Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos patvirtinimo
2014 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Rekomenduoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms organizuojant statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą atsižvelgti į Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijoje nustatytus prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. d. nutarimu Nr.
valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 Metų strategija
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos (toliau – Strategija) paskirtis – nustatyti prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes.
2. Strategijos parengimą lėmė:
2.1. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa). Viena iš Programoje numatytų valstybės tarnybos pertvarkos krypčių yra siekis, kad valstybės tarnautojų mokymo sistema būtų efektyvesnė, daugiau dėmesio būtų skiriama valstybės tarnautojų praktiniams, analitiniams įgūdžiams lavinti, kad valstybės tarnautojų mokymas būtų labiau susietas su kompetencijų vadyba, reikliau būtų vertinami mokymo paslaugas teikiančių subjektų gebėjimai ir jų teikiamų paslaugų kokybė, kad valstybės tarnautojai būtų skatinami per mokymus įgytas žinias taikyti praktiškai, kad mokymai būtų dažniau panaudojami kaip valstybės tarnautojų motyvavimo priemonė, kad būtų efektyviai naudojamos mokymui skirtos Europos Sąjungos fondų ir programų lėšos.
2.2. Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, taip pat ją įgyvendinanti 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, kurios 5 prioriteto 5.1.3 uždavinys – stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti valstybės tarnybos patrauklumą tobulinant viešojo valdymo institucijų vidaus administravimą; stiprinant aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų grandį ir valstybės pareigūnų (įstaigų vadovų) raktines / strategines kompetencijas, būtinas vadovauti; stiprinant valstybės tarnautojų analitinius, konceptualaus mąstymo, bendradarbiavimo ir kitus aktualius bendruosius gebėjimus, kurie būtų įtvirtinti valstybės tarnautojų mokymo strateginiuose dokumentuose; diegiant ir plėtojant kompetencijomis grįsto veiklos valdymo modelį.
2.3. Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“, 13.3 papunkčio nuostatos, kurios numato, kad tobulinant valstybės tarnautojų lyderystės, žmogiškųjų išteklių valdymo, analitinio, strateginio mąstymo kompetenciją, bus siekiama užtikrinti sistemingą valstybės tarnautojų mokymą pagal nustatytus reikalavimus; bus stiprinami aukštesniųjų kategorijų ir vadovaujančiųjų valstybės tarnautojų vadovavimo ir lyderystės gebėjimai – jiems organizuojami atitinkami privalomi mokymo renginiai.
2.4. Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 715 „Dėl Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“, kurioje viena iš numatytų bendrojo valstybės tarnybos valdymo ir jos teisinio reglamentavimo tobulinimo gairių yra valstybės tarnautojų mokymo sistemos tobulinimas modernizuojant žmogiškųjų išteklių valdymą, diegiant kompetencijų valdymo modelį.
3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatyta decentralizuota valstybės tarnautojų mokymo sistema nuolat tobulinama ir plėtojama.
Valstybės tarnautojų mokymo 2011–2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl Valstybės tarnautojų mokymo 2011–2013 metų strategijos patvirtinimo“, įgyvendinimo laikotarpiu kasmet kvalifikaciją tobulino vidutiniškai apie 51 proc. valstybės tarnautojų (2011 m. – 55,9 proc., 2012 m. – 51, 3 proc., 2013 m. – 46,6 proc.). Minėtu strategijos įgyvendinimo laikotarpiu dažniausiai buvo ugdomi gebėjimai, susiję su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu. 2013 m. stebimas didesnis poreikis tobulinti vadovavimo, lyderystės ir vadybines kompetencijas, kadangi net 9,5 proc. visų dalyvavusių mokymuose valstybės tarnautojų tobulino vadovavimo gebėjimus bei stiprino lyderystės, vadybinę ir valdymo kompetencijas (atitinkamai 2011 m. – 0,6 proc., 2012 m. – 1,2 proc.). Kita vertus, prasidėjus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungoje darbams, 2013 m., palyginus su 2012 m., beveik du kartus sumažėjo mokymų, susijusių su dalyvavimu Europos Sąjungos sprendimų priėmimo, priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo ir Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2013 metais procesuose, aktualumas. 2012–2013 m. laikotarpiu mokymai, skirti valstybės tarnautojams, kurie teikia paslaugas gyventojams, orientavimosi į klientą gebėjimams ir įgūdžiams tobulinti, buvo vienodai aktualūs.
Vienam mokymų dalyviui mokyti 2011 m. – 2013 m. laikotarpiu vidutiniškai buvo skirta 630 Lt (2013 m. – 943 Lt, 2012 m. – 461 Lt, 2011 m. – 487 Lt). Valstybės tarnautojai buvo mokomi tiek biudžeto, tiek ir kitomis lėšomis.
Siekiant valstybės tarnautojų mokymo kokybės, Valstybės tarnybos informacinės sistemos Savitarnos posistemėje sukurtas ir nuo 2012 m. vasario 1 d. įdiegtas Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo funkcionalumas, kur valstybės tarnautojai, išklausę mokymus, privalo užpildyti klausimyną apie išklausytų mokymų kokybę. Išanalizavus Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulyje pateiktus apklausos duomenis, matyti, kad 2013 m. dalyvavę mokymuose ir apklausos anketas pildę valstybės tarnautojai mokymo kokybę ir efektyvumą 5 balų sistemoje vertino vidutiniškai 4,29 balais. Valstybės tarnybos departamentas, įvertinęs valstybės tarnautojų atsiliepimus apie konkrečios mokymo programos įgyvendinimo kokybę, turi galimybę pripažinti ją negaliojančia, jei daugiau nei pusė valstybės tarnautojų, išklausiusių šią programą, atsiliepė apie ją neigiamai.
Nepaisant pozityvių tendencijų, valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sritis išlieka tobulintina todėl, kad dar nėra bendros reikalavimų valstybės tarnautojų žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams sistemos, trūksta lankstesnių mokymo organizavimo formų. Identifikuotas problemas spręsti padėtų centralizuotas valstybės tarnautojų strateginių kompetencijų tobulinimas, sudarytos galimybės ugdyti kompetencijas įvairiomis mokymo formomis ir būdais, taip sudarant tinkamas prielaidas turėti efektyvesnius esamus ir ateities žmogiškuosius išteklius valstybės tarnyboje.
Siekiant įtvirtinti bendrą reikalavimų valstybės tarnautojų gebėjimams sistemą, bus diegiamas kompetencijomis grįstas žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje modelis. Šio modelio tikslas – standartizuoti pareigoms eiti reikalingas kompetencijas atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybių grupėms. Kompetencijos suprantamos kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, elgesio ir vertybinių nuostatų visuma ir jos dažniausiai pasireiškia kaip stebimas valstybės tarnautojų elgesys. Tikėtina, kad perspektyvoje kompetencijomis grįstas veiklos valdymas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose taps efektyvia priemone, integruojančia į bendrą visumą svarbiausius personalo valdymo segmentus: atranką, veiklos vertinimą, karjeros planavimą, motyvaciją ir mokymą.
4. Siekdamas nustatyti prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes, 2013 m. Valstybės tarnybos departamentas atliko aplinkos analizę, apklausdamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovus, struktūrinių padalinių vadovus bei personalo administravimo funkcijas atliekančius asmenis. Apklausos duomenimis, apie 67 proc. respondentų iš esmės yra patenkinti šiuo metu esančia valstybės tarnautojų mokymo sistema. Tačiau apklausa taip pat parodė, kad nemaža dalis respondentų siūlo tobulinti įvairaus lygmens vadovų mokymą (apie 82 proc. respondentų). Iš apklausos matyti, kad ateinančiu laikotarpiu daugiausiai dėmesio siūloma skirti valstybės tarnautojų profesiniams gebėjimams, reikalingiems konkrečioms, pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, tobulinti (apie 95 proc. respondentų), taip pat valstybės tarnautojų, teikiančių paslaugas gyventojams, orientavimosi į klientą gebėjimams lavinti (apie 90 proc. respondentų). Siūloma stiprinti valstybės tarnautojų analitinius gebėjimus (apie 90 proc. respondentų), daugiau dėmesio skirti komunikaciniams įgūdžiams tobulinti (apie 85 proc. respondentų). Įvardydami prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes, respondentai nurodė, kad pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas valstybės tarnautojų, kurie vykdo piliečių ir kitų į įstaigas besikreipiančių asmenų aptarnavimo funkcijas, gebėjimų tobulinimui (83 proc. respondentų) ir tų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui, kurie savo veikla labiausiai prisideda prie institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimo (80 proc. respondentų). 77 proc. respondentų nuomone, ateinančiais metais pirmiausia turėtų būti mokomi valstybės tarnautojai, einantys vadovaujančias pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.
II SKYRIUS
STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
5. Strateginis valstybės tarnautojų mokymo tikslas – didinti valstybės tarnautojų veiklos efektyvumą.
6. Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai:
6.1. stiprinti valstybės tarnautojų strategines kompetencijas:
6.1.4. valstybės tarnautojų, teikiančių paslaugas gyventojams, orientavimosi į klientą gebėjimus ir įgūdžius;
7. Siekiant užtikrinti 6.1 papunktyje nustatyto prioritetinio valstybės tarnautojų mokymo tikslo įgyvendinimą, nustatomas valstybės tarnautojų mokymo uždavinys – organizuoti / vykdyti valstybės tarnautojų mokymus pagal atskiras prioritetines mokymo grupes.
8. Nustatomos šios prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės:
III SKYRIUS
STRATEGIJOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ įgyvendinimo vertinimo kriterijAI IR SIEKIAMOS JŲ REIKŠMĖS
10. Strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir siekiamos jų reikšmės 2014–2017 m. pateikti Strategijos priede. Strategijos priede nurodytos 2013 m. Strategijos įgyvendinimo atitinkamų vertinimo kriterijų faktinės reikšmės rodo pradinę kriterijaus įgyvendinimo būklę. Kai kurių vertinimo kriterijų siekiamos reikšmės bus nustatytos išanalizavus pirmųjų Strategijos įgyvendinimo metų duomenis.
IV SKYRIUS
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
11. Strategijos įgyvendinimą koordinuoja Valstybės tarnybos departamentas:
11.1. vykdo Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojų mokymu;
11.2. vykdo valstybės tarnautojų apklausas, susijusias su mokymų organizavimu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose;
11.3. vykdo valstybės tarnautojų mokymų stebėseną Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje ir Valstybės tarnautojų registre;
12. Strategiją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose pareigas eina valstybės tarnautojai. Kasmet valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos:
13. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės. Valstybės tarnautojams mokyti gali būti naudojamos ir kitos lėšos. Valstybės ir savivaldybių finansuojamas valstybės tarnautojų mokymas turi būti numatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginiuose veiklos planuose, kurie kasmet teisės aktų nustatyta tvarka skelbiami asignavimų valdytojų interneto tinklalapiuose.
Valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos
priedas
valstybės tarnautojų mokymo 2014–2017 metų strategijos ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJŲ IR SIEKIAMŲ JŲ REIKŠMIŲ SĄRAŠAS
|
Eil. Nr. |
Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir matavimo vienetai |
Rodikliai
|
||||
| Pradinė rodiklio reikšmė (2013 metų) |
2014 |
2015 |
2016 |
2017 metų |
||
|
|
Strateginis tikslas – didinti valstybės tarnautojų veiklos efektyvumą |
|
|
|
|
|
|
|
Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis (procentais) |
22 |
23 |
24 |
25 |
26 |
|
|
Viešojo valdymo institucijų, taikančių kompetencijų modelį, dalis (procentais) |
1,6[1] |
1,6 |
100 |
100 |
100 |
| 1.1. |
Prioritetinis tikslas – stiprinti valstybės tarnautojų strategines kompetencijas[2] |
|
|
|
|
|
|
|
Valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją, dalis nuo visų valstybės tarnautojų skaičiaus (procentais) |
46,6 |
51 |
52 |
53 |
54 |
|
|
Valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose, atitinkančiuose prioritetinius mokymo tikslus, dalis nuo visų valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją, skaičiaus (procentais) |
-
|
-
|
10 |
15 |
20 |
| 1.1.1. |
Uždavinys – organizuoti / vykdyti valstybės tarnautojų mokymus pagal atskiras prioritetines mokymo grupes2 |
|
|
|
|
|
|
|
Valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose strateginėms kompetencijoms stiprinti, skaičius |
-
|
-
|
-
|
6000 |
6500
|
| 1.2. |
Prioritetinis tikslas – didinti valstybės tarnautojų mokymo efektyvumą2 |
|
|
|
|
|
|
|
Valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo vertinimas (balais) 5 balų sistemoje (kriterijaus matavimo rodiklio įvertinimui pasitelkiama valstybės tarnautojų apklausa) |
4,29
|
4,3
|
4,35
|
4,4
|
4,5
|
|
|
Biudžeto lėšos, kasmet vidutiniškai skirtos vieno mokymo dalyvio mokymui (litais) |
265 |
270
|
275
|
280
|
285
|
| 1.2.1. |
Uždavinys – diegti inovatyvius mokymo organizavimo būdus |
|
|
|
|
|
|
|
Įdiegtų naujų valstybės tarnautojų mokymo organizavimo būdų skaičius[3] |
- |
- |
3 |
3 |
3 |
[1] Siektina procentinė rodiklio reikšmė apskaičiuojama nuo Valstybės tarnautojų registre užregistruotų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skaičiaus. Minėtame registre 2014 m. sausio 1 d. buvo užregistruota 620 valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Pradinė rodiklio reikšmė buvo apskaičiuota, naudojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apklausą.
[2] Rodiklių reikšmės bus pateikiamos kiekvienais metais po kovo mėn. 30 d.
[3] Rodiklio siekiama reikšmė siejama su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimu.