Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO DĖL GALIMOS NETEISĖTOS ĮTAKOS IR (AR) POVEIKIO LIETUVOS POLITIKAMS, VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS IR POLITINIAMS PROCESAMS LIETUVOJE IŠVADOS

2020 m. gegužės     d. Nr. XIII-  

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvadai (pridedama).

Seimo Pirmininkas

Projektą teikia:

Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo pirmininkė Agnė Širinskienė

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2020 m. gegužės ...... d.

nutarimu Nr. XIII-

Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje

IŠVADa

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo (toliau – Komisija) Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje (toliau – parlamentinis tyrimas).

1. Komisijos įgaliojimų pagrindas: Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ su pakeitimais (toliau – Seimo nutarimas Nr. XIII-1495).

2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai Rimas Andrikis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Eugenijus Gentvilas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Kęstutis Mažeika, Aušrinė Norkienė, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė.

3. Parlamentinio tyrimo klausimai:

3.1. Komisija įpareigota ištirti 2008–2018 metų laikotarpiu:

3.1.1. suinteresuotų asmenų ir (ar) jų grupių (toliau – interesų grupė) galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;

3.1.2. interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir (ar) priėmimui);

3.1.3. interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;

3.1.4. interesų grupės galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;

3.1.5 kokią teisėsaugos ir žvalgybos institucijų turėtą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams darymu, gavo kompetentingos institucijos, be kita ko nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją Seimo nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtais klausimais kompetentingoms institucijoms ir Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui; kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos kompetentingų institucijų išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.

3.2. Pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo ar kitų priemonių, kurios būtinos Seimo nutarimo Nr. XIII-1495 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžto tyrimo metu nustatytoms problemoms spręsti.

4. Komisijos darbo trukmė: 2018 m. rugsėjo 25 d. – 2020 m. balandžio 30 d.

5. Komisijos posėdžių datos: 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. spalio 17 d., 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. spalio 16 d., 2020 m. balandžio 29 d.

6. Komisijos posėdžiuose dalyvavo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorius Darius Jauniškis, VSD atstovė Kristina Sakauskienė, VSD atstovas Algirdas Bložė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) direktorius Žydrūnas Bartkus, STT korupcijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, STT Tyrimų koordinavimo valdybos Metodinės paramos skyriaus viršininkas Ramūnas Merkininkas, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) Prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, buvęs VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas, VTEK narys Antanas Šenavičius, VTEK narys Saulius Katuoka, VTEK narys Virginijus Kanapinskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Urbšys, „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojas Šarūnas Stepukonis, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas, UAB „Lietuvos energija“ finansų direktorius Darius Kašauskas, UAB „Lietuvos energija“ Finansų ir investicijų valdymo departamento vadovas Jonas Rimavičius, UAB „Lietuvos energija“ Teisės tarnybos direktorė Simona Grinevičienė, UAB „Lietuvos energija“ Korporatyvinės teisės vadovė Gintarė Šerėnaitė, buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis, advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ partneris, advokatas Mindaugas Dūda.

7. Teisės aktai, kuriais vadovautasi atliekant parlamentinį tyrimą:

7.1. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas;

7.2. Lietuvos Respublikos Seimo statutas;

7.3. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas;

7.4. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas;

7.5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas;

7.6. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;

7.7. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;

7.8. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas;

7.9. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas;

7.10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas;

7.11. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimas
Nr. SV-S-1603 „Dėl Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės kontrolės ir Seimo priežiūrinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

7.12. Seimo nutarimas Nr. XIII-1495;

7.13. 2018 m. spalio 10 d. Komisijos posėdyje patvirtintas Komisijos reglamentas.

Komisija, vykdydama Seimo nutarimą Nr. XIII-1495, vadovavosi šia gauta informacija:

Generalinės prokuratūros 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 17.2-5020 ir jo priedais, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ 2019 m. liepos 31 d. raštu
(reg. Nr. G-2019-6400), Daliaus Misiūno 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. raštais
(reg. Nr. G-2019-2311, reg. Nr. G-2019-2388), Seimo narių Mykolo Majausko, Gintarės Skaistės ir Ingridos Šimonytės 2019 m. kovo 19 d. raštu (reg. Nr. V-2019-1269), Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio 2019 m. kovo 12 d. raštu (reg. Nr. V-2019-1126), advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ 2019 m. kovo 6 d. raštu (reg. Nr. G-2019-1995), UAB „Knowledge investment“
2019 m. kovo 5 d. raštu (reg. Nr. G-2019-1943), UAB „Karalienės Mortos mokykla“ 2019 m. vasario 15 d. raštu (reg. Nr. G-2019-1495), UAB „Knowledge investment“ 2019 m. vasario 15 d. raštu (reg. Nr. G-2019-1524), UAB „Vaikystės sodas“ 2019 m. vasario 15 d. raštu
(reg. Nr. G-2019-1493), UAB  „Merko statyba“ 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. ER19-0008,
UAB „Barprojektas“ 2019 m. vasario 13 d. raštu (reg. Nr. G-2019-1339), Mindaugo Siaurio
2019 m. sausio 15 d. kreipimusi (reg. Nr. G-2019-422) ir jo priedais, STT 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 4-01-9762 ir jo priedais, VSD 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 19-1450RN, NSGK
2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. V-2018-9684, VSD 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 18-7342, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 20 d. pažyma - ataskaita
Nr. 4D-2018/1-897/2RN-3S „Dėl skundo prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir dėl žmogaus teisių problemų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente“, 2020 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020 ir 2018 m. spalio 24 d., 2019 m. sausio 16 d.,
2019 m. sausio 23 d., 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. spalio 16 d. Komisijos posėdžių stenogramomis.

Nuo Komisijos nepriklausančios aplinkybės, kurios sunkino darbą ir ribojo atliekamus veiksmus:

Komisija 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. S-2018-7493 kreipėsi į VSD ir STT, nurodydama: „Atsižvelgiant į Komisijai iškeltus tikslus, prašome Jūsų Komisijai ir ją aptarnaujančiam Seimo kanceliarijos personalui, turinčiam leidimus dirbti su įslaptinta informacija, pateikti susipažinti parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktą informaciją, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį.“

VSD 2018 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 18-7342 nurodė, kad „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 23 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis, šiuo metu nagrinėja Raimondo Kurlianskio (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl VSD pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su galimai neteisėtu informacijos rinkimu, nepagrįstai ilga informacijos rinkimo trukme ir neteisėtu informacijos panaudojimu. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, nagrinėdamas minėtą Pareiškėjo skundą, tiria ne tik informacijos apie Pareiškėją rinkimo teisėtumo, tačiau ir šios informacijos teikimo Seimo laikinajai tyrimo komisijai teisėtumo klausimus.“ Todėl VSD, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius šiuo metu nagrinėja Pareiškėjo skundą dėl VSD pareigūnų veiksmų teisėtumo ne tik renkant informaciją, bet ir ją pateikiant NSGK (Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikusiam parlamentinį tyrimą), bei įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija, nurodė, jog iki Seimo kontrolieriaus sprendimo priėmimo leidimas Komisijai susipažinti su jos prašoma informacija neatitiktų žmogaus teisių apsaugos standartų, ir dėl to atsisakė pateikti prašomą medžiagą.

STT 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 4-01-9762 pažymėjo: „Įvertinę Jūsų prašymą pateikti informaciją, manome, kad šiuo atveju yra svarbu, jog: 1) Jūsų komisijos 2018 m. spalio 31 d. posėdžio metu buvo akcentuota, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkiu buvo pavesta atlikti išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo Nr. 1B-20/2018 ištirti, ar Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1–5 punktuose Seimo laikinajai tyrimo komisijai nustatyti uždaviniai neprieštarauja tam tikroms Konstitucijos normoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai; 2) 2018 m. spalio 19 d. priimtas Konstitucinio Tesimo pirmininko potvarkis Nr. 2B-56, kuriuo priimtas pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-20/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalis ir byla pradėta rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui.“ Šiuo pagrindu STT Komisijai pateikė tik dalį NSGK (Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikusiam parlamentinį tyrimą) pateiktos informacijos, kurioje nėra kriminalinės žvalgybos duomenų. Likusia apimtimi, kadangi nėra aiškumo dėl duomenų teikimo teisinio pagrindo susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir Seimo nutarimo dalies konstitucingumo, informacija pateikta nebuvo.

Komisija 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. V-2018-9465 kreipėsi į NSGK, prašydama pateikti Komisijai visų neviešų ir įslaptintų pirmiau nurodyto tyrimo metu iš įvairių institucijų, tarnybų pagal užklausas pateiktų dokumentų sąrašą, kuriame būtų nurodyti juos pateikusių institucijų pavadinimai, dokumentų datos, registracijos numeriai, dokumentų pavadinimai ir slaptumo žymos. NSGK 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. V-2018-9684 persiuntė 2018 m. spalio 31 d. NSGK posėdžio protokolo Nr. 104-P-58 išrašą, kuriame nurodyta, jog NSGK nutarė atlikto parlamentinio tyrimo metu iš valstybės institucijų gautų neviešų ir įslaptintų dokumentų sąrašo Komisijai neteikti, atsižvelgdamas į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą vieną iš pagrindinių įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principų „būtina žinoti“, šio įstatymo 24 straipsnyje numatytą esminį reikalavimą, kad atitinkama įslaptinta informacija perduodama kitam paslapčių subjektui tik turint rašytinį įslaptintos informacijos rengėjo sutikimą.

Komisija 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. S-2018-8358 dar kartą kreipėsi į VSD, prašydama pirmiau nurodytą sąrašą pateikti, ir jis buvo gautas 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr.19-1450RN „Dėl informacijos pateikimo“.

Seimo kontrolierius tik 2019 m. pabaigoje baigė tyrimą ir 2019 m. gruodžio 20 d. parengė pažymą-ataskaitą Nr. 4D-2018/1-897/2RN-3S „Dėl skundo prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ir dėl žmogaus teisių problemų Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente“. Komisija savo iniciatyva šią pažymą-ataskaitą gavo 2020 m. kovo mėnesį. Pažymoje-ataskaitoje dėl VSD surinktos informacijos pateikimo NSGK nurodoma, kad „Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą NSGK, atlikdamas parlamentinį tyrimą, veikė pagal laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklą reglamentuojančias taisykles bei turėjo visus tokioms komisijoms suteikiamus įgaliojimus, kuriuos detalizuoja Komisijų įstatymas (šios pažymos-ataskaitos 15 punktas). Pagal Komisijų įstatymo nuostatas, NSGK Seimo pavedimu atlikdamas parlamentinį tyrimą turėjo teisę susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti. Įgyvendindamas šią teisę NSGK 2018 m. vasario, kovo mėnesiais kreipėsi į VSD su prašymais pateikti informaciją, susijusią su atliekamu parlamentiniu tyrimu; informacijos apie Pareiškėjo privatų gyvenimą nebuvo prašoma. VSD yra Seimui atskaitinga institucija, privalanti teikti žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui (šios pažymos-ataskaitos 9 punktas). Be to, tiek Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, tiek ir Žvalgybos įstatyme įtvirtinta, kad Seimas (Seimo komitetas) atlieka VSD parlamentinę kontrolę, kurios metu jis turi teisę kontroliuoti, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai įgyvendindami pavestus uždavinius laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat NSGK gali gauti ir svarstyti žvalgybos informacijos poreikius, kitą informaciją žvalgybos veiklos klausimais (šios pažymos-ataskaitos 9 ir 12 punktai). NSGK kreipimaisi į VSD su prašymais pateikti informaciją, susijusią su atliekamu parlamentiniu tyrimu, suponavo VSD įstatyme nustatytą pareigą pateikti NSGK prašomus duomenis. Dėl šios priežasties vertintina, kad VSD pareigūnai teisėtai ir pagrįstai NSGK pateikė prašomą informaciją, kuri apėmė ir tam tikrus duomenis apie privatų Pareiškėjo gyvenimą (VSD pareigūnų veiksmų renkant ir tvarkant informaciją apie Pareiškėją vertinimas pateikiamas šios pažymos-ataskaitos 30-32 punktuose). Atsižvelgiant į tai, kad VSD turi teisę ir pareigą surinktą žvalgybinę ir kontržvalgybinę informaciją apie visuomenėje vykstančius procesus perduoti tyrimą atliekančiam NSGK, skundo dalis dėl VSD pareigūnų veiksmų, susijusių su surinktos žvalgybinės ir kontržvalgybinės informacijos (kuri apėmė ir informaciją apie Pareiškėjo privatų gyvenimą) perdavimu NSGK, atmestina.“

Įvertinusi laikotarpį, kiek užtruko Seimo kontrolieriaus tyrimas, ir tai, kad VSD laiku Komisijos neinformavo apie baigtą tyrimą, tad Komisija savo iniciatyva Seimo kontrolieriaus pažymą-ataskaitą gavo tik 2020 m. kovo mėn., taip pat tai, kad Komisija per savo veiklos laikotarpį pasirinko gilintis į atskiras parlamentinio tyrimo sritis, kurioms VSD informacijos pateikimo nereikėjo, Komisija, jos tyrimo laikotarpiui einant į pabaigą, nebereikalavo NSGK tyrimo medžiagos pateikimo.

Taigi pažymėtina, kad Komisija nuo pat savo veiklos pradžios susidūrė su informacijos gavimo problema, kadangi VSD ir STT Komisijos prašymu nepateikė dokumentų, kuriais disponavo NSGK, atlikdamas tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams, motyvuodami Seimo kontrolieriaus atliekamu tyrimu dėl duomenų teikimo teisėtumo.

Pabrėžtina, kad kai kurie asmenys (Austėja Landsbergienė, Dalius Misiūnas, Liudas Stembra, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė) atsisakė bendradarbiauti su Komisija ir kviečiami į Komisijos posėdžius neatvyko arba kategoriškai atsisakė atsakyti į Komisijos raštu pateiktus klausimus (Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis).

8. Parlamentinio tyrimo rezultatai:

Komisija, atsakydama į jai Seimo nutarime Nr. XIII-1495 suformuluotus klausimus ir vertindama pirmiau nurodytus Komisijos veikloje atsiradusius nuo jos veiklos nepriklausančius apribojimus, savo parlamentinį tyrimą sutelkė ties užduotimi ištirti 2008–2018 metų laikotarpiu interesų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai bei nagrinėjo atskirus epizodus, susijusius su:

– VTEK veikla,

– Generalinės prokuratūros veikla,

– grupės Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymo Nr. 1B-18/2018 Konstituciniam Teismui ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, aplinkybėmis.

8.1. Komisija dėl 2008–2018 metų laikotarpiu interesų grupių galimai darytos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio VTEK darbuotojams ir nariams nustatė:

2017 m. kovo 9 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (toliau – VVSK) posėdis, kuriame buvo svarstoma 2016 metų VTEK ataskaita bei šiai ataskaitai buvo nepritarta. Po šio posėdžio VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius pateikė atsistatydinimo pareiškimą Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-218 „Dėl Romo Valentukevičiaus atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario ir šios komisijos pirmininko pareigų“. Šis nutarimas įsigaliojo 2017 m. kovo 20 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis 2017 m. kovo 15 d. susitiko su VTEK nariais Virginijumi Kanapinsku, Sauliumi Katuoka ir Dalia Paulauskaite. Visuomenės informavimo priemonėse teigta, kad susitikimo metu aptarta VTEK veikla, komisijos darbo organizavimas ir skaidrumas. VTEK nariai Seimo Pirmininką informavo, jog laikinai VTEK pirmininko pareigas eis Virginijus Kanapinskas. „Komisijos nariai nusprendė, kad komisijai laikinai vadovaus V. Kanapinskas. Jis ne kartą viešai yra pasisakęs apie skaidrumą komisijos veikloje, todėl linkiu tai įgyvendinti praktiškai. Sutarėme, kad komisija atsakingai ir skaidriai atliks jai skirtas užduotis, komisijos sprendimuose neliks dvigubų standartų, komisija operatyviai ir kompetentingai reaguos į pranešimus“, – sakė Seimo Pirmininkas. Pasak V. Pranckiečio, artimiausiu metu bus svarstoma, kokiomis teisinėmis priemonėmis užtikrinti komisijos skaidrumą. Tai aptarta ir su komisijos nariais. Seimo Pirmininko teigimu, bus rengiamos VTEK įstatymo pataisos, kurios leistų maksimaliai depolitizuoti šią instituciją, ir tai bus vykdoma nustatant griežtesnius kriterijus kandidatams į VTEK narius. 2017 m. kovo 16 d. įvyko VTEK narių Romo Valentukevičiaus, Sauliaus Katuokos, Virginijaus Kanapinsko bei tuomečio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio susitikimas, kurį jis įrašė buitiniu diktofonu.

2019 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje Mindaugas Siaurys Komisijai pateikė 2017 m. kovo 16 d. vykusio pokalbio įrašą bei jo stenogramą (1 priedas), kurioje, be kita ko, nurodoma:

„V. Kanapinskas: Žodžiu, pagarsinsiu, ko mes čia susirinkom. Yra bendra komisijos narių nuomonė <...>. Yra tau dvi alternatyvos, žodžiu. Manau, pirma geresnė. Nu pristatysiu pirma pirmą. Žodžiu, parašai prašymą, kad atleisti iš darbo savo noru. Gauni už atostogas, tas, kur sakei du mėnesius, ir gauni du mėnesius plius, kiek priklauso tų išeitinių. Viena alternatyva tau. Antra alternatyva – sudarom komisiją, žodžiu, ir gauni drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Kadangi tai bus jau sisteminis pažeidimas. Tų pažeidimų ne vienas. Išeini su nuobauda iš darbo – be kompensacijų. Ta pozicija yra pristatyta komitete Valstybės valdymo ir savivaldybių, pirmininkas tai pasakė, kad reikia taip daryt <...>.“

„R. Valentukevičius: Mes kalbėjom su juo dar iki mano atleidimo. Aš jam sakiau, tu ieškokis darbo. Aš šitą pasakiau ir Seimo Pirmininkui.“ <...>

„S. Katuoka: <...> mane nustebino susitikimas Seime. Dieve mano, tau (rodo į M. Siaurį) buvo skirta penkiolika minučių. Tavo klausimui buvo skirta penkiolika minučių. <...> ten buvo pasakyta – duokit kompensaciją, buvo pasakyta. <...> Duokit kompensaciją, kad jo (rodo į M.  Siaurį) neliktų. <...> na ten buvo pasakyta atleisti Mindaugą Siaurį, reiškia tavo pavaldinį (rodo į R. Valentukevičių). Nu gal šito nereikia sakinėt, bet toks pokalbis buvo.

R. Valentukevičius: Na atleisti tai ir ne jų kompetencija.

S. Katuoka: Ne jų kompetencija. Ne jų kompetencija, na bet buvo pasakyta svarstyti antrą kartą, kai pažeidimas. Antrą kartą pažeidimo nusipelnė? Nusipelnė atsakymas. Du drausminiai darbo – sistema. Turite pagrindo atleisti. Teisiškai reiškia viskas gražiai. Padėjėjai ten supranti įsiterpė, teisiškai viskas gražiai. <...> buvo tiesiog taip suformuluota ir jis yra biški... (rodo į V.Kanapinską).

M. Siaurys: Priverstas, ta prasme?“ <...>

„S. Katuoka: Žiūrėk, kokį jis (rodo į V. Kanapinską) vadovų parodymą gavo. Drausmės klausimą tirti kuo greičiau. Taip buvo pasakyta (rodo į V. Kanapinską)?

V. Kanapinskas: Buvo pasakyta ir bus paklausta, ką jūs padarėt?

S. Katuoka: Buvo pasakyta, paklausta, ką padarėt.

R. Valentukevičius: Nu praeis mėnuo, paklaus.

S. Katuoka: Ne, tai paklaus, gi. Buvo pasakyta, spręskite klausimą. Noriu pasakyti, kad kai kurie komisijos nariai dar kartą paryškino tą pareiškimą komisijos narių. Sako, tai spręskite, reikia neatidėliojant spręsti klausimą <...>.“

„S. Katuoka: Matai, jeigu... Mindaugai! Jeigu nebūtų pasakyta, kad Mindaugo Siaurio klausimą reikia spręsti greitai, mes galėtume tempti, klausyk, ir visa kita. Aš galėčiau pasakyt, davai darom kompromisą, reiškia. Tu išeik atostogų, parašyk pareiškimą, kad atleisti iš darbo po atostogų, bet pasakyta, jo klaus (rodo į V. Kanapinską), kaip išsprendėt.

V. Kanapinskas: Turėsim dabar ataskaitą pateikt.

R. Valentukevičius: Ir po mėnesio, po mėnesio klaus. Tai kas čia, Urbšys taip išdėstė?

V. Kanapinskas: Ir Urbšys, ir paskui Pirmininkas, gi pas Pirmininką.

S. Katuoka: Aš nustebau, jis tavo pavardę irgi atsimena (rodo į M. Siaurį).

M. Siaurys: Nes aš jį esu konsultavęs žmogų elektroniniu paštu.“ <...>

„S. Katuoka: <...> Situacija po savaitės tikrai labai smarkiai pasikeis, naudokis situacija, kol mes labai gerus pasiūlymus perdavėm.“ <...>

„S. Katuoka: <...> Aš tavim tikiu, bet mes pastatyti į tokias vėžes, kad turim, galim, elgtis galim tik tai pagal tokį scenarijų, kurį mes tau pasiūlėm. Jeigu tu nesutiksi, sakau, trečiadienį prasidės tas ir tas... Jau šitas viskas pasakyta, surežisuota. <...> Buvo atsakyta. Komisijos nariai realizuos tą savo pareiškimą. Komisijos nariai realizuos, taip buvo pasakyta. Tai buvo pažadėta kai kam <...>.“

2019 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje M. Siaurys, teikdamas paaiškinimus Komisijai apie 2017 m. kovo 16 d. vykusio pokalbio aplinkybes, nurodė, kad pokalbį iniciavo ir pagrindinius klausimus kėlė tuometis VTEK narys Virginijus Kanapinskas, pakvietęs jį į tuomečio VTEK pirmininko Romo Valentukevičiaus kabinetą. Pokalbio metu buvo pasakyta, kad „mano atleidimo iš VTEK’o nori ne patys komisijos nariai tiesiogiai, o nori tam tikri asmenys, tame protokole, įvardinti toje stenogramoje, kurie dirba Seime. Taip, man perdavė tokias žinias patys komisijos nariai, konkrečiai S. Katuoka ir V. Kanapinskas. Aš jų to specialiai neklausiau, jie patys išdėstė argumentaciją, kodėl taip yra.“ M. Siaurys paliudijo, kad „nei susitikimuose su ponu P. Urbšiu, nei su kitais Seime esančiais pirmininkais aš nedalyvavau.“ Paprašytas pakomentuoti jo atleidimo priežastis, M. Siaurys teigė: „Jei kalbame apie aplinkybes, tai nenorėčiau interpretuoti plačiau, kas galėjo būti, o ar būtų buvę, kitaip tariant, tačiau reikia atsižvelgti į daugelį faktorių. Aš manau, kad vienas iš jų yra besibaigiančios tuo metu tam tikrų komisijos narių kadencijos, nauji paskyrimai į pareigas, svarstymai komitetuose dėl įvairių teikimų ir t.t. Tai buvo to pusmečio tie klausimai ir tai kelia tam tikrų minčių dėl komisijos narių veikimo savarankiškai. Juo labiau kad jie patys nurodė, kas siekia ir kas sakė, kaip daryti, tai reiškia, kad duotų kompensaciją man, kad manęs neliktų. Tai buvo akivaizdžiai pasakyta. Aš komisijos narių už liežuvio netraukiau, aš klausiau, ką jie sako, ir tai atitinkamai fiksavau.“ M. Siauriui susidarė įspūdis, „kad yra noras, kad aš pasitraukčiau greitai, nes buvo motyvuojama apie tai, kad reikės pateikti ataskaitą, o, kaip žinote, 2017 m. kovo 9 d. ataskaitai buvo nepritarta. Vadinasi, po mėnesio reikės pateikti ataskaitą ir tada paklaus pateikus ataskaitą. Kaip žinote, ataskaitą teikdavo komitetui ir komitetas būtent nepritarė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ta prasme, kas paklaus pateikus ataskaitą, ar tas rezultatas pasiektas tas mano atleidimas, čia, man atrodo, tyrimo komisijos klausimas, aš neinterpretuosiu, bet tos pavardės, kurios nuskambėjo garso įraše ir protokole, aš pats savo ausimis tikrai girdėjau. Tai yra faktas, kurį aš galiu paliudyti.“ 2019 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje M. Siaurys paliudijo, jog „iš tikrųjų iš kitų liudytojų tam tikrų pasisakymų ir pačiame garso įraše tam tikrų vietų, na, buvo jau gana aišku, kad buvo kažkokie bendravimo epizodai su Seimo Pirmininku. Kaip gerbiamas E. Gentvilas gerai pastebėjo ankstesnio liudijimo metu, Seimo nariai neturėtų turbūt spėlioti, kas gi buvo tas kitas asmuo. Aš, prieš ateidamas į komisiją, išsitraukiau tam tikrą medžiagą, tai yra rašytinius įrodymus apie mūsų su Seimo Pirmininku bendravimą. Iš tikrųjų tas bendravimas vyko 2016 metų lapkričio mėnesį. Tada kaip ir daugelį Seimo narių, taip ir gerbiamą Seimo Pirmininką, tuo metu dar ne Seimo Pirmininką – poną V. Pranckietį aš konsultavau įvairiais klausimais. Kadangi Seimo nariai deklaruoja įvairias individualias veiklas privačių interesų deklaracijose ir taip toliau, ir panašiai, tai dažnai gali atsirasti tokių labai nepatogių Seimo nariams situacijų, kada, deklaruodami individualią veiklą, nežinodami jie papuola į tą Konstitucijos nuostatą, kada tai nesuderinama su Seimo nario veikla. Todėl aš iš tikrųjų plačiai konsultavau poną V. Pranckietį. Jis į mane kreipėsi pats, skambindamas man į tarnybinį telefoną, tuo metu to mano telefono numeris buvo 8 647 17 614. Aš jį konsultavau telefonu ir susitarėme, kad aš jį konsultuosiu vėliau ir elektroniniu paštu. Jis man padiktavo savo asmeninį elektroninį paštą ir aš jį asmeniniu elektroniniu paštu konsultavau. Pateikiu komisijai visus konsultavimo... tai yra, kad aš rašau, man rašo gerbiamas Seimo Pirmininkas, aš vėl Seimo Pirmininkui atsakau – visus konsultavimo elektroninius laiškus su metaduomenimis, iš kurių komisija, jeigu matys tokį poreikį, galėtų atsekti tų duomenų tikrumą ir autentiškumą. <...> Iš tikrųjų buvo tokios vietos toje stenogramoje ir pačiame pokalbio įraše, kur aš sakau, kad aš esu jį konsultavęs elektroniniu paštu. Aš, aišku, ir papildžiau tuo pačiu elektroniniu paštu, kas yra pokalbyje, kad aš iš tikrųjų buvau Seimo Pirmininką konsultavęs. Mes tuo metu visi supratome, nors vadinome pirmininku, bet visi supratome, kad kalbama apie Seimo Pirmininką. Tiesiog anksčiau liudydamas aš nebuvau toks drąsus, kol neišgirdau pono R. Valentukevičiaus patvirtinimo jums su priesaika, kad Seimo Pirmininkas minėjo, išeinant R. Valentukevičiui, kad pasiimtų ir mane. Beje, tame pačiame pokalbio įraše ir toje 2017 m. rugsėjo 8 d. stenogramoje ta vieta taip pat yra ir yra apie tai kalbama. Čia būtų trečias puslapis. R. Valentukevičius sako: mes kalbėjome su juo dar iki atleidimo, aš jam sakau, ieškokis darbo, aš šitą pasakiau ir Seimo Pirmininkui. Tai man iš tikrųjų R. Valentukevičius buvo perpasakojęs, bet kadangi aš buvau trečioji šalis, ne tiesioginis susitikimų žmogus, tai negalėjau tuo metu liudyti. Dabar, kada jau yra patvirtinimai, aš patvirtinu, kad iš tikrųjų R. Valentukevičius yra man sakęs apie Seimo Pirmininko pageidavimą, ir dviejų sutikimų metu. Vieną kartą pageidavo, kitą kartą atsiklausė, ar aš išeisiu. Ir R. Valentukevičius išdėstė, kad nėra už ką. Tokia buvo situacija.“ Tai patvirtindamas, M. Siaurys pateikė 2016 m. lapkričio 11 – 12 dienomis vykusį susirašinėjimą su Viktoru Pranckiečiu dėl pareigų suderinamumo (2 priedas). M. Siaurys taip pat paliudijo: „Mes, kaip fiziniai asmenys, nesusitikinėdavome. Mes distanciniu būdu susirašinėdavome ir tikrai Seimo Pirmininkui turėjo būti tuo metu žinoma tiek mano pareigybė, tiek mano vardas ir pavardė. <...> Buvo telefoninis skambutis, inicijuotas konkrečiai pono V. Pranckiečio.“ Pasak M. Siaurio, jis konsultavo daug ką iš Seimo narių, apsilankė daugelyje frakcijų, tačiau jis mano, kad Viktoras Pranckietis nedalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos susitikime su juo.

VTEK narys Virginijus Kanapinskas, 2019 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje komentuodamas Mindaugo Siaurio atleidimo aplinkybes, teigė: „Komiteto posėdis įvyko kovo 9 dieną, buvo svarstoma komisijos veiklos ataskaita ir pirmą kartą komisijos istorijoje buvo nepritarta komisijos ataskaitai. <...> Apie konkrečias pavardes kalbama nebuvo, buvo bendrai nustatyta, kad M. Siauro vadovaujamo skyriaus pateikti duomenys neatitinka tikrovės.“ Jo teigimu, 2017 m. kovo 15 d. vykusiame susitikime su Seimo Pirmininku „jokios kalbos apie M.  Siaurį nebuvo, buvo sprendžiamas tik VTEK’o pirmininko klausimas.“ Pasak V. Kanapinsko, su Povilu Urbšiu taip pat nebuvo jokio pokalbio: „Apie M. Siaurį jokios kalbos nebuvo tiek su Seimo Pirmininku, tiek su P. Urbšiu.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar „galbūt neminint pavardės skambėjo apie būtinybes atlikti kokias nors pertvarkas administracijoje“, V. Kanapinskas atsakė: „Su mumis asmeniškai ne, bet tai yra iš Seimo tribūnos pasakyta. Galite paimti stenogramą Seimo posėdžio kovo 14 dienos. Seimo Pirmininkas sako. Jūs galite paimti stenogramą komiteto posėdžio. Galbūt ten kalbama, bet labai bendrai ir apie pažeidimų ištaisymą, kadangi ir Seimo Pirmininkas, ir komiteto pirmininkas matė, kad Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje daromi sisteminiai pažeidimai. Tai yra viešasis interesas tuos pažeidimus ištirti, tai jie, matyt, ir pasisakė tuo aspektu.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „tačiau kaip dabar suprasti, kovo 14 dieną Seimo Pirmininkas Seimo salėje kalba apie komisijos pakeitimus ir komisijos administracinius pertvarkymus. Kovo 14 dieną. Kovo 15 dieną jūs susirenkate pas Seimo Pirmininką į kabinetą, kur dalyvauja Žiūkienė, Rumbutis ir daugiau asmenų, ir jūs sakote, kad ten Seimo Pirmininkas nieko nekalbėjo apie M. Siaurį ar neįvardinamos pavardės. O štai dar kitą dieną – kovo 16 dieną – jūs siūlote M. Siauriui šalių susitarimu, kas yra normalu, sakysim, bet minite pirmininką. Tai kaip čia taip yra, kad jūs minite 16 dieną pirmininką, suprask, Seimo Pirmininką, prieš dvi dienas, kovo 14 dieną, Seimo Pirmininkas iš tribūnos pasako, kad reikia administraciją pertvarkyti, per vidurį, kovo 15 dieną, susitikimus pas Seimo Pirmininką, jūs sakote, Seimo Pirmininkas nieko neminėjo“, V. Kanapinskas į klausimą neatsakė, pabrėždamas: „Aš dar sykį kartoju, tas įrašas neteisėtas ir aš jo autentiškumo negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Aš nežinau, kas ten įrašyta išvis, kas sumontuota.“ Taigi V. Kanapinskas neneigė paties susitikimo pas Seimo Pirmininką turinio, kuris atkartojamas M. Siaurio darytame garso įraše.

VTEK narys Saulius Katuoka, 2019 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje komentuodamas Mindaugo Siaurio atleidimo aplinkybes ir Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus apie pirmiau minėtame įraše girdimų Sauliaus Katuokos teiginių apie viršytą kompetenciją, nurodant svarstyti Mindaugo Siaurio elgesį antrą kartą, teigė: „Nurodinėtojų aš iš viso nepripažįstu ir man, kaip Vyriausios komisijos nariui, niekas negali nurodinėti, aš prisiekiau veikti savarankiškai, vadovaudamasis savo teisine sąmone.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasiteiravus, „Jūs pasakėte: niekas man negali nurodinėti. Tai moralinė pozicija, kad jūs nepaklusite jokiems nurodymams. Klausimas: ar buvo kieno nors nurodymas? Viršijant kompetenciją, neviršijant. Koks nors Urbšys ar koks nors Pranckietis, koks nors pirmininkas kalbėjo apie M. Siaurio atleidimo būtinybę, su pavarde ar be pavardės?“, S. Katuoka, kitaip nei girdėti M. Siaurio darytame garso įraše, atsakė: „Tokio nurodymo man niekas nedavė.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus dėl pokalbyje minimos kompensacijos skyrimo, S. Katuoka teigė, jog pokalbyje su Seimo Pirmininku buvo keliamas klausimas dėl kompensacijos VTEK pirmininkui, tačiau buvo pasakyta VTEK pirmininkui jokios kompensacijos neskirti, bei pabrėžė, kad „kas užvedė kalbą apie kompensaciją, dabar negaliu atsakyti.“ Vėliau S. Katuoka patikslino: „Tai aš paklausiau, aš dar netgi dabar prisiminiau, aš paklausiau: o R. Valentukevičiui galima kompensaciją išmokėti ar ne? – Nerekomenduojama R. Valentukevičiui, R. Valentukevičius turėjo apsisprendimo laikotarpį, jis galėjo greičiau apsispręsti jausdamas savo klaidas. Matyt, toks pokalbis buvo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar susitikime Seimo Pirmininko kabinete buvo aptariamos atskiros pavardės, S. Katuoka teigė, jog, jo nuomone, Seimo Pirmininkas nežinojo Mindaugo Siaurio pavardės. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar 2017 m. kovo 16 d. pokalbis su Mindaugu Siauriu buvo, S. Katuoka atsakė: „Pokalbis apie tai, kad ataskaita nepatvirtinta ir kad, Mindaugai, jūs esate iš esmės kaltas dėl to, ko gero, ir buvo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pacitavus pokalbį, kur minima, kad VTEK nariams kažkam reikės atsiskaityti dėl Mindaugo Siaurio atleidimo, S. Katuoka teigė, neatsimenantis, apie ką kalba.

Buvęs VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius 2019 m. sausio 23 d. Komisijos posėdyje pasakojo: „Įvyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriame buvo pateikta praėjusių metų ataskaita, kaip ir visuomet kiekvienų metų kovo 1 dieną. Mes tą ataskaitą rengėme jau streso sąlygomis, kadangi aš sausio mėnesio antroje pusėje buvau pakviestas pas Seimo Pirmininką dėl mano nežinomų priežasčių. Aš supratau, kad iškilo kažkokia problemėlė, pasikalbėti. <...> Pirmininkas sako, tokiu atveju ponas R. Valentukevičiau, aukščiausios šalies vadovybės nuomone, jūs esate stabdis Etikos komisijos ir jums teks trauktis. Pirmininkas kultūringai išdėsto, yra dvi alternatyvos. Pirma… Bet man užstrigo, kas ta aukščiausia šalies vadovybė, paskui aš viską supratau. <...> Pirmininkas sako, jūs kartu eidamas pasiimkite ir M. Siaurį. Sakau, aš to padaryti negalėsiu, kadangi neturiu už ką jo atleisti, tai viena. Antra, sakau, trys maži vaikai, tai tegu spendžia… Kadangi aš supratau, kad man jau vietos čia nebebus, tegu sprendžia kiti, aš nematau už ką jį atleisti. Mūsų pokalbis pasibaigė ir mes išsiskirstėme. Aš išėjau ir viskas. Tai čia buvo sausio antroji pusė. <...> Tada parengėme ataskaitą, pateikėme Seimui. Čia, aišku, spaudoje buvo įvairių interpretacijų, įvairių šurmuliavimų, bet čia žurnalistų duona taip elgtis ir kiekvieną mintį pagavus rašyti. Kovo 9 dieną buvo staiga… Aš po antradienio nunešiau pirmininkui pareiškimą, kad aš neatsistatydinsiu, ir pasakiau, kad spręskite jūs. Tai staigiai buvo suorganizuotas, kas paprastai būna gegužės mėnesį, birželio mėnesį, komitetuose ataskaitos išklausomos, bet čia buvo 9 dieną surengtas Valdymo reformų komiteto posėdis ir tame posėdyje, aišku, iškraipant tos pačios ataskaitos faktus, kai kurias lenteles, buvau stipriai puolamas. Išklausė mane. Aišku, aš papasakojau, vaizdinę medžiagą parodžiau, bet, deja, į tai nebuvo kreipiama dėmesio, buvau Seimo komiteto pirmininko pono P. Urbšio kritikuojamas tai už tai, tai už tai. Aš nenoriu čia kalbėti pažodžiui, už ką, bet buvo priimta komiteto bendru sutarimu, nors kai kurie Seimo nariai palaikė. Ponas V. Bukauskas, buvęs komiteto pirmininkas, nes jis rengė tą nutarimą dėl mūsų darbo ir t.t. Ir tada buvo nepatvirtinta ataskaita. Aš čia ir baigiu, nes žinau, kad nepatvirtinus ataskaitos įstaigos vadovas faktiškai turi atsistatydinti.“ Komisijos pirmininkei
A. Širinskienei paprašius pakomentuoti 2017 m. kovo 16 d. pokalbį, R. Valentukevičius teigė: „Aš nebuvau šiuose pokalbiuose, negirdėjau pono P. Urbšio žodžių, ką jis sakė komisijos nariams, negirdėjau, ką Seimo Pirmininkas sakė komisijos nariams. Taip, komisijos nariai buvo pakviesti pas Seimo Pirmininką 15 dieną. Tada vyko paskutinis mano pirmininkaujamas VTEK’o posėdis, ir visi komiteto nariai išskubėjo prieš 12 valandą pas Seimo Pirmininką, kadangi buvo nurodytas toks laikas. Jie išbėgo, jie buvo pas Pirmininką. Ką kalbėjo, aš nežinau. Tik paskui vakare iš žiniasklaidos supratau, kad ten buvo aptarta, kas bus komisijos pirmininku, ir buvo paminėtas V.  Kanapinskas. O iš tų kalbų, ką man kalbėjo atėję jau 16 dieną ir 17 dieną VTEK’o nariai S.  Katuoka ir V. Kanapinskas, aš supratau, kad jie taip spaudė M. Siaurį tame mūsų keturių pokalbyje atsistatydinti ir kuo greičiau, nelaukiant. <...> tokiu atveju aš supratau iš S. Katuokos ir V. Kanapinsko pasisakymų, kad jiems buvo liepta, kur konkrečiai ir kieno, aš nežinau, bet buvo pasakyta, kadangi jie labai spaudė greitai.<...> O iš to pokalbio aš supratau, kad spaudimas yra padarytas, bet kieno, kaip ir taip toliau, tai aš šito nežinau, nes aš nedalyvavau. Jie… pokalbį, kiek aš dabar atsimenu, pažodžiui ne, bet buvo pasakyta, kad ir komitete, ir pas Pirmininką buvo kalbėta. Tiesa, S. Katuokos tokią detalę labai įsiminiau, kad tu įsivaizduoji, Mindaugai, 15 minučių pas Pirmininką apie tave kalbėta. Tai čia maždaug tau jau garbė ar kabutėse, ar kaip, aš nežinau. Tai aš tą atsimenu, bet ar Pirmininkas liepė jiems, kad jį atstatydintų, aš negaliu teigti. Ar ponas P. Urbšys komiteto posėdyje? Taip, jis minėjo, kad reikia ir M. Siaurį atstatydinti, kadangi komisijos narė Paulauskaitė ir V. Kanapinskas posėdyje kalbėjo ir apie jį pasakė daug negerų žodžių, jeigu taip.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar R. Valentukevičius suprato, apie kokį pirmininką kalba, šis atsakė: „Kad komiteto posėdyje ir komiteto pirmininkas sakė, tai aš beveik neabejojau, o ar čia buvo Seimo Pirmininkas, ar koks kitas, aš negaliu tvirtinti, bet aš po S.Katuokos pasakymo – 15 minučių, manau, kad ten buvo Seimo Pirmininkas. Bet aš šito nežinau, ar Seimo Pirmininkas sakė jiems, ar nesakė, ar čia buvo spaudoje interpretuoja taip, tai aš šito nežinau.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „ar jūs supratote, kad politikų buvo daromas politinis spaudimas VTEK’o nariams, atleisti M. Siaurį? Jūs jau atleistas, liko M. Siaurio problema. Ar jūs supratote, kad galėjo būti politikų spaudimas – ar P. Urbšio, V. Pranckiečio, ar dar kažkieno – politinis spaudimas“, R. Valentukevičius atsakė: „Galiu nei paneigti nei patvirtinti. Įspūdis lyg toks ir susidaro, bet ar tai tikrai taip, ar ne, aš nežinau.“ Vėliau R. Valentukevičius pasakojo: „tas politikų spaudimas, iš kur jis buvo, tai aš tiesiogiai neturiu pavardžių ir nieko. Viskas prasidėjo nuo Druskininkų savivaldybės tarybos narių ir mero R. Malinausko svarstymų Etikos komisijoje. Prasidėjo 2015 metais, bet persikėlė į 2016 metus todėl, kad Kauno apygardos prokuratūra atliko tyrimą dėl tų veiksmų Druskininkų savivaldybėje ir su ja susijusiomis įmonėmis. Tada mes sustabdėm tyrimus ir tada… <...> Tada Kauno apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir visą medžiagą perdavė VTEKʼui, kad pažiūrėtų per privačių interesų šitą… Mes nuodugniai išanalizavome tą medžiagą ir tuos skundus, kurių mes turėjome gal šešis dėl atskirų Druskininkų tarybos narių ir ypač merų. Deja, baigėsi niekuo. Pora tarybos narių buvo supainioję viešuosius ir privačius interesus, o nei R. Malinauskas, nei jo pavaduotojai… kaip sakant, teko išteisinti. Po to jau man buvo netiesiogiai sakoma įvairiais kanalais, kad imsimės R.  Valentukevičiaus. Tai buvo nuo 2016 metų vasaros. Tai, aišku, aš girdėjau ir iš kai kurių žemesnio rango Prezidentūros specialistų ar patarėjų, kad reikia pasižiūrėti, ką ten tas VTEKʼas daro, ir Prezidentės viename iš pranešimų buvo frazė parašyta, kad VTEKʼas tapo išplovėja ar kažką… Neatsimenu, šiek tiek buvo tokia frazė. Prezidentė turi teisę kritikuoti, aš visiškai sutinku. Bet kadangi buvo spaudimas… Bet tai (…) buvo ir aš labai nustebau, kada Seimo Pirmininkas pasakė aukščiausios vadovybės nuomonę, o ta nuomonė išėjo iš kai kurių Konservatorių frakcijos narių: A. Bilotaitės, A. Anušausko ir I. Šimonytės, tas raštas buvo ir Pirmininkui parašytas ir, matyt, jis buvo pateiktas ir kitur. Aš šito neturiu įrodymų, bet taip manau. Po to, aišku, Pirmininkas, nežinau, kodėl taip, bet jis labai uoliai bandė tą nuomonę man išsakyti ir toliau, kaip jūs žinote, viskas taip ir buvo, kad R. Valentukevičius tapo stabdis ir išvarytas iš darbo. Aš atsistatydinau pats, bet, deja, atsistatydinimas priverstinis.“

2019 m. sausio 23 d. Komisijos posėdyje VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas Komisijai teigė jokio poveikio iš nieko nepatyręs. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, kodėl VTEK atsisakė pradėti tyrimą dėl Seimo nario Povilo Urbšio, nes gali būti šališka dėl Seimo nario, E. Sakalauskas atsakė, jog Seimo narys Povilas Urbšys tuo metu buvo VTEK parlamentinę kontrolę vykdančio komiteto pirmininkas, o „VTEKʼo nariai jaučia tam tikrą santykį su parlamentinę kontrolę vykdančiu komiteto pirmininku. Tai šiuo atveju čia yra… kiekvienoje situacijoje yra sprendžiamas nusišalinimo klausimas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, jog „Seimo narys vienai žiniasklaidos priemonei yra pasakęs, kad su VTEK’o skundu jis buvo supažindintas dar gegužės 2 dieną, ir patys etikos sargai jį ramino, jog, pavėlavęs deklaruoti paskolą ir pirktą automobilį, jis nepadaręs nieko skandalingo. Ir tada citata yra: „paklausiau, kokia tokiu atveju yra praktika. VTEK’as bandė sakyti, kad mano pažeidimas nėra itin reikšmingas, suma nedidelė, aš ją deklaravęs, bet aš netaikau sau ir taip toliau dvigubų standartų“ bei pasiteiravus, kas supažindino šį Seimo narį su skundu, E. Sakalauskas negalėjo atsakyti bei pabrėžė: „Bet tą klausimą mes, komisija, nagrinėjome, aš labai epizodiškai prisimenu, svarstėme, bet mes visi nusišalinome, kadangi tai mūsų parlamentinės kontrolės komiteto pirmininkas. Čia dėl objektyvumo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar dažni yra atvejai, kada jūs kažkam duodate medžiagą bei konsultuojate, E. Sakalauskas atsakė „tikrai ne.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, jog „tai nėra vienintelis epizodas žiniasklaidoje, kur gali suprasti, kad Seimo narys kažkokiu būdu gaudavo VTEKʼo medžiagą, nes viename iš posėdžių, beje, ir Seimo narė R. Juknevičienė yra klausiusi, kaip pateko pas Seimo narį P. Urbšį Panevėžio mero (…) medžiaga, kuris diskutavo žiniasklaidoje ir rašė. Aš paskui susiradau tą straipsnį Panevėžio spaudoje, kur jis sako, na, VTEKʼas priėmė sprendimą, bet sprendimas kaip ir nėra toks, kuris atitiktų tą medžiagą, kuria VTEKʼas disponavo“, E. Sakalauskas atkreipė dėmesį į tai, jog tai vyko iki jam tampant VTEK nariu. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar VTEK to nebandė aiškintis, E. Sakalauskas atsakė „Jeigu kas nors individualiai paima iš posėdžio medžiagos ar dar anksčiau medžiagą ir kam nors perduoda, tai aš negaliu užtikrinti. Mes ne operatyvinis subjektas.“

2019 m. sausio 23 d. Komisijos posėdyje dar kartą apklausiant VTEK narį Virginijų Kanapinską ir Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „ar jums žinomos kokios aplinkybės, kaip pas poną P. Urbšį patenka VTEK’o dokumentai“, jis atsakė tokių aplinkybių nežinantis bei pabrėžė: „Mes paprastai, kai priimamas sprendimas, tą pačią dieną informuojame visuomenę per žiniasklaidą apie priimtus sprendimus. Kitais jokiais šaltiniais oficialiai niekam nesiunčiame.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, „tai jūs per tą savo vadovavimo laikotarpį nesiaiškinote, ar ne, kaip ten ta informacija išeina“, V. Kanapinskas atsakė: „Aš tokių požymių nemačiau, kad būtų nutekinama informacija.“ Komisijos pirmininkė A. Širinskienė uždavė klausimą: „O dabar jūs vis tiek jau dirbate ir tuo laikotarpiu, kada Seimo nario P. Urbšio buvo tiriamas interesų nedeklaravimo faktas, aš dažni atvejai yra, kada jūs, na, konsultuojate Seimo narius, juos įspėjate? Nes tuo atveju, ką mes ir su esamu vadovu ką tik diskutavome, tiesiog įvyko taip, kad Seimo narys buvo supažindintas su skundu iš anksto, ir, jo paties pasakojimu žiniasklaidoje, kad paklausė, kad tokių atvejų yra praktika, ir VTEK bandė sakyti, kad „mano pažeidimas nėra itin reikšmingas – suma nedidelė, ją jau esu deklaravęs.“ Čia buvo nedeklaruota 10 tūkst. eurų paskola ir automobilis. Čia tokiais atvejais dažnai yra priimami sprendimai konsultuoti, o ne pradėti tyrimą?“. V. Kanapinskas atsakė: „Aš išvis tokios praktikos netoleravau ir nebuvo jokios praktikos konsultuoti. Jeigu kas nors paskambina, sakau, prašau kreiptis raštu, komisija, kaip kolegiali institucija, apsvarstys posėdyje ir pateiks oficialią nuomonę.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei patikslinus, jog šis posėdis vyko 2018 m. gegužės 2 d., V. Kanapinskas atkreipė dėmesį į tai, jog tuo metu pirmininkavo Saulius Katuoka, bei pabrėžė: „Aš tikrai nieko niekada nesu įspėjęs ir nepersiuntęs jokių dokumentų.“ Vėliau V. Kanapinskas teigė, jog minėtąjį klausimą VTEK perdavė nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai: „Tai komisijai ir tą skundą, matyt, skundo kopiją pridėjome kartu. Gal kokiais nors būdais ir nutekėjo, bet iš manęs tikrai nenutekėjo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „ir jūs tą persiuntimą savo motyvavote tuo, kad jaučiate, kad gali kilti abejonių dėl jūsų nešališkumo ir taip toliau. Tai koks čia yra komisijos ir Seimo nario ryšys, kad jūs jau tokie įsipareigoję, kad jaučiatės nešališki“, V.  Kanapinskas atsakė: „Ne, čia daugiau dėl visuomenės, kad visuomenei nesusidarytų tokia regimybė, kadangi komitetas vykdo komisijos parlamentinę kontrolę, tai… <...> Taip, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl nešališkumo, mes perdavėme Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kaip savireguliacijos institucijai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus: „Mes jau su jumis esame diskutavę dėl garso įrašų ir tų įvykių, kurie buvo, kur yra minimas Seimo narys P. Urbšys ir minimas pirmininko, neįvardinto, kabinetas. Jūs minėjote, kad tų aptarimų metu kabinetuose, kur jūs dalyvavote, niekada nebūdavo įvardinamos konkrečios pavardės. Vėliau buvo Katuokos liudijimas, jisai sakė, kad buvo diskutuojama apie R. Valentukevičių. Tai gal jūs pagalvojęs dar atsimintumėte kai kurias pavardes“, V. Kanapinskas atsakė: „Kiek aš atsimenu, buvo kalbama tik apie pirmininkavimą VTEK’ui ir galbūt apie VTEK veiklos skaidrumą, ką naujasis pirmininkas matytų daryti. Tai aš galiu pasakyti, ką aš padariau iš karto atėjęs. Visi klausimai buvo pradėti svarstyti komisijos posėdžiuose, galėjo juose dalyvauti visi norintys asmenys, ko iki tol nebuvo, tai visą tą užtikrinome.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar buvo aptariama, kas galėtų būti kitas VTEK vadovas, V. Kanapinskas atsakė: „Tai čia buvo pagrindinis susitikimo tikslas, nes tuo metu tame kabinete ir buvo sprendžiamas klausimas. Kiekvieno nario buvo paklausta, ar jis sutinka eiti tas pareigas. G. Imbrasienei, kuri nedalyvavo šiame posėdyje, buvo paskambinta ir per garsiakalbį Seimo Pirmininkas paklausė jos nuomonės, ji taip pat išreiškė valią, kad atsisako vadovauti komisijai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar Gražinai Imbrasienei buvo skambinta ir 2017 m. kovo 17 d., V. Kanapinskas atsakė: „Ji buvo išvykusi į kalnus slidinėti ir pirmininkas jai skambino, sakau, kovo 15 dieną. <...> pas Seimo Pirmininką, sakau, buvo išreikšta valia. Negalima be valios išreiškimo paskirti žmogaus į pareigas, taip pat prieš jo valią paskirti žmogų į pareigas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, „sprendimus jūs Seimo Pirmininko kabinete išreiškėt, o paskui forminotės“, V. Kanapinskas atsakė: „Pas Seimo Pirmininką dalyvavo irgi trys nariai. Posėdį galima daryti pas Seimo Pirmininką, čia problemos nėra.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „dabar iš jūsų liudijimo aišku, kad kovo 15 dieną pas Seimo Pirmininką buvo ne šiaip paklausta, kas galėtų būti pirmininkas, tačiau vyko apklausa. S. Katuoka atsisakė, G. Imbrasienei buvo paskambinta. Ta telefonu atsisakė. Kitaip sakant, neteisėtas svarstymas ir sprendimų priėmimas, kas bus pirmininkas, prasidėjo kovo 15 dieną Seimo Pirmininko kabinete. Aš noriu tą užfiksuoti, kad komisija, susirinkusi kovo 17 dieną, kai priėmė neteisėtą sprendimą, jau iš esmės vykdė Seimo Pirmininko pradėtą galimai neteisėtą veiksmą. <...> Tai patvirtinkite, kad pas Seimo Pirmininką jau buvo svarstoma, kas bus naujas pirmininkas, o ne būtų realizuota nuostata, kad vyriausias amžiumi turi perimti pirmininkavimą. Patvirtinkite tai, ką sakėte prieš tai, užfiksuoti noriu“, V. Kanapinskas atsakė: „Taip. Užfiksuoti galėsime. Kad neteisėta, niekas nepasakė, nėra tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kad būtų pasakyta, kad V. Kanapinskas neteisėtai vadovavo VTEK’ui.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „tiesiog atsakykite, nes jūs ką tik pasakėte, ką ir Seimo narys E. Gentvilas pakartojo, kad 15 dieną kaip buvo priimtas sprendimas, 17 dieną jūs formalizavote jį, nes jau buvo viskas aišku“, V. Kanapinskas atsakė: „Viskas taip, taip.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei dar kartą pasitikslinus, „mes išsiaiškiname dar kartą. Pas Seimo Pirmininką jūs susitariate, kaip bus, ir paskui jūs tą valią, kur susitarėte, realizavote 17 dieną? Ar ne? Taip yra. Niekas neginčijame, kad taip įvyko?“, V. Kanapinskas tai dar kartą patvirtino: „Na tai taip. <...> Seimo Pirmininkas išėjo tą pačią dieną, kovo 15 dieną, su pranešimui spaudai, kad VTEKʼui vadovaus V. Kanapinskas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, „ir paskui jūs darėte posėdį“, V. Kanapinskas atsakė: „Kadangi reikėjo įforminti. Bet ne aš posėdžio pirmininkas buvau, aš nusišalinau nuo to sprendimo išvis. Aš nedalyvavau.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „o jūs daug tokių sprendimų, kurie priimami Seimo kabinetuose, paskui įforminate po kurio laiko“, V.Kanapinskas: atsakė: „Tai palaukite, sprendžiamas pirmininko klausimas. Vyriausias pagal amžių negali eiti. Aš dabar dėl asmens duomenų negaliu pasakyti, dėl ko jis atsisakė, bet jūs galite jo paklausti. Tai per prievartą žmogus gali vadovauti, ar ne?“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pabrėžus, jog Komisijai yra keistas sprendimo priėmimo procesas, V. Kanapinskas atsakė: „Jūs supraskite, kad VTEKʼo nario pareigos ir pirmininko pareigos nėra tas pats. Čia yra biudžetinės įstaigos vadovas ir jeigu prieš žmogaus valią būtų paskirta eiti neribotą laiką tas pareigas…“. Komisijos pirmininkei
A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, kad „mes kalbame ne apie paskyrimą prieš valią, mes kalbame apie sprendimo priėmimo procedūrą“, V. Kanapinskas atkreipė dėmesį į tai, jog „ne, čia ne ordinarinis atvejis.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar Seimo narys P. Urbšys kada nors buvo apsilankęs VTEK posėdyje, V. Kanapinskas atsakė: „Vieną kartą kaip pranešėjas, kai buvo svarstomas G. Kėvišo atvejis. <...> Kaip pranešėjas pateikė skundą dėl G. Kėvišo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar Seimo narys P. Urbšys dalyvavo posėdyje, V.  Kanapinskas patvirtino: „Pranešėjo teisė dalyvauti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar tai yra dažnas atvejis, V. Kanapinskas atsakė: „Vienkartinis.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „ta pozicija, tarkim, pristatyta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Pirmininkas taip pasakė, kad reikia taip daryti, na, žodžiu, tau dvi alternatyvos ir paskui eina dvi alternatyvos, ką ten siūlo M. Siauriui atleisti. Klausykite, čia yra dažnas atvejis, kada darbuotojai atleidinėjami, priiminėjami, aptarinėjami komitetuose“, V.  Kanapinskas atsakė „Aš iš viso to darbuotojo neatleidau net ir esant jo prašymui, jokios nuobaudos jam nesu paskyręs. <...>Aš sakau, nebuvo jokio poveikio ir aš jo neatleidinėjau, ne aš jį atleidau.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „ar kada nors Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas <...> jums kažką sakė dėl darbuotojų atleidimo“, V. Kanapinskas atsakė: „Dėl M. Siaurio iš viso kalbos nebuvo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, „bendrai klausiu, ar dėl bet ko buvo sakoma dėl darbuotojų atleidimo“, V. Kanapinskas atsakė: „Ne. Darbuotojų atleidimas yra vidaus administravimo dalykas, tai yra įstaigos vadovo kompetencija. Čia niekuo dėtas komiteto pirmininkas.“

Komisijos 2019 m. sausio 23 d. posėdyje apklausiant Seimo narį Povilą Urbšį ir Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „mes bandome išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, kurių metu buvo atleidžiamas ir ponas M. Siaurys, ir skiriami kiti VTEK’o vadovai. Viena iš tų aplinkybių yra ta, kad buvo garso įrašai, kur yra minima ir Seimo nario P. Urbšio pavardė. Vėlgi to pokalbio dalyviai kalba apie tai, kad reikės ir atsiskaityti. Yra pasakyta atleisti, ir daro nuorodas į susitikimus tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tiek ir pas asmenį, kuris yra įvardintas pirmininku. Gal tada mums Seimo narys galėtų paaiškinti, kaip jo pavardė pradėjo figūruoti ir kokie ten susitikimai buvo“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Iš tikrųjų aš negaliu atsakyti už tuos žmones, kurie mini mano pavardę. Tuo labiau kad, kiek man žinoma, teisme tas pats M. Siaurys buvo pateikęs šitą įrašą, ir teismas vertino teisėtumą to įrašo, ir vertino aplinkybes, ar jisai ten teisėtai, ar neteisėtai atleistas. Kiek aš suprantu, būtent teismas neįžvelgė kokių nors tyčių jo atžvilgiu dėl atleidimo. <...> Esmė ta, kad tos aplinkybės buvo tikslinamos ir todėl man sunku pasakyti, kokia intencija vieni ar kiti komisijos nariai mini mano pavardę šitame įraše. Tik tiek galiu pasakyti, kad iš tikro problemos dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ypatingai paaiškėjo tada, kai išaiškėjo, kad R. Valentukevičius, kaip komisijos pirmininkas, gali priiminėti sprendimus už visą komisiją.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „ar jūs kada nors kaip Seimo narys darėte poveikį ar teikėte kokius nors nurodymus kuriam nors iš VTEKʼo narių, buvusių ar esamų?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Priminsiu, kad sausio 20 dieną, būtent tada Seimo Pirmininkas V. Pranckietis išreiškė nepasitikėjimą VTEK’o vadovu. Mes, kaip komitetas, pagal savo priedermę, vykdydami parlamentinę kontrolę, pradėjome gilintis į situaciją. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų paaiškėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kai vienasmeniškai pirmininko asmenyje priėmė sprendimą nepradėti tyrimo G. Kildišienės atveju, pasirodo, tokių atvejų buvo ne vienas ir du, buvo apie 150. Ir tai, kad būtent komisijos nariai patys kalbėjo, kad net tuo laiku, 2017 metais, tai yra praeitais metais, jie yra kreipęsi, tai yra 2016 metais, dėl M. Siaurio elgesio, kad jis viršija savo įgaliojimus, kad R. Valentukevičius toleruoja jo įgaliojimų viršijimą, dar net nesiteikia atsakyti komisijos nariams į jų raštą, atkreipiant dėmesį į šitą problemą… Šitame kontekste dėl pačios problemos VTEK’e ir dėl to, kaip piktnaudžiauja savo užimamom pareigom pirmininkas, ir tai, kad tuos atsisakymus ruošia Siaurusevičius… atsiprašau, M. Siaurys, tai akivaizdžiai rodė, kad tikrai VTEK’as jau nebefunkcionuoja kaip kolegiali institucija. Mes savo ruožtu iš tikro esame tą problemą aptarę komitete. Prieš tai, jeigu aš neklystu, tiksliai negaliu pasakyti datos, bet, kaip atsimenate, būtent Seimo Pirmininkas pirmas įvardino, kad tai yra problema, ir tai, kad po to R. Valentukevičius, kai pasakė, taip, kad (…) atsistatydinti, bet vėl kažkodėl to dalyko nepadarė. Tai jeigu komisija dabar tiria apie verslo įtakas politikams, pabrėžiu, verslo įtakas politikams, tai mes dabar turime situaciją – Seimo narė naudojasi verslo įmonės automobiliu, parašo raštą VTEK’ui ir VTEK’o pirmininkas, viršydamas savo įgaliojimus, kitą dieną išduoda jai indulgenciją, kad viskas tvarkoje. Kai po kelių mėnesių, kai jau VTEK’as nepriklausomą atlieka tyrimą, nustato, kad yra pažeidimas. Man atrodo, kad yra požymių, kad galbūt verslas galėjo daryti įtaką R. Valentukevičiui, ir išduoti tokias išvadas, kurios neatitinka tiesos, tai yra tas aspektas, kur turėtų gilintis komisija. O ne tai, kad dabar tas komiteto pirmininkas, kuris bandė neutralizuoti būtent poveikį VTEK’ui, bandė vis dėlto užkirsti kelią, kad VTEK’as nefunkcionuotų kaip vieno asmens institucija, o dirbtų kaip kolegiali institucija, ir tą darė atvirai… Susitikimo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl vadovo, kai jau buvo aišku, kad R. Valentukevičius gali trauktis, tada kilo klausimas dėl vyresnio amžiaus komisijos nario, kuris gali perimti. Tai, kad man sunku pasakyti… tas susitikimas įvyko pas Seimo Pirmininką. Tai, kad vėl komisijos nariai dėstė problemas, kurios yra komisijoje, tai kad funkcionuoja jinai kaip vieno asmens, (…) apie tuos priimtus sprendimus nepradėti tyrimų jie nieko nežino. Apie tai, kad tai ruošia M. Siaurys, apie tai, kad jie rašė R. Valentukevičiui raštą dėl to, kad reikėtų atlikti tarnybinį patikrinimą dėl M. Siaurio įgaliojimų viršijimo – visa tai buvo išsakyta, bet nė vienam komisijos nariui nebuvo pasakyta kažką atleisti ar kažką priimti. Čia kaip ir jūs, Seimo nariai, susiduriate su parlamentine kontrole, kai žmonės išdėsto būtent esamą problemą. Mes, kaip komitetas, pagal savo kompetenciją atlikdami parlamentinę kontrolę, juo labiau kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kiekvienais metais pateikia ataskaitas, tą ataskaitą ir išklausėme. Ataskaitos nagrinėjimas komiteto posėdyje vyko 2017 m. kovo 9 d. Jūs galite susipažinti su stenograma. Toje stenogramoje… <...> Toje stenogramoje būtent ir yra, iš teksto matyti, kad tie duomenys, kurie pateikiami komitetui, neatitinka tiesos. Negana to, komisijos nariai ne visi net buvo supažindinti su galutiniu ataskaitos variantu ir jiems patiems kilo abejonių, ar neiškraipyti duomenys. Kadangi aiškiai paaiškėjo komiteto posėdžio metu svarstant šią ataskaitą, pateiktą R. Valentukevičiaus, kad iš tikrųjų pirmininkas galimai piktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis, tai, kad jis vienasmeniškai priima sprendimus nepradėti tyrimų, ir tai yra tapusi norma, tokių atvejų, kaip ir aš minėjau, yra apie pusantro šimto atvejų, be abejo, mes negalėjome tos ataskaitos priimti ir patvirtinti. O dėl M. Siauro – taip, buvo išsakyta ta pavardė, bet vėl jūs įsitikinsite iš stenogramos, ten nieko nebuvo pasakyta, ar vienaip, ar kitaip, jį ten atleisti ar dar ką nors su juo daryti. Todėl iš kur atsiranda tas įrašas, iš kur atsiranda mano pavardė ir tokia interpretacija, man sunku pasakyti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, „ar tikrai jūs niekada nedavėte nurodymo VTEKʼo esamiems ar buvusiems nariams atleisti poną M. Siaurį, mokėti jam išeitines kompensacijas, formą atleidimo ir t.t.? Buvo tokių nurodymų pokalbiuose ar nebuvo“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Niekada nesu davęs nurodymo atleisti nei M. Siaurį ar kitą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „ar jums neteko dalyvauti pokalbiuose, kur kiti asmenys, valstybės pareigūnai, politikai, tarnautojai, duotų kokius nors nurodymus“, Seimo narys P. Urbšys pabrėžė: „Tikrai joks pareigūnas nėra davęs neteisėtų nurodymų M. Siaurio atžvilgiu.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „ar P. Urbšys žino, kad pozicija dėl neteisėto skyrimo V. Kanapinsko… V. Kanapinskas, buvo pripažinta, kaip neteisėtai paskirtas, ir dėl to M. Siaurio atleidimas buvo pripažintas nepagrįstas, ar jūs žinote, kad tas sprendimas suformuluotas Seimo Pirmininko kabinete kovo 15 dieną? Sprendimas skirti V.  Kanapinską. Ir ar jūs dalyvavome tame pokalbyje kovo 15 dieną“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Kovo 15 dieną, gal ir ta diena buvo, iš tikrųjų vyko susitikimas su komisijos nariais Seimo Pirmininko kabinete. Tada buvo kalbėta, kas gali tapti laikinuoju komisijos vadovu. Aš buvau, aš dalyvavau šitame susitikime. Dalyvavo visi komisijos nariai, išskyrus G. Imbrasienę, kadangi ji atostogavo. Pagal amžiaus cenzą buvo komisijos narys S. Katuoka, kuris kategoriškai atsisakė. Tada pagal amžių buvo gerbiamoji komisijos narė, kurios nebuvo. Buvo susisiekta telefonu su ja, įjungtas garsiakalbis ir buvo klausta jos nuomonės, ji kategoriškai atsisakė. Praktiškai susidarė tokia situacija, kad visi komisijos nariai, kurie pagal amžių galėjo užimti šitas pareigas, atsisakė. Tai tokioje situacijoje, be abejo, ir patys komisijos nariai buvo suinteresuoti, kad komisija veiktų, ir jie nematė problemos, kad būtų paskirtas… Toliau, jokio paskyrimo negalėjo vykti, nes jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai sprendimas dėl perėmimo vadovavimo vyko ne kur kitur, o komisijoje. Štai, kaip mes sužinojome apie aplinkybes, kurias R. Valentukevičius pagarsino 2018 metų balandžio pradžioje, kad neva galėjo būti net suklastotas protokolas dėl V. Kanapinsko skyrimo laikinuoju, tai aš ir karto nedelsdamas sušaukiau neeilinį komiteto posėdį. Čia štai yra posėdžio protokolo išrašas. Mes išnagrinėjome tą situaciją ir apie kilusias abejones, tai, kad tas posėdis galėjo vykti spontaniškai, tai, kad nuotoliniu būdu, kad galėjo nuspręsti paskirti V. Kanapinską, apie tai, kad nėra reglamento, kad nėra įrašo to posėdžio, mes, neslėpdami tų aplinkybių dėl V.  Kanapinsko paskyrimo, suteikėme tą informaciją V. Pranckiečiui. Negana to, posėdžio metu, kai buvo svarstoma to paties komisijos nario V. Kanapinsko skyrimas pastoviu vadovu, aš buvau Seimo posėdžio salės tribūnoje ir apie situaciją viešai informavau Seimo narius, apie tam tikras abejones dėl jo paskyrimo laikinai eiti pareigas. Todėl apibendrindamas turiu pasakyti taip, kad tame pasitarime, kuris vyko pas Seimo Pirmininką, nebuvo jokio nurodymo, kad paskirkite tą, tik daugiau buvo įsitikinta, ar iš tikrųjų yra ta situacija, kad pagal amžių vyresni komisijos nariai asmeniškai atsisako eiti tas pareigas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus: „Dabar turime situaciją su Panevėžio meru R. M. Račkausku, mes apie tą situaciją klausėme ir VTEKʼo narių. Yra ir ponios R. Juknevičienės pasisakymas viename posėdyje, susiradome ir tą publikaciją, kuri ten yra diskutuojama, ir tiesiog viename iš Panevėžio portalų jūs komentuojate sprendimus dėl mero R. M. Račkausko VTEKʼe ir jūs sakote, kad, jūsų žiniomis, Vyriausioji etikos komisija priėmė visai kitokį sprendimą nei pateikta medžiaga. Komisijos nuomonė dėl išvadų taip pat išsiskyrė. Gal jūs galėtumėte pasakyti, iš kur jums tampa žinoma VTEKʼo informacija, kas ten vyko, kokia buvo pateikta medžiaga ir taip toliau, nes VTEKʼo nariai paaiškinti, kaip ta medžiaga pas jus patenka, negalėjo“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Man sunku pasakyti, bet, kiek žinau, šitas posėdis buvo viešas, neuždaras, viešas posėdis.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, „tai jūs dalyvavote?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Jeigu yra viešas posėdis, tai iš viešo veiksmo tu gali sužinoti informaciją.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, „ir taip pat pateiktą medžiagą?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Aš suprantu, jeigu būtų ne viešas ir aš būčiau sužinojęs, na, tai iš tikrųjų yra problema, bet jeigu yra viešas posėdis? <...> Aš šiuo atveju nemačiau jokio dokumento. Bet tai, kad iš viešo posėdžio aš sužinojau informaciją apie tai, kokia buvo parengta išvada, tai ar tai yra nusikaltimas?“. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „Kolega, o kas jums pasakė tą informaciją, nes jūs nedalyvavote tame posėdyje?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Gerbiamoji, aš dar kartą sakau – Seimo narys ne Lukiškių kameroje sėdi izoliuotas. Čia nėra griežto režimo zona. Todėl, kad Seimo narys gali sužinoti informaciją apie viešą veiksmą, tai yra visai natūralu.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „ar jūs, gerbiamas Urbšy, šito posėdžio medžiagą fiziškai matėte, ar medžiaga vadinate informaciją?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Aš informaciją, aš jokios medžiagos nemačiau. Aš tiktai informaciją sužinojau apie tai, kad buvo parengtos vienos išvados, o po to buvo priimtos. Ir dar pabrėšiu – jokios įtakos… Ta informacija Seimo narys disponuoja… Seimo narys disponuoja informacija ne vien tiktai ta, kuri yra paskelbiama spaudoje. Kaip ir jūs gaunate informaciją apie tai, kas vyksta (…) įvairiais šaltiniais. Šiuo atveju, jeigu jūs manote, kad vieša informacija, kurią Seimo narys gali gauti ir per viešas informacijos priemones, ir ne per viešas informacijos priemones… <...> Dar kartą sakau, aš negavau iš viešųjų priemonių. Negavau iš viešųjų priemonių. Bet šitos informacijos gavimas, aš manau, neprieštarauja įstatymams. <...> Įstatymams prieštarauja tada, jeigu yra uždaras posėdis ir gauna informaciją tas, kuriam nebūtina žinoti. Antras dalykas, jeigu ta gauta informacija yra naudojama prieš viešąjį interesą. Šiuo atveju aš turiu pasakyti, šita informacija buvo gauta iš viešo veiksmo. Antras dalykas yra tai – gauta informacija nebuvo naudojama prieš viešąjį interesą.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „dar vienas klausimas jau dėl jūsų paties deklaracijos. Jūs žinote, kad čia buvo tokios aplinkybės, kada VTEK’as gavo skundą dėl 10 tūkst. eurų jūsų paskolos ir įsigyto automobilio. Vėlgi yra jūsų interviu žiniasklaidos priemonėse ir yra tokia citata, kad „paklausiau (čia jūs kalbate apie kalbą su VTEK’o darbuotojais), kokia tokiu atveju yra praktika. VTEK’as bandė sakyti, kad mano pažeidimas nėra itin reikšmingas, suma nedidelė ir ją jau esu deklaravęs, bet aš netaikau sau dvejopų standartų…“ ir taip toliau. Kaip ten vyko pokalbis? Jūs skambinote VTEK’ui aiškintis… dėl savo situacijos? Tai jie skambino jums?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Neskambinau. <...> Kaip tik su manim norėjo susitikti komisijos narys.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, kuris komisijos narys, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „S. Katuoka. Ir kai susitiko su manim ir pasakė apie tą anoniminį skundą, aš paklausiau, kokia praktika yra. Praktika, sako, yra tai, kad mes pripažįstame. Sakau, ir taikykite tą praktiką. Jokių dvigubų standartų man netaikykite.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar buvo daugiau tokių bandymų kontaktuoti su VTEK, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Daugiau nei tada, nei prieš tai, nei po to jokių bandymų nebuvo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar Seimo narys P.  Urbšys yra dalyvavęs VTEK posėdžiuose, jis atsakė „VTEKʼo posėdžiuose, taip, esu dalyvavęs, kai sprendėsi klausimas dėl G. Kėvišo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar tai buvo vienintelis kartas, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Tiktai vienintelį. <...> Aš nebent neprisimenu, bet kad dėl G. Kėvišo tai tikrai prisimenu.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasitikslinus, „ir G. Kėvišo atveju jūs kokiu pagrindu dalyvavote?“, Seimo narys P. Urbšys atsakė: „Man sunku pasakyti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pastebėjus, „mes kalbėjome ir su VTEKʼo nariais, jie patys ir šiandien pripažino, kad nebuvo būdingi atvejai, kad Seimo nariai ateina į posėdžius. Mes tiesiog bandome išsiaiškinti, kodėl jūs konkrečiuose posėdžiuose dalyvavote“, Seimo narys P. Urbšys pabrėžė: „Dėl G. Kėvišo aš galiu pasakyti taip, ar tiktai nebuvo prašymas pačios kultūros ministrės. Tikrai, kad mano asmeninis ten buvo… bet kažkas turėjo būti iš ministerijos.“

2019 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, kokios diskusijos buvo dėl VTEK, dėl VTEK vadovo kandidatūros, dėl Mindaugo Siaurio atleidimo, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis atsakė, jog pas jį „buvo susirinkęs VTEKʼas su tokiu tikslu, kad jie sprendė problemą, kas turėtų pirmininkauti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Toks buvo tas kontekstas. Toliau sprendimai buvo priimami VTEKʼo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „tarkime, ponas S. Katuoka sakė, kad jūsų kabinete buvo aptariama kompensacija R. Valentukevičiui, ir pasakojo, kad laiku neatsistatydinus, buvo liepta tos kompensacijos nemokėti, jam susidarė įspūdis, kad nereikia mokėti. Ar jūs neaptarinėjote savo kabinete R. Valentukevičiaus klausimo, galimos kompensacijos R.Valentukevičiui?“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis teigė: „Su R. Valentukevičiumi buvau susitikęs du kartus. Pirmą kartą pasiūliau ir po mėnesio dar kartą pakartojau tą, ar jis negalvoja pasitraukti, tiek aš atsimenu, apie jokią kompensaciją diskusijos neprisimenu, bet, man atrodo, kad tokios ir nebuvo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus: „R. Valentukevičius liudydamas sakė, kad, išeinant iš kabineto, jūs neva esate liepęs kartu iš VTEKʼo išsivesti ir M.Siaurį. Ar buvo toks prašymas?“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Turbūt galėčiau pasakyti, kad aš net nežinojau tokios pavardės tuo metu, kas tas M. Siaurys ir ką jis daro, ir aš nevadovauju VTEKʼui. Mes sprendėme klausimą su VTEKʼu, kas turėtų pirmininkauti, tiksliau, jie atnešė savo žinią, kad pirmininkaus ne seniausias pagal amžių, nes visi senesni atsisakė eilės tvarka ir viena nedalyvavusi komisijos narė (pavardės jos neatsimenu), ji dalyvavo tiesiog telefoną įjungus, ji taip pat pasakė, kad atsisako. Tokie buvo sprendimai.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei dar kartą pasitikslinus, ar Seimo Pirmininkui nežinoma Mindaugo Siaurio pavardė ir ar jis Seimo Pirmininko nekonsultavo, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pabrėžė: „Aš ir dabar nežinočiau, kaip jis atrodo, tikrai jokio kontakto neturėjau.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „ar paskui su kuo nors esate aptarinėję, kad M. Siaurys ten yra problema, VTEKʼe, toks ponas M.Siaurys?“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė neigiamai. Komisijos nariui E. Gentvilui pasiteiravus, „ar esate kam nors kada nors sakęs, kad reikia išspręsti M. Siaurio problemą, – išmesti jį iš darbo, atleisti jį iš darbo?“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Aš nesprendžiu tarnautojų, kurie nėra mano pavaldumo, priėmimo ir atleidimo.“ Komisijos nariui E. Gentvilui dar kartą pasitikslinus, „ar neteko kada nors kam nors neatsargiai pasakyti, kas galėtų būti traktuojama, kaip jūsų įgaliojimų viršijimas“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė neigiamai. Komisijos nariui E. Gentvilui paprašius plačiau papasakoti apie 2017 m. kovo 15 d. susitikimą su VTEK nariais, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „jie visi atėjo pasakyti – kadangi visi vyresni atsisako, o tai yra komisijos sprendimas, kas turėtų būti pirmininkas, tai jie pasiskyrė poną V. Kanapinską komisijos pirmininku. Toks buvo ir prisistatymas.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „ar galima teigti, kad jūs iniciavote tą naujo pirmininko parinkimą, naujos kandidatūros parinkimą, ar tiesiog atėjo komisijos nariai, be G. Imbrasienės, kuriai iš kabineto paskambino, ir jie tiesiog jums pateikė informaciją?“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė, jog „tai buvo vizitas, kurio metu jie man pristatė, kad tokioje situacijoje jie skiria pirmininku V. Kanapinską.“ Komisijos narys R.  Andrikis pasiteiravo, ar Seimo Pirmininkas galėtų išvardinti „visus, sėdėjusius prie stalo tą dieną? VTEK’o nariai ten, girdžiu, kolega sako, G. Imbrasienės nebuvo, bet, pavyzdžiui, ar jūsų padėjėjai, ar kažkas dar sėdėjo, ar tik išimtinai VTEK’as ir jūs?“. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Aš manau, kad buvo... Ne manau, bet P. Urbšys buvo, o kas daugiau dalyvavo, tai... Senokas laikas.“ Komisijos nariui R. Andrikiui pasiteiravus, kiek VTEK narių dalyvavo, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Turbūt keturi, nes, atsimenu, jie sėdėjo priešais.“ Komisijos nariui R. Andrikiui pasiteiravus, ar Seimo Pirmininko niekas neinformavo, jog VTEK pirmininku turi būti vyriausias amžiumi asmuo, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Bet kokiu atveju tai yra VTEK’o reikalas nuspręsti, kas yra jų vadovas. Jie atėjo prisistatyti. <...> Bet jeigu vyriausias amžiumi atsisako, o tada įstatyme buvo nenumatyta, ir po to mes turbūt priėmėme... Ne po to, (...), bet priėmėme įstatymo pataisą, kad tokių patinių situacijų nesusidarytų.“ Komisijos narys E. Gentvilas paklausė, kaip Seimo Pirmininkas vertina situaciją, kad politinė bendruomenė ir valdančioji frakcija mini ir Povilą Urbšį, ir Seimo Pirmininką, kaip galimai dariusius poveikį VTEK. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Manau, kad ir tada, kai pirmasis įrašas pasirodė, aš spaudai komentavau ir sakiau, kad vadinamų pirmininkų Seime yra maždaug 60 žmonių ir todėl aš net neturiu ką svarstyti, kas tai galėtų būti, ar tai komitetų, ar tai komisijų, ar tai partijų, ar tai frakcijų, ar tai Seimo, ar dar kieno nors tas pirmininkas galėtų būti, juo labiau kad pavaduotojai taip pat vadinami pirmininkais.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus apie 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Žinių radijas“ Rido Jasiulionio vedamą laidą „Pozicija“, kurioje „jūs kalbėjote savo kabinete apie tai, kokios nuobaudos skirtos ir kaip žmogus dirba. Apie kokį žmogų jūs ten kalbėjote tada?“, Seimo Pirmininkas V.  Pranckietis atsakė: „Dabar negaliu atsakyti net apie ką mes čia kalbame. Aš pas R.  Jasiulionį buvau turbūt, nežinau, trisdešimt kartų, keturiasdešimt kartų.“ Atsižvelgiant į tai, Komisija nusprendė užduoti šį klausimą Seimo Pirmininkui raštu (2019 m. vasario 28 d. Nr. V-2019-887), tačiau atsakymas į jį raštu gautas taip pat nebuvo. Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei paprašius patikslinti, ar sprendimas dėl VTEK pirmininko skyrimo buvo priimtas Seimo Pirmininko kabinete, Seimo Pirmininkas V.  Pranckietis atsakė: „Sprendimą priima VTEKʼas, turbūt visi aiškiai žinome. Kad yra VTEKʼo sprendimas, kas bus jų pirmininkas. Jie atnešė ir pasakė, kad bus toks pirmininkas. <...> Bet grįšiu prie to paties, kad VTEK’o pirmininką skiria VTEK’as ir aš gaunu tik informaciją iš jų.“ Komisijos nariui E.  Gentvilui paklausus, „bet vienas liudininkas, atsakinėdamas į mano klausimą, na, aš gal ne visai pažodžiui užsirašiau, bet, kaip aš esu užsirašęs, patvirtino, kad kovo 17 dieną jie tik patvirtino pokalbio pas V.  Pranckietį išvadas. Kaip suprasti? Ar buvo pokalbis, iš kurio gimė išvada? Aš čia jau dabar klausiu jūsų. Ar buvo kaip nors artikuliuotai suformuluotas sprendimas, kad V.  Kanapinskas turi būti skiriamas, ar tai tik pokalbis, iš kurio jie galėjo susidaryti tam tikrą išvadą, ar, jūsų prisiminimu, galėjo būti jau kaip sprendimas, kurį jie turės įforminti?“, Seimo Pirmininkas V.  Pranckietis atsakė: „Aš jį prisimenu kaip man pristatytą jų sprendimą, kad V. Kanapinskas bus pirmininku. Aš taip prisimenu. Reikėtų gal ten tikslinti tuos protokolavimus ar tą visą eigą, bet man buvo aiškiai atnešta žinia ir jie atėjo prisistatyti. Aš tų žmonių net nepažinojau iki tol.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus apie Seimo Pirmininko darbotvarkes ir susitikimų atmintines, Seimo Pirmininkas V.  Pranckietis atsakė, jog visos jo darbotvarkės yra viešai skelbiamos ir išlieka visada, tačiau „Ne visi susitikimai, ne visų susitikimų atmintinės yra rašomos. Tikrai kiekvieno darbinio susitikimo atmintinės nerašomos.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasiteiravus, ar po 2017 m. kovo 15 d. vykusio susitikimo su keturiais VTEK nariais buvo paruošta atmintinė, Seimo Pirmininkas V.  Pranckietis atsakė: „Neatsimenu, kad būtų rašoma. Gal aš neatsimenu, bet tokių darbinių susitikimų atmintinės paprastai nerašomos. Kai ir frakcijų seniūnai ateina, tai mes gi nerašome atmintinių.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Dėl P. Urbšio dalyvavimo. Ką bendro P.  Urbšys turi su VTEKʼu, sakykim, kaip su institucija, ir kokį jis turi poveikį formuojant vadovybę, ir kodėl jis dalyvavo kartu su VTEKʼo nariais, kaip kad… kam jis atstovavo tada?“. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Jis buvo komiteto pirmininkas. Sakė, kad VTEKʼas nori susitikti su manimi, ir atėjo susitikti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, „ar mes gerai supratome, kad Seimo Pirmininkas… Ta prasme, ne jūsų iniciatyva susitikimas vyko, bet P. Urbšio iniciatyva?“, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė „Kiek atsimenu, taip.“ Komisijos narys E. Gentvilas paklausė: „Ar gali būti taip, kad P.  Urbšys atsivedė VTEKʼą pokalbio pas jus dėl to, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui yra atskaitinga šita VTEK, kaip institucija? Neatsivedė koks nors… Yra jų reguliavimo sferoje. Aš klausiu kaip versijos, ar gali būti, kad VTEKʼas yra P. Urbšio buvusio komiteto reguliavimo sferoje ir todėl būtent P. Urbšys ėmėsi pas jus spręsti tą klausimą? Ne koks nors Aplinkos apsaugos komitetas, ne Kaimo reikalų komitetas, o būtent Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Kaip ten yra pagal funkcinius atskaitomybės ryšius?“ Seimo Pirmininkas V. Pranckietis atsakė: „Turbūt kad jūs čia ir esate teisus. Dėl to jis ir ėmėsi iniciatyvos, nes tiesiog situacija buvo tokia keista, kad nesiima vyriausias pagal amžių, tai tada reikėjo pristatyti kitą jų versiją. Jie norėjo… Tuo pačiu tai buvo pirmas mūsų susitikimas su VTEKʼo sudėtimi. Tuo metu ateidavo daug kas prisistatyti, kad tiesiog susipažintų su manimi.“

2020 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020 atmetė VTEK apeliaciją ir tokiu būdu neskundžiama nutartimi galutinai patvirtino neteisėtą V. Kanapinsko vadovavimą VTEK. M. Siaurio atleidimas taip pat pripažintas neteisėtu. Be kita ko, LVAT pažymėjo, kad VTEK, paskirdama laikinai einančiu VTEK pirmininko pareigas jauniausią pagal amžių savo narį V. Kanapinską, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 12 straipsnio 2 dalį ir veikė viršijant įgaliojimus; V. Kanapinsko 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu buvo sudaryta Tyrimo komisija ir pradėtas pareiškėjo (t. y. M. Siaurio) tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jį baigus būtent V. Kanapinskas pasirašė skundžiamą įsakymą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijavo ir skundžiamą įsakymą priėmė neįgaliotas asmuo. Teismo nuomone, pažeidimai negali būti vertinami tik kaip formalūs. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Taigi sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui turėjo priimti VTEK pirmininkas. VTEKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai VTEK pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kt.) negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui; VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas, mokamas VTEK pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys. Pasak LVAT, iš šių teisės normų seka, kad laikinas VTEK pirmininko pareigų ėjimas visais atvejais, t. y. tiek paskirto VTEK pirmininko komandiruotės, atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, tiek apskritai nesant paskirto VTEK pirmininko, yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, nenustatant jokių su tuo susijusių išimčių. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog VTEK pirmininko pareigas jam laikinai negalint jų atlikti gali eiti tik paties VTEK pirmininko pavedimu paskirtas kitas VTEK narys, o susiklosčius situacijai, kai VTEK pirmininkas nėra paskirtas, laikinai jo pareigas privalo eiti vyriausias pagal amžių VTEK narys. Tokio reguliavimo niekaip nekeičia aplinkybė, kad Seimas dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiko tarpą nepaskiria VTEK pirmininko, kadangi, kaip minėta, teisinis reguliavimas jokių išimčių nenustato. Skundžiamą įsakymą pasirašius ne vyriausiam pagal amžių VTEK nariui, laikytina, kad teisės aktas yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir dėl to yra naikintinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad kiekvienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio akto panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas įstatymu nustatytas procesinis pagrindas panaikinti skundžiamą aktą (jo dalį) kaip neteisėtą. Nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas taikant kurį nors iš ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas panaikina skundžiamą aktą kaip neteisėtą vien šiuo procesiniu pagrindu, t. y. teismas tokiu atveju neturi nagrinėti ir pasisakyti dėl skundžiamo akto teisėtumo kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas nurodo savo skunde teismui. Nustačiusi, kad pareiškėjo skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas taikant ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija nepasisako kitais aspektais, kuriuos pareiškėjas ir atsakovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui.

Komisija konstatuoja:

1. Įvertinus M. Siaurio pateiktus rašytinius įrodymus bei liudijimą, o taip pat kitų liudininkų parodymus, jų dar iki Komisijos parlamentinio tyrimo pradžios buvusius pasisakymus visuomenės informavimo priemonėse, nekyla abejonių dėl 2017 m. kovo 16 d. įvykusio tuometinių VTEK narių R. Valentukevičiaus, S. Katuokos, V. Kanapinsko bei tuometinio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo M. Siaurio susitikimo įrašo autentiškumo.

2. Matydama surinktų įrodymų visumą, Komisija negali paneigti M. Siaurio pateiktų duomenų apie tai, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ir tuometinis VVSK pirmininkas P.  Urbšys įtakojo neteisėtą VTEK valstybės tarnautojo M. Siaurio atleidimą. Paties Seimo Pirmininko V. Pranckiečio parodymai yra prieštaringi, nesutampantys su kitų liudytojų parodymais. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis Komisijai teikė tikrovės neatitinkančius parodymus apie savo pažinties su M. Siauriu aplinkybes (teigė, esą, jo nepažinojęs ir su juo jokių kontaktų nebuvo turėjęs), nors M. Siaurio pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas su V.  Pranckiečiu) rodo kitaip.

3. Neteisėtas sprendimas paskirti jauniausią amžiumi VTEK narį V. Kanapinską VTEK pirmininku, kai tuo tarpu įstatymas imperatyviai reikalavo vyriausiojo VTEK nario paskyrimo į šias pareigas, de facto buvo priimtas 2017 m. kovo 15 d. Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kabinete vykusiame susitikime, o po kelių dienų (t. y. 2017 m. kovo 17 d.) VTEK nariai šį sprendimą įformino, formaliai jį priimdami savo posėdyje.

Komisijos išvada:

2017 metais vykę V. Kanapinsko skyrimo VTEK pirmininku bei M. Siaurio atleidimo iš VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies įtakojami aukščiausių valstybės politikų, kas VTEK, o ypač buvusį jos pirmininką V. Kanapinską, darė pažeidžiamais politinėms manipuliacijoms bei kėlė grėsmę jų nepriklausomumui.                                       

8.2. Komisija dėl 2008–2018 metų laikotarpiu interesų grupių galimai darytos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Generalinės prokuratūros prokurorams nustatė:

Buvęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris, žinodamas apie Komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą, pats kreipėsi į Komisiją norėdamas liudyti apie galimai neteisėtą įtaką jam, kaip Generalinės prokuratūros prokurorui. 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos posėdžio metu Komisijos pirmininkė A. Širinskienė paprašė buvusį Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą K. Vagnerį pakomentuoti 2013 metais buvusią situaciją, kai viešoje erdvėje buvo daug K. Vagnerio pasisakymų apie jo prašymus bei tarnybinius pranešimus prokuratūros vadovams, susijusius su tyrimais, kuriuos jis norėjo inicijuoti bei tirti vėlesnį laikotarpį, bei apie prokuratūros patiriamą spaudimą. K. Vagneris perskaitė savo įžvalgas, kurias pateikė Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo: „Dėl generalinės prokuratūros aukštesniųjų prokurorų sprendimo reikšmės, dėl savo iniciatyva atliekamo tyrimo. 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1268 pagal patvirtintus prokuroro kompetencijos nuostatus yra suteikta galimybė atlikti savo iniciatyva tyrimą, tačiau reikalingas aukštesnio prokuroro sutikimas. Nagrinėdamas pavestą užduotį pagal Seimo nario A. Butkevičiaus atstovo K. Virbicko prašymą ir sukaupęs pakankamai didelį duomenų kiekį dėl galimų pažeidimų Visagino atominė elektrinėje viešųjų pirkimų procese, ką vėliau patvirtino ir pirkimo audito ataskaita, nustačiau, jog vienas iš pagrindinių Visagino atominės elektrinės darbuotojų, atsakingų už projekto Nr. 033 įgyvendinimą, nutraukęs darbo sutartį, užėmė vadovaujančias pareigas bendrovėje „Klaipėdos nafta“, kuri įgyvendina Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą. Šią informaciją man patvirtino ir Energetikos ministerijoje. Susipažinęs su Visagino atominės elektrinės pirkimo dokumentais, pastebėjau, jog gali būti teisinių ir faktinių pagrindų inicijuoti viešojo intereso gynimą ir kitomis sritimis, galinčiomis išeiti už patikėtų tyrimo ribų. Tai ketinau padaryti nustatyta tvarka surašydamas tarnybinį raštą, tačiau mane pasiekė žinia, jog šalies prezidentūroje galimai yra gautas skundas, kuriame gali būti teigiama, kad aš, bendrai veikdamas su advokatu K. Virbicku, siekiu savo tyrimo pagalba užimti „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus pareigas. Dėl šios priežasties 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu raštu kreipiausi į generalinį prokurorą D. Valį, prašydamas ištirti man mestus įtarimus. Išsamaus atsakymo į mano prašymą negavau. Pabrėžiu, kad skundu į prezidentūrą buvo siekiama mane kompromituoti, siekiant neplėsti man patikėto tyrimo ribų, arba apskritai nušalinti nuo tyrimo. 2013 m. spalio 7 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl viešojo intereso gynimo inicijavimo“ kreipiausi į generalinio prokuroro pavaduotoją D. Raulušaitį, prašydamas priimti sprendimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei „Klaipėdos naftos“ viešųjų pirkimų vykdymo 2009–2013 metų laikotarpyje. Tokį tarnybinį pranešimą motyvavau, nurodydamas galimai bendrą viešųjų pirkimų minėtose bendrovėse bei Visagino atominėje elektrinėje charakteristiką (dalis viešųjų pirkimų vykdomi neskelbiamų derybų būdu, naudojama panaši ir sutarčių valdymo schema, nėra aiškaus ir veiksmingo vidinio mechanizmo, įpareigojančio kontroliuoti piniginių lėšų, kurios pervedamos išorės bei vidaus teisinėms firmoms už suteiktas paslaugas, išmokėjimo pagrįstumą, vietoj minėto pastovaus mechanizmo motininę bendrovė sudaro audito sutartis dėl jos veiklos efektyvumo atlikimo, taip siekiant išoriniams vertintojams pateikti nuomonę apie neva skaidrią bendrovės veiklą ir pan.). Tačiau negavau duomenų, kaip mano šitie tarnybiniai pranešimai yra išspręsti. Vietoj to sulaukiau informacijos, kad mano veikla nėra patenkinama prezidentūroje. Aš apie tai kalbėjausi su tuometiniu Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, kuris patvirtino, kad iš tikrųjų Prezidentūra nėra patenkinta mano viešumu, nes apie šitą mano atliekamą tyrimą kalbėjo „Lietuvos ryto“ publikacijoje. Buvo pasakyta ir man buvo iš Prezidentūros patarta tylėti ir neskelbti nepageidaujamos informacijos. Aš manau, kad tai yra pavyzdys apie vienos iš svarbiausių valstybės institucijų domėjimusi tyrimais, nes, kaip vėliau pasitvirtino mano informacija, buvo proteguojamas vienas asmuo, tuo metu vadovavęs „Klaipėdos naftai.“ Jeigu mano tyrimo dalis būtų nutįsusi į „Klaipėdos naftą“, aš drįsčiau teigti, kad būtų ir daugiau duomenų perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms. Tirdamas Visagino atominės elektrinės uždarymo viešųjų pirkimų procesą perdaviau ikiteisminio tyrimo institucijoms 2 tūkst. lapų. Aš manau, kad tokia dalis būtų gal galimai atsidūrusi ir dėl „Klaipėdos naftos“. Viliuosi, kad politikams, dabar esantiems ar vėlesniems, užteks drąsos priimti sprendimus ir išnagrinėti viešuosius pirkimus tiek „Klaipėdos naftoje“, tiek Visagino atominėje elektrinėje. Po mano šitų atliktų tyrimų prasidėjo tam tikros teisinės intervencijos į Ignalinos atominę elektrinę, žinoma, pradėtas buvo ikiteisminis tyrimas dėl viešųjų pirkimų. Aš manau, kad panašiai galėjo būti ir „Klaipėdos naftoje“. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, kada ir kokiu būdu K. Vagneris iš Prezidentūros suprato, kad nereikėtų skelbti tam tikros informacijos, šis atsakė: „Tai buvo tuo metu, kai aš atlikau tyrimą dėl Visagino atominės elektrinės pagal Seimo nario Butkevičiaus pateiktą informaciją. O pajutau, kad visos mano pastangos inicijuoti tolesnį tyrimą buvo man nepavedamos, perduodamos kitiems prokurorams, kurie paprasčiausiai atsisakydavo pradėti ginti viešąjį interesą. Aš nesakau ir neteigiu šiandien kategoriškai, kad iš tikrųjų viskas būtų nusikalstama, tačiau manyčiau, kad priimti išsamesnį tyrimą buvo būtina. Man jau tiriant Visagino atominę elektrinę – viešuosius pirkimus, ten dirbantys žmonės sakydavo, o ko tu per daug nori sužinoti? Tai tam tikras noras neteikti duomenų buvo. Aš, gerbiama komisija, jums pateiksiu visą savo pranešimo tekstą (3 priedas), kuriame pamatysite, kad yra pakankamai, bent tuo metu buvo pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, nes iš tikrųjų tos sumos, tie simboliniai „sėkmės mokesčiai“, kurie buvo įkalkuliuoti viešuosiuose pirkimuose, turėjo tuo metu Generalinės prokuratūros prokurorams sukelti didelį įtarimą, tačiau taip neįvyko. Buvo užgesinta.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus kokių paslaugų tai buvo viešieji pirkimai, K. Vagneris nurodė: „Buvo teisinės paslaugos daugiausia. O teisinės paslaugos buvo vykdomos Lietuvos bendrovių ir Lietuvos advokatų stambių firmų, stambių kontorų, kurios po to turėjo labai artimus ryšius su Lietuvos Prezidentūra. <...> Tuo metu „Valiūnas ir partneriai“ buvo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar tos kontoros buvo įvardytos K. Vagnerio tarnybiniuose pranešimuose, jis atsakė: „Aš jas įvardinu, kad jos visuose tyrimuose mano buvo pastebėtos. Ir pastebėtas tame antrame tyrime dėl šilumos tinklų taip pat gavau pavedimą pagal Seimo nario A. Dumbravos pareiškimą dėl permokėtų Vilniuje šilumos kainų. Tas mano minėtas „Klaipėdos naftos“ vadovas šiame tyrime buvo vienas iš tų, kuris konsultavo „Dalkia“ perėmimą „Vilniaus šilumos tinklams“. Todėl, mano asmenine nuomone, toks taip pat buvo Prezidentūros atsargus arba nenoras šios temos plėsti, nes visos gijos galėjo nuvesti į tuos metus, kai buvo konsultuojama ir kai buvo padaromi korupcinio pobūdžio nusikaltimai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus apie minimų konsultacijų pobūdį, K. Vagneris patikslino, kad minėtas asmuo „buvo ne teisinis konsultantas. Tas mano minėtas asmuo buvo auditorius, matyt. <...> O teisinės bendrovės – tai su Visagino atomine elektrine aš tai sieju.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar dėl šios situacijos K. Vagneris taip pat kreipėsi su tarnybiniu pranešimu, šis atsakė teigiamai. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar dėl to nebuvo pradėtas tyrimas, K. Vagneris pabrėžė „Kalbant dėl Visagino atominės elektrinės ir dėl „Klaipėdos naftos“, ir dėl Ignalinos, taip, nebuvo pradėtas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar K. Vagneris sužinojo iš aukštesniojo prokuroro tyrimo nepradėjimo motyvus ir ar gavo raštu atsakymą, šis patikimo, kad atsakymo jis negavo. Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, ar K. Vagneriui žinomos priežastys, kodėl nebuvo atliktas nepriklausomas auditas dėl AB „Klaipėdos nafta“ laivo nuomos įsigijimo, K. Vagneris atsakė: „Taip, aš dėl audito iš tikrųjų tokią, ką jūs kalbate, žinią išgirdau kalbėdamas su Energetikos ministerija, kad ruošiamasi buvo atlikti nepriklausomą auditą, tačiau buvo pasirinktas kitas variantas, kaip aš savo pranešime minėjau, buvo pasirinkta įmonė, kuri praktiškai atliko auditą, tačiau auditas buvo atliktas, mano manymu, nepilnas. Toks pusiau. Apie tai, kiek žinau, rašė ir „Lietuvos žinios“, rodos, atsiprašau, „Verslo žinios“, kad auditas toks, koks, tikėtina, tenkino „Klaipėdos naftos“ vadovus, tačiau nepriklausomo valstybinio audito – buvo žadama, tai man patvirtino Energetikos ministerija, bet kažkaip taip nepavyko įgyvendinti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „kalbant apie tas schemas, kurias jūs matėte per viešuosius pirkimus, tarkime, grįžtant prie jūsų paminėtų teisinių paslaugų pirkimo, ką jūs schemų pavidalu ten galėtumėte įvardyti?“, K. Vagneris atsakė: „LEO Lt“ buvo padarytas tam tikras užsakymas teisinių paslaugų ir paskui tie patys asmenys, kurie darbavosi „LEO Lt“, pradėjo dirbti ir Visagino atominės elektrinės projekte. Aš čia savo pastebėjimus esu išdėstęs, tos pačios teisinių paslaugų apimtys perkeliamos į naują projektą neturint galutinio įvertinimo, kaip „LEO Lt“ buvo paslaugos įvykdytos, tačiau perkėlimas į naują projektą ir vėl naujas užsakymas yra. Tai vienas iš pavyzdžių, apie kurį aš esu detaliau ir konkrečiau išdėstęs tame dokumente, kurį aš jums palieku.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar „tokiu atveju sutarties objektas turėjo būti kažkoks gana neaiškus“, K. Vagneris atsakė: „Iš pradžių buvo (…) projektas, man regis, o paskui pavirto į kitokį projektą, tačiau, be jokios abejonės, priežiūra tų teisinių paslaugų apskritai nebuvo vykdoma, todėl tai sudarė sąlygas manipuliuoti. Be jokios abejonės, tos valstybinės institucijos, kurios dalyvavo, tiek tuometinė Energetikos ministerija, tiek Vyriausybė, mano manymu, apie šitą procesą žinojo, nes jų atstovai, deleguoti atstovai, dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Tuo metu jūs berods buvote pateikęs kaip Generalinės prokuratūros prokuroras tam tikrą susirašinėjimo medžiagą, Visagino atominės elektrinės vadovų ir Energetikos ministerijos, jeigu aš teisingai pamenu, elektroniniame pašte skambėjo taip, kad per ką darysime, ar per biurą Anglijoje, ar tiesiai mes čia tuos pinigučius žarstysimės. Maždaug toks turinys buvo elektroninio susirašinėjimo medžiagoje, skambėjo. Gal jūs galite pasakyti, kaip tas tyrimas toliau vyksta, kokia baigtis, ar jis buvo specialiai nugesintas, nes buvo faktiniai įrodymai rankose?“. K. Vagneris atsakė: „Taip, aš pamenu tą susirašinėjimą, man tą susirašinėjimą pateikė vienas asmuo, kuris, deja, po to nukentėjo, turėjo išeiti iš to projekto, darbo kitur negavo. Iš tikrųjų, kaip baigėsi tas pats tyrimas, aš nežinau, tačiau mano tyrimo apimtis buvo tokia, kad kreipiausi į tuometinį vadovą Visagino atominės elektrinės projekto, prašydamas ištaisyti trūkumus. Ten buvo atlikti tam tikri auditai, nepilnos apimties, kadangi ir man nesudarė galimybės kaip prokurorui pateikti auditui klausimus. Tai buvo padarytas labai greitai auditas ir atsakymai man pateikti. Apskritai jautėsi, kad energetinius projektus, jeigu norima tirti, reikia tam tikros paramos. O tos paramos nebuvo. Kaip tik buvo stengiamasi pritildyti pastangas arba tuos pavedimus, tyrimą perduoti asmenims, kurie yra lojalūs.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, kokiais būdais buvo bandoma atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, K. Vagneris atsakė: „Aš galiu pacituoti paskutinį atvejį, kai aš tyriau Vilniaus šilumos tinklų nuomos projektą ir surinkau 20 tomų. Betirdamas medžiagą, nustačiau, kad Generalinėje prokuratūroje galimai dingo įrašai, susiję su korupcija. Aš savo tarnybinį pranešimą išdėsčiau 21 lape ir jį adresavau generalinio prokuroro šiuometiniams pavaduotojams, kurie šiandien dirba. Po to atskiru elektroniniu laišku pasiteiravau generalinio prokuroro pavaduotojo, kuris kuruoja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą, ar atsirado tie įrašai dingę? Man kitą dieną buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad aš neva atskleidžiau ikiteisminio tyrimo duomenis. Aš asmeniškai, prokuroras, turintis 37 metų patirtį, jeigu aš informuoju aukštesnį prokurorą apie galimai dingusį įrašą, ne visuomenę, ne žiniasklaidą, bet savo aukštesnį prokurorą ir man dėl to pradeda tarnybinį patikrinimą, žinote, man, nežinau, sunku komentuoti tai. Atsakymų arba variantų būdavo įvairių. Arba kitam prokurorui paveda, arba gaunu atgal. <...> Vėliau pasakė ir gavau elektroninį atsakymą, kad neva atsirado tie įrašai. Tačiau istorija yra labai gili. Ir dėl sprendimo, kadangi mane pripažino kaltu, kad aš esą atskleidžiau tarnybinę paslaptį, prašydamas generalinio prokuroro pavaduotojo, pripažino kaltu, tačiau aš šiuo metu dėl to nesutinku su tokia išvada ir Vilniaus apygardos teisme bylinėjausi, pralošiau pirmoje instancijoje, tačiau šiuo metu yra apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar tarnybinių tyrimų buvo daugiau, K. Vagneris atsakė: „Taip, buvo. Jeigu jūs pamenate, savo laiku D. Valys neteisėtai atleido nemažai prokurorų ir darbuotojų. Ta išmokos suma siekė 200 tūkst. litais, 200 tūkst. litų, ten nemažai priteisė. Aš, kaip Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, matydamas, kad prokuratūrai padaryta žala, kadangi išmokėti pinigai pagal teismo sprendimus ir tie sprendimai tuometinio generalinio prokuroro D. Valio pripažinti neteisėtais, bandžiau teikti ieškinius, kad iš kaltojo asmens, tai yra iš D. Valio, būtų priteisti prokuratūrai tie pinigai. Juk mes esame turėję atvejį tuo metu, kai iš R. Palaičio, dar šito sprendimo nebuvo, bet tuo metu iš R. Palaičio, praktika buvo, ir mūsų skyrius taip pat darė. Tai man pradėjo įvairius klausimus, ta prasme, man prasidėjo iš pradžių tarnybinis patikrinimas, paskui Prokurorų etikos komisija. Per savo paskutinių dešimtiems metų karjerą kokius keturis ar penkis tarnybinius patikrinimus ir Prokurorų etikos komisijos svarstymas, tačiau nesu nubaustas. Tai yra pradėjimas ir visas procesas nukreiptas siekiant presinguoti. Nubausti nesiryžta, nes, be jokios abejonės, žino, kad aš tą klausimą spręsiu teisme. Tačiau nuo pradėjimo iki užbaigimo yra laiko tarpas ir man tai kainuoja. Eidavau į darbą ne tik galvodamas apie savo tiesiogines pareigas, bet galvodamas, ką dar gali padaryti, kad man sutrukdytų objektyviai ir pagrįstai priimti sprendimus. Todėl aš šiandien esu ne prokuroras dėl sveikatos.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui paklausus, „Jūs paminėjote tuos atvejus, kai tos bylos būdavo nugesinamos, netiriamos. Kaip supratau, generalinio prokuroro rankose yra tie dalykai – pradėti tyrimą, nepradėti, nugesinti ir kiti dalykai.“, K. Vagneris atsakė: „Pats generalinis prokuroras, formuodamas sau ištikimų žemesnių prokurorų korpusą, nebūtinai pats turi tai daryti. Tai yra skyriaus vadovas, tai yra generalinio prokuroro pavaduotojas – visa eilė pareigūnų, kurie žino vyraujančią nuomonę, kad esi toks, kuris turi stuburą, ir, natūralu, tada visokių procesinių sprendimų galima priimti, nebūtinai tiesiogiai reaguoti pačiam generaliniam prokurorui, nors generalinis prokuroras turi teisę tik jis skirti tarnybinę nuobaudą. Bet, sakau, nė karto tokio nebuvo, kadangi pagrindų nebuvo.“ K. Vagneris taip pat atkreipė dėmesį: „Generalinis prokuroras kontroliuoja ir operatyvines tarnybas per sau pavaldžius prokurorus, tai yra toks galios centras, kad jeigu į jį pretenduoja žmogus, kuris vėliau gali būti dėkingas už tą postą, tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Tai yra ar tyrimai pradedami, ar nepradedami, ar jų operatyvinė informacija dozuojama ar nedozuojama, tai yra iš tikrųjų teisingumo išgyvendinimo klausimas.“ Paklaustas apie jo, kaip ilgamečio prokuroro, pastabas teisėkūrai ir galimybes tobulinti prokurorų darbo reguliavimą, K. Vagneris liudijo: <...>Manau, kad liudijimas apie šiuometinę prokuratūros padėtį svarbu ne tik prokurorams, bet ir apskritai teisininkų bendruomenei, nes, kiek girdėjau, įvairių signalų kyla iš teisėjų. <...> Turiu galvoje karjerą tiek prokuratūroje, tiek teismų sistemoje, nes įsivyravo tokia nuomonė ir įsigyvavo tokios tradicijos, kad paprastai į svarbius postus parenkami ne patys tinkamiausi, o pagal subjektyvius kriterijus, kurie iš tikrųjų lemia tai, kad paskiau jų galimai priimami sprendimai gali būtų neteisėti. <...>tam tikras sąlygas reikšti tokiam nepotizmui sudaro ir netinkamas teisinis reguliavimas. Būtent Prokuratūros įstatyme yra nuostata, kad generalinio prokuroro nesaisto atrankos komisijų sprendimai, o tai sudaro prokuratūros vadovai, paskirstę tinkamus sau asmenis į svarbius postus, nors Viešojo administravimo įstatymas <...> įpareigoja tokį asmenį priimti objektyvius, pagrįstus ir motyvuotus sprendimus. Todėl šalies parlamentą aš prašyčiau grįžti prie Prokuratūros įstatymo tobulinimo. Aš tą nuostatą esu išsakęs ne kartą viešai ir prokuratūros vadovams, tačiau ta mintis buvo praleista negirdomis, esą reguliavimas tinkamas. Tuo labiau mane stebina paskutinė viešojoje erdvėje paskelbta Generalinės prokuratūros pozicija, kad atranka į vyriausiųjų prokurorų postus yra tinkama ir skaidri. Aš minėjote laidoje per televiziją minėjau, kad GRECO, tai yra tam tikra tarptautinė organizacija, pastebėjo, kad nėra tinkamas teisinis reguliavimas, ir Lietuvą įpareigojo tą teisinį reguliavimą patobulinti.“

2019 m. gegužės 29 d. Komisijos posėdžio metu liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius bendrų pastabų apie situaciją prokuratūroje, paprašius įvardyti problemas bei galimą poveikį, J. Rėksnys nurodė, kad. „Prokuroras M. Dūda tuo metu buvo (…) prokuroras. Jisai pasakė, kad taip, toks faktas yra, tokia situacija su byla, kad ten kažkoks poveikis, bet jisai pasakė, kad jis nekalbės tuo klausimu su žurnalistais. Žodžiu, tuo viskas ir pasibaigė. Aš sakau: žmogus nenori kalbėti, tai vadinasi… Bet situaciją patvirtino, kad tokia yra, kad kažkoks ten poveikis buvo daromas. Kitas susitikimas (tą dalyką jau galima tiksliau nustatyti norint) prieš M. Dūdai išeinant iš prokuratūros į advokatūrą, buvo, man atrodo, mėnuo gal likęs. Kažkaip panašiai ten ar dvi savaitės, ar mėnuo buvo likę. Tada pokalbis buvo jau didesniame žmonių rate. Dalyvavo ir prokuroras R. Bradūnas, ir prokuroras G. Jasaitis, ir S. Kasiulis, ir D. Krogertas. Gal kažko neprisimenu, bet šituos tikrai prisimenu, kad tie žmonės buvo. Tada prokuroras M. Dūda, matyt, atsipalaidavęs jau papasakojo ir daugiau dalykų. Jisai papasakojo, kad toje byloje jokių įrodymų nebuvo ir jinai buvo tuščia. Sako, aš ją norėjau nutraukti, man jos neleido nutraukti. Kadangi pasikvietė tuo metu, matyt, generalinis prokuroras D. Valys, tai jis tokiems daugiau galbūt grubiems darbams buvo tinkamas, kaip su kokiu buldozeriu pervažiuoti, o čia, matyt, buvo klausimas toks subtilesnis ir rafinuotesnis, to dalyko ėmėsi pavaduotojas D. Raulušaitis. Ir M. Dūdą įtikinėjo, kad tos bylos jokiu būdu negalima nutraukti. Siuntė jį ten parūkyti 20 minučių, persigalvoti ir panašiai. Tas, kas mane labiausiai šokiravo, siūlė bile kokį postą pasirinkti, bus paskirtas, jeigu klausys. Siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą. Sakė, kad galėsi nutraukti bet kokią bylą, tik šitos bylos ne, nes nepatiks Prezidentūrai. Bet M. Dūda padarė vieną dalyką, jis savo nutarimą, nes jam sakė, kad čia galima išspręsti, kad šito… mes dabar jį matome, bet po to jau nebematom, ir viskas, ir jo nėra, bet M. Dūda ką padarė? Jisai tą nutarimą užregistravo su lydraščiu išsiuntimui. Taip pat, kai įtikinėjo jį tęsti tą tyrimą, kad reikalingi tyrimai, jam buvo duotas popieriaus lapas, dabar bijau sumeluoti, ar šešios, ar dešimt, ar dvylika pavardžių, kur buvo išvardyti žmonės, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai, nes buvo toks pageidavimas. Iš tų pavardžių aš prisimenu dvi tikrai, nes buvo paminėtos M. Laurinkaus ir A. Pociaus pavardės, buvusių saugumiečių. Berods, M. Dūda užsiminė ir apie Prezidentą V. Adamkų. Jis atsisakė tą daryti, nes pasakė, kad jeigu jūs mums duosite tokį nurodymą raštu, aš jį vykdysiu, bet jeigu jūs man tokio nurodymo neduosite raštu, tai, sako, aš žinau, kas bus, aš liksiu kraštinis ir liksiu kaltas. Žodžiu, sakė, kad raštu neduos jokių nurodymų, baisiai supyko, kad tas nutarimas buvo užregistruotas. Iš tos bylos, aš suprantu, kad būtų galima matyti ir datas, ir kam kitam perdavė, ir panašiai, nes M. Dūda man sakė, kad ten tas reikalas buvo visiškai tuščias, kad ta byla be įrodymų, nieko ten nėra, viskas ten spėlionėmis grįsta ir panašiai. Kitas, trečias kartas. Man galbūt… Aš dabar papasakojau visą informaciją, kurią žinau, aš tiksliai nepamenu, bet jis jau daugiau paatviravo. Kitą kartą, trečią kartą, aš tiksliai prisimenu, kad tai buvo 2014 metų rugsėjo, galbūt spalio mėnuo. Aš grįžau iš apygardos teismo ir ėjau pro Lukiškių aikštę ir susitikau jau advokatą M. Dūdą. Mes sustojome, pasisveikinome, pakalbėjome, lyg ir atrodė, kad čia minutei, dviem, o gavosi 15–20 minučių. Tada jis man, kaip sakyti, išliejo visą nuoskaudą apie tai, kaip jo žmoną persekiojo šitoje Krepšinio federacijos byloje, kaip siuntė ten agentus, kai jie atostogavo prie jūros, ten įteikinėjo kažkokius šaukimus, žodžiu, kaip M. Dūda sakė, tyčiojosi, kiek galėjo. Dar jis minėjo, kad I. Mikelionis, ONKTD vyriausiasis prokuroras, buvo išsireikalavęs bylą ir Dūdienės atžvilgiu nutraukęs bylą, bet STT vadovas S. Urbanavičius nuvažiavo pas D. Raulušaitį ir vėl byla buvo atnaujinta, nes lyg ir ten kažkas negerai. Tai čia yra toks atvejis, apie kurį aš kalbėjau, neskaitant visų kitų atvejų ir turimos informacijos. Aišku, žurnalistei visko nepasakojau, nes man tekdavo ne tik su prokurorais, bet ir su saugumiečiais pabendrauti, tai ten tokios nuotaikos labai liūdnos buvo tam tikru metu, kai vadovavo Valstybės saugumo departamentui ponas G. Grina. Dabar kodėl? Aš tikrai žinau, kad Generalinėje prokuratūroje, kaip man viena darbuotoja sakė, bent jau pusė žmonių žinojo apie tuos dalykus, tie, kurie dirbo. Ten reikėtų apklausinėti vos ne visą ONKTD departamentą, nes aš manau, kad M. Dūda su kažkuo atvirai ar artimai bendraudamas tikrai pasipasakojo tam tikrus dalykus, nebūtinai man. Kitas dalykas, kad turbūt ne tik Generalinės prokuratūros prokurorai žinojo, turbūt ir prokurorė, ta, kuri… Nes M. Dūda man pasakė taip, kad toje byloje iš esmės daryti nėra ką, kad Amerika jokios informacijos neduos, o kad ten susirašinės su kitom valstybėm, tai greičiausiai bus teisinės pagalbos prašymai trumpi, po pusmetį, metus, rašo priminimus, ir iš esmės gali prisigalvoti, kiek galima tų žmonių apklausti. Bet, sako, tikrai tai bylai jokių perspektyvų nėra. Vertinant tai, kadangi po… Dar noriu paminėti vieną dalyką, buvo tokia situacija, mane bandė kalbinti, kodėl aš nieko niekam nesakiau, kodėl čia tik dabar toks drąsus pasidariau ir panašiai. Suprantate, aš sakau atvirai, kad tuo metu, kada generalinis prokuroras ir pavaduotojas galimai daro įtaką tam prokurorui ir įvardinama, kad už to stovi Prezidentūra, kam aš galiu skųstis? Dabar lygtai mane atidavė į tą Etikos komisiją ir parašė, kad galioja pranešėjų įstatymas. Tai dabar koks aš pranešėjas? Aš pranešu apie savo buvusio vadovo netinkamą elgesį, kuris yra gerai įvertintas ir paskirtas ONKT pavaduotoju, iš karto kokie veiksmai seka? Aš nesu visiškai kvailas, kad rašyčiau smulkmenas, kurias jums papasakojau, ką galima patikrinti, nes galbūt aš durnas, ar kažką prisigalvojau, bet yra kiti žmonės, kur galima susirinkti… Tie įrodymai nėra tiesioginiai, tiesioginius įrodymus gali duoti M. Dūda, bet aš nežinau, ką jis darys, kai reikės su priesaika duoti kažką. Aš girdėjau tai, ką girdėjau, ir papasakoju tuos dalykus jums.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, kas davė popierinį lapą su pavardėmis žmonių, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai, J. Rėksnys atsakė „Aš supratau, kad tai buvo pavaduotojas.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar vienintelis prokuroras M. Dūda pasakodavo tokius dalykus, ar ir prokuroro J. Rėksnio karjeroje yra buvę kažkokio bandymo paveikti sprendimus arba kitų kolegų sprendimus, J. Rėksnys atsakė: „Suprantate, kaip tu tą spaudimą įvertinsi. Pagrindinė problema valstybėje yra, kad prokurorai nebeturi stuburo. Tai yra patogūs žmonės, kaip, sakykim, vienas žmogus… Dauguma žodžių yra ne mano, aš pasikalbu su pakankamai protingais žmonėmis, prokurorais, ir jie pasako. Aišku, negražu taip kalbėti apie prokuratūrą, prestižo neprideda, nepabijokime tų žodžių, dalis yra beraščiai, dalis yra tokie, kur pasidarę labai patogūs valdžiai, nes mato, kas vyksta atrankose. Mato, kad tu gali laimėti atrankas, jeigu tu būsi toks patogus. Jeigu tu laikysiesi įstatymo ir pasiųsi po velnių, ir sakysi, kad aš laikausi ir panašiai, tai daugelis tų klausimų… Kai nėra stuburo, tada atsiranda visokie tokie užkulisiniai žaidimai. Kada tu supranti… Mane labai greitai nuramino D. Valio valdymo laikotarpiu du tarnybiniai ir vienas kriminalinės žvalgybos tyrimas, gal ir du, nežinau. Suprantate, tas mano pasakymas ir žurnalistės parašymas, kad aš žinau. Čia ne aš žinau, man tie prokurorai, kurie… Jeigu jūs atkreipsite dėmesį, iš prokuratūros išėjo, sakyčiau, turbūt žiedas į advokatūrą, ne patys durniausi žmonės išėjo, išėjo protingiausi. Kodėl jie išėjo – didelis klausimas. Visi iš esmės buvę ONKTV arba ONKTS prokurorai. Kodėl jie išėjo, čia klausimas lieka atviras. Kada tavo, sakykime, vadovas subtiliai domisi byla ir pasako, kad jeigu bus išteisinimas toje byloje, tai bus tarnybinis. Aš ten gal suklydau, kai minėjau, kad ponas D. Valys gyrėsi, kad prokurorams šimtus pradėjo. Bet suprantat, kyla pagrindinis klausimas, koks rezultatas? Gerai, jei tu pradėjai ir nubaudei. Bet jeigu tu pradėjai ir nenubaudei, tai čia kyla tam tikri klausimai su prokurorų nepriklausomumu. Kiekvienas toks pradėjimas, prokurorai pradeda gąsdintis, jie supranta, kad gali gauti per nagus, niekas nenori būti išvoliotas ir pasitampyti po teismus. Suprantate, tada ir susidaro tokia situacija, kad atsiranda tam tikra vieta manipuliacijai, kai tie žmonės… Aš, pavyzdžiui, ir ponui V. Bakui sakiau, kai jis klausė, ko reikia. Šiandien Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sakiau, sudarykite sąlygas oriai išeiti į pensiją valstybės mastu. Nes jūsų įstatymus, ir civilinio turto konfiskavimo, ir kitus, kas taikys? Taikys žmonės su sulaužytais stuburais? Kurie bando būti lojalūs?“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar kada nors prokurorai būdavo spaudžiami politiniuose dalykuose, J. Rėksnys atsakė „Ne, aš tokių… Suprantate, jeigu žmonės nesiskundžia, jie tiesiogiai nepasako, tai preziumuoji, kad viskas vyksta teisėtai ir pagrįstai. Bet yra, sakykime… Taigi ne aš sugalvoju tam tikrus dalykus, kai yra aprašomos situacijos, kada, pavyzdžiui, aprašomos bylos, kurių metu vyksta ten vieni ar kiti dalykai. J. Jurgelis rašė apie „AQUA“ parko bylą. Klausimai lieka atviri. Vadovų, kurie turėtų komunikuoti ir pateikti atsakymus, jokio atsakymo į tai nėra. Klausimas, kas tai? Aš suprantu, jeigu tai būtų pavienis atvejis. Bet jeigu tie atvejai yra, kaip, pavyzdžiui, Panevėžio apygardoje buvo, nežinau, 40 procentų išteisintų iš tų korupcijos bylų, tada kyla klausimas. Šioje srityje didesnis ekspertas yra G. Jasaitis, nes jis konkrečiai su tomis bylomis, jis man yra pasakojęs, bet tą, ką aš jums pasakosiu, tai čia bus tik perpasakojimas to, ko jis yra tiesioginis šaltinis. Tai jis jums papasakos. Bet sakau, į tuos klausimus, kurie iškeliami žurnalistų, ypač tiriamosios žurnalistikos, į juos jokių atsakymų nėra, dažniausiai susilauki… Jeigu aš, kaip prokuroras, pabandau paklausti, ar čia viskas gerai, tai dažniausiai susilauki tokio, maždaug, tai čia tu politikuoji. Aš klausiu tada, ką reiškia politikuoju? Politikuoju, tai, sakau, pasižiūrėkite žodį žodyne, tai dirbu politinį darbą, aš agituoju už ką nors? Aš tik klausiu nepatogaus klausimo. Su G. Jasaičiu klausėme, kodėl krikštatėvį paskyrė į pareigas, kodėl Radišauskienė buvo paskirta? Nes, sutikite, jeigu mes jau tą tokią skaidrumo kartelę…<...> Bet, kaip sakau, kada yra tokios neskaidrios atrankos, tokie dalykai, kai tau ten gali tarnybinį pradėti ar dar ten ką nors, tą pačią kriminalinę žvalgybą. Tai tie patys išėję prokurorai į advokatūrą ONKTSʼo, tai čia jų žodžiai, ne mano buvo, sako, yra gi tas neįvardintas informacijos šaltinis, kur tau surašys tarnybinį, kad girdėjo ten kažkur, kad kažką tu ten darei, ir laba diena, tu jau kriminalinės žvalgybos esi klientas.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paprašius pasidalinti įžvalgomis apie prokuratūros priklausomumą nuo „Prezidento institucijos arba nuo paties Prezidento ir jo patarėjų, ir tai yra naudojama politiniams užsakymams. Turbūt ne vienas lapelis per visą laiką buvo atneštas su pavardėmis, kam pradėti ikiteisminį tyrimą, kam pareikšti įtarimus, ką sekti“, J. Rėksnys atsakė: „<...> mūsų šaly yra ne tik užsakomosios bylos, bet ir užsakomoji žiniasklaida. Tam tikri Prezidentūros žmonės apdovanojami. <...> aš tam tikrus keistus dalykus pastebiu, kad tam tikros grupės tyli, tam tikros rašo kažką tai ir panašiai. <...> Nepatinka nei Vainauskas, nei ten visi kiti piliečiai, bet negali valstybėje būti taip, kai žmogaus sulaikymo operacijoje dalyvauja žurnalistai. Vadinasi, buvo nutekinta informacija. <...>buvo pas mane atvažiavęs R. Malinauskas. Aš nežinau, ar tai teisybė, jisai man daug pasakojo apie Vijūnėlės dvarą istorijų ir panašiai. Aš sakau: aš nesuprantu, aš, žinokit, nežinau, kuo tikėti. Man reikia turėti visą bylą, kad įvertinčiau. Nesu aš tas kompetentingas, bet jis man papasakojo vieną dalyką, kad aš sakau, nežinau, ar teisybė, ar ne, bet kai buvo spaudoje nufotografuota, kai jie ten su patarėju buvo kažkur Gedimino prospekte sulaikyti, tai jisai man pasakojo, kad jie važiavo į STT apklausai. Prieš tai susitiko su Ž. Pacevičiumi kavinėje, nes turėjo laiko iki… Sako, kai aš jau ėjau į mašiną, aš jau mačiau, kad dvi kažkokios mašinos, keistos, su tamsintais langais… Sako: mes tiktai išvažiavome ir mus išvertė, ir sulaikė. Mes jau važiavome į STT apklausą. Sako, ar čia ne pasityčiojimas? Suprantate, jeigu tai yra teisybė, tai tada kyla klausimas, kam tokius dalykus daryti.“ J. Rėksnys papasakojo ir apie bendravimą su Prezidentūra: „Tada kvietėsi mus ir į Prezidentūrą šnekėtis <...>. Bet vėlgi tas bendravimas ką parodo? Kad jeigu vienas žmogus… Mes netgi įsidrąsinę siūlėme tokias iniciatyvas – generalinio prokuroro skyrimo tvarką pakeisti. Aišku, paskui per kažkelintus asmenis atėjo, kad maždaug kaip jūs drįstate? <...> Aš atėjau su tam tikra studija, prisimenu, pas V.Baką. Kai aš jam pasakiau, kad turime pasiūlymų dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos, tai ponas Vytautas vos po stalu nepalindo, ir aš supratau, kad vėlgi ne vieta ir ne laikas.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paprašius patikslinti, ką J. Rėksnys turėjo omeny sakydamas, kai Valstybės saugumo departamento vadovas buvo G. Grina, buvo daug įtakos, J. Rėksnys atsakė: „Žurnalistė turėjo informacijos apie tą vadinamąją Garliavos bylą, kai ten buvo šturmuojama prokuratūra, su karstais, piketai. Visiems tada buvo didelis stresas ir panašiai. Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš Danutės Blažienės, kuri buvo, iš jos žodžių žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą, ta byla ir panašiai. Aš tą dalyką palaikiau, kad žmogus pasakė, pasakė, turbūt žinojo, nežinojo, bet galbūt žinojo. Bet tu pasakysi, kad vežiojo, pasakys – nevežiojo. Kad tam tikros bylos gulėdavo pas generalinį prokurorą seife aštuonis, devynis mėnesius ir panašiai. Tą dalyką, jeigu yra lydraštis ir gavimo datos, galima patikrinti. Nors kartais bylos būna ir be lydraščio atsiunčiamos ir guli pas prokurorus. Buvo dar vienas dalykas, kadangi nemažai tų pareigūnų, jie dabar jau pensijoje Valstybės saugumo departamento. Aš žinojau tokį faktą iš jų, jie pasakojo, nes vis tiek susitinki, kaip sekasi, pašneki. Pasakojo apie tai, kad tuo metu, kai vyko Garliavos įvykiai, už tų įvykių, aš nežinau, ar taip, ar ne, bet ką man pasakojo žmonės, aš tą ir sakau. Jie pasakojo, kad buvo klausomasi pokalbių tokios Gorienės, kuri buvo… „Laisvas laikraštis“ ir panašiai. Taip, taip, aš sakau, aš galiu klysti, aš jau ir vardo nebeprisimenu. Ir buvo… ir besiklausant jos pokalbių išaiškėjo, kad ji bendrauja su, kaip man atrodo, berods, rašytoja buvo V. Jasukaitytė, amžiną atilsį. O V. Jasukaitytė skambino tiesiogiai Prezidentei pasitarti apie žvaigždes, kaip sakė. Čia jų žodžiai buvo, kad bendrauja, kad vos ne Prezidentė bendrauja su visokiais žulikais. <...>Aš poną G. Griną paminėjau, kad kam reikalingi žmonės, kurie negali pasakyti ne, arba negali pasakyti, kad įstatymai yra tokie, aš esu valstybės pareigūnas, ir man nenurodinės nei Prezidentas, nei premjeras, nei kas nors kitas.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Jūs keletą kartų minėjote: Prezidentūra, Prezidentūra. Tai vis tiek yra konkretūs asmenys ar tai yra patarėjai, gal konkrečiai įvardintumėte patarėjus, ar ten tiesiai su Prezidente bendravimas buvo, sakykime, dėl tų jūsų pateiktų epizodų, kada atėjo sąrašai, kam įtarimus pareikšti, kam ten vėl kažkokias… Vis tiek Prezidentūra labai abstraktu, gal konkrečiai galite atsakyti?“ J. Rėksnys atsakė: „Čia iš karto pasakau, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Dėl ko ji yra subjektyvi ir dėl ko aš taip vertinu? Suprantate, kiek man teko bendrauti, be pagrindinio asmens ten kaip ir niekas nevykdavo. Jeigu patarėjai ir vykdė kažkokias užduotis, tai jie tikrai neturėjo ten veikimo laisvės labai didelės. Vienas epizodas man įstrigo, kai mus kvietėsi į Prezidentūrą (prokurorų grupę profsąjungos) ir mes turėjome eiti pirmadienį ar antradienį, o penktadienį, prieš savaitgalį, prieš penktadienį man paskambino BNS žurnalistė ir paklausė: ar jūs reikalausite ten D. Valio atsistatydinimo, kai eisite į Prezidentūrą, ar jūs reikalausite D. Valio atsistatydinimo? Aš jai pasakiau, kad aš gyvenu laisvoje šalyje ir norėsiu reikalausiu, o norėsiu nereikalausiu. Žodžiu, man paskambino, kadangi iš prokuratūros buvo išėjusi mergina, kuri dirbo patarėja, man jos pagailo. Aš supratau, kad ji ten, matyt, ir matė, ir girdėjo daug visokios leksikos ir kitokių veiksmų, nes ji žliumbė ir sakė: jeigu tu dar drįsi ką nors šnekėti, tai jus į Prezidentūrą ir net per kilometrą neprieisite. Tai yra tik mano subjektyvus vertinimas, bet aš manau, kad jeigu tam tikri asmenys netiesiogiai veikė, jie veikė su pagrindinio asmens žinia.“

2019 m. gegužės 29 d. Komisijos posėdyje Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus apie problemas prokuratūroje ir apie galimai darytą poveikį, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atkreipė dėmesį: „Dar vienas aspektas, kuris irgi, mano požiūriu, yra gana svarbus, kad per tą laikotarpį, kai, sakykim, tokių bylų buvo daug atiduota į teismus, tie pareigūnai, kurie vadovavo atitinkamiems padaliniams arba prokuratūrai, arba, sakykim, ikiteisminio tyrimo įstaigose, praktiškai visi padarė karjeras. Jeigu viešojoje erdvėje šitą situaciją paanalizuotume, tai nesunku būtų tuos visus paskyrimus surasti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus apie konkretų poveikį dėl bylų iš politikų pačiam G. Jasaičiui ar jo kolegoms, G. Jasaitis atsakė: „Mane visi pažįsta, žino, kad man ten jokio poveikio nepasiseks padaryti, tai tokių dalykų aš ir negirdėjau. Bent jau man pačiam taip nebuvo daroma. <...> Kad komisijai galėčiau pasakyti, kad asmeniškai man buvo daromas koks nors spaudimas ar buvau verčiamas kur nors vežioti bylas, tai aš tokių dalykų tikrai negaliu pasakyti, nes nežinau. Kalbų visokių teko girdėti, bet, kaip supratau, apie kalbas šnekėjo mano kolega Julius.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar G. Jasaičiui teko girdėti M. Dūdos pasakojimus apie CŽV bylą, jis atsakė „Dėl CŽV bylos galiu pasakyti labai trumpai. <...> Prezidentė D. Grybauskaitė viešojoje erdvėje lygtai buvo suformavusi tokią savo poziciją, kad tie CŽV kalėjimai buvo, bent jau taip mes tarpusavyje šnekėjome. M. Dūda, tiriantis tą bylą, buvo nustatęs savo laiku, kad jokių įrodymų apie tai baudžiamajame procese bent jau nėra. Ir jis taip šnekėjo, kad jo pozicija nesuderinama šitame procese, arba yra tokia, kad nustatyta, kad įrodymų nėra dėl tų CŽV kalėjimų buvimo, ir tai prieštarauja valstybės vadovo tam tikrai pozicijai. Jis buvo priėmęs nutarimą nutraukti tą baudžiamąją bylą, kaip jis pasakojo, nutarimą išsiuntė, tiksliau, nunešė išspausdintą variantą tuometiniam generalinio prokuroro pavaduotojui D. Ralušaičiui. D. Raulušaitis pasakė, kad čia ne laikas nutraukinėti bylą. Žodžiu, dar reikia patyrinėti. Aišku, kaip aukštesnysis prokuroras, jeigu labai formaliai žiūrintis, turėjo duoti jam rašytinius nurodymus, jokių žodinių nurodymų duoti, ypač neteisėtų, negali net ir generalinis ar generalinio prokuroro pavaduotojas. Iš esmės pagal statusą generalinis nuo pavaduotojo niekuo nesiskiria. Praėjus kažkuriam laikui, lyg tai mėnesiui laiko, M. Dūda padarė paprasčiau, jis priėmė nutarimą, jį pasirašė, ne projektą, pridėjo bylą ir išsiuntė registruotu paštu generaliniam prokurorui visą bylą. Iš esmės tai reiškia labai paprastą dalyką, ta istorija byloja apie tai, kad Generalinės prokuratūros vadovybė neformaliais pokalbiais, kurie galbūt negali būti vertinami kaip kažkoks nusikaltimas, bet tarnybos prasme tai iš tikrųjų buvo padaryta neteisingai, kaip rašo Prokuratūros įstatymas. Bet, aišku, dėl jų specifikos statuso niekas jokių tarnybinių tyrimų ar kokių nors kitokių tyrimų nedarė. Ir ta istorija pasibaigė tuo, kad byla buvo paprasčiausiai paimta iš M. Dūdos fiziškai ir perduoda prokurorei O. Rojutei. Tai tiek mes su M. Dūda apie tą istoriją ir šnekėjome. O ką jūs konkrečiai kalbėjote su vadovais, tai man nėra žinoma.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar buvo įtaka daroma, kad politikai taptų kokiais nors įtariamaisiais, G. Jasaitis atsakė: „Aš konkrečiai tai tokių įtakų neturėjau. Jausmų, aišku, buvo visokių, juolab kad iš tikrųjų labai sudėtinga apie tuos dalykus šnekėti, kai girdi Prezidento metines ataskaitas, kuriose aiškiai leidžiama suprasti, kad kova su oligarchija ar su oligarchais, aš į šituos dalykus labai skeptiškai žiūriu, kai taip yra pasakoma, bet iš esmės leidžiama suprasti, kad tokių bylų turi atsirasti. Kai leidžiama suprasti, kad tokių bylų turi atsirasti, tai klausimas, kas sprendžia, kokio politiko ar kokiam politikui tokios bylos turi atsirasti? <...> Kas tą selekciją atlieka, aš jums negaliu pasakyti, bet minčių visokių kyla. Aišku, jeigu yra tokia selekcija, jei ji yra atliekama.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasiteiravus, kokie yra instrumentai neklusniems prokurorams sutramdyti, G. Jasaitis atsakė: „Jiems paprasčiausiai neduodamos bylos. <...> rezonansinių bylų paskirstymas yra subjektyvus prokuratūroje. Tai yra nėra taip, kaip teismuose, kad elektroniniu būdu yra skirstomos bylos, kas vadovaus ir organizuos. Per šį mechanizmą įvairaus lygio vadovai gali priimti tam tikrus sprendimus, kas toms byloms vadovaus, jas organizuos ir vėliau palaikys valstybinį kaltinimą. Dabar tie patys baudimo mechanizmai: tarnybiniai patikrinimai, etikos svarstymai, egzistuoja, bet pasakyti, kad yra tam tikros tendencijos, kai vien tik tie neklusnieji ir gerai dirbantys prokurorai būtų svarstomi, taip nėra.“ Į Komisijos nario A. Skardžiaus paklausimą, „kaip jūs vertinate tokią situaciją, kai teisingumą vykdančios nepriklausomos institucijos vadovus, pareigūnus, jų karjerą lemia vienas tas už virvučių tampantis asmuo?“, G. Jasaitis atsakė: „Bet problema pradėjo, mano požiūriu, vystytis šiek tiek kitokia, kai parenkant pareigūnus į atitinkamus postus nėra aiškus pats tų kandidatų atsiradimo mechanizmas. Na, jo nėra. Nei, sakykime, policijos generalinio komisaro, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vado, nei generalinio prokuroro ir taip toliau. <...> nes dabar, kai surandamas kandidatas ir po procedūrų jis yra paskiriamas, tai niekas nežino, koks yra jo atsparumas valdžiai, niekas nežino, kaip jis kaip kandidatas atsirado. Ir čia tie kriterijai, kritiniai momentai būtent ir pasireiškia. Tai čia viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra ta, kai šiandien tos pažymos apie kandidatus turi būti teikiamos iš specialiųjų tarnybų. Dabar ką tai reiškia? Tai reiškia paprastą dalyką. Tvarka, atsirado kandidatas, STT pateikia pažymą, kad viskas tvarkoj arba ne viskas tvarkoj, tai psichologiškai tas žmogus, kuris jau tampa vadovu, yra priklausomas nuo tos tarnybos. Jis priklausomas ne tuo momentu, sakykime, skyrimo momentu, bet jis priklausomas ilgesnį laiką. Dabar koks santykis tų specialiųjų tarnybų tarpusavyje ir su kitomis valdžiomis, vėlgi daug ir giliai galima svarstyti.“ G. Jasaitis atkreipė dėmesį į keletą karjeros istorijų: „Bet pratrūko viskas tai ne dėl rinkimų šiaip, o pratrūko viskas dėl paprasčiausio dalyko, dėl J. Gelumbausko paskyrimo. Ir ne mes rinkomės tą terminą, kada ten tą J. Gelumbauską skirti ar neskirti. Iš tikrųjų tokie kritiniai dalykai prasidėjo dar 2017 metais. Na, aš nežinau, kaip jūs galvojate, bet man truputį keistai atrodo. Na, gerai, generalinio prokuroro pavaduotoja 2017 metais daro karjerą, dalyvauja atrankoje, ne pirma ar ten kelinta, paskiria generalinis ją į pareigas. Tada generalinio pavaduotojui pakeičia kompetenciją, kad jis nebekuruotų tos srities, į kurią jinai patenka. Praeina metai laiko. Kita generalinio prokuroro pavaduotojo žmona vėl daro karjerą ir vėl laimi konkursą, vadinasi, būdama ne pirma. Tai kaip tai pavadinti? Kitos dvi istorijos nesenos. Na, taip, normaliai pakontroliavus, tai būtų prekyba poveikiu, bet reikėjo kontroliuoti visą tą procesą ir būtų rezultatas. Taip, kitas atvejis. Dabar renka tą Europos prokurorą. Generalinis prokuroras sudaro, vadinasi, komisiją ir dalyvauja toje kandidatų atrankoje. Vienas iš jų – generalinio prokuroro pavaduotojas. Jūs atsakykite man, gal aš ko nors nesuprantu. Aš dabar jau jūsų irgi galiu paklausti. Kaip gali pavaldiniai vertinti savo vadovą balais kokiais nors, išvadomis, ar jis gali ten būti? Aš nežinau, kaip tai pavadinti. Kitas atvejis. Generalinio prokuroro pavaduotoja, jau šiuo atveju kita, dalyvauja konkurse į Eurojusto atstovus Lietuvoje. Vėlgi pavaldiniai tos komisijos, sudarytos generalinio prokuroro, sprendžia, kurį ten iš tų dviejų kandidatų paskirti. Na, aišku, kad paskirs ją, o ne kitą prokurorą. Kas tai yra prokuratūros viduje? Nepotizmas vadinasi. STT sako, kad nepotizmas yra viena iš korupcijos formų, bet pagal generalinį tai nieko nėra, viskas gerai. Ir STT, taip, prokuratūros kaip rizikos zonos nemato, kadangi santykiai geri.“

2019 m. birželio 12 d. Komisijos posėdyje buvęs prokuroras K. Vagneris dar kartą liudijo Komisijai, patikslindamas anksčiau pateiktą informaciją. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius trumpai pakomentuoti epizodą, susijusį su Visagino atomine elektrine, kur buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir išplėtimo, K. Vagneris atsakė: „Taip, kadangi pagal Seimo nario A. Butkevičiaus, tiksliau Socialdemokratų frakcijos, viešą kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje man buvo pavestas, kaip minėjau, tyrimas ir tą tyrimą, man regis, atlikau kokį trejetą ar ketvertą mėnesių, per vasarą. Ir man kalbantis su Visagino atominės elektrinės projekto pareigūnais, į mane neoficialiai kreipėsi nemažai asmenų, sakydami, kad iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti giliau. Jie oficialiai man paaiškinimų nedavė, tačiau žinojo, kad tas prokuroras, kuris plačiau žiūri į problemą, ir man pateikė viena darbuotoja, tokį vidinį susirašinėjimą, kurį aš pateikiau pono A. Skardžiaus komisijai apie pinigų pervedimą. Kodėl aš tai padariau? Nes mano tarnybiniai pranešimai tuometinio generalinio prokuroro pavaduotojui, rodos, D. Raulušaičiui, apie ikiteisminio tyrimo išplėtimą, tai yra išplėtimą į Ignalinos atominę elektrinę ir „Klaipėdos naftą“ su įrodymais, aš parašiau tarnybinį pranešimą, kiek atsimenu, 51 lapo. Visus įrodymus peržvelgiau, tai yra aš kalbu apie viešuosius pirkimus. Tai nebuvo sureaguota į tą mano tarnybinį pranešimą. Aš mačiau vienintelį kelią – kalbėti Seimo laikinajai komisijai apie tai. Ir tai šiek tiek buvo ir užsiminta. Čia tokia siauresnė analizė, o mano tarnybiniame pranešime buvo analizė padaryta mano iš tikrųjų nebloga, su visais įrodymais. Ir tada iš asmens, kuris padėjo Socialdemokratų partijai rašyti prašymą į Generalinę prokuratūrą, tai, berods, man atrodo, buvo advokatas Kęstutis Virbickas, sulaukiau skambučio ir jis susijaudinęs man pasakė, sako, Prezidentūra yra nepatenkinta tavo intervencija į „Klaipėdos naftą“. Sako, premjeras irgi sunerimęs. Tada aš nuėjau pas premjerą A. Butkevičių ir paaiškinau, kad iš tikrųjų nėra jokio mano ketinimo tapti „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi, aš tik atlieku savo tarnybinį patikrinimą ir matydamas, kad yra galimos sąsajos su kitais subjektais, aš informavau savo tarnybiniu pranešimu aukštesnį prokurorą, tai yra generalinio prokuroro pavaduotoją. Tiesa, aš dar buvau parašęs ir tarnybinį pranešimą D. Valiui, sakydamas, jūs patikrinkite tą faktą, ar iš tikrųjų gautas toks anoniminis skundas, nes tai meta šešėlį mano atliekamam tyrimui. Tas tarnybinis patikrinimas buvo (…), kiek žinau, niekas netyrė, bet aš atsakymo negavau. Ir aš apie tai kalbėjau, kaip minėjau, Seimo laikinojoje komisijoje. O kad iš tikrųjų mano nuogąstavimai dėl viešųjų pirkimų Ignalinos atominėje elektrinėje pasitvirtino, kaip žinome, vėliau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir Ignalinos atominėje elektrinėje. <...> Ne, Ignalinoje, dėl viešųjų pirkimų, ir Ignalinoje taip pat buvo pradėta, nes aš nustačiau tokią bendrą charakteristiką, ką aš ir toje medžiagoje, kuri matyti, kad bendra viešųjų pirkimų procedūra. Ir kas mane dar irgi nustebino – kai man reikėjo apklausti kelis asmenis visoje atominėje elektrinėje, man žmonės iš ten pasakė, kad jie iš čia emigruoja į „Klaipėdos naftą“. Sako, šitas projektas yra jau pinigine prasme išsekęs, o „Klaipėdos nafta“ pinigine prasme, sako, ten objektas yra pakankamai stiprus, todėl… Atsimenu tokį Dominyką Tučkų, aš turiu jį apklausti, nes jis buvo Visagino atominės elektrinės vieno padalinio projekto vadovas, nes per jį ėjo ir jis dalyvavo parenkant konsultantus Visagino atominės elektrinės projektui. Jis kažkaip vengė ir paskui, kiek žinau, išvyko į „Klaipėdos naftą“. Man neoficialiai žmonės kalbėjo, sako, prasidėjo migracija į tą objektą. Todėl aš ir bandžiau truputį išplėsti tą tyrimą, tačiau man nepavyko.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar buvo gautas oficialus atsisakymas neleisti, K. Vagneris atsakė: „Taip, mano tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo praktiškai buvo toks paliktas be žinios, o mano tokius požymius, kad galimai pažeistas viešasis interesas, perdavė kitai prokurorei, kuri nematė reikalo toliau gilintis į tai ir priėmė nutarimą – neginti viešojo intereso.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus apie anoniminį laišką, gautą Prezidentūroje, K. Vagneris atsakė: „Aš tik iš to advokato K. Virbicko sužinojau, kad toks anoniminis skundas Prezidentūroje gautas, ir visi ten sunerimę Prezidentūroje ir, matyt, ta informacija buvo perduota iniciatorių A. Butkevičiui. Aš pas A.  Butkevičių ir nuėjau pasakyti, kad mano intencijos jokios nėra užvaldyti arba tapti kažkokiu… postu „Klaipėdos naftoje“, aš tik atlieku tyrimą. Aš to laiško nemačiau ir niekas, man atrodo, nesiteikė kreiptis į Prezidentūrą ir tikrinti šio fakto.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „<...> jūs turite omenyje Visagino atominės elektrinės pirkimus, kur ir vidaus auditas nustatė ypatingus pažeidimus, kad absoliučiai buvo nepaisoma jokių viešųjų pirkimų įstatymų. Ir tas pirkimas, jūs kalbate apie Dominyką Tučkų, kuris darė po to didžiulę karjerą „Lietuvos energijoje“, iki šiol yra vienas iš vadovų – valdybos narys, ar tas pirkimas yra būtent iš kompanijos „N. M. Rothschild & Sons“ įsigyta už 10 mln. litų be konkurso paslauga, potencialių investuotojų parinkimas ir susitikimo su jais organizavimas? Taip skambėjo, jeigu iš to pirkimo procedūros, kur nebuvo viešasis pirkimas. Ar čia yra tas atvejis?“. K. Vagneris atsakė: „Dabar aš tiksliai negaliu pasakyti, ar iš tikrųjų tai tas, tačiau „N. M. Rothschild & Sons“ iš tikrųjų buvo advokatų kontora, iš kurios labai daug buvo perkama paslaugų, ir, jeigu aš neklystu, su ja buvo ir sėkmės mokestis numatytas. Ir apie tą sėkmės mokestį aš truputėlį savo rašte ir paaiškinau, kad buvo, lyg ir kilo man tokių nuogąstavimų, kad specialiai buvo sudarytos sąlygos, kad tą sėkmės mokestį būtų galima gauti, nors, norint užtikrinti kokybišką darbą, galima buvo kontrolės būdu pasiekti tokių pačių rezultatų be sėkmės mokesčio.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar sėkmės mokestis buvo 2,5 mln. dydžio, K. Vagneris patvirtino: „Taip. Ir man kilo taip pat dar toks nuogąstavimas. Kai aš pradėjau tikrinti visus dokumentus, tie dokumentai buvo įvairiose vietose, nebuvo analizuojami. Kas yra padaryta ir ar pasiektas tas reikalingas rezultatas, numatytas sutartyje. Tada tuo metu, man atrodo, pradėjo vadovauti D. Misiūnas. Tada aš prašiau, kad surinktų į vieną vietą visas tas sutartis ir analizuotų, nes jos buvo faktiškai išskaidytos ir niekas, bendro vaizdo ir nesimatė, kad kažkas gali pasakyti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, kad iš K. Vagnerio pateiktų dokumentų daug kur yra matyti, kad tiesiog yra įvykę mokėjimai, tačiau nėra aišku, kokios paslaugos buvo suteiktos, ir pasiteiravus, ar pavyko tai nustatyti K. Vagneriui, šis atsakė: „Dokumentų nebuvo. Ir procedūrų nebuvo. Ir kas man krito į akis, kad pirminis Visagino atominės elektrinės projektas buvo panaudotas „LEO Lt“. Tai ta pati advokatų kontora, kuri dirbo prie „LEO Lt“. Tą patį projektą, gal šiek tiek patobulinę, perkėlė į Visagino atominės elektrinės projektą, nors nebuvo įvardinta, kaip iš tikrųjų, ar įvykdytas „LEO Lt“ ir, ta prasme, ką reikia naujo padaryti. Tai yra, mano manymu, už tą patį projektą buvo paimtas dvigubas apmokėjimas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar nebandė pats K.  Vagneris ieškoti atliktų darbų, parengtų teisės aktų, šis atsakė: „Kadangi iš tikrųjų man ir terminas buvo, o tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nors, mano manymu, tyrimą turėjo atlikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, turint galvoje, kad tas bendras bruožas buvo susijęs ir su Visagino atomine elektrine, ir su Ignalina, ir su „Klaipėdos nafta“. Tada mes būtume matę šito energetikos sektoriaus bendrą vaizdą. Dabar po truputį fragmentiškai buvo pasižiūrėta ir, taip sakant, mano, kaip Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, galios yra ribotos. Aš negaliu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tik paklausimo būdu… tuos dokumentus, kuriuos gaunu.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paprašius papasakoti apie esminius aptiktus, galimai neskaidrius sandorius, K. Vagneris atkreipė dėmesį į tai, kad visa informacija yra išsamiai išdėstyta jo pateiktoje Komisijai apžvalgoje – tiek buvusi teisinė bazė, tiek nustatytos procedūros, tiek ir viešieji pirkimai. K. Vagneris atkreipė dėmesį į tai, kad „dėl keleto viešųjų pirkimų, man atrodo, ar dėl vieno viešojo pirkimo, yra ir apkaltinamasis nuosprendis, man atrodo, ponui R. Vaitkui yra.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasitikslinus, „jeigu jūs kreipiatės ir negaunate atsakymo, jūs, matyt, papildomai kreipiatės, ar tiesiog tas tylėjimas buvo suprantamas, kad jokio atsakymo?“, K. Vagneris atsakė: „Kai kreipiesi tarnybinio pranešimo į aukštesnį prokurorą, generalinio prokuroro pavaduotoją, tas oficialus dokumentas yra užregistruojamas. Įsivaizduoju, jeigu jis paveda kam nors arba nepaveda kam nors, nėra tokios prievolės būtinai, kad aukštesnis prokuroras turi informuoti. Tai čia reikia suprasti, kad tavo iniciatyva arba nepageidaujama, arba ji vertinama kitaip, negu pats vertini. O po vieno tarnybinio pranešimo, kai aš papildomai, čia jau iš kitos, „Vilniaus šilumos tinklai“, dar elektroniniu paštu paklausiau, ar atsirado dingę daiktiniai įrodymai, įrašai, man pradėjo tarnybinį patikrinimą. Kaip sakant, ta iniciatyva giliau pakartotinai spausti atsisuko kitu galu.“ Komisijos nariui A. Skardžiui pasiteiravus, „ar D. Tučkus, kuris migravo į Klaipėdą, į „Klaipėdos naftą“ ar į „Klaipėdos naftos“ sukurtą naują padalinį, yra Tučkaus, asmeninio V. Landsbergio ilgamečio patarėjo, sūnus?“, K. Vagneris atsakė: „Kadangi man nepavyko iš jo paimti paaiškinimo, aš negaliu to tvirtinti, bet iš žiniasklaidos publikacijų lyg ir galėtų būti.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui paklausus apie darbuotojų nutekėjimą iš Visagino atominės elektrinės į AB „Klaipėdos nafta“ bei kiek vadovas gali daryti įtaką, nuslėpti tam tikrus dalykus, K. Vagneris atsakė „matyt, atsitiktinai man ne vienas toks dokumentas, susijęs su energetika, teko, ir visuomet, kai pradedi žiūrėti giliau, atsiranda tokia nematoma siena. Tai yra tam tikrų žmonių veiklos įtaka. Jeigu tu prokuroriniais veiksmais, paprastas prokuroras bando truputėlį kažką judinti, gauni tam tikrą pasipriešinimą, ne fizinį, bet tokį, sakyčiau, nepalaikymą. Ir iš tikrųjų ta energetika mūsų valstybėje yra strateginė šaka. Tiktai man rūpestis toks buvo ir tebeliko, kad po paslapties skraiste iš tikrųjų galima padaryti ratą žmonių, kurie yra tarpusavyje susiję postais, įtaka ir perspektyva daryti karjerą. <...> Energetikos sektoriuje taip pat užima gerą poziciją, jis migruoja taip pat į gerą poziciją, nes tie kanalai tarpusavyje žmogiškais ryšiais, įtaka ir valdžios svertais yra susiję.“ Komisijos narys A.  Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atliktas auditas nustatė, kad nebuvo atliekami jokie viešieji pirkimai, nes neatitiko nė vienos viešųjų pirkimų procedūros, bei paprašė įvardyti daugiau asmenų, kurie toliau darė karjerą AB „Klaipėdos nafta“. K. Vagneris atsakė: „Negaliu įvardyti dabar asmenų, kadangi čia toks labai apibendrinantis klausimas. Matyt, mano tyrimas buvo siauresnis. Aš tiktai vieną asmenį įvardinau, kuris, mano manymu, turėjo būti apklaustas, bet jam pavyko išlikti neapklaustu. Rodos, energetikos viceministras tuo metu (dabar tik pavardės nepasakysiu), taip pat sudarant, deleguojant iš Vyriausybės, atrodo, ponas Majauskas buvo deleguotas į komisiją, kuri sprendė viešųjų pirkimų procesus. Iš tikrųjų tie viešieji pirkimai buvo neskelbiamu būdu atliekami, tai sudaro labai tokią terpę parinkti tinkamus dalyvius.“ Komisijos nariui A. Skardžiui pasitikslinus, „<...> aš buvau iš jūsų gavęs dokumentą, tai yra elektroninio susirašinėjimo išklotinę tarp asmenų Visagino atominės elektrinės ir, rodos, ministerijos. Turinys, jeigu aš neklystu, buvo toks, ar tiesiai pinigus pervesime, ar per partnerius Londone, ar britus, maždaug taip. Vadinasi, iš tų pusantro šimto mln. ištaškytų pinigų keliavo labai įdomiais keliais. Ar tuos kelius pavyko jums atsekti?“, K. Vagneris atsakė: „Asmeniškai daugiau nieko negalėjau padaryti, tik informuoti, kad tai reikėtų tirti, bet kaip ką toliau kas darė, nežinau.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, ar yra kalbama apie teisinių paslaugų ir konsultacijų, žiniasklaidos planavimo viešuosius pirkimus, K. Vagneris tai patvirtino. Komisijos narys A.  Skardžius paklausė: „Jeigu teisingai pamenu, tai viena politinė jėga, tai yra Tėvynės sąjunga, būdama valdžioje, vadovaujama A. Kubiliaus, vykdė aktyvią viešųjų ryšių kampaniją rinkiminiu laikotarpiu, tai yra 2012 metais, ir būtent iš audito ataskaitos matyti, kad viešiesiems ryšiams Visagino atominė, kuri nebuvo pastatyta, didžiąją savo liūto dalį skyrė būtent tuo laikotarpiu, rinkimų kampanijos laikotarpiu, viešųjų ryšių partneriui, aš galiu klysti, bijau dėl pavadinimo. Tai buvo 5–6 mln. litų, skirti tai viešųjų ryšių kompanijai, kuri vykdė kampaniją, galbūt ir pačią rinkimų. Ar jūs neradote sąsajų, kad tie pinigai iš Visagino atominės elektrinės galėjo tarnauti rinkimų kampanijai vienos politinės jėgos, būtent pono A. Kubiliaus partijos?“. K.  Vagneris atsakė: „Tai nebuvo mano tyrimo objektas, ta prasme čia reikėtų, aišku, apklausti visus tuos asmenis ir žiūrėti finansinius dokumentus. Šito klausimo aš netyriau.“ Komisijos nariui E.  Gentvilui paklausus, kas prokuratūros vadovybėje priimdavo sprendimus dėl tarnybinio pranešimo perdavimo, prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą perdavimo kitai prokurorei, K. Vagneris atsakė, kad tuo metu nebuvo viešąjį interesą kuruojančio generalinio prokuroro pavaduotojo, tad „visus klausimus sprendė jeigu ne D. Valys, tai generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, du asmenys buvo sprendėjai visų šitų dalykų.“ Komisijos narys A. Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad „Komisijoje, kalbėję prokurorai, tokie kaip Jasaitis – ilgametis prokuroras, ėjęs įvairias aukštas pareigas, minėjo, kad čia dėl kitų sprendimų, ne dėl Visagino atominės elektrinės, kad buvo daromas spaudimas iš Prezidentūros. Tai dėl Visagino atominės elektrinės ar buvo daromas spaudimas iš Prezidentūros, ar ne?“. K. Vagneris atsakė: „Aš pasikartosiu dar truputėlį. Kai aš atlikau tyrimą dėl Visagino atominės elektrinės ir mano tyrimas pradėjo plėstis, kaip minėjau „Klaipėdos naftą“, tai man paskambino minėtas advokatas ir pasakė, kad Prezidentūra nepatenkinta. Tada aš nuėjau pas premjerą A. Butkevičių ir jis to nepaneigė, kad toks pokalbis galėjo būti. Aš sakau, kad man jokio posto nereikia ten, aš tik atlieku savo dalykinę pareigą.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar K. Vagneris su kolegomis aptarinėjo savo atliekamą tyrimą ir jo metu kilusias problemas, K. Vagneris atsakė: „Žinote, kiekvienas turime savo darbą ir jeigu kyla probleminių situacijų, tai kolektyve galima apsitarti. Tačiau vienas iš mano prašymų buvo paskirti padėjėją – papildomą darbuotoją tam procesui. Tačiau aš jo negavau ir po to, kai mano tyrimas pradėjo plėstis, aš supratau, kad ir tarp prokuratūros vadovybės nėra noro padėti man eiti tinkama linkme ir pasiekti norimų rezultatų. Tai yra, kai pradedi išeiti už leistino veiksmo ribų, tai natūralu, pradeda žiūrėti įtariai, nes tu esi šiek tiek gal ir pavojingas savo veiksmais. Ne, konsultacijų prasme, be jokios abejonės, būdavo, bet pagalbos techninės arba žmonių prasme, to nebuvo.“

2019 m. spalio 16 d. Komisijos posėdyje Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius patikslinti K. Vagnerio pateiktą informaciją apie AB „Klaipėdos nafta“, šis atsakė „Dėl „Klaipėdos naftos“ aš truputėlį susidūriau su situacija, kai Energetikos ministerijoje analizavau dokumentus dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Ten pamačiau, jeigu aš teisingai dabar atsiminsiu ir pasakysiu situaciją, kad, mano manymu, reikia atlikti auditą. Energetikos ministerija lyg ir, man regis, galvojo, aš apie tai žodžiu kalbėjau su vienu iš departamentų vadovų, dabar neatsimenu pavardės, tačiau tuo pat metu perskaičiau viešojoje erdvėje, kad buvo atliktas auditas kažkokios privačios kompanijos, ir, man atrodo, žiniasklaidoje buvo labai akcentuota, kad tas auditas pasisakė, kad „Klaipėdos naftos“ situacija yra teigiama, ir nėra čia ką veikti. Tačiau aš atkreipiau dėmesį studijuodamas tuos dokumentus, kadangi truputį siejosi su Visagino atomine elektrine, kad patys procesai, konkursai ir vykdymo sąlygos yra tokios tęstinės, ir tai man priminė mano tiriamą objektą – Visagino atominę elektrinę, kai įvairios teisininkų kontoros stengėsi sudaryti tokias kontrakto sąlygas, kad jis būtų tęstinis ir mažai kontroliuojamas. Tai mane tai irgi nustebino. Man regis, aš praeitą kartą kalbėjau, kad atkreipiau ir tuometinio premjero A.  Butkevičiaus dėmesį, kad tas procesas gal reikalauja padidintos kontrolės. Ką dar? Ir pats viešųjų pirkimų neskelbiamu būdu egzistavimas, tai yra, kai teisinės paslaugos buvo perkamos panašiai kaip ir Visagino atominėje elektrinėje, Ignalinos atominėje elektrinėje. Man susidarė toks vaizdas, kad tas pats metodas taikomas visuose energetiniuose projektuose. Man tai kėlė įtarimų, nes pakankamos kontrolės yra įdėtos, ką aš pamačiau Visagino atominėje elektrinėje, kai dalis projektų buvo perkelta iš „LEO Lt“, nors niekas nežiūrėjo, ar jis realizuotas, ir vėl praktiškai už tą patį darbą papildomi pinigai prašomi. Toks valstybės institucijų menkas domėjimasis tais energetiniais projektais man sukėlė įtarimą ir aš, kaip minėjau praeitą kartą, prašiau leidimo atlikti išsamesnį tyrimą ir „Klaipėdos naftoje“, nes mane dominantys asmenys tuo metu, kai jau buvo suvokiama, kad Visagino atominės elektrinės projektas bus neįgyvendintas, pradėjo kažkaip migruoti į „Klaipėdos naftą“. Tai man buvo pakankamas pagrindas rašyti tarnybinį pranešimą, kad man leistų tirti. Tačiau to nepavyko įgyvendinti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar buvo kreiptasi oficialiai, K. Vagneris patvirtino: „Taip, aš generaliniam prokurorui parašiau tarnybinį pranešimą. Atrodo, iš pradžių tuometiniam generalinio prokuroro pavaduotojui D.  Raulušaičiui, kadangi nebuvo asmens, kuris kuruotų viešąjį interesą, generalinio prokuroro pavaduotojo, vėliau atsirado M. Šniutytė-Daugėlienė, o tuo metu D. Raulušaitis kuravo viešąjį interesą. Aš iš pradžių kreipiausi į jį tarnybiniu pranešimu ir išdėsčiau detaliai savo nuogąstavimus, jis netenkino, ir paskui, man atrodo, kitu tarnybiniu pranešimu aš į patį D. Valį, sakiau, kad norėčiau pasižiūrėti, nes, mano manymu, valstybė žiūrėjo pro pirštus į tuos konkursus, jų sudarymo sąlygas ir kaip realiai tie projektai vykdomi.“ Komisijos narys E. Gentvilas pasiteiravo, ar norint pradėti ikiteisminį tyrimą AB „Klaipėdos nafta“ pakanka K. Vagnerio aptiktų tam tikrų asmenų galimai neskaidrios veiklos Visagino atominėje elektrinėje, jei po to šie asmenys pradėjo dirbti AB „Klaipėdos nafta“. K. Vagneris atsakė: „Jei tai būtų tik vieno asmens ar kelių asmenų persikėlimas į tą, kaip jūs vadinate, „Klaipėdos naftą“, tai, be jokios abejonės, žmogus turi teisę migruoti, čia niekas neuždrausta. Tačiau mane domino ir aš atkreipiau dėmesį į panašius mechanizmus. Tai yra viešųjų pirkimų organizavimas čia ir „Klaipėdos naftoje“. Aš tuos duomenis gavau iš Energetikos ministerijos. Aš, kalbėdamas su Energetikos ministerijos atstovu, buvau beveik įtikintas, kad Energetikos ministerija, tuo metu kaip tokia kontroliuojanti institucija, atliks, jos užsakymu bus auditas. Čia ne tokia... kad nuomonė dėl asmenų. Toliau. Aš buvau Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ne ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis… Tai iš esmės skirtumas yra. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras pradeda veikti tada, kai konkreti valstybės institucija nesiima priemonių. Aš, susipažindamas su Energetikos ministerijos parengta dokumentacija, bandžiau išsiaiškinti, ar ši institucija ketina reaguoti. Jeigu ji nebūtų ketinusi, ir iš to pamačiau, kad iš tikrųjų apsiribojo tuo privačiu auditu, kuris, mano manymu, buvo neišsamus, nors duomenys Energetikos ministerijoje ir ketinimas toks buvo, bet nežinau, kodėl jis sustojo. Tokiu atveju Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras gali savo iniciatyva pradėti viešojo intereso gynimą. Čia ne baudžiamoji byla. Čia kita prokuroro veiklos kategorija. Todėl ne tiktai mano samprotavimai apie asmenis, tačiau ir dokumentų analizė, procesų analizė mane vertė taip manyti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius patikslinti, apie kokį laikotarpį kalbama, K. Vagneris atsakė: „Kaip tik, man atrodo, 2009 metai, gal 2012 metai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, apie kokius darbuotojus yra kalbama, K. Vagneris atsakė: „Kiek aš atsimenu, vienas iš jų kaip tik ir buvo atsakingas už šią projekto analizę Visagino atominėje elektrinėje. D. Tučkus. Taip. Ir kažkaip aš visus daugmaž ten iš eilės apklausiau, paėmiau paaiškinimus, kaip priklauso prokurorui, ir jau ruošiausi su juo kalbėtis, nes man buvo labai keista, kad Visagino atominės elektrinės darbuotojai neturi sutarčių lietuvių kalba. Natūralu, kad valdyba sprendžia, tai ne visi puikiai anglų kalbą moka. Tuo labiau kad ten jurisdikcija buvo ne Lietuvoje. Sakau – duokite protokolus, kad suprato. To nebuvo. Apskritai tos visos sutartys išdėstytos, išmėtytos kažkur… buvo problemų. Tada man nepavyko. Iš anoniminių šaltinių pačioje Visagino atominėje elektrinėje gavau, kad „Lietuvos energija“ <…> gavau, kad D. Tučkus išvyko į „Klaipėdos naftą“. Ir neatsitiktinai, nes, man atrodo, vėliau jis gavo geras pareigas.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, kiek asmenų iš Visagino atominės elektrinės vadybos perėjo į AB „Klaipėdos nafta“ ir kokie tai asmenys, K. Vagneris atsakė: „Aš tiktai kalbu apie D. Tučkų, kadangi aš jį norėjau apklausti ir man nepavyko. O dėl R. Masiulio aš nieko negaliu pasakyti, kada jis perėjo. <...> Man taip sakė, kadangi aš su juo asmeniškai nebendravau, aš negaliu tvirtinti iš tikrųjų, ar jis ten įsidarbino, bet man sakė asmenys, kad jis ruošiasi į Klaipėdą vykti. Ar įsidarbinti, panašiai taip. O dėl R. Masiulio aš negaliu nieko tvirtinti, kadangi tame projekte, toje apimtyje kur reikėjo visą <…> apklausti, jo nebuvo.“ Komisijos narys A. Skardžius atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad vidinėje Energetikos ministerijos ataskaitoje pažymėta, kad 2013 metais buvo atliktas Visagino atominės elektrinės viešųjų pirkimų auditas: „Asmenys ten yra įvardyti būtent atlikto vidinio audito, kokie asmenys ten atliko viešuosius pirkimus, ir išvis visos be išimties procedūros ten pagal auditorius buvo pažeistos. <...> ten asmenys tie yra, užtenka tik sugretinti, kurie asmenys atsirado iš Visagino atominės elektrinės, tai D. Tučkų aš galėčiau paminėti, jis nuėjo į SGD – suskystintų gamtinių dujų tą pirkimo padalinį, kuris buvo atskirtas nuo „Klaipėdos naftos“. Iš pradžių R. Masiulis turėjo savo apimtyje „Klaipėdos naftą“ ir tą SGD pirkimo padalinį, po to atskyrė, kai prasidėjo pirkimas 2014 metų gruodžio mėnesį, tik atplaukus laivui. Tada prasidėjo tas, sakykime, dujų vežimas ir buvo tas padalinys atskirtas į savarankišką. Dabar vėl, man atrodo, kažkokie ten jungimai yra. O po to D. Tučkus padarė karjerą ir iš to padalinio nuėjo vienu iš vadovų „Lietuvos energijos“ plėtros, čia dirba iki šiol. Tai yra D. Tučkus. Taip, jis savo karjerą pradėjo būtent Visagino atominėje elektrinėje.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Vis dėlto kas konkrečiai jums neleido atlikti viešojo intereso gynimo prokuroro visų procedūrų, kas jus stabdė, kokie tai konkrečiai asmenys, kurie dangstė, sakykim, akis badančius, sakyčiau, ne tik viešojo intereso, bet ir kriminalinius nusikaltimus, nes jūs tada komisijai buvote pateikęs, rodos, Visagino atominės elektrinės elektroninį susirašinėjimą su Energetikos ministerija, susirašinėjimo fragmentą, kuriame buvo aiškiai matyti, ar tiesiai pinigus pervedam, ar per britų kompaniją? Galbūt mano tą paminėtą, gal per kitą. Ten buvo atsakymas vėlgi toks. Tarp konkrečių asmenų tai buvo, tai yra asmenys, kaip plauti pinigus iš Visagino atominės elektrinės. Akivaizdi buvo procedūra. Tai yra jau buvo ne viešasis interesas, jau kriminalas, aš norėčiau išgirsti asmenų pavardes iš Generalinės prokuratūros, iš Energetikos ministerijos, galbūt iš Prezidentūros.“ K.  Vagneris atsakė: „Dėl viešojo intereso ir ikiteisminio tyrimo. Mano surinktos medžiagos dalį, apie 2 tūkst. lapų perėmė STT atliekamame tyrime, nes manė, kad ta medžiagos dalis yra reikšminga, ir panaudojo savo ikiteisminio tyrimo <...> Man atrodo, vienas iš jų – tai Rimantas Vaitkus. Ir, man atrodo, pasibaigė nuosprendis. Aš negalėjau koreliuoti asmenų rato, tačiau kai kontroliuojanti prokurorė pamatė, kad tam tikra mano medžiagos dalis yra reikšminga, paėmė ją ir pagal kompetenciją baigė kiti asmenys. Aš daugiausia darbavausi toliau dėl paskelbtų konkursų ir bandžiau išsiaiškinti, ar iš tikrųjų padaryta žala. Man regis, tuo metu vadovavęs „Lietuvos energijoje“... dabar nepasakysiu pavardės, sutiko su mano surinktais įrodymais ir padarė šiokį tokį auditą, pripažino klaidas ir pateikė mums atsakymą – įgyvendinti prokuroro reikalavimus. Aš priėmiau nutarimą įgyvendinti prokuroro reikalavimus. Bet čia jau buvo faktiškai procesai pasibaigę, pinigai išmokėti. Aš tikėjausi, kad tas klausimas stipriau pajudės per ikiteisminį tyrimą, nes tai kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, kuriai suteiktos didesnės galios atlikti kratas ir visa kita. Todėl aš negalėjau daryti įtakos, kur nukreipti pagrindinį dėmesį.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „kokių nors užuominų iš šalies, kad nesidomėtumėte ta tema, jūs buvote gavęs ar nebuvote“, K.  Vagneris atsakė: „Aš praeitą kartą minėjau apie anoniminį skundą, gautą Prezidentūroje. Pačioje Generalinėje prokuratūroje mano toks platesnis domėjimasis energetika buvo sutiktas nelabai palankiai. Sakydavo, kad tai nėra tavo pagrindinis objektas.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, „kas valstybėje buvo tas asmuo, kuris būtent energetikos sektoriuje priimdavo sprendimus ne de jure, o de facto?“, K. Vagneris atsakė: „Manyčiau, kad šiek tiek ir pats žinote atsakymą. Paprastai domėjimasis energetikos sektoriumi sukeldavo reakciją, kad esi Rusijos draugas. Aš ne vieną sykį girdėjau iš Seimo narių konservatorių, kad aš esu raudonasis prokuroras ir griaunu Lietuvos nepriklausomybės pamatus. <...> Man regis, kalbėdamas per pono A.  Skardžiaus komisijos posėdį, sakiau, kad apskritai aš atmetu politinius reikalus, ir palikau jums tekstą, ten išdėstyta tik faktų analizė. Ne tai, kad aš norėčiau vienokių ar kitokių įsitikinimų, tačiau tai, kad tokia spalva buvo nupiešiama, kad energetika yra tabu, tam tikrų žmonių įtakoje arba žmonių paveikti sprendimai, aš jutau visą laiką, kiek teko juos tirti.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, „ar jums teko susidurti, nagrinėti „Klaipėdos naftos“ viešuosius pirkimus, techninių, juridinių ir viešinimo paslaugų pirkimą ir ar neužkliuvo būtent, kad pinigai keliauja į ofšorines zonas, ką, beje, įstatymas griežtai draudžia?“, K. Vagneris atsakė: „Aš tik apgailestauju, kad aš netyriau, nes negavau leidimo. Taip, iš prokuratūros, aš jau minėjau. Faktiškai iš pradžių generalinio prokuroro pavaduotojas nesuteikė galimybės, o vėliau generalinis prokuroras D.  Valys.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, ką reiškia pasakymas nesuteikė galimybės bei ar buvo raštu pasakyta, kad netikslinga tai tirti, K. Vagneris atsakė: „Man atrodo, kad iš tų asmenų ir iš D. Raulušaičio ir iš D. Valio rašytinio atsakymo aš negavau. Gal jie mano tą prašymą nukreipė kur nors kitur. Taip, negavau. Aš tarnybinį parašiau, yra užregistruotas numeris ir raštas.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui pasiteiravus, kokia yra atsakymo tvarka bei per kiek laiko ir kaip turi būti atsakoma, K. Vagneris atsakė „Suprantate, mano manymu, čia yra viena ir blogybė. Kai rašai aukštesniam vadovui, tai aukštesnysis vadovas ne visuomet savo vardu tau pateikia atsakymą. <...> Aš parašiau tarnybinį pranešimą, tai jeigu ne pats vadovas, bet jo įgaliotas kitas asmuo turėtų informuoti, kokia situacija toliau. Aš negaudamas rezoliucijos, kad pritariu tarnybiniam pranešimui, aš negaliu vykdyti, nes kompetencijos nuostatoje yra parašyta: „Aukštesniojo prokuroro pritarimu.“ Prokuroras gali savo iniciatyva pradėti tyrimą, aukštesniojo prokuroro pritarimu. <...> Čia tik viešojo intereso, o ikiteisminiai tyrimai yra kitaip. Bet, mano manymu, ši redakcija – kompetencijos nuostatų redakcija – yra ir specialiai palikta tam, kad turėtų tam tikrą valdymo svertą – duoti ar neduoti. Nes Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras gali pradėti, daug jis gali pradėti. Tada, natūralu, sudėtinga suvaldyti. Jeigu prokuroras piktnaudžiauja savo teisėmis, jis atsakingas. Bet jeigu jis savo iniciatyva nori pradėti, o aukštesnysis mano kitaip, tai bet kada jis gali sustabdyti. Aš dėl šito klausimo bylinėjausi teisme administracinio. <...> Administracinis teismas pasakė: jūsų kompetencijos nuostatai nėra norminis aktas. Tada kyla klausimas. Tada gali priimti bet kokį teisės aktą, kuris negali būti revizuojamas Administraciniame teisme, ir tokiu atveju tik gali laukti malonės iš vadovų, kad jie pagalvos, kad iš tikrųjų gal kažkas mano teisingai.“

Komisija 2019 m. birželio 20 d. apklausė ir buvusį prokurorą Mindaugą Dūdą, kuris ankstesniuose liudininkų parodymuose buvo nurodytas kaip asmuo, galimai patyręs interesų grupių poveikį. Kai Komisijos pirmininkė A. Širinskienė advokato M. Dūdos paklausė: „Mes tiesiog grįžtame prie kitų prokurorų liudijimų, jūsų kolegų buvusių. Kiek aš bandžiau žiūrėti 2013 metų aplinkybes, tai buvo 2013 metų liepa, kuomet jūs išėjote iš prokuratūros. Jūs tuo metu ir žiniasklaidai spaudos konferencijoje kalbėjote, kad jums trukdė pažiūrų skirtumai su vadovybe, kad nesutapo požiūriai į prokuroro nepriklausomumą, į prokuroro savarankiškumą, į tai, kaip aukštesni prokurorai vykdo savo funkcijas. Prieš gilindamiesi labiau į tai, ką ankstesni liudytojai liudijo, tiesiog norėtume išgirsti 2013 metų atmosferą ir kokių buvo nesutarimų, kurie lėmė jūsų sprendimą, kad jūs šiuo metu nesate prokuroras“, šis atsakė, kad atsižvelgiant į Seimo nutarimo, kurio pagrindu yra sudaryta Komisija, 4 straipsnį, „jokios informacijos, jokių duomenų aš jums pateikti negaliu, nes jų tiesiog neturiu, nežinau.“ M. Dūda pabrėžė, kad iš prokuratūros jis išėjo savo noru. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus: „Grįžtant prie tų konkrečiai apibrėžtų klausimų ir vadovų, kuriuos jūs įvardijote kaip tyrimo objektą, tai prokuroro J. Rėksnio liudijime buvo kalbama apie tai, kad vienas iš tuometinių prokuratūros vadovų, tai ponas D. Raulušaitis, galimai jums įteikė sąrašą pavardžių asmenų, kuriems neva turėjo būti pareikšti įtarimai. Lygiai taip pat buvo kalbama apie tai, kad prokuroras D. Raulušaitis neleido jums nutraukti CŽV kalėjimo tyrimo bylos. Kiek mes galėjome suprasti iš prokuroro J. Rėksnio liudijimo, tai buvo daroma galimai su valstybės vadovų žinia. Kaip jūs galėtumėte tą epizodą pakomentuoti?“, M. Dūda atsakė „Gerbiamo buvusio kolegos prokuroro J. Rėksnio pasakojimų, paaiškinimų, parodymų, kaip pavadinsi, aš jums tikrai negaliu pakomentuoti. Jeigu klausimas yra apie sąrašą, kas čia labai garsiai visur diskutuojama, tai joks sąrašas man nebuvo pateiktas.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasitikslinus: „Ten taip pat buvo minima, kad prie kitų prokurorų (ir nurodytos kai kurios pavardės) jūs tiesiog pasakojote apie galimai D. Raulušaičio daromą spaudimą dėl bylos nutraukimo. Tai tokių pokalbių irgi neturėjote?“, M. Dūda atsakė: „Neketinu slėpti, kad ne vienu ir ne dviem atvejais mano požiūris ir aukštesniojo prokuroro požiūris skyrėsi, tai yra visiškai normalu ir daugiau ką nors pakomentuoti aš šituo klausimu net nelabai ką ir turėčiau. <...> Su gerbiamu prokuroru J. Rėksniu ikiteisminio tyrimo detalės niekada nebuvo aptariamos. Bendrai diskusijų yra buvę apie situaciją prokuratūroje, apie nesutarimus su aukštesniuoju prokuroru, apie nesutarimus su tiesioginiu vadovu, apie nesutarimus ir požiūrių skirtumus su aukščiausia prokuratūros vadovybe.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „2013 metų liepą jūs (aš turiu tokią citatą jūsų užsirašiusi) sakėte, kad nesutapo požiūriai dėl prokuroro nepriklausomumo ir savarankiškumo. Jūs jautėte grėsmę savarankiškumui ir nepriklausomumui, kur tas nesutapimas buvo?“, M. Dūda atsakė: „Tai, ką aš pasakiau, aš ir dabar galiu pakartoti. Taip, nesutapo mano požiūriai, bet plačiau komentuoti aš tikrai neketinu.“ Komisijos narys E. Gentvilas pasiteiravo: „Tai ar jūs galėtumėte pasakyti, kad matėte, nematėte, pastebėjote tokių dalykų, kad tapus generaliniu prokuroru ponui D. Valiui padidėjo vienokių ar kitokių politikų įtaka prokuratūros ar generalinio prokuroro daromiems sprendimams ar poelgiams?“. M. Dūda atsakė: „Aš galiu pasakyti tik tiek, kad nesu dalyvavęs nė viename generalinio prokuroro D. Valio susitikime nei su vienu politiku. Jo pokalbių su politikais metu aš nedalyvavau, jų turinio aš nežinau. Taigi kalbėti apie jo tam tikrų sprendimų ir veiksmų motyvaciją aš neturiu jokio faktinio pagrindo.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui paklausus, „ar jums dirbant prokuroru sulaukėte tokių, sakykim, požymių, bandymų palaužti jūsų stuburą? Prieš tai buvę prokurorai vis sakydavo, kad vis sulaukdavo įvairiausių būdų, kaip palaužti. Gal ir jums buvo tokių dalykų?“, M. Dūda atsakė: „Tą, ką vienas prokuroras gali įvertinti kaip bandymą palaužti jo stuburą, kitas prokuroras gali įvertinti kaip normalią procesinę diskusiją ir nuomonių skirtumus, požiūrių nesutapimą. Tai čia turbūt irgi nuo stuburo priklauso. Niekada nebuvo gėda dėl savo priimamų sprendimų.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui pasitikslinus, ar buvo tokių bandymų, M. Dūda atsakė: „Kaip kas įvertins, aš manau, kad ne. <...> Buvo nesutarimų ir buvo skirtingų požiūrių. Taip, mes apie tai diskutuodavome, tam tikrais atvejais ir gana karštai ir aštriai. Ir ką? Ar tai poveikis? <...> Jeigu būtų poveikis, kurį aš vertinčiau kaip neteisėtą poveikį, aš vienareikšmiškai būčiau ėmęsis atitinkamų priemonių, teisinių priemonių.“ Komisijos narys A. Skardžius pasiteiravo: „Kaip jūs vertinate tas parodomąsias akcijas, kurias ar su prokuratūros žinia, ar be prokuratūros specialiosios tarnybos kartu su žiniasklaida, na, atlieka sulaikymus, galbūt ir jūsų esamus klientus ir taip toliau, ir po to viskas baigiasi šnipštu, bet taip padaroma reputacinė žala, čia galėčiau minėti ir merus, ir buvusius prezidentus, ir redaktorius, ir taip toliau, bet būtent tai, kad dalyvauja tuose procesuose, kad ir atviroje visuomenėje, žiniasklaida, sakykime, tose akcijose. Ar tai yra įprasta praktika, ar taip neturėtų būti? Ir antras klausimas dėl pasiklausymo mastų, kuriuos sankcionuoja taip pat turbūt prokurorai.“ Į šiuos klausimus M. Dūda atsakė: „Problema – žinoma, aiški, kaip ir minėjau, yra daug situacijų, kai aš, kaip advokatas, matau nekaltumo prezumpcijų pažeidimus, nekalbu apie tą konkrečią jūsų pacituotą kažkokią bylą, apibendrintai visiškai, tų problemų yra, kaip ir kiekvienoje visuomenėje. O kažką konkretaus pasakyti, tai ką, tai nėra blogai. Jeigu yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, yra blogai, jeigu neproporcingai naudojama procesinė prievarta, yra blogai, jeigu žmogui padaroma reputacinė žala, kuri vėliau nėra teisingai atlyginama, yra blogai. Visa tai yra blogai, apie ką jūs kalbate. Jeigu taip yra, jeigu pasiklausymo mastas yra neproporcingas ir be faktinio pagrindo, yra blogai. Tai aš tą galiu pasakyti kaip ir bet kuris, jeigu taip yra, tai taip, yra blogai.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „prokuroras G. Jasaitis yra pasakęs prieš dvi savaites tokią frazę: klusnūs prokurorai greitai padaro karjerą, čia Generalinėje prokuratūroje. Ar galima, jūsų supratimu, skirstyti prokurorus Generalinėje prokuratūroje į klusnius, kurie linkčioja vadams, aukštesniesiems prokurorams, ir į tuos neklaužadas, išdykėlius, chuliganus?“, M. Dūda atsakė: „Visada yra labiau išdykusių, mažiau išdykusių – čia charakterio bruožai, čia taip yra ir tas paklusnumas. Vienas paklūsta iš baimės, kitas paklūsta iš to, kad nori saldainio, trečias paklūsta iš nesupratimo, iš nežinojimo, ketvirtas dar ko nors siekia. Jeigu prokuroras G. Jasaitis taip suskirstė, tai to suskirstymo pagrindimo jūs jo ir klauskite, ne manęs. Aš nežinau, nei apie ką konkrečiai, apie kokias personalijas jis kalbėjo, nei kokiu pagrindu jis tokias išvadas daro. Nežinau.“

Komisija 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. S-2019-6329 kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama „pateikti buvusio Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Kęstučio Vagnerio tarnybinių pranešimų, adresuotų Generalinės prokuratūros vadovybei, kopijas: 1) 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinį pranešimą dėl prašymo ištirti mestus kaltinimus K. Vagneriui dėl siekio tyrimo pagalba užimti AB „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pareigas; 2) 2013 m. spalio 7 d. tarnybinį pranešimą „Dėl viešojo intereso gynimo iniciavimo“, prašant priimti sprendimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo dėl
VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ uždarymo ir AB „Klaipėdos naftos“ viešųjų pirkimų vykdymo 2009–2013 metais; 3) 2013 m. lapkričio 8 d. tarnybinį pranešimą „Dėl ikiteisminio tyrimo ribų išplėtimo“, kuriuo prokuroras K. Vagneris pagrindė būtinybę išplėsti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamų ikiteisminių tyrimų ribas bei neatidėliotinai atlikti būtinus tyrimo veiksmus.“ Komisija taip pat prašė pateikti informaciją apie tolesnę šių tarnybinių pranešimų nagrinėjimo eigą ir priimtus sprendimus.

2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 17.2.-5020 Generalinė prokuratūra atsakė: „Generalinėje prokuratūroje 2013-05-15 buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Butkevičiaus atstovo advokato K. Virbicko prašymas dėl galimų pažeidimų UAB „Visagino atominė elektrinė“ (toliau – VAE) vykdant viešuosius pirkimus. Prašyme išdėstytų aplinkybių tyrimas pavestas tuometiniam Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui Kęstučiui Vagneriui (toliau – prokuroras K. Vagneris). Dėl šio tyrimo vėliau buvo inicijuoti nurodyti dokumentai: 1. Prokuroro K. Vagnerio 2013-08-29 tarnybinis raštas Nr. 17.9.-1998 „Dėl tarnybinės užduoties vykdymo“, adresuotas generaliniam prokurorui Dariui Valiui, kuriuo prašyta kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl galimai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikto skundo dėl prokuroro K. Vagnerio veiksmų kopijos gavimo. Atsakymas į prokuroro K. Vagnerio 2013-08-28 tarnybinį raštą Nr. 17.9-1998 pateiktas generalinio prokuroro D. Valio 2013-09-06 raštu Nr. 17.10.-1233 „Dėl tarnybiniame rašte pateikto prašymo“, kuriame nurodyta, kad tarnybiniame rašte išdėstytos prielaidomis grindžiamos aplinkybės apie skundo egzistavimą nesudaro teisinio pagrindo generaliniam prokurorui kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl galimai egzistuojančio skundo kopijos gavimo ir prokuroro supažindinimo su jo turiniu. 2. Prokuroro K. Vagnerio 2013-10-07 tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-2761 „Dėl viešojo intereso gynimo inicijavimo“, adresuotas generalinio prokuroro pavaduotojui Dariui Raulušaičiui, kuriuo prašoma inicijuoti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso Ignalinos atominės elektrinės ir Klaipėdos naftos viešųjų pirkimų procese 2009–2013 metais. Išnagrinėjus prokuroro K. Vagnerio
2013-10-07 tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-2761, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigitos Vasiliauskienės 2013-11-05 nutarimu Nr. 13.12.-124 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime nurodyta, kad tarnybiniame pranešime pateiktoje viešųjų pirkimų minėtose bendrovėse charakteristikoje nurodyti panašumai visoms trims bendrovėms vykdant viešuosius pirkimus nesuponuoja prokuroro pareigos imtis viešojo intereso gynimo priemonių, kadangi yra bendro pobūdžio pastebėjimai, neįrodantys visų įvykdytų pirkimų neteisėtumo. Nutarime pažymėta, kad nagrinėjamoje situacijoje restitucija negalima, nes bendrovės negalėtų grąžinti gautų paslaugų, kurios yra ne materialinio, o intelektinio pobūdžio, nesant galimybės taikyti restituciją, nebūtų apgintas viešasis interesas. Konstatuota, kad aptariamoje situacijoje taip pat nėra galimybės nustatyti žalos, jei tokia buvo padaryta, dydį, nėra galimybės nustatyti, ar sudarius sutartis dėl atitinkamų paslaugų pirkimo Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka tos paslaugos būtų nupirktos mažesne kaina. 3. Prokuroro K. Vagnerio 2013-10-25 nutarimas Nr. 13.12.-120 „Dėl priemonių teisės pažeidimams šalinti taikymo“, kuriuo nuspręsta reikalauti, kad UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius D. Misiūnas neatidėliotinai spręstų klausimą dėl priemonių taikymo šalinant teisės aktų pažeidimus, kurie nurodyti AB „Lietuvos energijos gamyba“ Vidaus audito departamento specialistų pateiktoje pirkimų valdymo audito ataskaitoje Nr. 2013/06. Į Prokuroro K. Vagnerio 2013-10-25 nutarimą Nr. 13.12.-120 atsakyta UAB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus D. Misiūno 2013-11-25 raštu Nr. SR 2013-445 „Dėl prokuroro nutarimo“, kuriame nurodyta, kaip taisomi pirkimų valdymo audito ataskaitoje Nr. 2013/06 nurodyti teisės aktų pažeidimai ir kaip vykdomos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos. 4. Prokuroro K. Vagnerio 2013-11-08 tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-3747, adresuotas generalinio prokuroro pavaduotojui D. Raulušaičiui, dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-007-13, atliekamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, išplėtimo apimant prokuroro tarnybiniame rašte išdėstytas aplinkybes. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Vilmos Vidugirienės 2013-12-10 raštu Nr. 1.10-(202)-75216 „Dėl ikiteisminio tyrimo“ Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro K. Vagnerio 2013-11-08 tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-3747 išsiųstas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-007-13. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. Vidugirienės 2016-08-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00007-13 nutrauktas, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 5. Prokuroro K. Vagnerio
2013-12-20 tarnybinis pranešimas Nr. 17.9.-425I „Dėl viešojo intereso gynimo inicijavimo“, adresuotas generaliniam prokurorui D. Valiui, kuriuo prašyta pavesti atnaujinti tyrimą (dėl Viešųjų pirkimų tarnybos neįvykdytų pavedimų) dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo VAE viešųjų pirkimų procese 2009–2013 metais. Į prokuroro K. Vagnerio 2013-12-20 tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-4251 atsakyta Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. Vasiliauskienės 2014-01-30 raštu Nr. 17.10.-195 „Dėl tyrimo atnaujinimo“, kuriame nurodyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2013-11-25 gautas UAB „Lietuvos energija“ raštas, kuriame pažymėta, kad bendrovė taiso audito ataskaitoje nurodytus teisės aktų pažeidimus ir vykdo pateiktas rekomendacijas. Institucija, iš kurios buvo reikalaujama imtis priemonių pažeidimams pašalinti, pranešė, kad priemonių imamasi. Šiuo atveju tyrimas baigtas priėmus procesinį dokumentą, kuris yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti tyrimą nepagrįstas. Tik gavus iš Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių įvykdymo rezultatų vertinimo išvadas, spręstina dėl naujo tyrimo pradėjimo. Į prokuroro K.  Vagnerio 2013-12-20 tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-4251, vykdant generalinio prokuroro 2014-01-03 pavedimą, taip pat atsakyta generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio
2014-01-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9.-272, adresuotu generaliniam prokurorui D. Valiui, kuriame konstatuota, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. Vasiliauskienės 2013-11-05 nutarimas Nr. 13.12.-124 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra teisėtas ir pagrįstas. 6. Generalinėje prokuratūroje
2014-02-12 gautas Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-02-05 raštas Nr. 4S-476 „Dėl atlikus viešuosius pirkimus „Verslo konsultavimo ir finansinio patarėjo paslaugos“ (pirkimo Nr. 119448), „Žiniasklaidos planavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 123015) ir „Integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugos“ UAB „Visagino atominė elektrinė“ sudarytų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams vertinimo“ (registracijos Nr. 17.1.-2499). Susipažinus su minėtu raštu 2014-02-19 buvo priimtas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės nutarimas Nr. 13.12.-16 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime nurodyta, kad nurodytos viešojo pirkimo–pardavimo sutartys yra nutrauktos arba pasibaigusios, todėl prokurorui nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.“

            Tirdama šį epizodą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. Komisija gavo advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora“ 2019 m. liepos 31 d. kreipimąsi (reg. Nr. G-2019-6400), kuriame ši pateikė pirminius duomenis apie galimus nacionaliniam saugumui svarbios įmonės AB „Klaipėdos nafta“ bei jos vadovų 2011–2012 m. pažeidimus ir prašė įvertinti atskiras AB „Klaipėdos nafta“ sutartis. Komisija, išnagrinėjusi AB „Klaipėdos nafta“ pateiktus dokumentus, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad advokatų kontoros „LEADELL, Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora“ nurodytų sutarčių sudarymui interesų grupės būtų galimai dariusios poveikį, o kitoks šių sutarčių vertinimas nepatenka į Komisijos kompetencijai priskirtų klausimų apimtį.

Komisija konstatuoja:

1. K. Vagnerio liudijimas atskleidė faktus, kaip viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2013–2014 m. galėjo būti veikiamas išorės veiksnių – įtaką dariusių valstybės politikų, dėl to galimai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tokia apimtimi, kokia prašė pradėti viešojo intereso gynimo prokuroras.

2. Komisijai liudiję prokurorai įvardijo būdus, kaip gali būti daroma neteisėta įtaka prokurorui: jiems perduodamas valstybės politikų „susirūpinimas; ėmus domėtis „nepageidaujamais“ klausimais, organizuojami tarnybiniai patikrinimai arba prokurorams tiesiog neleidžiama pradėti ikiteisminių tyrimų, nereaguojant į jų pranešimus.“ Prokurorai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikant prokurorų veiklos nepriklausomumą turėtų būti tobulinamas rezonansinių bylų paskirstymas (nėra tokios sistemos, kaip teismuose, kuri leistų elektroniniu būdu skirstyti bylas), nėra aiškus kandidatų į atskiras pareigas prokuratūroje, įskaitant ir Generalinio prokuroro, atrinkimo mechanizmas, dėl ko lieka subjektyvaus ir (ar) neskaidraus kandidato vertinimo galimybė.

Komisijos išvada:

1. Viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2013–2014 m. stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams.

2. Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka, nors Seimas yra ėmęsis atskirų veiksmų, stiprinančių prokurorų nepriklausomumą (pavyzdžiui, priėmus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pataisas, prokurorui gali būti suteikiamas specialiojo prokuroro statusas, taip ribojant tarnybinių patikrinimų dėl tokio prokuroro veiklos atlikimo galimybę).

8.3. Komisija dėl 2008–2018 metų laikotarpiu interesų grupių galimai darytos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio grupei Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiant prašymą Nr. 1B-18/2018 Konstituciniam Teismui ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatė:

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas „BaltCap Infrastructure Fund“ 2018 m. rudenį viešai visuomenės informavimo priemonėse pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kuriame įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdomi Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. Pensijų fondų lėšos sudaro apie 60 procentų „BaltCap Infrastructure Fund“ lėšų. Apie mokyklos ir vaikų darželio projektą visuomenei pranešta po to, kai grupė Seimo narių, sudaryta daugiausiai iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų, 2018 m. liepos pabaigoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Seimo narių grupės prašyme Nr. 1B-18/2018 Konstituciniam Teismui prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Seimo narių grupės kreipimasis, kurį taip pat pasirašė ir Seimo narys G.  Landsbergis, iš esmės yra nukopijuotas Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos advokatų rengtas raštas, kurį jie pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant minėtojo įstatymo projektą.

Komisija 2019 m. vasario 6 d. apklausė buvusį Seimo narį, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Stasį Jakeliūną. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, kad Komisijai „yra pavesti klausimai ištirti ir pensijų fondų veiklą tiek teisėkūros leidybos procesuose, tiek ir tuose procesuose, kurie vėliau susiję su kreipimusi į Konstitucinį Teismą“, bei paprašius buvusį Seimo narį S. Jakeliūną, kuris buvo ir komiteto, svarsčiusio įstatymų, susijusių su pensijų fondų veikla ir pensijų sistemos tobulinimu, projektus, pirmininkas trumpai apibūdinti, kas jam yra žinoma apie tai, šis patvirtino, kad, jo nuomone, Konstituciniam Teismui pateiktas Seimo narių grupės kreipimasis didele dalimi sutampa su Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos advokatų rengtu raštu, „<..> dalis informacijos yra techninė, visokių nutarimų citavimas ir panašiai, bet yra principiniai dalykai labai svarbūs. Ten yra atitikimas ne tik paties teksto ir jo apimties, keturių iš penkių punktų atitikimas, nes dėl penkių punktų buvo kreiptasi, o keturių punktų atitikimas yra maždaug 80 procentų, nors tą galima dar skaičiuoti ir tikslinti. Bet svarbiausia yra principinės nuostatos, sakyčiau, ir politiniai, ir teisiniai, ir ekonominiai vertinimai, kam neturi kompetencijos nei patys pensijų fondai, nei tie teisininkai, kurie konsultavo tuos pensijų fondus. Ir aš pacituosiu, kas yra Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos rašte, kurį gavo jie iš savo advokatų, ir įvertinimų, ir kas paskui pateko į Konstitucinį Teismą. Taigi pensijų fondams adresuotame rašte rašoma, kad siūlomais įstatymo projekto pakeitimais yra paneigiami antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėti lūkesčiai. Iš esmės taip pat yra formuluojama, kad keičiamu ir panaikinamu įstatymais galimai yra paneigiami antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėti lūkesčiai. Pažodžiui principinis vertinimas perkeltas į kreipimąsi Konstituciniame Teisme. Toliau, apie anuitetų rinkos monopolizavimą. Pensijų fondų atstovai, advokatai rašo: „Anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose galimai pažeidžia Konstitucijos 29 ir 46 straipsnius.“ Kreipimesi į Konstitucinį Teismą – žodis žodin: „Anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose galimai pažeidžia Konstitucijos 29 ir 46 straipsnius.“ Kadangi vienas anuitetų tiekėjas buvo rekomenduotas Pasaulio banko ekspertų Lenkijai, kur analogiška situacija ir sistema buvo kaip ir Lietuvoje, tai tuo ir grįstas buvo siūlymas, kad tai būtų vienas tiekėjas, susijęs su valstybės institucijomis. Tai nėra išsigalvotas dalykas. Ignoruojant Pasaulio banko ekspertų poziciją ir nuomonę, toks vertinimas ir jo perkėlimas į kreipimąsi Konstituciniam Teismui akivaizdžiai rodo, kad tai yra arba atstovavimas tų interesų labai tiesioginis ir sisteminis, ir gilus, arba nesuvokiant ir nesuprantant, kaip kas veikia ir kokie principiniai dalykai daromi, bandymas kažkaip politiškai paveikti tuos procesus tiek iš pačių pensijų fondų pusės, tiek jau ir iš tų 30 Seimo narių. Ir paskutinis pacitavimas: „Apibendrinant galima teigti (čia yra vėlgi advokatų rašte pensijų fondams), kad šiuo metu įstatymo projektu teikiami siūlymai reiškia ne ką kita, kaip pačios II pakopos pensijų sistemos panaikinimą. Pirma, nebelieka esminio jos požymio – esminio finansavimo viešosiomis lėšomis. Antra, finansavimo našta perkeliama patiems asmenims“, kas iš esmės reiškia tą patį. Lygiai tie patys žodžiai, čia jau kreipimasis į Konstitucinį Teismą: „Apibendrinant galima teigti, kad keičiamo įstatymo nuostatos reiškia ne ką kita, kaip pačios II pakopos pensijų sistemos panaikinimą. Pirma, nebelieka esminio jos požymio – esminio finansavimo viešosiomis lėšomis. Antra, finansavimo našta perkeliama patiems asmenims.“ Pasakysiu tik tiek, kad II pakopos požymio niekur pasaulyje nėra, kad jinai finansuojama viešosiomis lėšomis. Tai yra visiškai nekompetentingas teiginys ir jo naudojimas tiek pensijų fondų advokatų tekste, tiek automatiškai perkėlus jį į kreipimąsi į Konstitucinį Teismą rodo ir visišką ignoravimą bet kokių pensijų ekonomikos principų ir bandymą politiškai veikti procesus. Kas dar paaiškėjo, kad pensijų fondai per kitą fondą, šiuo atveju „BaltCap Infrastructure Fund“, yra investavę lėšas į Gabrieliaus Landsbergio šeimos mokyklos statymo projektą. Pradžioje man neatrodė, kad kažkoks ypatingas šis sprendimas, pats savaime izoliuotas toks dalykas gal ir gali būti, bet, turint omeny kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, toliau kaltinimą man padarius nusikaltimą, kad grasinau Konstituciniam Teismui, atstovavimą Konstituciniame Teisme, nes numatytas atstovavimas buvo ir I. Šimonytės, kaip vienos iš trijų atstovių jau Konstituciniame Teisme, jeigu ta byla toliau būtų plėtojusis. Man dabar jau susidaro įspūdis, kad tai yra politiškai motyvuota investicija, kitaip sakant, pensijų fondai per kitą fondą investuoja į verslą, kuris yra politiko šeimos verslas, ir tada tas politikas kreipimusi į Konstitucinį Teismą gina status quo, kad taip, kaip yra, kaip buvo iki šių metų pradžios, atseit yra gerai, kad iš pensininkų lėšų visai netvariai finansuojama II pakopa. Kadangi valstybės institucijos, Seimas, Vyriausybė gali daryti, daro ir darys įtaką tiek pensijų fondų ir pensijų sistemos veiklai, tiek švietimo sistemos, taip pat ir privačios sistemos veiklai – ar tai bus finansuojama per krepšelius, ar kitais būdais, ar bus keičiami atlyginimų sistemos dalykai, ar ne, na, kitaip vertinti, kad tai yra politiškai motyvuota arba dabar bent jau politiškai de facto įvykusi investicija, man sunku. Tai yra politinė investicija. <...> Taigi apibendrinant, aš manau, pensijų fondai, kitos finansų įstaigos ir jų atstovai, čia galima minėti vėlgi tą patį G. Nausėdą, bet ne tik jį, poną Ruzgį ir kitus, daugiausia veikė politinėje sistemoje ir daro įtaką politikams, taip pat ir įstatymų procesų kūrimui per viešąją erdvę, teikia jų kompetenciją neatitinkančius vertinimus, naudojasi ir manipuliuoja gyventojų lūkesčiais, nes lūkesčiai susikūrė tokie, kad į kaupimo sistemą, bet ne į pensijų sistemą, ir žmonės priprato, kad čia bus kažkokia vienkartinė išmoka, kad ignoruoja tai, kad „Sodros“ pensija mažėjo dėl to. Manipuliuoja tokiais teiginiais kaip pasitikėjimas valstybe, manipuliuoja tarptautinių institucijų nuomone, iškreipdami tų institucijų nuomonę, ir čia mano kontaktai su tomis institucijomis tą pagrindžia, gąsdina gyventojus, visuomenę, kartu ir politikus, kadangi daro poveikį pirmiausia jiems, jų sprendimams, pensijų fondų nacionalizacija ir lėšų nusavinimu. O papildomai kai kurios žiniasklaidos priemonės, netikiu, kad visos ir visada, bet taip pat daro įtaką viešajai nuomonei, tikėdamosios galbūt reklamos ar kitų pajamų, kitų kokių nors teigiamų sąveikų, tendencingai ir klaidingai pateikdamos informaciją apie pensijų reformą ir apie tuos, kurie inicijuoja ją. Na, ir ypač, vėlgi turiu konstatuoti ir pabrėžti, kad ypač tuo pasižymėjo „MG Baltic“ grupės televizijos kanalai ir konkrečiai labiausiai, iš mano patirties, LNK <...>.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar S. Jakeliūnas pastebėjo „kokį nors tiesioginį poveikį, tai yra bandymus tartis, kviesti neformalius susitikimus, ar spaudimą sau asmeniškai, ar kam nors iš komiteto narių, ar tai buvo tik raštais bandymas diskutuoti?“, buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė: „Nuo 2013 metų čia buvo bendravimas viešojoje erdvėje, tada buvo daugiau tokio privataus įtikinėjimo, sakyčiau, 2013 metais jau buvo daugiau. Dabar, kadangi mano pozicija jiems, ko gero, buvo pakankamai žinoma, tai tokio tiesioginio bandymo daryti įtaką man aš nepastebėjau, jo neišskirčiau. Galbūt vieną kitą komentarą posėdžio metu Biudžeto ir finansų komitete – taip, bet daugiausia tai vis dėlto buvo veikiama per viešąją erdvę, tokiais masyviais raštais, ir per tą pačią žiniasklaidą, kuri kartais, man toks įspūdis susidarė, veikdavo savarankiškai. Taip, manau, ko gero, ne mažesnis, o galbūt ir didesnis poveikis daromas ir gyventojams, ir Seimui, ir kitiems politikams negu kažkokie tiesioginiai kontaktai. Aš iš jų kažkokio spaudimo nepatyriau, bet, matyt, dėl to, kad jie žinojo, jog būtų mažai produktyvu.“ Komisijos nariui V. Poderiui paklausus: „Čia dėl paskutinio epizodo norėčiau paklausti, kur pensijų fondai investuoja į investicinį fondą „BaltCap“, kuris tuo pačiu investuoja į jūsų minimą objektą, vieno politiko šeimai priklausantį. Man tiktai viena grandis neaiški, ar tas kažkuris konkretus pensijų fondas yra tikrai investavęs į tą konkretų investicinį fondą su tikslu, kad toliau bus investuojama į tą šeimos objektą? Ar čia yra ta priežastinė grandinėlė?“, buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė: „Netikiu, kad būtinai taip yra, bet tokia interpretacija, aš manau, įmanoma. Ypač dabar, net jeigu ir nebuvo tokių ketinimų, susidaro toks įspūdis, kad iš tų visų pareiškimų, kreipimųsi į Konstitucinį Teismą tai gali būti be ketinimų įvykęs rezultatas, kuris yra toks, kad kitaip vertinti gana sudėtinga dabar. Ką reikėtų daryti, čia kitas klausimas, bet kokie pensijų fondai konkrečiai arba kokių finansų įstaigų pensijų fondai yra ten investavę, aš dabar pasakyti negaliu, bet manau, kad ne vienos Lietuvos institucijos pensijų fondai ten yra investavę, nes jų ten, berods, apie 60 procentų lėšų tame „BaltCap Infrastructure“ fonde sudaro pensijų fondų lėšos. Jos gali būti ir iš kitų šalių, gali būti iš Latvijos ir Estijos. Dabar negaliu žinoti, nežinau tos struktūros. Ar toks pensijų fondų tikslas ir buvo investuoti į tą „BaltCap Infrastructure Fund“, žinant, kad ta investicija bus nukreipta į tą objektą, to teigti negaliu. Bet dabar žinodamas, ką žinau, manau, kad toks rezultato vertinimas yra tikrai įmanomas, bet priežastinio ryšio tikrai negalėčiau pagrįsti, kad būtent tokie ketinimai ir buvo. <...> Jeigu galima, aš dar pridėsiu. Jau nežinau, kada tie investavimo sprendimai buvo padaryti. Čia vėlgi ta visa grandinė sprendimų, susitarimų ar ketinimų protokolai ir panašiai. Tikėtina, vienas iš variantų yra toks, kad tuo metu, kai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tai buvo liepos mėnesį, berods, ir po to rugsėjo mėnesį, kai jau buvo tas G. Landsbergio pareiškimas, kaltinimas grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams, aš daryčiau prielaidą, kad apie tą investiciją jam tikriausiai tuomet jau buvo žinoma. Tada jo visa pozicija, atstovavimas ar agitavimas, ar vertinimai, ar dar kiti dalykai, šiame kontekste, kai vyksta investicija, nežinau, kokiomis sąlygomis, rinkos, ne rinkos sąlygomis, bet ten nepriklausomai nuo to. Manau, kad galima būtų tai vertinti, bent jau įtarimus tokius kelti, kad buvo atstovaujama siekiant galbūt ir apsaugoti tokią investiciją, bet čia tiktai toks vertinimas.“ Komisijos nariui A.  Skardžiui paklausus, kokie yra „BaltCap“ investicinio fondo pagrindiniai šaltiniai, pinigų kilmė, asmenys, buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė „<...>viešojoje erdvėje ir pasižiūrėjus gal svetainėje – apskritai „BaltCap“, ne „Infrastructure“, bet bendrai, tai minėjau, atrodo, kad 60 procentų investicijų yra pensijų fondų lėšos. Berods, apie 20 procentų <...> gali būti tarptautinės investicijos, tik neprisimenu, kokios finansų institucijos.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasiteiravus, kiek yra investiciniams fondams būdinga veikla statyti mokyklas, buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė „Jeigu tai nebūtų „Baltic Infrastructure Fund“, tai gal pats savaime ir nebūtų labai keistas tas faktas, nes pensijų fondo lėšos yra ilgalaikės lėšos, ilgam kaupiamos ir po to išmokamos vienokia ar kitokia forma tiems, kurie kaupia, periodinėmis išmokomis arba kita forma. Tai pats investavimo laikotarpis, horizontas nėra nelogiškas, nes mokykla, matyt, irgi ilgalaikis projektas, tai šia prasme aš nematau kokių nors didesnių čia problemų, kad galima investuoti į mokyklą, privačią, kodėl gi ne, bet kiek tai būdinga būtų infrastruktūros fondui, tai čia, matyt, būtų toks diskusinis klausimas tikrai. <...> Keistai man atrodo šitas dalykas, bet reikėtų žiūrėti tiek pačius įstatus, tiek kitus investavimo objektus, yra panašių, galbūt gali būti investicijų į kokį nors kavinių tinklą, pavyzdžiui, kas irgi nebūtinai infrastruktūra, bet jeigu yra tokių kitų pavyzdžių, tai pats savaime tas investavimas nebūtinai gali būti koks blogas, bet tos politinės sąsajos, priklausomybė investicijų grąžos nuo politikų sprendimo juk pensijų fondų galimybės lėšas kur nors investuoti priklauso, teoriškai gali kas nors priimti sprendimą, kad visas lėšas… Ir tokių precedentų pasaulyje yra, aš to tikrai nesiūliau, bet gali jų nebelikti paprasčiausiai. Kas tada pasidaro su ta mokykla? Grąža priklauso nuo švietimo sistemos modifikacijų, parametrų, kitaip sakant, grąža tokia priklauso nuo politikų sprendimų ir vien dėl to, galima sakyti, kad tai yra politinių požymių turinti investicija.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė „kalbate apie galimai, sakykim, rizikingą investiciją, tai aš norėčiau paminėti buvusios komisijos, kuriai teko vadovauti ir toliau nagrinėti klausimą dėl tokios pat infrastruktūros statymo valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energijos“ „NT valdų“. Ir tada, nagrinėjant tą sutartį su minėtu šeimos verslu, minėto asmens, dabartinio Seimo nario šeimos verslu, nagrinėjant tą sutartį, buvo matyti, kad įsipareigojimų yra tik iš investuotojo pusės, o iš, sakykim, užsakovo pusės jokių įsipareigojimų ten nėra. Todėl tada jau buvo iškelta, sakykime, būtent didelės rizikos tuo metu valstybės valdomos įmonės dėl lėšų praradimo, nes tai vieno asmens valdomas verslas, susijęs su to asmens, na, galų gale net ir sveikata, ir taip toliau gali būti, ilgalaikės milijoninės investicijos, o įsipareigojimų jokių, jokio draudimo, apsidraudimo iš investitorių pusės. Tai jeigu taip yra su privačiu verslu, dabar investuojančiu, tai galbūt būtų galima įžvelgti politinės korupcijos aspektą, jeigu įsipareigojimai tik iš vienos pusės, tai yra iš investuotojų pusės. Ta tema galbūt teko matyti sutartis ir taip toliau?“. Buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė „Aš sutarčių tikrai nemačiau, nenagrinėjau ir neužsiėmiau tokia analize <...>. Tik pasakysiu tiek, kadangi pensijų fondų sukauptos lėšos, bent jau iki šių metų sausio 1 dienos, didžiąją dalimi yra susijusios su valstybės lėšomis, tai yra ten „Sodros“ lėšos dominuoja, tai galima turbūt vertinti, nors čia vėlgi, matyt, diskusinis ir interpretavimo dalykas, kad tai yra taip pat ir viešųjų finansų investavimas į privatų verslą, bent jau kilmė, aš sakyčiau, tikrai turėčiau pagrindo tą teigti, yra susijusi iš dalies su viešaisiais finansais.“ Komisijos nariui V. Poderiui paklausus, ar minimi sandoriai vyko rinkos sąlygomis, buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė, jog tokios informacijos neturi. Komisijos nariui A.  Skardžiui pasitikslinus, ką S. Jakeliūnas turėjo omeny, kalbėdamas apie aktyviai veikusius pensinių fondų pagalbininkus, šis atsakė: „Tuos 30 Seimo narių, aš manau, galima vienaip ar kitaip vertinti, nors jų motyvai gali būti stabdyti, blokuoti pensijų reformą. Galėjo būti ir toks. Bet kai pažodžiui nusirašoma ir sisteminiai principiniai vertinimai perkeliami į kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ir jeigu būtų išsaugotas tas status quo, tai pensijų fondai, be abejonės, turėtų geras sąlygas toliau nieko iš esmės neveikdami, nes pinigų surinkimas automatizuotas, pardavinėti, niekuo rūpintis per daug nereikia, tai kitaip juos pavadinti kaip pagalbininkais ar atstovais sunku. Nors, kaip minėjau, galėjo būti ir kita motyvacija. Ir kiti pagalbininkai, aš minėjau, bent man susidarė įspūdis, kad yra susiję su „MG Baltic“ tiek žiniasklaida, tiek galbūt ir vadovais. Vėlgi čia toks galbūt interpretavimo dalykas yra, bet turėdamas omeny, kaip tas naratyvas buvo kartojamas, stiprinamas per „MG Baltic“ televizijos kanalus, ir ne tik per LNK, bet ir per „Info TV“, bent jau kurį laiką, aš manau, kad juos taip pat būtų galima priskirti pagalbininkams, atstovams, tarpininkams ir kartu reklamos pajamų gavėjams. Taigi, matyt, buvo tos abipusės naudos, jeigu kalbame apie „MG Baltic“. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius patikslinti, ar valstybinės institucijos naudota skaičiuoklė buvo rengta AB „Swedbank“ specialistų, buvęs Seimo narys S. Jakeliūnas atsakė: „Taip, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip ir dabar, ji administruoja tuos dalykus, taip pat jos svetainėje skelbiama skaičiuoklė, matyt, ir kitur skelbiama, bet jos specialistai. Tiek tada ir dabar, nes nuolat teko su jais diskutuoti, man susidarė įspūdis, kad galbūt ten nepakanka kompetencijos pensijų ekonomikos klausimais, investicijų grąžos klausimais ir net tokiais techniniais kaip Excel programavimo klausimais, nors to griežtai neteigiu. Turbūt natūralu buvo tos pagalbos laukti ir ji buvo gauta iš tų rinkos dalyvių. Šia prasme tai galbūt čia ne tik ir ne tiek „Swedbanko“ arba tų rinkos dalyvių yra atsakomybė, bet tų institucijų, kurios turi turėti kompetenciją. Arba, jeigu jos neturi, turi iš kitų, galbūt nepriklausomų šaltinių jos ieškoti, o ne iš suinteresuotų sisteminių rinkos dalyvių, kurių verslas, pajamos, pelnas, galų gale atlyginimai to paties ekonomisto ar panašiai priklauso nuo grąžos, taip pat ir pensijų fondų. Taigi čia yra didesnė problema, aš manau, tų institucijų, šiuo atveju valstybės institucijų.“

2019 m. vasario 13 d. Komisija apklausė „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytoją Šarūną Stepukonį. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus Š. Stepukonio, kokie pensijų fondai sudaro investicinį fondą bei kurie fondai investuoja į investicinį fondą „BaltCap“, šis atsakė: „Dėl patikslinimo norėčiau pasakyti, kad kalbėsime tiktai apie „BaltCap Infrastructure fund“, nes skirtinguose fonduose gali būti šiek tiek skirtingos investuotojų struktūros. Į mūsų „BaltCap Infrastructure fund“ pensijų fondai investavo iš trijų Baltijos šalių. Iš Estijos mes turime LHV banko pensijų fondus, turime „Swedbank“ ir turime SB bankus. Iš Latvijos mes turime SEBʼą ir „Citadele“ bankus. Lietuvoje turime SEBʼą ir „Swedbanką“. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar dažnai priimami sprendimai investuoti į švietimo objektus, Š. Stepukonis atsakė: „Kad paaiškinčiau, kaip mes veikiame, mes turime tris strategijas. Viena yra augimo kapitalo strategija, kuri yra skirta smulkaus ir vidutinio verslo bendrovėms, kurios siekia pritraukti kapitalą ir jį panaudoti savo plėtrai. Šita strategija prasidėjo pas mus gana seniai, prieš 20 metų kartu su EBRD pagalba, bet, sakykim, naujesni pamatai buvo padėti tam, kai Europos investicijų fondas 2010 metais atėjo su JEREMIE programa, ir mes Lietuvoje ir Latvijoje buvome atrinkti kaip fondo valdytojai. Iš to fondo mes investavome į „Coffee in“ kavinių tinklą, „Impuls“ sporto klubus. To fondo eigoje mes pradėjome domėtis infrastruktūra, kadangi tenai investavome į Jurbarko vėjo parką. Jį išvystėme ir pardavėme sėkmingai „Lietuvos energijai.“ Iš to fondo mes žiūrėjome galimybių investuoti į darželių plėtrą, kadangi matėme, kad rinka šitoje vietoje yra neefektyvi. Ten buvo galimybė. Darželių didžiuosiuose miestuose trūkdavo, ypač tuose miestų regionuose, kurie plėtėsi ir susiformavo naujai, pavyzdys Balsiai arba kiti toliau nutolę nuo centro nauji mikrorajonai. Šita švietimo problema turbūt mūsų akiratyje buvo nuo kokių 2012–2013 metų. Dabar kalbant apie infrastruktūros fondą, mes negalime pagal fondo strategiją investuoti į veiklos operavimą. Tai reiškia, kad mes galime investuoti tiktai į pačią fizinę infrastruktūrą ir leisti ja naudotis kitiems partneriams, ar tai būtų viešasis subjektas, ar privatus subjektas. Yra daugybė formų, kaip galima gauti pajamas. Yra ir tarifai, angliškas terminas yra availabilility payment, prieinamumo mokėjimai, ir kiti panašūs būdai. Šitoje fondo strategijoje mes vengėme taip pat, kadangi tai yra pirmas fondas, kuris turi 20 metų laikotarpį, tai reiškia, kad mes, skirtingai nuo visų kitų fondų, nesiekiame investuoti į infrastruktūrą, ją išvystyti ir vėliau parduoti. Jeigu atsiranda tokia galimybė, mes tą galime daryti. Iš principo tikslas yra per visus 20 metų investavus į tą infrastruktūrą grąžinti pensijų fondams lėšas palaipsniui iš dividendų mokėjimo ir laikyti tą infrastruktūrą visą jos galiojimo laikotarpį, taip sakant. Ne visada tas sutaps, būna visokių terminų koncesijų, 15–25 metai, bet tikslas – turėti 20 metų apytikslį terminą. Mokykla. Mes negalėtume investuoti į mokyklos operavimą, tai yra samdyti mokytojus, mokyti mokinius, bet mes galime finansuoti švietimo infrastruktūrą. Ir mes matome, kad jos labai trūksta, ypač mokyklų, darželių, su universitetais gal atvirkštinė tendencija yra, bet mokyklos, darželiai yra ta vieta, kur, mes matome, miestams keičiantis kai kurios tampa nereikalingos, o kai kuriuose mikrorajonuose turi atsirasti būtinai naujų, nes kitaip kamščiai ir visos kitos infrastruktūrinės problemos pradeda formuotis. Šiuo metu mes savo, vėlgi pavartosiu anglišką terminą, atsiprašau, (…) projektų sąraše turime keturias mokyklas. Viena iš jų yra statoma, kitos dvi mokyklos yra Kačerginėje ir Zapyškyje. Kauno rajono savivaldybė yra paskelbusi koncesiją, ten kvalifikavomės į kitą etapą, tikimės laimėti ir tenai rekonstruoti bei pastatyti priestatus tose mokyklose. Pamiršau paminėti, vienas konkursas vyksta dėl Zapyškio, Kačerginės mokyklų ir taip pat dėl Mastaičiuose esančio baseino. Taip pat dar vienas projektas, dėl kurio vedame derybas, vėlgi tai bus privati mokykla „Ride International School“, ji dabar veikia sename kultūros paveldo pastate, kuris yra 1 tūkst. kv. metrų dydžio, ir norint plėstis reikia sukelti dvi mokyklas į vieną objektą, kad infrastruktūra būtų efektyviai valdoma, vadinasi, kad būtų ne dvi valgyklos, o viena, ne dvi sporto salės, o viena sporto salė. Tai planuojame jiems pastatyti 5 tūkst. kv. metrų priestatą Rygoje. Projektavimas turėtų prasidėti, manau, kitą ketvirtį, o statybos darbus pradėsime, priklausomai nuo statybos leidimo datos, bet prognozė yra 13–14 mėnesių.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, jog visuomenės informavimo priemonėse pasirodžius informacijai apie mokyklos, skirtos UAB „Karalienės Mortos mokykla“, statybą, šio fondo atstovai komentavo, kad tai yra pirmasis toks objektas, bei paklausus ar dar yra sutarčių su UAB „Karalienės Mortos mokykla“, UAB „Vaikystės sodas“, ar tai tik vienintelis objektas Vilniuje, Š. Stepukonis patvirtino, kad yra statoma tik viena mokykla ir atsakė „Truputį iš kitos pusės ir atsakysiu, ir paklausiu. Kiek mokyklų buvo pastatyta didžiuosiuose miestuose per paskutinius 25 metus? Tai tiesiog nebuvo galimybės tą padaryti, nes jų nebuvo statoma. Čia gal akmenukas į savivaldybių daržą, kad jos neparuošė konkursų, nepastatė, arba, jeigu ką nors darydavo, tai iš savo biudžeto lėšų, nepritraukdamos privataus partnerio. Kitas dalykas yra, kad mūsų fondas buvo suformuotas 2017 metais. Natūralu, kad iš prieš tai buvusių dviejų strategijų mes vengdavome nekilnojamojo turto kaip tokios turto klasės ar infrastruktūros ir galėjome investuoti tik į operacinę dalį. Infrastruktūros fondas leidžia mums padengti kitą dalį, tai yra infrastruktūrinę, bet negalime investuoti į operavimą. Jeigu mes būtume investavę į švietimą apskritai, tai būtume tą padarę iš augimo kapitalo į operavimo bendrovę arba iš vadinamojo buyout – iš pirkimo kapitalo.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, kada buvo priimti sprendimai dėl šios investicijos, Š. Stepukonis atsakė, jog 2018 metų sausio mėnesį, nes „mes negalime investuoti, jeigu nėra statybos leidimo. Kas iš to, kad mes investuosime ir negalėsime statyti be statybos leidimo, tai visada mes įsijungiame į procesą kiek įmanoma anksčiau, bet galutinis sprendimas investuoti yra tada, kai jau tikime, kad statybos leidimas bus išduotas. Ten du mėnesiai prieš statybos leidimo išdavimą. Ir tas projekto parengimas, tai nėra, kad mes ateiname, kažkas atneša kaip banke popierius, mes pavartome, pagalvojame ir sakome, duodame paskolą. Mes turime įvertinti paklausos riziką, kas bus, jeigu operatorius bankrutuos, kas tą mokyklą vėliau operuos? Kas bus, jeigu operatorius nemokės, mes neišmesime vaikų iš mokyklos, ką mums tuo metu reikės daryti? Tai mes, kaip minėjau, labai orientuojamės, kadangi mūsų atsakomybė yra Lietuvos ateities pensijos, mes siekiame kuo labiau minimizuoti riziką. Kad sprendimas investuoti būtų teigiamas, praktiškai turi būti eliminuota kiekviename lygmenyje, tiek projektavimo, tiek statybos, tiek operavimo, tiek paklausos rizika, tiek finansavimo rizika.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, „ar investicija į Karalienės Mortos darželius ir mokyklas buvo pirmoji tokia investicija, kuri daugiausia pagreičio yra įgijusi vykdymo prasme“, Š.  Stepukonis atsakė: „Mes veikiame pusantrų metų, tai natūralu, kad yra pirmoji.“ Komisijos narys E. Gentvilas paklausė: „Dėl ko jūs turite sutartį su Karalienės Mortos mokykla? Dėl pinigų paskolinimo ar?.. Kaip jūs veikiate? Ar aš teisingai suprantu, kad jūs pastatote infrastruktūrą, finansuojate jos pastatymą, 20 metų operuojate, gaunate nuomą ir grąžinate pensijų fondams pinigus? Paaiškinkite pačią tą verslo esmę, šiuo atveju net nesvarbu, ar Karalienė Morta, ar ne, bet tas infrastruktūros pastatymas ir tolesnis valdymas arba pinigų srautas. Kaip čia formuojasi?“. Š.  Stepukonis atsakė: „Žiniasklaidoje buvo labai spekuliuojama tuo skaičiumi 11 mln. eurų. Jeigu paskaidytume tuos 11 mln. eurų, tai statybos kaina yra 7,4, viršutinė dalis yra PVM, kurį valstybei sumokėsime, kadangi švietimo įstaigos negali atskaityti PVM. Dar kita dalis yra avansas, kurį panaudojome sklypui ir projektavimui. Iš tų 7,4 mln., kurių mums reikia statybai, sumokėti statybininkui „Merko“, kuris statys tą mokyklą, mes finansuojame tokia proporcija, kad grubiai 2,5 mln. investuojame iš fondo ir 5,5 mln. mes skolinamės iš banko. (…) bankas paskolino, mes esame pasirašę sutartį. Tai tokia proporcija. <...>Dar aš neatsakiau į jūsų klausimą dėl veikimo. Mūsų bendrovė pastato mokyklą ir išnuomoja mokyklai ir darželiui. Mes gauname grubiai apytiksliai 920 tūkstančių eurų per metus. Nuo 2005 metų indeksuojame šį mokestį, iš tų 920 vėlgi valstybei sumokame PVM, mums lieka apytiksliai 766 tūkst., iš kurių atskaitome paskolos grąžinimą ir palūkanas bankui ir visą kitą dalį grąžiname fondams. Per visą 20 metų laikotarpį mes iš tų 2,5 mln. eurų gausime 4,6 kartų grąžą, tai apytiksliai grąžinsime fondams virš 10 mln. eurų.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, ar „teisingai suprantu, kad jūsų sutartis su Karalienės Mortos mokykla yra dėl nuomos? Tai yra nuomos sutartis, ar ne, kurios kaina mokyklai 920 tūkst. eurų per metus, mokykla jums moka“, Š. Stepukonis atsakė: „Moka. Kadangi, kaip minėjau, mes turime eliminuoti paklausos riziką, tai netgi jeigu jie nemokėtų, mes turime visus laidavimus ir galėtume išsireikalauti tą sumą, net jeigu reikėtų pakeisti operatorių ir iš jo gautume mažiau. Nes mokykla toks dalykas. Surasti antrą finansiškai stiprų operatorių Lietuvoje būtų sudėtinga. Niekas neoperuoja privačios mokyklos su tokiu skaičiumi mokinių. Vadinasi, mes… Ne, nėra per didelė rizika, rizika kaip tik maža. Aš dabar ir pasakoju, nes nėra finansiškai stiprių operatorių. Vadinasi, kad 800 mokinių mokyklai operuoti, atsivedant savo 130, niekas nesugebės sumokėti už tą objektą tiek. Tai galime septynias mokyklas ten kaip nors sutalpinti. Čia tokie B, C, D planai, sakykime.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „ar galima tada palyginti tą nuomos kainą, kurią jums sumoka per metus Karalienės Mortos mokykla su kokių kitų statomų infrastruktūros objektų nuomos kaina?“, Š. Stepukonis atsakė: „Kaip žinote, PPP projektuose yra uždedamos lubos mokėjimams. Tai netgi jei ir laimėtume tą konkursą su lubomis mokėjimams, na, gal 15 procentų gautume geriausiu atveju grąžą, ne 17,6 procento 20 metų. <...> Mes triname rankomis ir pensijų fondai trina rankomis, kokia tai yra gera grąža. Jūs, jeigu pagalvojate, 17,6 procento 20-iai metų be paklausos rizikos. <...> Kaune tikrai gerokai mažiau mokėtų, Kauno rajono savivaldybei netgi pagal maksimalias lubas ten grąža, kaip minėjau, būtų 15 procentų, palyginti su 17,6 procento šiuo atveju.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Kaip jūs šiuo atveju vertinote tą riziką, kadangi vis dėlto nuo vieno asmens priklausantis UAB, garantijos nežinau kokios. Būtų įdomu sužinoti, kas prisiėmė ir kokias garantijas iš užsakovo pusės, tai yra iš paslaugos teikėjo.“ Š. Stepukonis atsakė: „Negalima būtų lyginti mūsų grąžos ir to, ką pensijų fondai uždirba, nes iki šių metų vasario mėnesio pensijų fondai galėjo skirti tik 10 procentų nuo savo valdomo portfelio ir tik alternatyviai turto valdymo klasei, kad ir 100 procentų mes uždirbtume, bendrame rezultate tai paskęs. Kita vertus, galite pažiūrėti per 20 metų mūsų fondų grąžą. Mes turime savo pridėtinę vertę, kitaip investuotojai į mus tiesiog neinvestuotų. Galime kalbėti apie pensijų fondus, sakykime, jie gal sprendimus priima kitaip, bet pritraukti Europos investicijų banko lėšas į Rytų Europos regiono infrastruktūriniam fondui pavyko tik mums. Nekalbu apie Lietuvą, Latviją, Estiją, kalbu apie Rytų Europą. Galime vėlgi likti savo smėlio dėžutėje, galime pasižiūrėti į EBRD, (…) sprendimus. Mums įrodyti, kai mes turėjome dar vieną iššūkį pritraukiant lėšas, tai yra, kad mes… Tai yra mūsų pirma karta tokios strategijos fondo. Tai yra rizikos laipsnis tam tikras, nes mes neturime to track record (… ). Praeitas infrastruktūros fondas tiek sugeneravo. Mes galėjome įrodyti savo vargingas tris investicijas, kurios uždirbo infrastruktūroje, bet fondo grąžos mes negalėjome parodyti. Tai viskas buvo atsiremiama į strategiją ir būtent ką aš kalbu apie rizikos eliminavimą. Čia buvo esminis momentas. Šitos mokyklos atveju, kai mes darėme sprendimą, viena rizika, kurią mes matėme didžiausią, tai buvo politicaly exposed person. Šitą riziką mes nusprendėme priimti, ir jeigu reikėtų tą sprendimą daryti žinant, kas vyksta dabar, grįžtant atgal, aš vėl pakartočiau. <...>. Jeigu bankrutuotų Karalienės Mortos mokykla, mes gautume 1,3 mln. eurų sklypą, naują mokyklą ir visus sumokėtus avansus. Ir nepaisant to, mes dalyvautume bankroto procese kaip kreditoriai gauti visas lėšas, kurių nepadengtų bet koks kitas operatorius, ar tai būtų Vilniaus savivaldybė, ar privatūs operatoriai. Iš rizikos pusės mes eliminavome paklausos riziką, jos nėra.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, „Jūs minėjote, kad pastatėte Jurbarko vėjo elektrinės parką ir sėkmingai pardavėte „Lietuvos energijai“. Mano klausimas: nuo ko priklausė ta sėkmė, gautoji suma ir nuo kokių konkrečiai „Lietuvos energijos“ pareigūnų, tuo metu dirbusių „Lietuvos energijoje“, galbūt dirbančių dabar jūsų fonde, galėjo priklausyti tas sėkmingas pardavimas?“, Š.  Stepukonis atsakė: „Sėkmingas pardavimas turbūt priklausė nuo to, kad mes prisiėmėme išvystymo riziką, nes yra kainos prieaugis, kai tu išvystai parką ir kai tu ateini į statybos stadiją. Tai vėjo parkai turėjo daugybę iššūkių – tiek radarai, tiek sanitarinės apsaugos zonos – ir šitos rizikos yra įkalkuliuojamos į grąžą. Mes pardavėme parką, kai jau jis buvo pastatytas ir statybos rizika, ir projektavimo rizika buvo eliminuota, o galutinis sprendimas, kiek atsimenu, ilgiausiai mes laukėme apie du mėnesius, tai buvo tuometinio finansų ministro.“ Komisijos narys D.  Gaižauskas paklausė: „Jūs minėjote, kad buvo paskleista informacija, pakenkianti jūsų fondo reputacijai. Kokių veiksmų ėmėtės, kad atkurtumėte tą reputaciją? <...> Po šitos paskleistos informacijos, kur sakote, kad kenkianti jūsų reputacijai… Reputacijai informacija, kada buvo paskleista, kenkianti jūsų fondui, ar buvote susitikęs asmeniškai su G. Landsbergiu ir ar derinote savo atsakymus su galbūt Konservatorių partijos atstovais prieš šį posėdį?“. Š. Stepukonis atsakė: „Po pranešimo spaudai (neatsimenu vardo ir pavardės) tai buvo vienas žmogus, priklausantis politinei partijai, kuris nupiešė tokį grubų piešinuką: pensijų fondai, „BaltCap“ ir parašė tokią žinutę – va čia tai virš dėžučių automobilyje su 106 tūkst. eurų, net 11 mln. kyšis. Aš taip papasakoju. Tai buvo ir skaudu asmeniškai, ir visokios emocijos tuo metu apima, bet mes nedalyvaujame politikoje. Iš tikro, kai nedalyvauji politikoje, tai nelabai ką gali padaryti. Tu nulenki galvą ir eini toliau. Mes su niekuo nesusisiekėme, su niekuo nebendravome, neatrašinėjome feisbuke į komentarus, nes jeigu iš tikrųjų šiuo atveju būtų kilę kažkam klausimų, atėję būtų kas nors ir pirmiausia paklausę. Paėmė vieną skaičių – 11 mln., kai iš tikrųjų mūsų fondo investicija yra 2,5 mln. Aš laukiau, kad kas nors ateitų ir paklaustų, kiek jūs investuojate? Iš tų 2,5 mln. eurų Lietuvos pensijų fondų dalis yra 16 procentų… 15,6 procento, tai yra apie 400 tūkst. eurų. Bet niekas šitų klausimų neužduoda ir aš suprantu kodėl, nes nemoka suformuluoti jų. Bet mes neturime kito pasirinkimo ir infrastruktūros strategijoje vis tiek tu kuri turtą, kuris bus skirtas viešajam naudojimui. Natūralu, kad viešajam interesui atstovauja politikai, ir natūralu, kad šita rizika bus pati didžiausia visada. Ir vienintelis būdas, kaip ją suvaldyti, būti skaidriam ir nuolat bendrauti. Todėl aš ir esu čia, kad atsakyčiau į visus klausimus. O dėl bendravimo su G. Landsbergiu. Aš jo nepažįstu, aš nesu jam žiūrėjęs į akis, esu vieną kartą matęs prasilenkdamas Frankfurto oro uoste iš šono, toks mano bendravimas su juo, labiau iš televizoriaus. <...> Iš tikrųjų jau susigyvenau su tuo ir, žinoma, reikėjo pasiaiškinti Europos investicijų bankui, kodėl tokios žinutės pasklido, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Jie pasakė, na, kaip jums sakėme, taip ir bus, todėl EBRD ir nefinansuoja (…) projektų, nes žino, kad visada užvirs šitai ir jų vardas bus tampomas po visas šitas srutas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, „Jūs atsakėte dėl bendravimo su G. Landsbergiu. Būtų klausimas: su kitais politikais ar jūs, ar fondo atstovai bandėte susisiekti ir diskutuoti būtent šiuo klausimu, tai yra Karalienės Mortos mokyklos statybų klausimu?“, Š. Stepukonis tai paneigė. Komisijos nariui Kęstučiui Mažeikai paklausus, „ar jūsų dabar būsimos patalpos, kurias pastatysite, ir bus nuomos kaina, ar ta nuomos kaina bus žemesnė už šiuo metu esančią rinkoje, ar aukštesnė?“, Š. Stepukonis atsakė: „Matote, čia irgi įdomus aspektas, visi kiti privatūs darželiai neveikia mokyklos objekte, jie dažniausiai veikia senose ofiso patalpose. Pastatyti mokyklos tu negali be stadiono, turi būti stadionas. Visi esami įsikūrę kažkokiuose pakampiukuose, kaip ir dabartinė mokykla, kuri veikia ofiso realiai adaptuotuose patalpose švietimui. Bet ten nėra nei stadiono, nei viso kito. Tai mes statome ne tik mokyklą, bet ir aplinkinę infrastruktūrą – stadionas, krepšiai, visos aikštelės. Jeigu galima lyginti su įvairiais objektais, nėra kitos mokyklos. Galime su Balsių palyginti, tai skaičius yra labai panašus, lyginant tai, kad ta mokykla buvo statyta krizės metais, 2010 metais, kai bankinio finansavimo nebuvo galima pritraukti dėl Vilniaus savivaldybės blogo kreditingumo. Tas objektas buvo pastatytas iš nuosavų lėšų 100 procentų, grąža buvo 11 procentų nuosavo kapitalo. <...> Jeigu lyginti su Balsių mokykla, tai yra labai panašus skaičius kvadrato.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, koks yra UAB „Krajama“ vaidmuo šitame projekte, Š. Stepukonis atsakė „Tai yra mūsų bendrovė, kuri turi žemės sklypą ir išduotas statybos leidimas“ bei patikslino, jog šios bendrovės pavadinimas yra pakeistas į UAB „Knowledge investment“. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, kada ir iš kokio asmens buvo įsigyta pirmiau minėta bendrovė, Š. Stepukonis atsakė: „Visi sandoriai buvo pasirašyti vieną dieną, kad eliminuotume rizikas. Mes negalėjome pasirašyti nei statybos sutarties be pasirašytos nuomos sutarties, nei nuomos sutarties be statybos. Nes jeigu mes pasirašytume nuomos sutartį, o mums pakeltų statybos kainą, jau būtų nepadengta rizika. Mes tą turėjome padaryti vienu metu. Tai akcijų įsigijimas, nuomos sutartis ir statybos sutartis buvo pasirašyta.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, iš ko buvo įsigyta ši bendrovė, Š.  Stepukonis atsakė, jog iš A. Landsbergienės, bei pabrėžė: „Tas sandoris buvo deklaruotas, sandorio vertė yra vienas euras, nes žemės sklypą mes imame kaip avansą, jeigu netesėtų nuomos sutarčių, kad turėtume kaip padengti riziką.“ Komisijos nariui A. Skardžiui pasitikslinus, „Jūs minėjote, nebendravote su politikais per visą tą procesą. O su politikų šeimos nariais ar bendravote tame procese pradedant investicijas?“, Š. Stepukonis atsakė: „Natūralu. Jeigu perkame iš žmogaus bendrovę arba tas asmuo yra direktorius, tai jis turi pasirašyti tą sutartį. Tai sutarties pasirašymo metu mes matėmės, nuotrauką gražią pasidarėme.“

Susirašinėjimas dėl informacijos pateikimo, kvietimai į posėdžius ir atsisakymas į juos atvykti

Komisija, siekdama toliau vykdyti parlamentinį tyrimą, siekė gauti jos veiklai reikalingus dokumentus bei pakviesti reikalingus liudytojus.

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. vasario 11d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“
Nr. S-2019-774 kreipėsi į UAB „Karalienės Mortos mokykla“ direktorę Austėją Landsbergienę, prašydama „pateikti Komisijai visų UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pasirašytų sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, dėl objekto (mokyklos) Kalnėnų mikrorajone, adresu Lukšinės g. 29, Vilnius, statybų ar nuomos su fondu „BaltCap Infrastructure Fund“, UAB  „BaltCap“, UAB „BaltCap GP2“, UAB „BaltCap Investments GP2“, KŪB „BaltCap Investments“ bei, jei tokie yra, šio objekto vystytoju, rangovu, kopijas.“ 2019 m. vasario 18 d. Komisija gavo 2019 m. vasario 15 d. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ atsakymą „Dėl
2019-02-11 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. G-2019-1495), kuriame atsisakoma pateikti pirmiau įvardytas dokumentų kopijas: „Paaiškiname, kad esame ugdymo įstaiga, savo veiklą orientuojanti į švietimą. Esame atsiriboję nuo politinių kovų ir jose nedalyvaujame. Dėkojame už jūsų paklausimą, tačiau jūsų prašoma informacija sudaro komercinę paslaptį ir yra konfidenciali. Pabrėžiame, kad atskleisdami konfidencialią informaciją neturėdami tam pagrindo, galime pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus. Konfidencialią informaciją galime teikti tik įstatymų imperatyviai numatytais atvejais. Šiuo atveju LR Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. nenustato tokio įpareigojimo.“

Komisija 2019 m. vasario 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-2019-775 kreipėsi į UAB „Vaikystės sodas“ direktorę A. Landsbergienę, prašydama „pateikti Komisijai visų UAB „Vaikystės sodas“ pasirašytų sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, dėl objekto (darželio) Kalnėnų mikrorajone, adresu Lukšinės g. 29, Vilnius, statybų ar nuomos su fondu „BaltCap Infrastructure Fund“, UAB „BaltCap“, UAB „BaltCap GP2“, UAB „BaltCap Investments GP2“, KŪB „BaltCap Investments“ bei, jei tokie yra, šio objekto vystytoju, rangovu, kopijas.“ 2019 m. vasario 18 d. Komisija gavo 2019 m. vasario 15 d. UAB „Vaikystės sodas“ atsakymą „Dėl 2019-02-11 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. G-2019-1493), kuriame atsisakoma pateikti pirmiau įvardytas dokumentų kopijas: „Paaiškiname, kad esame ugdymo įstaiga, savo veiklą orientuojanti į švietimą. Esame atsiriboję nuo politinių kovų ir jose nedalyvaujame. Dėkojame už jūsų paklausimą, tačiau jūsų prašoma informacija sudaro komercinę paslaptį ir yra konfidenciali. Pabrėžiame, kad atskleisdami konfidencialią informaciją neturėdami tam pagrindo, galime pažeisti savo sutartinius įsipareigojimus. Konfidencialią informaciją galime teikti tik įstatymų imperatyviai numatytais atvejais. Šiuo atveju LR Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. nenustato tokio įpareigojimo.“

Komisija 2019 m. kovo 4 d. raštu „Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje 2019-03-06“ Nr.  S-2019-1204 kreipėsi į UAB „Karalienės Mortos mokykla“ direktorę A. Landsbergienę, kviesdama ją atvykti į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos posėdį bei atsakyti į Komisijos narių klausimus. 2019 m. kovo 6 d. Komisija gavo advokato Justino Borevičiaus, atstovaujančio A.  Landsbergienę, pranešimą „Dėl 2019-03-04 rašto Austėjai Landsbergienei „Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje“ (reg. Nr. G-2019-1995), jog A. Landsbergienė Komisijos posėdyje nedalyvaus, nes ji „nėra valstybės ir savivaldybių politikė, pareigūnė, tarnautoja, taip pat neina kitų pareigų valstybės ir savivaldybių institucijose. Klientė ir jos vadovaujamos ugdymo įstaigos nedalyvauja politikoje. Dėl šių priežasčių A. Landsbergienė patenka į LR Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. numatytų asmenų kategoriją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime (Byla Nr. 43/03-46/03), nurodyta, jog „Įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 4 punkte nustatytas teisinis reguliavimas inter alia reiškia, kad šiame punkte nurodyti asmenys gali savo nuožiūra spręsti, ar jiems atvykti į juos pakvietusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį, jie taip pat gali savo nuožiūra spręsti, ar pateikti komisijai jos tiriamu valstybinės svarbos klausimu pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis, ar jų nepateikti, ar atsakyti į Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių klausimus, ar į juos neatsakyti.“

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. vasario 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“
Nr. S-2019-771 kreipėsi į UAB „Knowledge Investment“ direktorių Liudą Stembrą, prašydama „pateikti Komisijai visų UAB „Knowledge Investment“ (buv. UAB „Krajama“) pasirašytų sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, dėl objekto (mokyklos ir darželio) Kalnėnų mikrorajone, adresu Lukšinės g. 29, Vilnius, statybų ar nuomos su UAB „Karalienės Mortos mokykla“, UAB  „Vaikystės sodas“, UAB „Merko statyba“, UAB „Barprojektas“, fondu „BaltCap Infrastructure Fund“, UAB „BaltCap“, UAB „BaltCap GP2“, UAB „BaltCap Investments GP2“, KŪB „BaltCap Investments“ bei, jei tokie yra, šio objekto vystytoju, rangovu, kopijas.“ 2019 m. vasario 18 d. Komisija gavo 2019 m. vasario 15 d. UAB „Knowledge Investment“ atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. G-2019-1524), kuriame atsisakoma pateikti pirmiau įvardytas dokumentų kopijas.

Komisija 2019 m. kovo 4 d. raštu „Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje 2019-03-06“ Nr.  S-2019-1205 kreipėsi į UAB „Knowledge Investment“ direktorių L. Stembrą, kviesdama jį atvykti į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos posėdį bei atsakyti į Komisijos narių klausimus. 2019 m. kovo 5 d. Komisija gavo UAB „Knowledge Investment“ direktoriaus L. Stembros pranešimą
(reg. Nr. G-2019-1943), kad jis posėdyje nedalyvaus.

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. vasario 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“
Nr. S-2019-769 kreipėsi į UAB „Barprojektas“ vadovą Donatą Benotą Baroną, prašydama „pateikti Komisijai visų UAB „Barprojektas“ pasirašytų sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, dėl objekto (mokyklos ir darželio) Kalnėnų mikrorajone, adresu Lukšinės g. 29, Vilnius, suprojektavimo su UAB „Krajama“ (2018 m. spalio 16 d. pakeistas pavadinimas į UAB  „Knowledge Investment“) bei, jei tokie yra, šio objekto vystytoju, rangovu (-ais), kopijas.“ 2019 m. vasario 13 d. Komisija gavo 2019 m. vasario 13 d. UAB „Barprojektas“ atsakymą Nr. 1 (reg. Nr. G-2019-1339), kuriuo buvo atsiųstos 2017 m. rugsėjo 11 d. projektavimo paslaugų sutarties Nr. B 1709 bei 2018 m. kovo 9 d. papildomo susitarimo Nr. 1 ir 2018 m. rugsėjo 13 d. papildomo susitarimo Nr. 2 kopijos.

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. vasario 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“
Nr. S-2019-768 kreipėsi į UAB „Merko statyba“ generalinį direktorių Saulių Putrimą, prašydama „pateikti Komisijai visų UAB „Merko statyba“ pasirašytų sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, dėl objekto (mokyklos ir darželio) Kalnėnų mikrorajone, adresu Lukšinės g. 29, Vilnius, suprojektavimo su UAB „Karalienės Mortos mokykla“, UAB „Vaikystės sodas“,
UAB „Krajama“ (2018 m. spalio 16 d. pakeistas pavadinimas į UAB „Knowledge Investment“), fondu „BaltCap Infrastructure Fund“, UAB „BaltCap“, UAB „BaltCap GP2“, UAB „BaltCap Investments GP2“, KŪB „BaltCap Investments“ bei, jei tokie yra, šio objekto vystytoju, rangovu (-ais), kopijas.“ 2019 m. vasario 14 d. Komisija gavo 2019 m. vasario 14 d. UAB „Merko statyba“ atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SR19-0008 (reg. Nr. G-2019-1390), kuriame rašoma „informuojame, kad UAB Merko statyba 2018 m. rugsėjo 13 d. sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Krajama“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Knowledge Investment“) dėl mokyklos pastato statybos adresu Lukšinės g. 29, Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad UAB Merko statyba vienintelis akcininkas yra vieša akcinė bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, sutarties sudarymo faktas buvo viešai atskleistas NASDAQ vertybinių popierių biržos pranešimu (https://cns.omxgroup.com/cdsPublic/viewDisclosure.action?disclosureId=855878&messageId=1076834), kurio kopija pridedama prie šio rašto. Laikantis sutartyje nustatytų konfidencialumo įsipareigojimų, pateikti sutarties kopijos ar daugiau detalių apie sutartį negalime.“

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. S-2019-1035 kreipėsi į Seimo narį G. Landsbergį, kviesdama jį atvykti į 2019 m. kovo 13 d. Komisijos posėdį bei atsakyti į Komisijos narių klausimus. 2019 m. kovo 13 d. Komisija gavo 2019 m. kovo 12 d. Seimo nario G. Landsbergio atsakymą „Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje“ (reg. Nr. V-2019-1126): „Aš, Seimo opozicinės partijos “Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai” pirmininkas Gabrielius Landsbergis, esu gavęs LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo raštą Nr. S-2019-1035, kuriuo esu kviečiamas dalyvauti 2019-03-13 d. komisijos posėdyje. Dėkoju už kvietimą, tačiau paaiškinu, kad numatytu komisijos posėdžio metu turiu iš anksto suplanuotų kitų darbų bei įsipareigojimų rinkėjams. Be to, apskritai komisijos veikla bei mano dalyvavimo tikslingumas kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad komisijos kvietimas gautas tik prieš keletą darbo dienų iki numatomo posėdžio, nors patys komisijos nariai, eidami Seimo narių pareigas, žino savo būsimos darbotvarkės planus bent keletui savaičių į priekį ir supranta, kad tik retais atvejais galima surasti laisvą laiko tarpą keleto ateinančių dienų darbotvarkėje. Taip pat pažymiu, kad iš komisijos veiklos viešinimo susidaro įspūdis, jog mano kvietimas apklausai reikalingas tik tam, kad suvesti sąskaitas su manimi kaip opozicinės partijos ir frakcijos Lietuvos Respublikos Seime lyderiu. Pavyzdžiui, 2019-03-06 d. komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkė A. Širinskienė nurodė: „ponia Landsbergienė neatvyko, turėtume konstatuoti faktą, kaip ir nepateikė jokių sutarčių ir kitų dokumentų <...>, tai gal įvertindami, kad vis dėl to sutuoktinių bendra nuosavybė, pakvieskime partijos lyderį.“ Ne sutuoktinį, ne G.  Landsbergį, bet būtent partijos lyderį. Toks komisijos pirmininkės pasisakymas labai aiškiai parodo, kad mano apklausa reikalinga ne todėl, kad galėčiau kažką papasakoti apie tariamą neteisėtą įtaką politikams, o todėl, kad aš esu opozicinės partijos lyderis bei mano sutuoktinės verslas komisiją domina tiek, kiek ji yra mano sutuoktinė. Pabrėžiu, jog savo sutuoktinės versle nedalyvauju ir nieko apie jį papasakoti negaliu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. numatyta, kad: „Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“ Analogiška teisinė garantija numatyta LR Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 str. 3 d.: „Asmenys, teikiantys komisijai paaiškinimus, negali būti verčiami teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“ Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir suvokdamas, kad LR Seimo valdantieji su manimi kaip vienos iš opozicinių frakcijų lyderiu bando susidoroti tirdami mano sutuoktinės veiklą, pareiškiu, jog atsisakau komisijai duoti paaiškinimus bet kokiais su mano sutuoktine susijusiais klausimais, kaip minėjau, savo sutuoktinės versle nedalyvauju ir nieko apie jį papasakoti negaliu. Dar didesnes abejones dėl komisijos šališkumo ir jos naudojimo kaip įrankio susidoroti su politiniais oponentais kelia tai, kad komisija, sudaryta išimtinai valdančiosios daugumos iniciatyva ir dominuojama valdančiosios daugumos narių, savo veiklą prieš opozicinių partijų politikus nukreipia vykstant savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos parlamento rinkimų kampanijoms. Galiausiai, pagal Konstitucijos 5 straipsnio antrąją dalį valdžios galias riboja Konstitucija, todėl Seimas, sudarydamas laikinąsias tyrimo komisijas, negali nepaisyti bei paneigti Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų teisės aktams, kuriais sudaromos tyrimo komisijos. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Taip pat Seimas privalėjo tiksliai apibrėžti, kokius konkrečiai klausimus ištirti jis paveda komisijai, tačiau to nepadarė. Tad komisija gali rinkti medžiagą, kitą informaciją, apklausti asmenis tik Seimo jai pavestu tirti konkrečiu klausimu, bet kadangi klausimas nėra konkrečiai apibrėžtas, tyrimo dalyko nėra. Dar daugiau, kas yra neteisėta, turėtų spręsti ne Seimo komisija, kuri yra politinio pobūdžio darinys, o teisinės institucijos. Todėl Jūsų vykdomas tyrimas laikytinas kaip neatitinkantis teisinės valstybės principų, nevisavertis, selektyvus, politiškai šališkas ir neobjektyvus. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, informuoju, kad 2019 m. kovo 13 d. komisijos posėdyje dalyvauti negalėsiu. Svarstydamas dėl galimybės ateityje dalyvauti Jūsų komisijos posėdyje ir atsakyti į Jums rūpimus klausimus, prašau Jūsų raštu pateikti man klausimus, į kuriuos komisija pageidauja gauti atsakymus bei argumentuotai atsakyti į aukščiau išdėstytas pagrįstas abejones dėl Jūsų veiklos teisėtumo, nes nenorėčiau savo dalyvavimu prisidėti prie abejotinos ir galimai neteisėtos Jūsų veiklos ir iš to išplaukiančių teisės pažeidimų.“

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-2019-1181 kreipėsi į Seimo narius Ingridą Šimonytę, Mykolą Majauską ir Gintarę Skaistę, kviesdama juos atvykti į 2019 m. kovo 20 d. Komisijos posėdį bei atsakyti į Komisijos narių klausimus, kadangi šie Seimo nariai buvo pasirašę Komisijos nagrinėjamą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. 2019 m. kovo 19 d. Komisija gavo 2019 m. kovo 19 d. Seimo narių M. Majausko, G. Skaistės ir I. Šimonytės atsakymą „Dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje“ (reg. Nr. V-2019-1269): „Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 105 straipsnio 1 dalis numato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalį, teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmoje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Seimo statuto 9 straipsnio 12 dalies e punkte įtvirtinta Seimo nario teisė kartu su kitais Seimo nariais kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad ši Seimo nario teisė yra demokratijos institutas, kuris užtikrina Seimo mažumos teisę ginti Konstitucijos viršenybę nuo ne visada Konstitucijos dvasią atitinkančių parlamento daugumos inicijuojamų įstatymų ir kitų Seimo aktų priėmimo. Esamoje situacijoje 2018 m. liepos 17 d. kreipimąsi į Konstitucinį Teismą drauge su kitais Seimo nariais pasirašėme gindami viešąjį interesą ir įgyvendindami Konstitucijoje bei Seimo statute mums suteikiamas teises, kadangi turime pagrindo manyti, jog Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII- 1360 ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1362, galimai prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, informuojame, kad rytojaus komisijos posėdyje dalyvauti negalėsime. Svarstydami dėl galimybės ateityje dalyvauti komisijos posėdyje ir atsakyti į Jums rūpimus klausimus, prašome Jūsų raštu pateikti mums klausimus, į kuriuos komisija pageidauja gauti atsakymus, bei argumentuotai atsakyti į išdėstytas pagrįstas abejones dėl Jūsų veiklos teisėtumo, nes nenorėtume savo dalyvavimu prisidėti prie abejotinos ir galimai neteisėtos Jūsų veiklos ir iš to išplaukiančių teisės pažeidimų.“

Atsižvelgiant į Komisijos 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. vasario 13 d. posėdžiuose sužinotą informaciją, Komisija 2019 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-2019-1449 kreipėsi į buvusį UAB  „Lietuvos energija“ generalinį direktorių Dalių Misiūną, kviesdama jį atvykti į 2019 m. kovo 20 d. Komisijos posėdį bei atsakyti į Komisijos narių klausimus, susijusius su
UAB „Lietuvos energija“ sudarytu vėjo jėgainės Jurbarke pirkimo-pardavimo sandoriu, bei prašydama pateikti visus su šiuo sandoriu susijusius dokumentus, įskaitant bet neapsiribojant viešųjų pirkimų (jei tokių buvo) dokumentus bei pirkimo - pardavimo sutartį. 2019 m. kovo 18 d. Komisija gavo 2019 m. kovo 18 d. D. Misiūno atsakymą „Dėl dalyvavimo 2019-03-20 Komisijos posėdyje“ (reg. Nr. G-2019-2311), kuriame teigiama „Informuoju, kad Rašte minimas sandoris buvo vykdomas „Lietuvos energija“, UAB ir jos grupės įmonių, todėl visi Rašte prašomi pateikti dokumentai priklauso ir yra saugomi „Lietuvos energija“, UAB ir jos grupės įmonėse. Aš „Lietuvos energija“, UAB nedirbu ir neužimu jokių pareigų nuo 2017 m. rugsėjo mėn., todėl jokių „Lietuvos energija“, UAB ar jos grupės įmonėms priklausančių dokumentų ir informacijos neturiu. Dėl Komisijos Rašte nurodytų dokumentų siūlyčiau kreiptis į UAB „Lietuvos energija“ ar jos grupės įmones. Taip pat pranešu, kad atvykti į 2019 m. kovo 20 d. vyksiantį Komisijos posėdį neturėsiu galimybių dėl seniai suderinto dalyvavimo tuo pat metu vyksiančiame Kauno technologijos universiteto Senato metiniame ataskaitiniame posėdyje. Jei visgi manytumėte, kad mano dalyvavimas Komisijos posėdyje yra tikslingas, galėčiau atvykti į kitą Komisijos posėdį. Tokiu atveju maloniai prašyčiau iš anksto informuoti apie numatomą posėdžio datą bei, atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas aplinkybes, nurodyti kokiu tikslu esu kviečiamas ir kokią man žinomą informaciją Komisijai galėčiau pateikti.“ Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą D. Misiūno atsakymą, Komisija 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-2019-1519 dar kartą kreipėsi į buvusį
UAB „Lietuvos energija“ generalinį direktorių D.  Misiūną, kviesdama jį atvykti į 2019 m. kovo 21 d. Komisijos posėdį bei atsakyti į Komisijos narių klausimus, susijusius su UAB „Lietuvos energija“ sudarytu vėjo jėgainės Jurbarke pirkimo-pardavimo sandoriu. 2019 m. kovo 20 d. Komisija gavo 2019 m. kovo 20 d. D.  Misiūno atsakymą „Dėl dalyvavimo 2019-03-21 Komisijos posėdyje“ (reg. Nr. G-2019-2388), kuriame teigiama „2019 m. kovo 18 d. raštu, atsakydamas į 2019 m. kovo 14 d. Komisijos raštą Nr. S-2019- 1449, nurodžiau, kad „Lietuvos energija“, UAB nedirbu ir neužimu jokių pareigų nuo 2017 m. rugsėjo mėn., todėl jokios „Lietuvos energija“, UAB ar jos grupės įmonėms priklausančios informacijos ir dokumentų, susijusių su Sandoriu, neturiu ir negaliu pateikti. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 4 punktas numato, kad Komisija turi teisę kviesti į komisijos posėdžius kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informaciją ar duomenis raštu ar žodžiu. Kaip minėta, Komisijos Rašte nurodomos informacijos neturiu ir dėl to objektyviai negaliu jos pateikti. Be to, man, kaip privačiam asmeniui, atskleidus „Lietuvos energija“, UAB ir jos grupės įmonėms priklausančią konfidencialią informaciją (net jei ji man ir būtų žinoma), gali būti pažeisti sutartiniai konfidencialumo įsipareigojimai ir / ar teisės aktų reikalavimai. Papildomai nurodau, kad visi sprendimai dėl Sandorio buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais bei įmonės korporatyvinio valdymo taisyklėmis. Pagal tuo metu, kai aš dirbau „Lietuvos energija“, UAB, galiojančias bendrovės korporatyvinio valdymo taisykles sprendimai buvo priimami ne vienasmeniškai vadovo, o kolektyviai, t. y. bendrovės valdybos. O tam tikrais atvejais, buvo būtina gauti ir bendrovės vienintelio akcininko - Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - pritarimą. Visa informacija apie Sandorį yra užfiksuota bendrovės organų posėdžių protokoluose, sprendimuose ir kituose dokumentuose, kurie priklauso ir yra saugomi „Lietuvos energija“, UAB ir jos grupės įmonėse. Dėl informacijos apie Rašte nurodomą sandorį siūlyčiau kreiptis į „Lietuvos energija“, UAB ar jos grupės įmones. Pranešu, kad atvykti į 2019 m. kovo 21 d. vyksiantį Komisijos posėdį neturėsiu galimybės. Tačiau esu pasirengęs raštu atsakyti į Komisijos klausimus, į kuriuos atsakymų negalėtų pateikti bendrovė, o man tokia informacija būtų žinoma, ir kurios pateikimas nesukeltų sutartinių įsipareigojimų ir / ar teisės aktų pažeidimo.“

2019 m. kovo 21 d. Komisijos posėdyje buvo apklaustas UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius D.  Maikštėną papasakoti apie jam žinomas aplinkybes dėl UAB „Lietuvos energija“ ir fondo „BaltCap“ sandorio, kuris įvyko dėl visų pirma Jurbarko vėjo jėgainių įsigijimo, D. Maikštėnas atsakė: „Dabar trumpai išdėstysiu šiuo metu man žinomą informaciją, kadangi pakvietimas buvo gana skubus, kažkur tiktai prieš daugiau nei parą jisai mane pasiekė, tai mes be mano dabar pateikiamų faktų ruošėme visą dokumentaciją ir apie įsigijimą, ir apie įsigijimo procesą, ir visą kitą medžiagą. Jūs ją gausite netrukus ir galėsite detaliau išnagrinėti. Dėl minėto įsigijimo. Tą, ką aš turiu pateiktą iš mūsų įsigijimų tarnybos, tai šiame objekte buvo įvykdyti du sandoriai. Pirmas sandoris buvo 2016 m. sausio 13 d. – „Lietuvos energija“ įsigijo 75 procentus UAB „Eurakras“ akcijų: iš UAB „Renagro“ – 61 procentą ir iš investicijų bendrovės „BaltCap“ – 14 procentų. Įsigyta bendrovė „Eurakras“ valdo 24 megavatų galios aštuonių jėgainių parką Jurbarko rajone. Antras sandoris įvyko 2017 m. rugpjūčio 16 d. Tada „Lietuvos energija“ iš UAB „Renagro“ įsigijo likusius 25 procentus UAB „Eurakras“ paprastųjų vardinių akcijų ir tapo vieninteliu šitos bendrovės akcininku. Per veiklos periodą nuo 2016 metų iki 2018 metų – per trejus metus UAB „Eurakras“ uždirbo 5,1 mln. pelno, arba 9,5 procento grąžos nuo investuoto nuosavo kapitalo. Tai reiškia, kad jau atsipirko apie 27 procentai investicijos per trejus metus. Šia informacija aš disponuoju dabar, o detali informacija apie procesą ir paties pirkinio detales pasieks jus jau dokumentų pavidalu.“ Komisijos nariui A.  Skardžiui paklausus, kokia buvo įsigijimo kaina ir kiek tame buvo skolinto kapitalo, kokia buvo pasiskolinta suma, kiek atsipirko bei kaip buvo nustatyta įsigijimo kaina, D. Maikštėnas atsakė: „Tikslių skaičių aš dabar su savimi neturiu, kiek buvo naudojama skolinto kapitalo, bet taip, didžioji dalis transakcijos buvo naudojama skolintomis lėšomis ir mažoji dalis nuosavo kapitalo. Tai suteikė galimybę gauti geresnę nuosavo kapitalo grąžą. Dabar, tie pinigai, kurie buvo pasiskolinti, tai jie buvo pasiskolinti ne elektros vartotojų vardu, o bendrovės vardu. Bendrovė yra valstybės nuosavybė ir veikia kaip akcinė bendrovė. Elektros vartotojai moka tarifus už paslaugas, kurias teikia kitos „Lietuvos energijos“ bendrovės, tai yra už skirstymo komponentą atsako ESO skirstymo tinklai, tiekimo dalis – visuomeninio tiekėjo. Čia yra investicinė galių sukūrimo ir išvystymo veikla. Jinai yra vystoma „Lietuvos energijoje“ pagal „Lietuvos energijos“ strategiją ir akcininko gaires, ir jos tikslas yra sukurti atitinkamą galių kiekį, įgauti kompetencijas ir gauti tinkamą grąžą. Grąža šiuo atveju viršija tipines grąžas tokio tipo transakcijoms, o taip pat akcininko lūkesčius, išsakytus akcininko laiške, kurie yra 5,7 procento. <...>Detali komercinė informacija apie skolinimo ir nuosavo kapitalo santykį, kaip tai yra atskirta, kaip buvo atrinkta, kaip buvo įsigyta, komisiją pasieks detalių dokumentų pavidalu.“ Komisijos nariui V. Poderiui pasitikslinus, ar investicijų grąža yra 9,5 procentų bei paklausus, ar „tai yra tokia grąža, kokia paprastai ir būna tokių projektų arba darant tokią investiciją į vėjo energetiką? Ar išsiskiria savo didumu, ar mažumu?“, D. Maikštėnas atsakė: „Vėlgi sunku tiksliai sulyginti, bet retrospektyviai žiūrint, jeigu lygintume su kitais regione vykdytais įsigijimais jau išvystytų parkų, paskutinis toks ženklus įsigijimas buvo, kai „Eesti Energia“ pirko „Nelja Energia“, vėjo parkus Lietuvoje ir Estijoje. Aš negaliu atskleisti tikslių skaičių, bet mes dalyvavome tame tenderyje, tai darau prielaidą, kad toje transakcijoje „Eesti Energia“ gaunama grąža buvo ženkliai mažesnė, lyginant su šita. Ženkliai. <...>Aš negaliu atskleisti komercinių paslapčių viešame posėdyje, bet detalūs skaičiai bus visi detaliai pateikti komisijai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius įvardyti UAB „Lietuvos Energija“ darbuotojus, dalyvavo vykdant šitą sandorį, bei konsultantus, D. Maikštėnas atsakė: „Tuo metu aš nedirbau „Lietuvos energijoje“, ir jeigu šitas klausimas jus domina, mes pateikiamoje medžiagoje būtinai išvardinsime, kas dalyvavo, kas dalyvavo tvirtinimuose ir kaip vyko visas procesas.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Kadangi visi įsigyti parkai pirmame etape buvo iš „BaltCap“, tai yra du parkai buvo įsigyti iš „BaltCap“, tai Estijoje, skirtingose vietovėse, tai „Tuulueenergia“, tai Mali ir Tamba parkas Tamba vietovėje, tai iš viso 18,3 megavato šešios vėjo jėgainės. Tamba negauna skatinamojo tarifo. Estijoje kitas parkas – Mali gauna skatinamąjį tarifą, prie rinkos kainos šitą skatinamąjį tarifą gauna. Tai tie patys klausimai, tie patys asmenys, kas derėjosi, kodėl ir taip toliau. Tada mano kaip komisijos nario būtų prašymas taip pat pateikti, greičiausiai jūs ten nežinote, kas derėjosi, kas atstovavo mūsų, „Lietuvos energijos“, pusę, kas atstovavo „BaltCap“ pusę, kaip buvo sutarta dėl kainos, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo sutarta dėl kainos, kas patvirtino sprendimą dėl įsigijimo kainos?“. D. Maikštėnas atsakė: „Būtinai. Galėsime informaciją pateikti. Ką galiu pateikti, kokią informaciją aš turiu apie šitą transakciją, taip, Estijoje irgi buvo daromas įsigijimas, mažesnės apimties vėjo parkų. Kaip ir šitoje transakcijoje, „BaltCap“ buvo vienas iš savininkų, jeigu lietuviškoje dalyje jie turėjo 14, dabar negaliu pasakyti procentų, estiško, bet irgi ne šimtaprocentinis, yra mažesnė dalis. Ir grąža Estijos parkų po jų įsigijimo, mes turime visus istorinius duomenis, yra tokio pat lygio, netgi geresnė negu lietuviško.“ Komisijos nariui A. Skardžiui pasitikslinus, „kiek buvo investuota kapitalo? Koks procentas buvo į Estijos parkus? Kiek skolinto, kiek savo?“, D.  Maikštėnas atsakė: „Jeigu komisija nori gauti informaciją ir apie tą sandorį, mes mielai pateiksime detalias kalkuliacijas, sutartis ir apie tuos sandorius.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei paklausus, ar D. Misiūnas jau nebedirba UAB „Lietuvos energija“, D. Maikštėnas atsakė: „Ponas D. Misiūnas tikrai nebedirba „Lietuvos energijoje“. Aš dirbu „Lietuvos energijoje“ nuo 2018 metų vasario galo. Kažkiek mėnesių buvo laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, kitas vadovas, bet tiksliai, kada ponas D. Misiūnas paliko pareigas, aš dabar negalėčiau jums pasakyti. Bet kažkada 2017 metais turėtų būti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar su fondu „BaltCap“ nebuvo daugiau sandorių, nei minėtieji du, D. Maikštėnas atsakė „Man daugiau tokių nėra žinoma.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, ar finansų iždo direktorius, kuris dalyvavo pirmiau minėtuose sandoriuose, Darius Kašauskas, tebedirba, D. Maikštėnas tai patvirtino. Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, „gal jums žinomi asmenys, kurie po įsigijimo perėjo dirbti į „BaltCap“, iš „Lietuvos energijos“ darbuotojų. Kokie tai asmenys? Ir kodėl jie perėjo, sakykime, į kitą pusę, dirbti į „BaltCap“, „Lietuvos energijai“ įsigijus šiuos parkus? Ar jie dalyvavo įsigijimo sandoriuose?“, D. Maikštėnas atsakė: „Aš nežinau šitų aplinkybių, bet jeigu jūs tokias įvardinote, tai bus užrašyta ir turėsime mes toje medžiagoje irgi pateikti.“ Komisijos nariui A. Skardžius paklausus, „aš turiu klausimą dėl verslo modelio. Tai vis tiek turbūt jus konsultavo, kiek aš turiu tos informacijos, bent jau turėjau dirbdamas Energetikos komisijoje, konsultavo Ernst & Young kompanija įsigijimo metu. Jos ataskaitos Seime yra, Ernst & Young. Labai neišsamios. Tai klausimas yra, ar tai vienintelis konsultantas? Kaip jisai susijęs? Ar parenkant konsultantą buvo atsižvelgta į tai, kad kai kurie „Lietuvos energijos“ darbuotojai taip pat buvę Ernst & Young darbuotojai? Ir ar buvo padarytas čia svarbiausias dalykas – verslo planas, pateiktas valdymo organams „Lietuvos energijos“, nes tokio man neteko matyti? Tai gal jūs pasidomėtumėte, prieš įsigyjant ir dabar, po įsigijimo, kaip jis atitinka realią situaciją? Tas verslo modelis, kurį, be abejo, turėjo tvirtinti valdymo organai?“, D. Maikštėnas atsakė: „Kadangi įrašas turbūt yra, tai jis bus užprotokoluotas ir tada tikrai pateiksime į šiuos klausimus detalius atsakymus.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Aš apie dabartinę situaciją, jau esant direktoriui. Kaip tokio pobūdžio sprendimai yra priimami? Ar tai atitinka skaidrumo kriterijus, kai neskelbiamas viešasis konkursas, apeinama viešojo konkurso procedūra, prisidengiant tam tikru statusu, kurį mes ne taip seniai pakeitėme į UABʼą? Ir kas tada priima galutinį sprendimą, koks valdymo organas?“, D. Maikštėnas atsakė: „Vėlgi visų detalių aš dabar neišvardinsiu, bet iš tikrųjų yra daug procedūrų ir įvairių modelių, kaip yra daromi tokių tipų pirkimai. Dažnai parko vystytojas, kuris nori tą išvystytą arba vystomą parką parduoti, skelbia tam tikrą viešą konkursą ir norintys įsigyti dalyvauja teikdami konkurencingus pasiūlymus, po to gauna tam tikrą pirmą vietą, ekskliuzyvumo periodą, derina sutarties sąlygas. Toliau eina per visą patvirtinimo grandinę nuo bendrovės valdybos į Stebėtojų tarybą, akcininko patvirtinimas. Po to, jei tai yra didelis sandoris, eina į Vyriausybės komisiją, ar atitinka saugumo kriterijus, nes esame strateginė įmonė. Ir tik gavus visus patvirtinimus, tada jau einama į sutarties sudarymą.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasiteiravus, „o jeigu konkursas neskelbiamas, tai tokiu atveju, kaip ta geroji praktika pas jus yra?“, D. Maikštėnas atsakė: „Dažniausiai vis tiek yra daromas viešas skelbimas, bent jau mano periodu, kiek aš dirbu, visi daromi įsigijimai, prieš tai būna paskelbiama ar partnerių paieška, ar pasiūlymų paieška. Jeigu tie pasiūlymai pateikiami, tada jau pereinama į konkurentų derybas. Nežinau, ar yra buvę kitokių praktikų, kokios yra praktikos, kaip jos keitėsi „Lietuvos energijoje“ iki man ateinant. Jeigu kils kokių nors klausimų, bus galima vėlgi retrospektyviai pažiūrėti, kaip keitėsi vidinės politikos, juridinės aplinkos Lietuvos Respublikoje reikalavimai, įstatyminiai, gerosios praktikos, rekomendacijos apskritai, OECD ir kitos, ir tada daryti išvadas.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Kaip atrodo, aš suprantu, sakykime, „Lietuvos energija“ – strategijų numatyta plėtra ir visa kita, galbūt ir (…) ateisite, bet „BaltCap“, jo kryptys, investicinės, ilgalaikės, stabilios, būtent eina į energetiką. Ir jie tuos du objektus tiek Estijoje (iš dviejų dalių tą susidedantį objektą, iš dviejų teritorijų), tiek Lietuvoje pradėjo įgyvendinti kaip fondo investicinį projektą, atitinkantį kryptis, ir staiga jie ima ir jį parduoda dar pačioje pradžioje, dar ką tik gavę leidimus. Šiuo atveju kaip jums ten atrodo? Ar tokiu atveju turi būti labai geras sandoris, kaip minėjo čia dalyvavęs „BaltCap“ direktorius, kad gerai uždirbome iš to. Tai reiškia, kad kažkas pradirbo, jeigu jie gerai uždirbo. Nes abejonių labai kelia tai, kad tai turbūt galėjo būti asmeniniai susitarimai, pasinaudojant „Lietuvos energijos“ kaip valstybės įmonės galimybėmis pasiskolinti lėšas ir… Ar jums čia nekyla jokių, sakykime, kaip vadovui?“. D. Maikštėnas atsakė: „Vėlgi fondo investavimo strategijos tikrai aš negaliu nei komentuoti, nei turiu įgaliojimų, nei manau, kad tai būtų etiška. Tą, ką aš matau iš ekonominių skaičių parkų turėjimo ir jų eksploatavimo, tai, mano nuomone, fondas ten mažą dalį tų akcijų turėjo, bet pardavėjai galėjo uždirbti daug daugiau ir daugiau gauti jau retrospektyviai žiūrint. Iš tikrųjų galbūt fondas nori pasigirti, kad jie pigiai perka, brangiai parduoda, bet mūsų atveju skaičiai rodo ką kita, bent jau „Lietuvos energijos“ pusėje šiuo atveju.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Lietuvos energijos“ dukterinė įmonė „NT Valdos“ investavo nemažas lėšas į Gervėčių gatvę 4 vystydama projektą, kur vietoj garažo buvo suplanuota penkių korpusų statyba, berods, 6 ar 7 tūkst. kv. metrų, gal net didesnis. Mes tą klausimą svarstėme. Į tą objektą buvo investuotos gana didelės lėšos. Koks dabar to objekto likimas?“, D. Maikštėnas atsakė: „Objektas yra parduotas konkurenciniame aukcione iš penkto ar šešto karto ir „NT Valdos“ to objekto nebeturi.“

Komisija konstatuoja:

1. Apklausus liudytojus, pasitvirtino aplinkybė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. eurų) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kuriame įsikurs Seimo nario G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. Pranešimai apie investiciją išplatinti po to, kai grupė Seimo narių (daugiausiai priklausančių Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime), kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos.

2. UAB „Krajama“ (dabar - UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.

3. Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė Komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių.

Komisijos išvada:

Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų.

8.4. Komisija siūlo:

Lietuvos Respublikos Seimui:

1. Tobulinti VTEKĮ nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.

2. Spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės įvedimo už teisės aktų pažeidimus, kai, vengdami jiems įstatymu nustatytos pareigos atlikimo, valstybės politikai atsisako liudyti Seimo laikinajai ar specialiajai komisijai.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai:

Sukurti darbo grupę iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas bei Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą bei didinti prokurorų atrankos skaidrumą.

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos:

Atlikti mokestinį tyrimą bei įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai:

Atsižvelgiant į 2020 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020 bei Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o taip pat inicijuoti valstybei padarytos žalos išieškojimo procesą.

9. Komisijos išvadai pritarta Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1. Balsavime nedalyvavo – 1.

PRIEDAI:

1. 2019 m. sausio 16 d. Komisijos posėdyje M. Siaurio Komisijai pateiktas paaiškinimas, 11 lapų;

2. 2019 m. vasario 20 d. Komisijos posėdyje M. Siaurio Komisijai pateiktas susirašinėjimas, 8 lapai;

3. 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos posėdyje K. Vagnerio Komisijai pateiktas pranešimas, 14 lapų.