Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 30, 36, 363, 364 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 366 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

 

2024 m.            d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 11 dalimi:

11. Specializuota pagalba galimai seksualinį smurtą patyrusiems vaikams (toliau – specializuota pagalba) – socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitokios pagalbos priemonių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje teikiamų vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei jų atstovams pagal įstatymą, derinys.“

2. Buvusias 2 straipsnio 11–16 dalis laikyti atitinkamai 12–17 dalimis.

 

 

2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

30 straipsnis. Darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, individualios veiklos,

praktikos ir stažuotės, susijusios su vaikais, apribojimai

1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ar dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šioje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama:

1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;

3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.

2. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.

3. Kontaktas laikomas tiesioginiu, jei yra bent viena iš šių sąlygų:

1) asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku (-ais);

2) asmuo turi galimybę užmegzti fizinį ir (ar) emocinį santykį su vaiku (-ais).

4. Kontaktas laikomas reguliariu, jei asmuo turi galimybę neatsitiktinai (daugiau nei vieną kartą) kontaktuoti su vaiku (-ais), nesvarbu, ar tai – tas pats (tie patys) vaikas (-ai) ar ne.

5. Darbdavys, priimančioji organizacija, taip pat juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas ar kuriame asmuo ketina atlikti praktiką ar stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali priimti į darbą asmenį, leisti jam atlikti praktiką, stažuotis, teikti paslaugas ar pasitelkti savanorį, tik įsitikinę, kad asmeniui negalioja šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas.

6. Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, darbo, praktikos, stažuotės, paslaugų teikimo ar savanoriškos veiklos metu privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, kurio išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o darbdavys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, kuris pasitelkia asmenį teikti paslaugas, priima asmenį atlikti praktiką, stažuotis, vadovas ar jo įgaliotas asmuo neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą turi tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

7. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų paprašyti informuoti, o minėti įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi vaiko atstovus pagal įstatymą informuoti apie tai, ar jie arba jų įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje dirbantys, atliekantys praktiką, besistažuojantys, užsiimantys savanoriška veikla, pasitelkiami teikti paslaugas vaikams asmenys turi galiojantį neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą. Vaiko atstovai pagal įstatymą asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, vykdančių individualią veiklą ar teikiančių paslaugas jų vaikams, gali paprašyti pateikti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą, o minėti asmenys privalo jį pateikti.

8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys, priimančioji organizacija, juridinio asmens, pasitelkiančio asmenį teikti paslaugas, priimančio asmenį atlikti praktiką ar stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys, vaiko atstovai pagal įstatymą šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

9. Jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti, atlieka praktiką, stažuojasi, pasitelkiamas savanoriauti, pradeda užsiimti individualia veikla ar teikti paslaugas, bet paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, arba įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, ar asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais:

1) darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka;

2) darbuotojas, dirbantis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir, esant galimybei, perkeliamas į kitas pareigas, jei šis darbas tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijęs su vaikais, o jei nėra tokios galimybės, jis atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka;

3) savanoris, vykdantis savanorišką veiklą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir su juo nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis, o jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;

4) savanoris, vykdantis savanorišką veiklą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, nedelsiant nušalinamas nuo veiklos, susijusios su vaikais, ir, esant galimybei, jam pasiūloma vykdyti kitą savanorišką veiklą, jei ši savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais nesusijusi su vaikais, o jei tokios galimybės nėra, savanoriškos veiklos sutartis su juo nutraukiama arba, jei tokia sutartis nesudaryta, jo atsisakoma;

5) asmuo, atliekantis praktiką ar besistažuojantis, nedelsiant nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir su juo nutraukiama savanoriškos praktikos, profesinės veiklos praktikos ar stažuotės sutartis;

6) nedelsiant sustabdomas paslaugų sutarties vykdymas ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka paslaugų sutartis su paslaugų teikėju nutraukiama.

10. Asmuo negali dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) jam taikomi darbo apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje;

2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs kitą, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, nesunkų ir (ar) apysunkį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas;

3) jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia;

4) jis buvo vaiko globėjas (rūpintojas) ir buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais arba jo su globos centru sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo;

5) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, reikalavimų;

6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

7) kitos įstatymų nustatytos sąlygos.

11. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotų teritorinių skyrių darbuotojų (valstybės tarnautojų) pareigas asmenį priimantis ar skiriantis subjektas privalo užtikrinti, kad į šias pareigas būtų priimti tik tie asmenys, kuriems netaikomi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti darbo apribojimai. Darbuotoją (valstybės tarnautoją) į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad jos pateiktų turimą informaciją apie šį asmenį. Institucijos, įstaigos ir valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės šią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Jei asmuo priimamas dirbti ar priimamas į pareigas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje, bet paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų, asmuo nušalinamas nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiamas iš darbo Darbo kodekse nustatyta tvarka arba atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.

12. Už šio straipsnio reikalavimų laikymąsi atsakingas darbdavys, priimančioji organizacija ir juridinis asmuo, pasitelkiantis asmenį teikti paslaugas, priimantis asmenį atlikti praktiką, stažuotis.

13. Šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų vykdymą prižiūri ir jų pažeidimų prevenciją vykdo:

1) vaikų socialinės globos įstaigose – socialinės apsaugos ir darbo  ministro įgaliota institucija;

2) švietimo įstaigose, įmonėse ir organizacijose – švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija;

3) sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija;

4) jei savanoriška veikla vykdoma, praktika atliekama ir stažuojamasi, paslaugos teikiamos kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat individualia veikla užsiimančių asmenų, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija;

5) jei dirbama kitose, nei nurodyta šios dalies 1–3 punktuose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, – socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija.

 

 

3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį:

3. Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę policijos pareigūnų pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo gavimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius negali atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo pranešimo gavimo, jie privalo nedelsdami apie tai informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti atvykimą kiek įmanoma skubiau. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodami į pranešimą apie vaiką, galimai nukentėjusį nuo seksualinio smurto, taip pat įvertina specializuotos pagalbos poreikį socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

 

4 straipsnis. 363 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 363 straipsnio 3 dalį:

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę vaiko apsaugos poreikį:

1)    ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir, jei vaikas gyvena tėvų ar turimo vienintelio iš tėvų šeimoje, organizuoja mobiliosios komandos sudarymą, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus ir atvejus, kai vaikui saugi aplinka užtikrinama taikant šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras;

2)    jei nustatomas specializuotos pagalbos poreikis, pradeda ją teikti nedelsiant. Jei nustatoma, kad specializuota pagalba reikalinga, bet ji gali būti suteikta per šio įstatymo 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą, mobiliosios komandos sudarymas organizuojamas, jei pagalba nepradedama teikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos.“

 

5 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 364 straipsnio 7 dalį:

7. Fiziniai asmenys, sutinkantys užtikrinti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte numatytą vaiko laikinąją priežiūrą, pateikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui rašytinį įsipareigojimą užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu negali būti asmuo, teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmuo, padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.“

2. Pakeisti 364 straipsnio 8 dalį:

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, pritaikę šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vaiko laikinosios priežiūros priemonės pritaikymo dienos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre patikrina, ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo nėra teistas už šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, ar yra padaręs šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Išimtiniais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius neturi techninių galimybių patys tiesiogiai patikrinti šią informaciją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, o skubus informacijos patikrinimas yra objektyviai būtinas, šiai informacijai patikrinti gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 366 straipsniu

Papildyti Įstatymą 366 straipsniu:

366 straipsnis. Specializuotos pagalbos poreikio vertinimas ir teikimas

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinę specializuotos pagalbos poreikį, gali nustatyti, kad specializuota pagalba:

1) reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant;

2) reikalinga, bet gali būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos;

3) nereikalinga.

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę, kad specializuota pagalba yra reikalinga, ją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

3. Jei nustatyta, kad specializuota pagalba reikalinga ir turi būti suteikta nedelsiant, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybių ją suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, organizuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas galimai seksualinį smurtą patyrusiam vaikui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas gavęs galimai seksualinį smurtą patyręs vaikas įrašomas į eilę gauti specializuotą pagalbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

 

7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:

19) teikia specializuotą pagalbą;“.

2. Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 20 punktu.

3. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:

20) organizuoja mokymus, šviečiamojo pobūdžio susitikimus, edukacinius užsiėmimus, skirtus įvairių sričių (socialinės, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.) specialistams, vaikams ir jų šeimoms, vaiko teisės į visapusišką apsaugą nuo seksualinio smurto užtikrinimo srityje;“.

4Buvusį 50 straipsnio 1 dalies 20 punktą laikyti 21 punktu.

 

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.    Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys, vykdantys savanorišką veiklą, atliekantys praktiką, besistažuojantys šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jei darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, ar asmenys, teikiantys paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, jei ši veikla, paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 31 d. gauti neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodą.

4. Darbdaviai, savanoriškos veiklos organizatoriai, taip pat juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas ar priimančių asmenis atlikti praktiką, stažuotis, vadovai ar jų įgalioti asmenys neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo galiojimą pirmą kartą turi patikrinti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

Respublikos Prezidentas