Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS JUNGTINIŲ TAUTŲ AUKŠČIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIME DĖL ATEITIES
2024 m. birželio d. Nr.
Vilnius
pabrėždamas 2024 m. rugsėjo 22–23 d. Niujorke vyksiančio Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo „Aukščiausiojo lygio susitikimas dėl ateities: daugiašaliai sprendimai geresniam rytojui“ (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2022 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija A/RES/76/307) (toliau – Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas dėl ateities) svarbą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus iki 2030-ųjų metų ir nustatant tolesnes pasaulio raidos gaires;
pažymėdamas, kad svarbiausi Jungtinių Tautų tikslai – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių, kad būtų pašalinta karų grėsmė ir likviduota agresija; skatinti draugiškus tautų santykius; siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; būti centru, vienijančiu tautų veiksmus įgyvendinant šiuos bendrus tikslus, – tampa vis aktualesni ir yra nepakeičiami bendrai pasaulio ateičiai;
atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją A/RES/77/159, kuria pripažįstama, kad parlamentai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant atskaitomybę už nacionalinių įsipareigojimų vykdymą ir veiksmingą jų įgyvendinimą, ir kurioje palankiai vertinamas parlamentarų įtraukimas į nacionalines delegacijas Jungtinių Tautų susitikimuose ir renginiuose;
atkreipdamas dėmesį į 2023 m. gegužės 12–13 d. Vilniuje vykusio Pasaulinio parlamentinio kongreso „Pasaulio ateitis“ bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad parlamentams būtina daugiau dėmesio skirti ilgalaikių pasaulio raidos iššūkių sprendimui, taip pat ir aktyviai dalyvauti formuojant savo valstybių ir regionų pozicijas Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimui dėl ateities;
pabrėždamas Lietuvos globalių įsipareigojimų ryšį su Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XIV-2466 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2025“ patvirtinimo“, (toliau – Lietuvos vizija) ir šių įsipareigojimų svarbą Lietuvos vizijos įgyvendinimui;
susipažinęs su atsakingų institucijų informacija apie Lietuvos Respublikos pasirengimo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimui dėl ateities,
pritardamas Lietuvos Respublikos pozicijai, kad šiandien svarbiausias globalios darbotvarkės klausimas yra taikos ir saugumo užtikrinimas ir taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka, neatskiriama nuo globalių institucijų efektyvaus veikimo užtikrinimo,
siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui:
1) ne tik spręsti Lietuvos Respublikos kaimynystėje ir kituose pasaulio regionuose paaštrėjusias taikos ir saugumo krizių problemas, bet ir aktyviai remti aukščiausiuoju lygmeniu dedamas pastangas spręsti kitus globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, bioįvairovės nykimas, skurdo ir nelygybės plitimas, neteisėta migracija, kurių sprendimai nepateisinamai vėluoja, keldami grėsmę Lietuvos ir kitų pasaulio šalių pasiektai gerovei, pažangai ir stabilumui;
2) remti Jungtinių Tautų iniciatyvą į pasaulio ateitį formuojančių vertybinių principų rinkinį įtraukti ateities kartų gerovės principą ir imtis praktinių žingsnių šias teises padaryti įtaką darančiu politikos formavimo bei įgyvendinimo principu globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kaip antai: ateities kartų gerovės principą įtraukti į politinių sprendimų poveikio vertinimo sistemą; įsteigti ateities kartų atstovo institutą Jungtinių Tautų institucijų sistemoje ir, kiek tai tikslinga, atitinkamas struktūras regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis; įsteigti nuolatinį daugiašalį ateities kartų forumą;
4) vadovaujantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. A/RES/77/159, formuojant Lietuvos delegaciją į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl ateities įtraukti Lietuvos Respublikos Seimo atstovus;
5) siūlyti Lietuvos Respublikos delegacijai atsižvelgti į šios rezoliucijos nuostatas derantis dėl dokumentų, kurie bus priimti Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities;
6) atidžiai išnagrinėti Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities priimtus dokumentus ir į juos atsižvelgti formuojant Lietuvos vizijos įgyvendinimo strategiją bei kitus Lietuvos Respublikos strateginio planavimo dokumentus;
7) stiprinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie globalių iššūkių sprendimą, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos pozicijas, sistemingai skatinti pilietinės visuomenės diskusijas apie tvaraus vystymosi iššūkius, nuosekliai įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir verslo partnerius;
informuoja apie šią rezoliuciją Europos Parlamentą, Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, Tarpparlamentinę Sąjungą ir pasaulio valstybių parlamentus;
kviečia Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities dalyvaujančių valstybių parlamentus ir vyriausybes imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų užtikrintas Ateities pakto ir jį lydinčių Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo dėl ateities dokumentų įgyvendinimas ir nubrėžtos pasaulio darnaus vystymosi po 2030-ųjų visuotinės gairės.