Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ
ĮSTATYMAS
2014 m. d. Nr.
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
pasiryžęs saugoti tautines mažumas Lietuvos Respublikoje;
atsižvelgdamas į tai, kad Europos istorijos pokyčiai parodė, jog tautinių mažumų apsauga turi reikšmę demokratijos stabilumui ir išsaugojimui;
manydamas, kad pliuralistinė ir demokratinė visuomenė turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų tautinį, kultūrinį, kalbinį, religinį ir kitokį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti;
atsižvelgdamas į tautinių mažumų apsaugos nuostatas numatytas Europos Tarybos konvencijose ir rekomendacijose, Jungtinių Tautų konvencijose ir deklaracijose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dokumentuose,
priima šį įstatymą.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Tautinė mažuma – grupė Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba arba bent vienas iš šių požymių, ir kuriuos vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę.
2. Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba arba bent vienas iš šių požymių, ir kurį vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę.
3. Tautinė bendrija – juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, atstovaujantis ir tenkinantis tautinei mažumai priklausančių asmenų interesus, tarp jų susijusius su tautinių mažumų integracija ir (ar) tarpkultūriniu dialogu, bei ginantis jų teises.
ANTRAS SKIRSNIS
ASMENŲ PRIKLAUSYMAS TAUTINEI MAŽUMAI
3 straipsnis. Laisvė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai arba ne
2. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo gali laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.
4 straipsnis. Asimiliacijos draudimas
TREČIASIS SKIRSNIS
DISKRIMINACIJOS DRAUDIMAS IR LYGIOS GALIMYBĖS
6 straipsnis. Diskriminacijos draudimas
7 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės veiksmai užtikrinant lygias teises
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KULTŪRA, RELIGIJA IR INFORMACIJOS SKLAIDA
8 straipsnis. Teisė puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją
1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją.
9 straipsnis. Teisė steigti subjektus tenkinančius tautinių mažumų kultūros poreikius ir rūpintis paveldo išsaugojimu
1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti bibliotekas, muziejus, kultūros centrus ir kitus subjektus tenkinančius jų kultūros poreikius, puoselėti ir vystyti profesionalų ir mėgėjų meną, rūpintis svarbaus jiems kultūros paveldo išsaugojimu.
10 straipsnis. Minties ir religijos laisvė, ryšiai su asmenimis kitose valstybėse
1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę išpažinti savo religiją, atlikti religines apeigas gimtąja kalba, turėti įsitikinimus ir nevaržomai juos reikšti, įstatymų nustatyta tvarka jungtis į religines bendruomenes, bendrijas, steigti religines organizacijas.
2. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, dalyvauti apeigose, viešai naudoti tautinius simbolius.
11 straipsnis. Žodžio laisvė ir galimybė skleisti informaciją
1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę į žodžio laisvę bei teisę gauti ir perduoti informaciją tautinės mažumos kalba.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMAS
12 straipsnis. Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės
PENKTASIS SKIRSNIS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBŲ VARTOJIMAS
14 straipsnis. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbų vartojimas
Tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
15 straipsnis. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais
1. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės viešojo administravimo subjektais asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą.
2. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba, įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad asmuo turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba.
16 straipsnis. Informacijos ir pirminės teisinės pagalbos teikimas tautinės mažumos kalba
Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė pagalba, rinkiminė informacija gali būti teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.
17 straipsnis. Teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba
1. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ DALYVAVIMAS SPRENDŽIANT KLAUSIMUS
SUSIJUSIUS SU TAUTINĖMIS MAŽUMOMIS
18 straipsnis. Teisė dalyvauti sprendžiant klausimus susijusius su tautinėmis mažumomis
1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę burtis į asociacijas, politines partijas, steigti kitus juridinius asmenis ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus susijusius su tautinėmis mažumomis klausimus bendruomenės, savivaldybės ar valstybės lygmeniu.
2. Valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo subjektai turi sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims spręsti ar kitaip išsakyti nuomonę tautinių mažumų klausimais, ir konsultuotis dėl jų tokiu būdu, kad tautinių mažumų teisės būtų efektyviai įgyvendintos, taip pat sudaryti šiems asmenims sąlygas dalyvauti vykdant šiais klausimais priimtų sprendimų įgyvendinimą.
19 straipsnis. Tautinių bendrijų taryba
1. Siekiant įgyvendinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis, steigiama Tautinių bendrijų taryba.
2. Tautinių bendrijų taryba yra patariamoji institucija veikianti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje. Ji atstovauja tautinių mažumų interesus viešojo administravimo subjektuose, dalyvauja teisėkūros procese, įvairiose komisijose ir darbo grupėse, atlieka patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtotės klausimus, bei teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyvendinančiai ir koordinuojančiai valstybės politiką tautinių mažumų srityje dėl tautinių mažumų politikos tobulinimo ir veiklos organizavimo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
FINANSAVIMAS
20 straipsnis. Finansavimas
1. Valstybė ir savivaldybės skiria finansavimą tautinei mažumai priklausančių asmenų integracijai, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui.
2. Valstybės finansinė parama skiriama atviro konkurso būdu tautinėms bendrijoms. Atviro konkurso taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje vadovas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis. Valstybės politika ir tarptautinis bendradarbiavimas
1. Valstybės politiką tautinių mažumų srityje prižiūri ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija remdamasi tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais ir norminiais aktais.