Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINĖS SĄJUNGOS ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo ribos
1. Šis įstatymas nustato bendruosius civilinės sąjungos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.
2 straipsnis. Civilinės sąjungos santykių teisinio reglamentavimo principai
3 straipsnis. Civilinės sąjungos samprata
4 straipsnis. Civilinės sąjungos įregistravimo sąlygos
1. Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio straipsnio 2 dalyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
2. Draudžiama įregistruoti civilinę sąjungą artimiesiems giminaičiams. Draudimui mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis.
3. Įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu.
4. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali įregistruoti civilinės sąjungos be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą įregistruoti civilinę sąjungą gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti civilinės sąjungos.
5 straipsnis. Civilinės sąjungos įsigaliojimas
Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras.
II SKYRIUS
CIVILINĖS SĄJUNGOS TEISINĖS PASEKMĖS
6 straipsnis. Partnerių pareigos vienas kitam
1. Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo.
2. Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris.
7 straipsnis. Atstovavimas
2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito partnerio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto partnerio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, privalo įsitikinti, kad kito partnerio sutikimo gauti tikrai neįmanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka abiejų partnerių interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per nutartyje nurodytą terminą. Teismas, nustatęs, kad partneris veikia priešingai kito partnerio, bendrų nepilnamečių vaikų ar kito partnerio nepilnamečių vaikų interesams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro pareiškimu gali savo duotą leidimą pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja tik ateičiai. Tokia teismo nutartis jos priėmimo dieną turi būti nusiųsta Notarų rūmams, o jei leidimas susijęs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu – viešam registrui.
8 straipsnis. Faktinė civilinė sąjunga
1. Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo.
2. Civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Bylos dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
CIVILINĖS SĄJUNGOS PABAIGOS PAGRINDAI
9 straipsnis. Civilinės sąjungos pabaigos pagrindai
1. Civilinė sąjunga pasibaigia:
3) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių susitarimą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą arba, jeigu partneriai turi bendrų nepilnamečių vaikų, pagal teismo sprendimu patvirtintą bendrą abiejų partnerių prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą.
3. Jeigu įregistruota civilinė sąjunga nutraukiama teismo sprendimu patvirtinus vienašališką partnerio prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą, įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašomi duomenys pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
4. Civilinė sąjunga laikoma nutraukta ar pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo notarine tvarka patvirtinto abiejų partnerių prašymo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigaliojimo dienos. Notarine tvarka patvirtintas abiejų partnerių prašymas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą įsigalioja kitą darbo dieną nuo notarinio patvirtinimo dienos.
5. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos faktą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo arba susitarimo nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą patvirtinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikia notaras arba, jeigu įregistruota civilinė sąjunga buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu – teismas.
6. Civilinė sąjunga pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos.
7. Civilinę sąjungą negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių civilinė sąjunga jos įregistravimo momentu buvo negalima, buvimo faktą, civilinė sąjunga negaliojančia pripažįstama nuo jos įregistravimo momento.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo, kuriuo įregistruota civilinė sąjunga pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie įregistruotos civilinės sąjungos pripažinimą negaliojančia Lietuvos Respublikos gyventojų registrui.
10 straipsnis. Ieškinio senatis
11 straipsnis. Civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės
12 straipsnis. Civilinės sąjungos nutraukimas bendru sutikimu ar vienašališkai
1. Partneriai, neturintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu notarine tvarka.
2. Partneriai, kreipdamiesi į notarą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu, notarui turi pateikti rašytinį susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos. Notaras patvirtina susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu toks įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat jeigu partnerių pateikta sutartis dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia vieno iš partnerių teisių ir (ar) teisėtų interesų.
3. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą bendru sutikimu teismine tvarka.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalį partneriai pateikia savo gyvenamosios vietos teismui bendrą prašymą nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą ir susitarimą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriame turi būti aptarti bendrų nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, turto padalijimo klausimai ir kitos turtinės teisės ir pareigos.
5. Partneris, norėdamas nutraukti įregistruotą civilinę sąjungą vienašališkai, pateikia savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo. Prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu tokių yra.
6. Teismas, nutraukdamas įregistruotą civilinę sąjungą pagal šio straipsnio 5 dalį, išsprendžia bendrų nepilnamečių vaikų ir partnerių vienas kito išlaikymo, bendrų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su bendrais nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką bei išsprendžia turto padalijimo ir kitus klausimus, susijusius su partnerių turtinėmis teisėmis ir pareigomis, išskyrus atvejus, kai partneriai išlaikymo, turto padalijimo ir kitus su turtinėmis teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus yra aptarę sutartyje, sudarytoje šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
PARTNERIŲ TURTO TEISINIS REŽIMAS
13 straipsnis. Bendroji dalinė partnerių nuosavybė
1. Turtas, įregistruotos civilinės sąjungos laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą turtą. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
2. Norintys įregistruoti civilinę sąjungą asmenys arba civilinę sąjungą įregistravę partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas civilinės sąjungos metu, taip pat civilinei sąjungai pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Šiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.83 straipsnio 2 dalies ir 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatos. Jei tokioje sutartyje nėra nustatyta kitaip arba tokia sutartis nėra sudaryta, partnerių turtui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, taikomas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teisinis režimas.
14 straipsnis. Partnerių turto, kuris yra bendroji dalinė jų nuosavybė, teisinis režimas
1. Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.
2. Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnyje.
3. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas.
5. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį partneris sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra kito asmens partneris, tai sandorio jis gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu partneris melagingai pareiškė, kad kito partnerio sutikimas sudaryti sandorį yra.
6. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, pagal sutikimo nedavusio partnerio ieškinį gali būti pripažinti negaliojančiais per vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai partneris sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorio sudarymą, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas.
7. Partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis.
15 straipsnis. Partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga
1. Turtas pripažįstamas partnerių bendram gyvenimui naudojamu turtu, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas. Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik partneriai, įregistravę civilinę sąjungą teisės aktų nustatyta tvarka, ir tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas.
16 straipsnis. Partnerių teisės ir pareigos gyvenamosios patalpos, esančios bendram gyvenimui naudojamu turtu, atžvilgiu
1. Jeigu partneriai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai partneris, sudaręs nuomos sutartį, be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti jį negaliojančiu.
2. Partneris, kuriam bendram gyvenimui naudojama gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito partnerio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Partneris, nedavęs sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtinęs, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu viešame registre ginčijama gyvenamoji patalpa buvo nurodyta kaip partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas.
17 straipsnis. Asmeninė partnerių nuosavybė
1. Asmenine partnerių nuosavybe pripažįstamas turtas:
2) partneriui dovanotas ar jo paveldėtas po civilinės sąjungos įregistravimo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas abiem partneriams kaip bendroji dalinė ar kitos rūšies nuosavybė;
4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos;
5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam partnerio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu partneriai bendrai;
6) lėšos, vieno partnerio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio partnerio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims;
2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno partnerio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno partnerio asmeninė nuosavybė.
V SKYRIUS
CIVILINĖS SĄJUNGOS NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS
18 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimas
1. Visas turtas, pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu pagal šio straipsnio nuostatas vieno partnerio ar jų kreditorių reikalavimu tiek partneriams, įregistravusiems civilinę sąjungą, tiek pasibaigus jų įregistruotai civilinei sąjungai.
2. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostatos.
3. Jeigu, sudarius partnerių turto balansą, paaiškėja, kad liko bendrąja daline nuosavybe esančio partnerių turto, šis turtas padalijamas partneriams lygiomis dalimis, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Nustatant nedalytiną turtą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.120 straipsnio nuostatos.
4. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į bendrų nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
5. Teismas turi teisę nesilaikyti lygių dalių principo, jeigu, atsižvelgiant į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam partneriui priteisti didesnę turto dalį.
6. Teisme dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnyje nustatytos kreditorių teisių garantijos.
7. Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo civilinės sąjungos pabaigos momento.
8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus įregistruotai civilinei sąjungai, gali priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytoje partnerių sudarytoje sutartyje. Jeigu teismas nesprendė dėl partnerių bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo įregistruotos civilinės sąjungos pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio. Priteisiant išlaikymą buvusiam partneriui mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis.
19 straipsnis. Teisės naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa išlikimas
1. Teismas, atsižvelgdamas į įregistruotos civilinės sąjungos trukmę, partnerių bendrų nepilnamečių vaikų interesus, partnerių amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.
VI SKYRIUS
PAVELDĖJIMAS
20 straipsnis. Partnerių paveldėjimo teisė
1. Palikėją pergyvenęs partneris paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais partneris paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant partnerio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, partneris paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu partneris paveldi su antros eilės įpėdiniais, partneriui priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, partneris paveldi visą palikimą.
2. Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos.
VII SKYRIUS
KITOS NUOSTATOS
21 straipsnis. Su nuomininku kartu gyvenančio partnerio teisės ir pareigos
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
24 straipsnis. Įstatymo taikymas
Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „asmuo, įregistravęs partnerystę įstatymų nustatyta tvarka“, „asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“, „asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis“, „partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“, „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka)“, „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat atstoja sąvoką „partneris“ – asmenį, kurio civilinė sąjunga yra įregistruota šio įstatymo nustatyta tvarka.