Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO 65, 80, 87, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225 IR 231 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 2311 IR 2312 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2016 m.                          d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

Papildyti 65 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

„7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“

 

2 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 80 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Už prašymą vykdyti teisminę mediaciją mokamas dešimt eurų žyminis mokestis.“

2. Buvusią 7 dalį laikyti 8 dalimi.

3. Papildyti 80 straipsnį 9 dalimi:

„9. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu teismas nustato, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, kai Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka buvo vykdoma privalomoji mediacija.“

4. Papildyti 80 straipsnį 10 dalimi:

„10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis.“

 

3 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 87 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„87 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas ir įskaitymas“.

2. Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kai ginčo šalys sudaro taikos sutartį privalomosios mediacijos metu, ginčo šalims grąžinama 100 procentų sumokėto žyminio mokesčio sumos. 75 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.“

3. Papildyti 87 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. 75 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, kai šalys teisme nagrinėjamam ginčui spręsti pasinaudoja mediacija (išskyrus atvejus, kai mediacija tam pačiam ginčui spręsti buvo naudotasi anksčiau arba kai teisėjas siunčia šalis privalomai spręsti ginčą teisminės mediacijos būdu). Žyminio mokesčio dalis negrąžinama, jeigu teismas nustato, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus, arba neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija.“

4. Papildyti 87 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė privalomosios mediacijos būdu, už kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos sumokėtas žyminis mokestis įskaitomas kaip žyminio mokesčio įmoka už teismui pateikiamą procesinį dokumentą dėl to paties ginčo išsprendimo.“

5. Buvusias 87 straipsnio 3–6 dalis laikyti atitinkamai 5–8 dalimis.

 

4 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jei teismas nustato, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus.“

 

5 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 135 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.“

 

6 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 142 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.“

 

7 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Tokiu atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai privalo nedelsdamas informuoti teismą apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.“

 

8 straipsnis. 177 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 177 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Duomenys, gauti mediacijos procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatytus atvejus.“

 

9 straipsnis. 189 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 189 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) mediatoriai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo mediacijos procedūros metu;“.

 

10 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 225 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas, informaciją apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu su siūlymu šalims šia galimybe pasinaudoti;“.

 

11 straipsnis. 231 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 231 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, taip pat informuoja šalis apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir pasiūlo šalims šia galimybe pasinaudoti. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis šio Kodekso, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo ir Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdoma teisminė mediacija. Mediatorius negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės.“

2. Pakeisti 231 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Parengiamojo teismo posėdžio metu šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinama pagal šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir pasirašius taikos sutartį, ją šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tvirtina civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas. Kai teisminę mediaciją vykdo pats civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas, jis šio Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi teisę patvirtinti byloje ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.“

 

12 straipsnis. Kodekso papildymas 2311 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2311 straipsniu:

„2311 straipsnis. Ginčo perdavimas spręsti teisminės mediacijos būdu

1. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina ginčo šalims teisminės mediacijos esmę, yra abiejų ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija), nustatęs didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu.

2. Teisėjas, kuris yra ir teismo mediatorius, nagrinėdamas civilinę bylą šalių sutikimu gali nuspręsti pats vykdyti mediaciją, gali parinkti ir skirti kitą teismo mediatorių, esant galimybei, atsižvelgdamas į abiejų šalių suderintą nuomonę dėl teismo mediatoriaus kandidatūros, arba gali pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartimi bylos nagrinėjimas atidedamas, nustatomas tikslus kito teismo posėdžio laikas. Teisminė mediacija negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Mediatoriaus teikimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieną mėnesį civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi.

4. Kai yra priimta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nutartis perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir teisminę mediaciją vykdys ne teisėjas, nagrinėjantis civilinę bylą, arba ne kitas teismo mediatorius, teismas nedelsdamas praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad reikia parinkti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo teisminei mediacijai vykdyti konkrečioje byloje.

5. Vykstant teisminei mediacijai sustabdomi šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti skundų padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.“

 

13 straipsnis. Kodekso papildymas 2312 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2312 straipsniu:

„2312 straipsnis. Mediatoriaus skyrimas ir susipažinimas su civilinės bylos medžiaga

1. Mediatorius skiriamas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys teisėjas, nagrinėjantis civilinę bylą, jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti informaciją apie civilinę bylą.

2. Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu, jeigu:

1) jis su ginčo šalimi ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos mediatoriaus teisėms arba pareigoms;

2) jis su ginčo šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;

3) jį su viena iš ginčo šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; šis pagrindas lieka galioti ir tais atvejais, kai santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi;

4) jis buvo arba yra vienos iš ginčo šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;

5) jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesnės ar aukštesnės instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas;

7) yra kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

3. Paskirtam mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su civiline byla arba mediatoriaus prašymu pasirašytinai perduodama civilinė byla. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto civilinės bylos posėdžio laiko privalo grąžinti civilinę bylą teisėjui (teisėjų kolegijai).“

 

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas