Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ

ĮSTATYMAS

 

2014 m.                       d. Nr.
Vilnius

 

 

PREAMBULĖ

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

pasiryžęs saugoti tautines mažumas Lietuvos Respublikoje;

atsižvelgdamas į tai, kad Europos istorijos pokyčiai parodė, jog tautinių mažumų apsauga turi reikšmę demokratijos stabilumui ir išsaugojimui;

manydamas, kad pliuralistinė ir demokratinė visuomenė turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų tautinį, kultūrinį, kalbinį, religinį ir kitokį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti;

atsižvelgdamas į tautinių mažumų apsaugos nuostatas numatytas Europos Tarybos konvencijose ir rekomendacijose, Jungtinių Tautų konvencijose ir deklaracijose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dokumentuose,

priima šį įstatymą.

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Tautinė mažuma – grupė Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje asmenų, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba arba bent vienas iš šių požymių, ir kuriuos vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę.

2. Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija, kalba arba bent vienas iš šių požymių, ir kurį vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę.

3. Tautinė bendrija – juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, atstovaujantis ir tenkinantis tautinei mažumai priklausančių asmenų interesus, tarp jų susijusius su tautinių mažumų integracija ir (ar) tarpkultūriniu dialogu, bei ginantis jų teises.

4. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė kalba vartojama tautinėms mažumoms priklausančių asmenų, kaip gimtoji.

 

 

ANTRAS SKIRSNIS

ASMENŲ PRIKLAUSYMAS TAUTINEI MAŽUMAI

 

3 straipsnis. Laisvė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai arba ne

1. Kiekvienas Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo laisvai pasirenka savo tautybę.

2. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo gali laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

3. Draudžiama versti įrodinėti savo priklausomybę tautinei mažumai arba versti viešai atskleisti savo išpažįstamą religiją, kilmę, tautinės mažumos kalbą.

 

4 straipsnis. Asimiliacijos draudimas

1. Draudžiama asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią.

2. Draudžiama taikyti priemones siekiant dirbtinai keisti gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys.

 

5 straipsnis. Teisė naudotis numatytomis teisėmis atskirai arba kartus su kitais

Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali naudotis šiame įstatyme numatytomis teisėmis individualiai arba kartu su kitais.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

DISKRIMINACIJOS DRAUDIMAS IR LYGIOS GALIMYBĖS

 

6 straipsnis. Diskriminacijos draudimas

Draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija.

 

7 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės veiksmai užtikrinant lygias teises

1. Valstybės ir savivaldybės institucijos imasi veiksmų, kurie:

1) užtikrintų tautinei daugumai ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų lygybę;

2) skatintų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų integraciją ir tarpkultūrinį dialogą.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KULTŪRA, RELIGIJA IR INFORMACIJOS SKLAIDA

 

8 straipsnis. Teisė puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją

1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją.

2. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia finansinę paramą ir sudaro sąlygas puoselėti, plėtoti savo kultūrą bei išsaugoti kultūros paveldą, kalbą, religiją, tradicijas, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir jaunimo tapatumo išsaugojimui ir puoselėjimui.

 

9 straipsnis. Teisė steigti subjektus tenkinančius tautinių mažumų kultūros poreikius ir rūpintis paveldo išsaugojimu

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti bibliotekas, muziejus, kultūros centrus ir kitus subjektus tenkinančius jų kultūros poreikius, puoselėti ir vystyti profesionalų ir mėgėjų meną, rūpintis svarbaus jiems kultūros paveldo išsaugojimu.

2. Tautinėms mažumoms ir Lietuvos Respublikai reikšmingos kilnojamos ir nekilnojamos kultūros vertybės yra Lietuvos kultūros paveldo dalis, ir saugomi valstybės.

 

 

 

10 straipsnis. Minties ir religijos laisvė, ryšiai su asmenimis kitose valstybėse

1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę išpažinti savo religiją, atlikti religines apeigas gimtąja kalba, turėti įsitikinimus ir nevaržomai juos reikšti, įstatymų nustatyta tvarka jungtis į religines bendruomenes, bendrijas, steigti religines organizacijas.

2. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, dalyvauti apeigose, viešai naudoti tautinius simbolius.

3. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę užmegzti ir palaikyti ryšius su asmenimis gyvenančiais kitose valstybėse, su kuriais juos vienija etninis, kultūrinis, kalbinis ar religinis savitumas arba bendras kultūros paveldas.

 

11 straipsnis. Žodžio laisvė ir galimybė skleisti informaciją

1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę į žodžio laisvę bei teisę gauti ir perduoti informaciją tautinės mažumos kalba.

2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones, ir jas naudoti skleidžiant informaciją tautinės mažumos kalba, o valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMAS

 

12 straipsnis. Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės

Tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo arba (ir) neformaliojo švietimo mokyklose.

 

13 straipsnis. Teisė steigti nevalstybinius švietimo tiekėjus

Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines mokyklas ir kitus švietimo tiekėjus, vykdančius mokymą ir (ar) švietimą tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBŲ VARTOJIMAS

 

14 straipsnis. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbų vartojimas

Tautinei mažumai priklausantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:

1) viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą;

2) viešai pateikti ženklus, įrašus ir kito pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba;

3) suprantama kalba nedelsiant gauti informaciją apie jų sulaikymo priežastis, ir gintis ta kalba, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka.

 

15 straipsnis. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais

1. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės viešojo administravimo subjektais asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą.

2. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba, įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad asmuo turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba.

3. Savivaldybių viešojo administravimo subjektų ir jų padalinių, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos, sąrašą savivaldybės vykdomosios institucijos vadovo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

16 straipsnis. Informacijos ir pirminės teisinės pagalbos teikimas tautinės mažumos kalba

Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą, pirminė teisinė pagalba, rinkiminė informacija gali būti teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.

 

17 straipsnis. Teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba

1. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

2. Pavadinimų tautinės mažumos kalba suteikimo būdus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ DALYVAVIMAS SPRENDŽIANT KLAUSIMUS

SUSIJUSIUS SU TAUTINĖMIS MAŽUMOMIS

 

18 straipsnis. Teisė dalyvauti sprendžiant klausimus susijusius su tautinėmis mažumomis

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę burtis į asociacijas, politines partijas, steigti kitus juridinius asmenis ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus susijusius su tautinėmis mažumomis klausimus bendruomenės, savivaldybės ar valstybės lygmeniu.

2. Valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo subjektai turi sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims spręsti ar kitaip išsakyti nuomonę tautinių mažumų klausimais, ir konsultuotis dėl jų tokiu būdu, kad tautinių mažumų teisės būtų efektyviai įgyvendintos, taip pat sudaryti šiems asmenims sąlygas dalyvauti vykdant šiais klausimais priimtų sprendimų įgyvendinimą.

 

19 straipsnis. Tautinių bendrijų taryba

1. Siekiant įgyvendinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus, susijusius su tautinėmis mažumomis, steigiama Tautinių bendrijų taryba.

2. Tautinių bendrijų taryba yra patariamoji institucija veikianti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje. Ji atstovauja tautinių mažumų interesus viešojo administravimo subjektuose, dalyvauja teisėkūros procese, įvairiose komisijose ir darbo grupėse, atlieka patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtotės klausimus, bei teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyvendinančiai ir koordinuojančiai valstybės politiką tautinių mažumų srityje dėl tautinių mažumų politikos tobulinimo ir veiklos organizavimo.

3. Tautinių bendrijų taryba renkama trejiems metams.

4. Tautinių bendrijų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje vadovas.

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

FINANSAVIMAS

 

20 straipsnis. Finansavimas

1. Valstybė ir savivaldybės skiria finansavimą tautinei mažumai priklausančių asmenų integracijai, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui.

2. Valstybės finansinė parama skiriama atviro konkurso būdu tautinėms bendrijoms. Atviro konkurso taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje vadovas.

3. Savivaldybės skiria finansinę paramą tautinėms bendrijoms savo nustatyta tvarka.

 

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21 straipsnis. Valstybės politika ir tarptautinis bendradarbiavimas

1. Valstybės politiką tautinių mažumų srityje prižiūri ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija remdamasi tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais ir norminiais aktais.

2. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises.

 

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015  m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

Teikia

Seimo nariai

Jaroslav Narkevič

Rita Tamašunienė

Vanda Kravčionok

Leonard Talmont

Michal Mackevič

Irina Rozova

Zbignev Jedinskij

Juzef Kvetkovskij