Projektas

 

 

 

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL Pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų ir aukciono didžiausiųjų kainų nustatymo METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2020 m.         d. Nr. O3E-

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 22 punktu bei atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2020 m. d. pažymą Nr. O5E- „Dėl Pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų ir aukciono didžiausiųjų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ Taryba n u t a r i a:

Patvirtinti Pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų ir aukciono didžiausiųjų kainų nustatymo metodiką (pridedama).

 

 

Tarybos pirmininkas                                                                                                                      

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m.                       d.

nutarimu Nr. O3E-

 

 

PAJĖGUMŲ AUKCIONO DALYVIŲ PASIŪLYMŲ IR AUKCIONO DIDŽIAUSIŲJŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų ir aukciono didžiausiųjų kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų didžiausiųjų pasiūlymų kainų ribų atitinkamiems pajėgumų aukcionams (toliau – didžiausios kainos) galimo dydžio nustatymo tvarką.

2. Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), vadovaudamasi Metodika, nustato didžiausias kainas, kurios naudojamos perdavimo sistemos operatoriui (toliau – PSO) vertinant esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymus pajėgumų aukcionuose.

3. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos bei kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

BEDNRI DIDŽIAUSIŲ KAINŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

 

4. Tarybos nustatomų didžiausių kainų nustatymo pagrindai ir sąlygos:

4.1. skatinti sąžiningą konkurenciją, laikantis technologinio neutralumo principo ir sudaryti sąlygas konkurencijai tarp rinkos dalyvių elektros energetikos sektoriuje grindžiamos elektros energetikos sistemos plėtrai;

4.2. užtikrinti efektyvų pajėgumų aukcionų veikimą užkertant kelią asmenims piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ar kitokiais veiksmais daryti neigiamą įtaką efektyviai konkurencijai tarp asmenų, kurie valdo esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;

4.3. siekti didžiausio ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, kad elektros energijos vartotojai nepatirtų didesnių išlaidų negu būtina užtikrinti Įstatymu nustatytą apkrovos praradimo trukmę per kiekvienus kalendorinius metus.

5. Tarybos didžiausių kainų nustatymo procesu siekiama užtikrinti, kad naudojamos didžiausių kainų ribų nustatymo prielaidos atitiktų rinkos pokyčius, o pajėgumų užtikrinimo mechanizmu kuriama rinka įgyvendintų Įstatyme nustatytus tikslus.

6. Nustatant didžiausias kainas naujo dalyvio elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginiams elektros sistemoje (toliau – kaupimo įrenginiai), nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjo telkimo įrenginiams (toliau – telkimo įrenginiai) atliekamas vertinimas šiais etapais:

6.1. atrenkama atskaitinė technologija;

6.2. aprašomos atrinktos atskaitinės technologijos savybės;

6.3. nustatomi bendri atskaitinės technologijos kaštai, kurie apskaičiuojami kaip bendros metinės grynosios pajamos, tenkančios nominalių pajėgumų vienetui, kurias per savo ekonominį gyvavimo laiką turėtų gauti naujo dalyvio elektros energijos gamybos, kaupimo įrenginiai, telkimo įrenginiai, kad būtų galima susigrąžinti kapitalo ir pastovius kaštus;

6.4. nustatomi grynieji naujo dalyvio kaštai, kurie apskaičiuojami kaip trūkstamos metinės grynosios pajamos, iš bendrų naujo dalyvio kaštų atėmus potencialiai galimą uždirbti pelną dalyvaujant valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose ir (ar) vykdant didmeninę prekybą elektros energija ir (ar) teikiant sistemines paslaugas;

6.5. nustatomos esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymų didžiausios kainos.

 

 

III SKYRIUS

ATSKAITINĖS TECHNOLOGIJOS PASIRINKIMAS

 

7. Atskaitinė technologija laikoma technologija, nagrinėjama pagal Metodiką ir kuri atitinka kriterijus, kurie turi būti taikomi atskaitinei technologijai.

8. Elektros energijos gamybos, kaupimo įrenginių, telkimo įrenginių atskaitinės technologijos nustatymo pagrindai ir sąlygos:

8.1.  atsižvelgiama į viešai prieinamą informaciją apie kitų šalių praktiką nustatant pajėgumų mechanizmams naudotinas atskaitines technologijas;

8.2.  atsižvelgiama į Įstatyme ir jo įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytus tikslus, numatančius, kad atskaitinė technologija turi prisidėti sprendžiant paklausos poreikį esant adekvatumo problemai;

8.3.  atskaitinė technologija turi prisidėti užtikrinant rezervavimo ir kitų sisteminių tinklo paslaugų prieinamumą;

8.4.  pasirinkta technologija turėtų būti tikėtinas potencialių pajėgumų mechanizme dalyvausiančių investuotojų pasirinkimas.

9. Pasirenkant atskaitinę technologiją ir nustatant šios technologijos kaštus:

9.1. peržiūrimos potencialiai galimos technologijos kandidatės, kurios gali būti laikomos atskaitinėmis technologijomis;

9.2. aprašomos pasirinktos atskaitinės technologijos techninės charakteristikos;

9.3. aprašomi pasirinktos atskaitinės technologijos kapitalo sąnaudų ir pastovių metinių kaštų nustatymo metodai;

9.4. nustatomi atskaitinės technologijos kapitalo ir pastovūs kaštai;

9.5. apskaičiuojami bendri naujo dalyvio kaštai pasirinktai atskaitinei technologijai ir nustatomi gryni naujo dalyvio kaštai.

10. Atskaitinė technologija turi atitikti šiuos tris kriterijus:

10.1. neturėti valstybės pagalbos požymių, išskyrus atvejį, kai skaičiuojant bendrus naujo dalyvio kaštus neatsižvelgiama į subsidijas, ar bet kokią valstybės pagalbos paramą. Tam, kad būtų nustatyta, kad atskaitinė technologija neturi valstybės pagalbos požymių turi būti patikrinta, ar tokiai technologijai netaikoma valstybės pagalba, išskyrus, kai valstybės pagalba taikoma pajėgumų mechanizmo tikslu.

10.2. būti standartine technologija. Technologija laikoma standartine, kuomet:

10.2.1. turima patikima bendro pobūdžio informacija apie atskaitinės technologijos kaštų komponentus;

10.2.2. technologijos kaštai gali būti palyginami tai pačiai technologijai tarp skirtingų investicijų projektų;

10.2.3. technologijos plėtra nėra ribojama techninių įėjimo į rinką barjerų. Technologijos, turinčios ribotą individualų pajėgumą, kurias galima sujungti į grupes, laikomos standartinėmis, jei yra patikimų duomenų, leidžiančių sujungti jas į grupes.

10.3. turi turėti pagrįstų galimybių patekti į rinką. Technologija laikoma turinti galimybių patekti į rinką, kuomet:

10.3.1. šią technologiją atspindintys pajėgumai buvo sukurti praeityje, yra plėtojami arba planuojami vystyti artimiausiu metu;

10.3.2. būsimas šios technologijos vystymas nėra ribojamas ar draudžiamas nacionalinės ar Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Atlikus vertinimo procedūrą, turi būti apibrėžta viena atskaitinė technologija.

 

 

IV SKYRIUS

ATSKAITINĖS TECHNOLOGIJOS SAVYBIŲ APRAŠYMAS

 

12. Pasirinktai atskaitinei technologijai aprašomos jos potencialiai galimos techninės specifikacijos. Turi būti siekiama, kad šios specifikacijos apimtų:

12.1. atskaitinės technologijos tipą ir specifikaciją;

12.2. naudojamo kuro rūšį ir kuro tiekimo specifikaciją;

12.3. nominalų energijos gamybos arba paklausos sumažinimo pajėgumą;

12.4. elektros energijos gamybos arba, jeigu taikoma, bendrą gamybos įrenginio efektyvumą (termofikacinėms elektrinėms);

12.5. CO2 emisijos koeficientą vienam pagamintos elektros energijos vienetui;

12.6. nuolatinio energijos gamybos ir gamybos diapazono reguliavimo apribojimus (pvz., maksimali įrenginio paleidimo trukmė, techninis gamybos minimumas ir maksimumas);

12.7. numatomas eksploatavimo sąlygas (pvz., elektros energijos gamybos potencialas, galimas paleidimų skaičius, įkrovimo / iškrovimo ciklai kaupimo įrenginiams);

12.8. jei pasirinkta telkimo įrenginių technologija, aprašomi vartotojų tipai, kurie gali sumažinti savo vartojimą;

12.9. elektros tinklo įtampos lygį, prie kurio būtų prijungta atskaitinė technologija;

12.10. kuro tiekimo tinklą, prie kurio reiktų prijungti atskaitinę technologiją;

12.11. aplinkos apsaugos reikalavimus ir investicijas, reikalingas jų laikymuisi;

12.12. statybos laikotarpį (metais);

12.13. investicijos ekonominį naudingo tarnavimo laiką (metais);

12.14. vietą.

13. Metodikos 12 punkte nurodytos atskaitinės technologijos charakteristikos aprašomos kiek įmanoma detaliau, atsižvelgiant į atskaitinės technologijos specifiką, kuri aprašoma remiantis viešai skelbiamais duomenimis. Taip pat šis vertinimas gali būti atliekamas remiantis potencialių investuotojų į atskaitinę technologiją apklausa, taip pat praeityje į pasirinktą atskaitinę technologiją atliktų investicijų charakteristikomis ir (ar) vadovaujantis Metodikos 26 punkte nurodytais duomenų gavimo ir vertinimo šaltiniais.

 

 

V SKYRIUS

ATSKAITINĖS TECHNOLOGIJOS KAPITALO IR PASTOVIŲ

KAŠTŲ NUSTATYMAS

 

14. Skaičiuojant bendruosius naujo dalyvio kaštus, įvertinami atskaitinės technologijos kapitalo ir pastovūs kaštai. Pasirinktai atskaitinei technologijai apibrėžiami metiniai pastovūs kaštai. Jei reikia (pavyzdžiui, jei padidėja priežiūros kaštai), kiekvieniems ekonominio gyvenimo metams gali būti apibrėžti konkretūs metiniai pastovūs kaštai. Metinių pastoviųjų kaštų elementai gali būti (kai taikoma ir tinkama), tačiau jais neapsiribojama:

14.1. darbo išlaidos;

14.2. pastoviosios priežiūros ir remonto išlaidos;

14.3. draudimo ir turto valdymo išlaidos;

14.4. turto mokestis;

14.5. sandorių ir kontrolės išlaidos;

14.6. metinės pastoviosios išlaidos, skirtos telkimo įrenginių paklausai;

14.7. kuro tiekimo paslaugų sutartys;

14.8. pastovieji elektros energijos perdavimo ir paskirstymo mokesčiai;

14.9. kitos išlaidos, įskaitant kompensacijas už žalą aplinkai, vietinių gyventojų kompensavimo išlaidas.

15. Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos sąnaudos vertinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba kituose teisės aktuose nustatytą tvarką.

16. Kapitalo kaštai ir metiniai pastovūs kaštai vertinami remiantis kitų šalių patirtimi, naujausia ekspertų, kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų šalių informacija, tyrimais ir moksline literatūra arba konsultantų atliktomis analizėmis, taip pat gali būti naudojama perdavimo sistemos operatoriaus pateikta informacija ar atliktas duomenų modeliavimas.

17. Siekiant didžiausio ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams nustatomi bendri naujo dalyvio kaštai. Taip pat gali būti pateikiamas šių kaštų neapibrėžtumo intervalas.

 

 

VI SKYRIUS

ATSKAITINĖS TECHNOLOGIJOS GRYNŲJŲ

KAŠTŲ NUSTATYMAS

 

18. Bendrieji naujo dalyvio kaštai koreguojami potencialiai galimu uždirbti rinkos pelnu, dalyvaujant valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose ir (ar) vykdant didmeninę prekybą elektros energija ir (ar) teikiant sistemines paslaugas.

19. Rinkos pelno dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją apie kitų šalių praktiką dėl atskaitinės technologijos.

20. Grynieji naujo dalyvio kaštai apskaičiuojami pagal 1 formulę:

 

, EUR/kW/metus                                                  (1)

 

čia:

CONEgrynoji – Grynieji naujo dalyvio kaštai, EUR/kW/metus;

CONEbendra – Bendrieji naujo dalyvio kaštai, EUR/kW/metus;

Pkoef – koeficientas, kuriuo koreguojami bendrieji naujo dalyvio kaštai ir kuriuo įvertinamas potencialiai galimas uždirbti iš rinkos pelnas dalyvaujant valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose ir (ar) vykdant didmeninę prekybą elektros energija ir (ar) teikiant sistemines paslaugas.

21. Bendruoju atveju taikoma Pkoef vertė – 0,8, kuri atitinka 20 proc. iš rinkos uždirbamo pelno vertę. Šis koeficientas gali būti perskaičiuojamas priklausomai nuo atskaitinės technologijos pasirinkimo ir rinkos tendencijų.

 

VII SKYRIUS

DIDŽIAUSIŲ KAINŲ NUSTATYMAS

 

22. Bendrojo naujo dalyvio kaštų lygio nustatymas yra susijęs su prognozuojamų sąnaudų neapibrėžtumais, todėl taikomas 1,5 koeficientas nuo grynųjų naujo dalyvio kaštų nustatant didžiausios kainos ribos planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymams:                   

 

, EUR/kW/metus                                                                           (2)

 

čia:

KVRnaujiems – didžiausios kainos riba, nustatoma planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymams, Eur/MW;

CONEgrynoji – Grynieji naujo dalyvio kaštai, Eur/MW.

 

23. Bendro naujo dalyvio kaštų lygio nustatymas yra susijęs su prognozuojamų sąnaudų neapibrėžtumais, todėl taikomas 0,6 koeficientas nuo nustatytos didžiausios kainos ribos planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymams:

 

, EUR/kW/metus                                                     (3)

 

čia:

KVResamiems – didžiausios kainos riba, nustatoma esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymams, Eur/MW;

KVRnaujiems – didžiausios kainos ribos planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdančių asmenų pasiūlymams, Eur/MW.

 

24. Visais kitais metais, einančiais po pirmųjų metų, kuriems nustatytos didžiausios kainos esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims pagal Metodikos 22 ir 23 punktus, didžiausios kainos nustatomos šias ribas pakoreguojant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiu, pakoreguotu efektyvumo rodikliu, kuris yra lygus 1 proc.

25. Ne rečiau kaip kartą per penkerius metus arba, kai yra pastebimi reikšmingi pokyčiai, susiję su naujo dalyvio kainos nustatymu, perskaičiuojami bendrieji naujo dalyvio kaštai ir atitinkamai pakoreguojamos kainų ribos, pagal Metodikoje išdėstytus principus.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Metodikoje pateikti kriterijai, kiti parametrai vertinami remiantis kitų šalių patirtimi, naujausia ekspertų, kompetentingų institucijų ir suinteresuotųjų šalių informacija, tyrimais ir moksline literatūra arba konsultantų atliktomis analizėmis, taip pat gali būti naudojama perdavimo sistemos operatoriaus pateikta informacija ar atliktas duomenų modeliavimas.

27. Taryba ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki pajėgumų aukciono paskelbimo dienos, vadovaudamasi Metodika, nustato ir savo interneto svetainėje skelbia atitinkame pajėgumų aukcione taikomas didžiausias kainų ribas esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims.

28. Taryba turi teisę iš esamus ir potencialius naujus elektros energijos gamybos, kaupimo įrenginius, telkimo įrenginius valdančių asmenų bei PSO per Tarybos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus didžiausioms kainoms nustatyti.

29. Asmenys, pažeidę Metodikoje nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

30. Tarybos veiksmai ir neveikimas, nustatant didžiausias kainas, gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

_________________