Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr. V-
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymą Nr. XII-2608 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAGALBINIO APVAISINIMO
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo ir lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donorystės įgyvendinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vyro ir moters (toliau – pora), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, asmenų, kuriems atliekamas vaisingumo išsaugojimas, lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donorų ir recipientų teises.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Pagalbinio apvaisinimo pradžia – gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl pagalbinio apvaisinimo.
2. Pagalbinis apvaisinimas – procesas, įgyvendinamas šio įstatymo nustatyta tvarka, apimantis asmens sveikatos priežiūros specialistų konsultacijų, ištyrimo, nevaisingumo gydymo ir veiksmų su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) reprodukciniais audiniais ir (ar) embrionais atlikimo, naudojant atitinkamas pagalbinio apvaisinimo technologijas, etapus, siekiant sukelti moters nėštumą.
5. Pavojinga nepageidaujama reakcija – nenumatytas žmogaus lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro arba recipiento organizmo atsakas, įskaitant užkrečiamąją ligą, kuris yra susijęs su donoro lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių įsigijimu arba naudojimu ir kuris sukelia mirtį, pavojų gyvybei, neįgalumą arba dėl kurio donoras ar recipientas gali būti hospitalizuotas ar susirgti arba jo hospitalizavimo ar ligos trukmė gali pailgėti.
6. Pavojingas nepageidaujamas reiškinys – bet koks su žmogaus lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių įsigijimu, ištyrimu, apdorojimu, laikymu arba paskirstymu susijęs nepageidaujamas atvejis, kuris gali lemti užkrečiamųjų ligų perdavimą, pacientų mirtį arba pavojų gyvybei, neįgalumą arba dėl kurio pacientas gali būti hospitalizuotas ar susirgti arba jo hospitalizavimo trukmė gali pailgėti. Pagalbinio apvaisinimo atveju bet koks neteisingas žmogaus lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių ar embriono tipo nustatymas arba supainiojimas laikomas pavojingu nepageidaujamu reiškiniu.
7. Vaisingumo išsaugojimas – paciento paruošimas lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimui, jų paėmimas, lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių ir (ar) embrionų konservavimas ir laikymas, jeigu esama asmens sveikatos būklė ir (ar) galimi sveikatos sutrikimai ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl asmens tolesnio vaisingumo.
8. Žmogaus embrionas (toliau – embrionas) – žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki moters dešimtos nėštumo savaitės pabaigos.
9. Žmogaus embriono donorystė (toliau – embriono donorystė) – in vitro (ne moters kūne) esančio embriono savanoriškas atsisakymas, kad jis būtų panaudotas kitos poros pagalbiniam apvaisinimui, kai embrionui sukurti nebuvo naudojamos tos poros lytinės ląstelės ar reprodukciniai audiniai.
10. Žmogaus embrionų donoras (toliau – embrionų donoras) – pora, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikusi rašytinį sutikimą atiduoti embrioną (-us), kuris nebuvo panaudotas (-i) jos pagalbiniam apvaisinimui ir yra laikomas (-i) lytinių ląstelių banke, kitai porai jos pagalbiniam apvaisinimui.
11. Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės ląstelės) – moteriškos ir vyriškos ląstelės, dalyvaujančios žmogaus zigotos susidaryme.
12. Žmogaus lytinių ląstelių bankas (toliau – lytinių ląstelių bankas) – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, suteikiančią teisę teikti lytinių ląstelių banko paslaugas.
13. Žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus reprodukcinių audinių arba žmogaus embrionų konservavimas – cheminių medžiagų naudojimas, aplinkos sąlygų arba kitų priemonių pakeitimas lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (arba) embrionų apdorojimo metu, siekiant sustabdyti biologinius procesus, kad juos būtų galima panaudoti pagalbiniam apvaisinimui ateityje.
14. Žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus reprodukcinių audinių arba žmogaus embrionų paruošimas (toliau – paruošimas) – žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių arba embrionų tvarkymas ir konservavimas tinkamomis sąlygomis, kad juos būtų galima panaudoti pagalbiniam apvaisinimui.
15. Žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus reprodukcinių audinių arba žmogaus embrionų recipientas – pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui naudojami embrionų donoro embrionai arba lytinių ląstelių donoro lytinės ląstelės arba reprodukcinių audinių donoro reprodukciniai audiniai.
16. Žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus reprodukcinių audinių arba žmogaus embrionų autologinis naudojimas (toliau – autologinis naudojimas) – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių arba embrionų naudojimas asmens arba poros, kurio (kurios) jie yra, pagalbiniam apvaisinimui arba vaisingumo išsaugojimui.
17. Žmogaus lytinių ląstelių ar žmogaus reprodukcinių audinių donoras (toliau – lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoras) – gyvas žmogus, savanoriškai duodantis lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių kito žmogaus pagalbiniam apvaisinimui.
18. Žmogaus lytinių ląstelių ar žmogaus reprodukcinių audinių donorystė (toliau – lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorystė) – lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių savanoriškas atidavimas, kad jie būtų panaudoti kitos poros pagalbiniam apvaisinimui.
19. Žmogaus lytinių ląstelių ar žmogaus reprodukcinių audinių įsigijimas – veiksmai, kuriuos atliekant teisės aktų nustatyta tvarka galima įsigyti lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių.
20. Žmogaus lytinių ląstelių, žmogaus reprodukcinių audinių arba embrionų laikymas (toliau – laikymas) – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių arba embrionų laikymas specialiomis kontroliuojamomis sąlygomis iki jų paskirstymo.
21. Žmogaus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių arba embrionų paskirstymas (toliau – paskirstymas) – lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių arba embrionų transportavimas į kitą lytinių ląstelių banką ar iš jo ir pristatymas pagalbinį apvaisinimą atliekančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai.
22. Žmogaus reprodukciniai audiniai (toliau – reprodukciniai audiniai) – žmogaus lytinių organų audiniai, kuriuose yra lytinių ląstelių.
3 straipsnis. Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo principai
1. Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, vaisingumo išsaugojimu, lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donoryste, privalo būti sprendžiami atsižvelgiant į vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donorų ir asmenų, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas arba vaisingumo išsaugojimas, interesus.
2. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, vaisingumo išsaugojimu, lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donoryste, priimami įvertinus galimą naudą bei galinčią kilti žalą lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donorams, asmenims, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas arba vaisingumo išsaugojimas, ir vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir vadovaujantis lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donorų ir asmenų, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas arba vaisingumo išsaugojimas, sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principu.
3. Pagalbinis apvaisinimas negali būti taikomas kaip lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo modifikavimo priemonė.
4. Pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos ar gyvybei gresiančio sveikatos sutrikimo, kurių kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
6. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant poros lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius, išskyrus atvejus, kai vieno iš poros asmenų lytinės ląstelės ar reprodukciniai audiniai yra pažeisti ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
7. Embriono donorystė yra leidžiama, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė pora. Embriono donorystė yra galima ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo embriono sukūrimo. Embriono donorystės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
8. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ar embrionų recipiento, lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro, duodančio lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius kitos poros pagalbiniam apvaisinimui (toliau – lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoras (trečiasis asmuo), embrionų donorų ir vaiko, pradėto panaudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius arba embrionų donoro embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų recipientui ir vaikui, gimusiam panaudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius arba embrionų donoro embrioną, lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) ar embrionų donoro tapatybė neatskleidžiama, o lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorui (trečiajam asmeniui) ar embrionų donorui neatskleidžiama lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ar embrionų recipiento ir vaiko, kuris (kurie) gimė po pagalbinio apvaisinimo, panaudojus jų lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, tapatybė, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus.
9. Informacija:
1) apie lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorą (trečiąjį asmenį), embriono donorus ar vaiką, gimusį panaudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius arba embrionų donoro embrioną, gali būti suteikta vaikui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo, panaudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius arba embrionų donoro embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą, o iki tol – jo atstovams, o apie vaiką, gimusį panaudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius arba embrionų donoro embrioną, – lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorui (trečiajam asmeniui) ar embrionų donorui. Šiame punkte nurodyta informacija teikiama teismo sprendimu, jeigu ji reikalinga dėl vaiko, lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) ar embrionų donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių;
2) apie lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) ar embrionų donoro tapatybę, jiems sutikus, gali būti suteikta asmeniui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo panaudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar reprodukcinius audinius ar embrionų donoro embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą. Šiame punkte numatytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
10. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus:
1) lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir (ar) embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos;
2) lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorų (trečiųjų asmenų) lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorų (trečiųjų asmenų) lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių įvežimą vykdo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurių metu naudojamos įvežtos lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donorų (trečiųjų asmenų) lytinės ląstelės ar reprodukciniai audiniai, teikia universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
11. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą. Lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką, lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
4 straipsnis. Teisė teikti pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas
1. Pagalbinio apvaisinimo paslaugas ar lytinių ląstelių banko paslaugas turi teisę teikti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – juridiniai asmenys), turintys Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta tvarka išduotą licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, suteikiančią teisę teikti atitinkamai pagalbinio apvaisinimo ar lytinių ląstelių banko paslaugas.
2. Juridiniai asmenys, siekiantys gauti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, suteikiančią teisę teikti lytinių ląstelių banko paslaugas, privalo atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytus reikalavimus licencijai asmens sveikatos priežiūros veiklai gauti ir šias sąlygas:
1) juridinio asmens nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos įrengtos patalpos, įranga ir medžiagos, kurios bus naudojamos atliekant lytinių ląstelių banko paslaugų procedūras, atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytus lytinių ląstelių banko paslaugų teikimo reikalavimus;
2) juridinio asmens darbuotojai, kurie tiesiogiai dalyvaus teikiant lytinių ląstelių banko paslaugas, turi sveikatos apsaugos ministro nustatytą kvalifikaciją ir yra išklausę mokymo kursus, kurių programas ir išklausytų kursų pripažinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras;
3) lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo organizavimas ir valdymas atitinka lytinių ląstelių banko paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus sveikatos apsaugos ministro;
3. Juridinių asmenų, siekiančių gauti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai, suteikiančią teisę teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, darbuotojai, kurie tiesiogiai dalyvaus teikiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas, turi turėti sveikatos apsaugos ministro nustatytą kvalifikaciją ir turi būti išklausę mokymo kursus, kurių programas ir išklausytų kursų pripažinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
5 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo sąlygos
1. Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti.
2. Pagalbinis apvaisinimas yra draudžiamas, jeigu yra medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
3. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik porai pateikus: asmens tapatybę, amžių patvirtinančius dokumentus, medicinos dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
6 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo būdai
7 straipsnis. Informuoto paciento sutikimas
1. Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti porą apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaisiui, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodydamas klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui.
2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią turi būti pateikta ir raštu, porai užpildant ir pasirašant informuoto paciento sutikimą.
3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, jei pagalbinis apvaisinimas nėra apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar kitomis valstybės ar savivaldybių lėšomis, pora yra informuojama apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą.
8 straipsnis. Lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimas, laikymas ir naudojimas
1. Lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai gali būti paimami tik gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą.
2. Draudžiama imti ir (ar) naudoti pagalbiniam apvaisinimui mirusio asmens lytines ląsteles ir (ar) reprodukcinius audinius. Jeigu asmuo, kurio lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai laikomi lytinių ląstelių banke, miršta, lytinių ląstelių banke laikomos jo lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai sunaikinami. Mirusio asmens lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai gali būti naudojami konkretaus asmens pagalbiniam apvaisinimui, jeigu asmuo prieš mirtį davė sutikimą tokiam jo lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių naudojimui.
3. Lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimą atliekantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, darbuotojas prieš lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimą įsitikina lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimo pagrįstumu, sauga donorui bei lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių recipientui ir vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir padaro atitinkamus įrašus paciento medicinos dokumentuose. Sveikatos apsaugos ministras nustato kontraindikacijų, dėl kurių lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai negali būti paimami ir (ar) naudojami, sąrašą ir kryžminio užteršimo rizikos įvertinimo bei valdymo tvarką.
4. Lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai yra laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių bankas turi užtikrinti kokybės sistemos bei saugos reikalavimų laikymąsi, įskaitant kryžmino užteršimo valdymo priemones.
5. Lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai lytinių ląstelių banke yra laikomi informuoto paciento sutikime nurodytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai lytines ląsteles ir (ar) reprodukcinius audinius davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių laikymo arba miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles ir (ar) reprodukcinius audinius konkrečiam asmeniui taikant pagalbinį apvaisinimą. Pasibaigus lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių laikymo laikotarpiui, lytines ląsteles ir (ar) reprodukcinius audinius davusiam asmeniui pažeidus susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių laikymo arba kai asmuo miršta nedavęs informuoto paciento sutikimo naudoti jo lytines ląsteles ir (ar) reprodukcinius audinius konkrečiam asmeniui taikant pagalbinį apvaisinimą, šio asmens lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinami.
9 straipsnis. Autologinis naudojimas
Veiksnus asmuo nuo 16 metų arba nepilnamečio asmens iki 16 metų atstovas pagal įstatymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas, kad būtų paimtos jo lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai, o pora – kad būtų sukurti embrionai asmens vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ar galimi sveikatos sutrikimai, ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.
10 straipsnis. Embriono apsauga
1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles ir (ar) reprodukcinius audinius, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima pora, pasitarusi su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
2. Įvertinus galinčią kilti žalą lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų donorų, recipientų ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis ir (ar) reprodukciniais audiniais, neatsižvelgiant į procedūros, skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti, embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais, pobūdį (mechaninis ar medikamentinis poveikis), yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
2) procedūroms atlikti reikalingi medicinos priemonės ir vaistiniai preparatai naudojami laikantis jų registracijos metu patvirtintų indikacijų ir kitų nustatytų reikalavimų;
3. Biomedicininiai tyrimai su embrionais gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
4. Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).
5. Sukurti besivystantys, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal poros raštu pareikštą valią jų lėšomis laikomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne daugiau kaip dešimt metų nuo embriono sukūrimo. Pasibaigus pagal poros raštu pareikštą valią embrionų laikymo terminui, embrionai sunaikinami arba, jei pora yra sutikusi dėl embriono donorytės, toliau laikomi valstybės lėšomis dešimt metų nuo embriono donorystės dienos.
6. Kol dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.
7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą besivystantį embrioną, išskyrus:
11 straipsnis. Surogacija
Civiliniai sandoriai, kai moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kitam asmeniui ar asmenims kūdikį, atsisakydama savo motinystės teisių į pagimdytą vaiką (surogacija), yra niekiniai ir negalioja, išskyrus kai moteris įsipareigoja, naudojant kitos poros lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį šiai porai, jei poros moteris serga liga, dėl kurios nėštumas tokiai moteriai yra kontraindikuotinas ir (ar) fiziologiškai negalimas ir šis procesas yra negrįžtamas.
12 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė
Asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, laikomi vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo, tėvais pagal įstatymą. Asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoras (trečiasis asmuo), embrionų donoras ar vaikas, gimęs po pagalbinio apvaisinimo naudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrionų donoro embrioną, neturi teisės reikalauti, kad lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) ar embrionų donoro tėvystė (motinystė) būtų pripažinta ar nustatyta dėl vaiko, pradėto pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrionų donoro embrioną. Lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens), embrionų donoro ir vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo naudojant lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrionų donoro embrioną, bei jų giminaičių tarpusavio asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda.
13 straipsnis. Pranešimas apie pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir (ar) reakcijas
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir lytinių ląstelių bankai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo registruoti, tirti ir pranešti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai apie kiekvieną pavojingą nepageidaujamą reiškinį ir (ar) reakciją bei tyrimo, skirto pavojingo nepageidaujamo reiškinio ir (ar) reakcijos priežasčiai (priežastims) ir vėlesniems padariniams nustatyti, išvadas.
14 straipsnis. Duomenų kaupimas
1. Duomenys apie lytines ląsteles, reprodukcinius audinius bei embrionus ir jų naudojimą turi būti atsekami jų įsigijimo, paruošimo, laikymo ir paskirstymo metu.
2. Duomenys apie lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų laikymą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas pagalbinio apvaisinimo procedūras, jų būdus, sukurtų bei į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių, nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo, taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo gimusius vaikus turi būti įrašomi į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.
15 straipsnis. Kompetentinga institucija
2. Kompetentinga institucija:
1) prižiūri lytinių ląstelių ir (ar) reprodukcinių audinių paėmimą, tyrimą, paruošimą, laikymą ir paskirstymą;
2) prižiūri lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą ir priežiūrą;
3) organizuoja patikrinimus ir imasi kontrolės priemonių įvykus pavojingam nepageidaujamam reiškiniui ir (ar) reakcijai;
4) ne rečiau kaip kas dvejus metus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisę teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, auditą, patikrindama teikiamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir viešai skelbia audito išvadas;
5) iki kiekvienų metų birželio 30 dienos pateikia Europos Komisijai kompetentingos institucijos gautų pranešimų apie pavojingus nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas metinę ataskaitą;
6) teikia informaciją apie vykdomus patikrinimus ir kontrolės priemones Europos Komisijai ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.