LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINIO PLĖTROS BANKO STEIGIMO IR VALSTYBĖS DALYVAVIMO KREDITO ĮSTAIGŲ KAPITALE
2020 m. d. Nr.
Vilnius
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvadas ir rekomendacijas;
konstatuodamas, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės - ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos);
pabrėždamas, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o valstybinio Plėtros banko (toliau – VPB) įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą;
pripažindamas, kad VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje;
suprasdamas, kad VPB yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę. Tai kitas veiklos modelis, nei taikomas komercinių bankų, kai iš esmės siekiama trumpalaikio pelningumo ir neretai trūksta socialinės atsakomybės;
atsižvelgdamas į teigiamą VPB vaidmenį užtikrinant finansinį valstybės stabilumą ir mažinant šalies priklausomybę nuo išorės rizikos veiksnių bei, kartu su kitais rinkos dalyviais, užtikrinant ilgalaikį investicinių projektų finansavimą;
suprasdamas, kad šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros, tokios, kaip UAB “Investicijų ir verslo garantijos“ INVEGA, Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar “Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankinėje rinkoje bei apčiuopiamai švelninti anticiklinių ekonomikos svyravimų. Tačiau šių bei galimai kitų
Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas VPB, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko;
atsižvelgdamas į VPB svarbą įgyvendinant ES investicines programas;
konstatuodamas teigiamą kitų ES šalių patirtį, kur dauguma VPB turi bankininkystės licencijas ir jiems taikomi ES bankinės veiklos normatyvai;
įvertindamas Europos Komisijos (EK) techninės paramos galimybes VPB steigimo procese, kurią sudaro keturi pagrindiniai etapai: 1) finansų rinkos ribotumo išankstinis įvertinimas; 2) preliminari VPB galimybių studija ir alternatyvūs scenarijai; 3) pasirinkto VPB veiklos scenarijaus įgyvendinimo studija; 4) pasirinkto VPB veiklos scenarijaus įgyvendinimo gairės;
n u t a r i a:
1 straipsnis.
Įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių Reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos Valstybinio Plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Seimo pirmininkas
Teikia
Seimo nariai: