Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO FINANSŲ ĮSTAIGOMS

ĮSTATYMAS

m.                      d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja finansų įstaigų ir draudimo įmonių turto (aktyvų) apmokestinimą mokesčiu (toliau - mokestis).

2. Šis įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms.

3.  Šis įstatymas netaikomas:

1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kurios teikia finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose;

2) pašto paslaugų teikėjams, kurie teikia vietines ir tarptautines pašto perlaidų paslaugas;

3) Lietuvos bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2    straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.  Draudimo įmonė – įmonė, įstatymų nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.

2. Draudimo priežiūros institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, perdraudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą.

3. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniai, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje.

4. Finansų įstaigų veiklos priežiūros institucija - institucija, prižiūrinti finansų įstaigų veiklą;

5. Mokesčio administratorius - už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje.

6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

3   straipsnis. Mokesčio objektas

1. Mokesčio objektas yra subjektų, kurie yra mokesčio mokėtojai, turtas (aktyvai).

2. Mokesčio mokėtojo turtas – finansų įstaigų ir draudimo įmonių balanse parodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat nematerialusis ir finansinis turtas.

4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

Mokesčio mokėtojais yra:

1) finansų įstaigos;

2) draudimo įmonės.

5 straipsnis. Mokesčio tarifas

1. Mokesčio mokėtojų, finansų įstaigų apmokestinimo pagrindas yra mokesčio mokėtojo turto balansinės vertės sumos perteklius - kai suma didesnė, nei 100 mln. EUR.

2. Mokesčio mokėtojų, draudimo įmonių apmokestinimo pagrindas yra mokesčio mokėtojo turto balansinės vertės sumos perteklius - kai suma didesnė, nei 50 mln. EUR.

3. Pagrindas apmokestinti sumažinamas sumomis:

1) kuriomis mokesčio mokėtojas, padidino nuosavas lėšas;

2) kurias mokesčio mokėtojas investavo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius.

4. Jeigu apmokestinimo pagrindui nustatyti taikomos sumos išreikštos užsienio valiuta, užsienio valiutos perskaičiavimas į eurus atliekamas pagal vidutinį užsienio valiutos kursą, paskelbtą Lietuvos banko paskutinę darbo dieną prieš dieną, kai nustatomas apmokestinimo pagrindas.

7. Mokestis yra 0,0334 proc. apmokestinimo pagrindo per mėnesį.

6    straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Mokesčiu neapmokestinami subjektai, kurių turto balansinių verčių sumos neviršija šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sumų.

2.  Mokesčiu neapmokestinamos valstybinės finansų įstaigos.

7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis.

8 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas

1. Mokesčio mokėtojai privalo be atitinkamo teritorinio mokesčio administratoriaus nurodymo:

1) teikti mokesčio administratoriui mokesčio deklaracijas pagal nustatytą pavyzdį;

2) apskaičiuoti ir sumokėti mokestį į mokesčio administratoriaus sąskaitą.

2. Finansų ministras nustato:

1) deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies  1 punkte, pavyzdį;

2) deklaracijos teikimo terminą ir vietą.

3. Finansų ministerija užtikrina teisingą apmokestinimo pagrindo apskaičiavimą.

9    straipsnis. Mokesčio naštos perkėlimas.

1. Mokesčio įvedimas negali sudaryti pagrindo pakeisti finansinių ir draudimo paslaugų teikimo sąlygų pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo;

2. Finansų įstaigų veiklos priežiūros institucija ir draudimo priežiūros institucija užtikrina, kad mokesčio mokėtojai mokesčio neperkeltų prekių ir paslaugų vartotojams.

10 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.   Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,  įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2.   Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir finansų ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo nariai                                                                                        Česlav Olševski

Rita Tamašunienė

Beata Petkevič