Seimas pradeda funkcionuoti kaip valstybės valdžios institucija, yra tam tikras laikotarpis; per šį laikotarpį kadenciją baigiantis Seimas turi visus Konstitucijoje ir įstatymuose jam nustatytus įgaliojimus; naujai išrinktas Seimas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo iki savo pirmojo posėdžio pradžios dar neveikia kaip valstybės valdžios institucija, nes išrinkti Seimo nariai dar nėra įgiję visų Tautos atstovų teisių (1999 m. lapkričio 23 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).
Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo nario išrinkimas savaime nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises; visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje; kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo išvada).
7.2.3.3. Konstitucijos 63 straipsnyje yra nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, inter alia tai, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai „pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas“ (1 punktas).
7.2.3.4. Kaip 2017 m. vasario 24 d. išvadoje pažymėjo Konstitucinis Teismas, aiškinant Konstitucijos 59 straipsnio 1, 2 dalių ir 63 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad Seimo nario, kaip Tautos atstovo, įgaliojimų vykdymo pradžia yra susieta su Konstitucijoje nurodytos Seimo nario priesaikos davimu – tik davęs šią priesaiką Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises; duota Seimo nario priesaika Seimo narį, kaip Tautos atstovą, saisto visą jo įgaliojimų laiką, t.y. nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta bet kuriuo iš Konstitucijos 63 straipsnyje nustatytų pagrindų, inter alia kai pasibaigus Seimo nario įgaliojimų laikui (kadencijai) į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktas Seimas (Konstitucijos 63 straipsnio 1 punktas). Todėl pagal Konstituciją, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, baigia galioti ir jo duota Seimo nario priesaika.
7.2.3.5. Kaip 2017 m. vasario 24 d. išvadoje pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku; Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui einant pareigas turi paaiškėti tik jo nusikaltimo padarymo faktas; prielaidos diskredituoti valstybės valdžią gali būti sudaromos ne tik tada, kai Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims einant atitinkamas pareigas paaiškėja, kad jie jas eidami padarė nusikaltimą, bet ir tada, kai funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią vykdo Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, nusikaltimą padarę iki pradėdami eiti pareigas, kai tokios aplinkybės paaiškėja jas jau einant.
Paminėtina, kad taikant apkaltos pagrindą „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių atitinkamų veiksmų, kurie negalėtų būti laikomi šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu dėl to, kad jie atlikti iki duodant Seimo nario priesaiką; kitaip būtų nepaisoma konstitucinės apkaltos sampratos (2017 m. vasario 24 d. Konstitucinio Teismo išvada).
7.2.3.6. Kaip 2017 m. vasario 24 d. išvadoje pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas apkaltos pagrindas – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas – juos sudarančių veiksmų padarymo laiko aspektu vertintini kitaip nei pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“.
Iš Konstitucijos 74 straipsnio formuluotės, kad apkaltos proceso tvarka Seimas gali pašalinti iš pareigų šiame straipsnyje nurodytus asmenis, „šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką“, matyti, kad svarbus yra ne tik veiksmų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, paaiškėjimo, bet ir šių veiksmų atlikimo laikas, t.y. kad tokius veiksmus asmuo būtų atlikęs ne bet kada, o eidamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką, ir galiojant šiai duotai priesaikai.
Pažymėtina, kad apkaltos procesas nėra savitikslis. Minėta, kad apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš užimamų pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką (2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimai, 2017 m. gruodžio 19 d. Konstitucinio Teismo išvada).
Taigi pašalinimas iš užimamų pareigų, kaip konstitucinė sankcija, taikoma apkaltos proceso tvarka, turi būti siejamas su šias (o ne kitas, prieš tai eitas) pareigas einant padarytu šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir galiojančios priesaikos sulaužymu, t.y. šios sankcijos paskirtis yra pašalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį būtent iš užimamų pareigų – tokių pareigų, kurias jis pradėjo eiti davęs atitinkamą priesaiką ir kurias eidamas šią galiojančią priesaiką sulaužė. Akivaizdu, kad neįmanoma pašalinti asmens iš tokių pareigų, kurių jis nebeužima pasibaigus (nutrūkus) įgaliojimams, todėl neįmanoma ir Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens konstitucinė atsakomybė už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą, padarytą ėjus tokias pareigas. Be to, aiškinant Konstituciją taip, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį esą būtų galima pašalinti iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka už tokį šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, kuris buvo padarytas anksčiau ėjus Konstitucijos 74 straipsnyje numatytas pareigas, konstitucinė atsakomybė galėtų būti akivaizdžiai neproporcinga priemonė tiems Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims, kurie patys pripažintų padarę šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir sulaužę priesaiką ir atsistatydintų iš anksčiau eitų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų pareigų net nepradėjus apkaltos (ar jai nepasibaigus); net ir tokie asmenys, jeigu vėl užimtų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, visada susidurtų su rizika, kad jiems bus pradėta apkalta ir taikoma konstitucinė atsakomybė už pačių pripažintą šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, padarytą ėjus pareigas, iš kurių jie atsistatydino (2017 m. vasario 24 d. Konstitucinio Teismo išvada).
7.2.3.7. Taigi kaip 2017 m. vasario 24 d. išvadoje pažymėjo Konstitucinis Teismas, aiškinant Konstitucijos 59 straipsnio 1, 2 dalių ir 63 straipsnio nuostatas, duota Seimo nario priesaika Seimo narį, kaip Tautos atstovą, saisto visą jo įgaliojimų laiką, t.y. nuo to momento, kai jis, pagal Konstituciją Seime prisiekęs Lietuvos Respublikai, įgyja visas Tautos atstovo teises, iki to momento, kai jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai nutrūksta bet kuriuo iš Konstitucijos 63 straipsnyje nustatytų pagrindų, inter alia, kai pasibaigus Seimo nario įgaliojimų laikui (kadencijai) į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktas Seimas (Konstitucijos 63 straipsnio 1 punktas); pagal Konstituciją, nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, baigia galioti ir jo duota Seimo nario priesaika.
Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 74 straipsnį, neįmanoma Seimo nario konstitucinė atsakomybė, taikoma apkaltos proceso tvarka, už veiksmus, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, padarytus ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu. Atitinkamai Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją neturi įgaliojimų vertinti atitikties Konstitucijai požiūriu tokių Seimo nario veiksmų, kurie buvo atlikti ankstesnės jo Seimo nario kadencijos (anksčiau turėtų įgaliojimų vykdymo) metu, t.y. veiksmų, kurie buvo atlikti iki duodant galiojančią Seimo nario priesaiką.
Šiame kontekste pažymėtina, kad už veiksmus, padarytus ankstesnės Seimo nario kadencijos metu, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta tuo metu galiojusi priesaika, pagal Konstituciją Seimo nario apkalta būtų galima tuo atveju, jeigu šie veiksmai taip pat būtų nusikalstami, t.y. esant apkaltos pagrindui „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“. Bet kuriuo atveju Seimo nario veiksmai, padaryti ankstesnės Seimo nario kadencijos metu, kuriais galėjo būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta tuo metu galiojusi priesaika, galėtų būti pagrindas, vadovaujantis Konstitucijos 75 straipsniu, pareikšti nepasitikėjimą ir atleisti tokį Seimo narį iš pareigų Seime, į kurias jis buvo Seimo paskirtas ar išrinktas, taip pat galėtų būti Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamo tyrimo objektas, jeigu jie būtų ypatingos, t.y. valstybinės, svarbos (atsižvelgiant į tai, kad, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos turi būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t.y. valstybinės svarbos, klausimams ištirti).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes (2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 19 d. Konstitucinio Teismo išvados).
7.2.3.8. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teigtina, jog surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina Seimo narių grupės teikime nurodyto kaltinimo Seimo nariui A. Skardžiui pagrįstumo.
8. Komisijos išvada:
Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pradėti Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.
9. Komisijos išvada patvirtinta Komisijos 2018 m. birželio 20 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1.
1. 2018-01-24 Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui Nr. S-13, 9 lapai;