Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO
14, 30, 32, 38, 64, 69, 78, 79, 80, 81, 85, 88, 89, 93, 97, 99, 102, 110, 114, 134, 138, 163, 181, 185, 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO KONSTITUCINIS
ĮSTATYMAS
2023 m. gegužės 09 d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. Įstatymo 30 straipsnio pakeitimas
1.Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis. Įstatymo 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. Įstatymo 38 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. Įstatymo 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
“1. Rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais.
2. Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos. Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
6 straipsnis. Įstatymo 69 straipsnio pakeitimas
7 straipsnis. Įstatymo 78 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 78 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
“1. Seimo rinkimuose politinė partija savo ir keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus taip pat teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.
2. Respublikos Prezidento rinkimuose pareiškiniai dokumentai teikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.
3. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui. Politinė partija savo pareiškinius dokumentus pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 val. likus 100 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausiajai rinkimų komisijai priėmus sprendimą (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus dokumentus) dėl politinės partijos dalyvavimo šiuose rinkimuose, šios partijos keliamų kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai, arba Vyriausiąjai rinkimų komisijai, jei dokumentų pateikimo dieną savivaldybių rinkimų komisijos dar nesuformuotos, ne vėliau kaip iki 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.
4. Rinkimuose į Europos Parlamentą politinė partija, politinis komitetas savo bei keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pareiškinių dokumentų pateikimas pradedamas prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir baigiamas 17 val. likus 80 dienų iki rinkimų dienos.
8 straipsnis. Įstatymo 79 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 79 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Šio kodekso nustatytais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija, apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, gavusios pareiškinius dokumentus, ne vėliau kaip per 5 dienas išduoda politinei partijai, politiniam komitetui, asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu, arba jų atstovui rinkimams rinkėjų parašų rinkimo lapus arba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti. “
2. Pakeisti 79 straipsno 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
“11. Rinkėjų parašų rinkimo lapus politinė partija, politinis komitetas, asmuo, siekiantis tapti kandidatu, arba jų atstovas rinkimams turi grąžinti juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 50 dienų iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami ir nesurinkus šiame kodekse nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus.”
9 straipsnis. Įstatymo 80 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 80 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 40 dienų.
2. Pakeisti 80 straipsno 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Rinkėjų parašų rinkimo lapų, įskaitant ir rinkėjų parašų, gautų elektroniniu būdu, tikrinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų parašų rinkimo lapai turi būti patikrinti per 10 dienų nuo jų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos. Rinkėjų parašų rinkimo lapus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius rinkėjų, parėmusių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašus.”
3.Pakeisti 80 straipsno 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. Jeigu pateikti ne visi šiame kodekse nurodyti pareiškiniai dokumentai ar juose yra trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai turi nedelsdama pranešti atstovui rinkimams ir nustatyti ne vėlesnį kaip 55 dienos iki rinkimų dienos terminą trūkumams pašalinti. Pasibaigus trūkumų šalinimo terminui, pareiškiniai dokumentai netaisomi ir nekeičiami. Teikiant pareiškinius dokumentus elektroniniu būdu, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinama, kad informacinė sistema nedelsiant informuotų apie formalius pareiškinių dokumentų trūkumus.”
10 straipsnis. Įstatymo 81 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 81 straipsno 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 81 straipsno 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. Kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu yra nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
4) renkant parašus pažeista rinkėjų parašų rinkimo tvarka arba kiti šio kodekso nustatyti reikalavimai;
5) kandidatų sąrašas arba politinė partija, iškėlusi sąrašą, politinis komitetas yra praradę savarankiško dalyvio statusą;
11 straipsnis. Įstatymo 85 straipsnio pakeitimas
12 straipsnis. Įstatymo 88 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 88 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
|
|
„6. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai, išskyrus rinkimų užstatą už einamas pareigas tų kandidatų, kurių įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams.“
13 straipsnis. Įstatymo 89 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas yra grąžintinas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.”
14 straipsnis. Įstatymo 93 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
"93 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų agitacija – politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose.
2. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų.
3. Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, taip pat sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta informacija yra kompromituojanti arba melaginga“.
15 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines organizacijas ar rinkimų politinės kampanijos dalyvius ir (ar) jų keliamus kandidatus kompromituojančios arba melagingos informacijos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.”
16 straipsnis. 99 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 99 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
“6. Siekiant specialiųjų laidų kokybės, vienos laidos dalyvių skaičius negali būti didesnis nei septyni dalyviai. Vyriausioji rinkimų komisija nustato specialių laidų grupių ir dalyvių, kiekvienoje grupėje, skaičių. Grupės gali būti sudaromos pagal rašytinį dalyvių tarpusavio susitarimą, o kai susitarimo nėra – burtais.
17 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas.
Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“100 straipsnis. Kompromituojančios arba melagingos informacijos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Pradėjus politinės kampanijos dalyvių registraciją, paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas turi teisę pareikšti reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę apie juos kompromituojančią arba melagingą informaciją paskelbusiai visuomenės informavimo priemonei. Kompromituojančia informacija pripažįstama tokia informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, ir kurioje pranešama šį dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą neigiamai apibūdinanti informacija. Melaginga informacija yra laikoma tokia informacija, kuria pateikiami tiesos neatitinkantys faktai apie politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą arba kandidatą. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta analitinė, tiriamoji, faktais pagrįsta informacija, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojančia informacija ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas jeigu: informacija paskelbta ne apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą; paskelbta informacija nėra kompromituojanti arba nėra melaginga; kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą paskelbė pats rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatas; paskelbtoje informacijoje nėra jokių rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą apibūdinančių žinių; rinkimų politinės kampanijos dalyvis, kandidatų sąrašas ar kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. Teisę į atsakomąją nuomonę su politinės organizacijos sutikimu taip pat turi ir politinės organizacijos struktūriniai padaliniai.
2. Kompromituojančią ir melagingą informaciją draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėje likus 3 dienoms iki rinkimų, taip pat paskutiniame iki rinkimų periodiniame leidinyje. Visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi kompromituojančią arba melagingą informaciją apie rinkimų politinės kampanijos dalyvį, kandidatų sąrašą ar kandidatą, privalo suteikti jiems teisę pareikšti atsakomąją nuomonę. Politinės kampanijos dalyvis arba kandidatas kreipdamasis į visuomenės informavimo priemonę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo privalo raštu pagrįsti, kodėl jo nuomone paskleista informacija yra kompromituojanti arba melaginga. Atsakomąją nuomonę sudaro trumpas paskelbtos kompromituojančios arba melagingos informacijos išdėstymas ir atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią arba melagingą informaciją. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti per 5 dienas nuo atsakomosios nuomonės gavimo arba artimiausiame periodinio leidinio numeryje, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio kodekso nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje adekvačiu būdu.
3. Ginčus dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo nagrinėja Vyriausioji rinkimų komisija. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi politinės kampanijos dalyvio arba kandidato kreipimąsi dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo, gali kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama išaiškinti, ar paskleista informacija yra laikoma kompromituojančia arba melaginga.
4. Jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas, kreipiasi į visuomenės informavimo priemonę ir jai laiku pateikia reikalavimą paskelbti atsakomąją nuomonę ir jos tekstą, bet ji neskelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patvirtintus informacijos skelbimų įkainius. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
5. Atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Kompromituojančios arba melagingos informacijos ir atsakomosios nuomonės paskelbimas draudžiamu laikotarpiu užtraukia viešosios informacijos rengėjo ar platintojo vadovui atsakomybę pagal įstatymus.
18 straipsnis. Įstatymo 102 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.”
2. Papildyti 102 straipsnį 5 dalimi ir išdėstyti ją taip:
19 straipsnis. Įstatymo 110 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 110 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„5. Bendra vieno fizinio asmens aukų, savarankiškiems dalyviams ir politinei organizacijai sumokėtų nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų fizinio asmens už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos).
6. Bendra kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorių auka savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti per kalendorinius metus, įskaitant kitiems savarankiškiems dalyviams suteiktas fizinio asmens aukas ir politinei organizacijai sumokėtus nario mokesčius, negali viršyti 20 procentų tokių asmenų už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai auka teikiama iki gegužės 1 dienos) ir deklaruotų turimų lėšų.“
20 straipsnis. Įstatymo 114 straipsnio pakeitimas
21 straipsnis.134 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 134 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
“6. Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl išankstinio balsavimo vietų pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu balsavimą jose motyvuotu pareiškimu ginčija politinės kampanijos dalyviai. Esant ginčui, Vyriausioji rinkimų komisija gali pasiūlyti balsavimą vykdyti kitose savivaldybės administracijai ar valstybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Už balsavimo patalpos įrengimą ir pritaikymą rinkimams atsakingas įstaigos, kuriai priklauso patalpos, vadovas. “
22 straipsnis. Įstatymo 138 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 138 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (jiems teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl 139 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose ir yra nuotoliu savarankiškai išreiškę valią tai daryti, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus.
2. Rinkėjų, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus, prašymai balsuoti namuose pateikiami rinkimų apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose telefonu, elektroniniu paštu ir pateikiant rašytinį prašymą pradedami priimti nuo oficialaus pranešimo apie registracijos balsavimui namie pradžios ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie yra laikinai apsistoję tam tikros rinkimų apylinkės teritorijoje, bet nėra įrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar juo besirūpinančiam asmeniui arba rinkimų komisijos nariui. Šie asmenys rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.“
23 straipsnis.163 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 163 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“163 straipsnis. Balsų perskaičiavimas
1. Apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus Seimo vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 50 ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras.
2. Vyriausioji rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus Respublikos Prezidento vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis kaip 1000 balsų ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras.
3. Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus savivaldybės tarybos rinkimų daugiamandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas tarp paskutinės į savivaldybės tarybą patekusios ir pirmos nepatekusios politinės organizacijos yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba pirmos į savivaldybės tarybą nepatekusios politinės organizacijos atstovas rinkimams.
4. Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus mero rinkimų vienmandatės apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas pirmą kartą balsuojant tarp antrą ir trečią vietas užėmusių kandidatų, o per pakartotinį balsavimą ir pirmą kartą balsuojant vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai dalyvauja tik du kandidatai, – tarp pirmą ir antrą vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama mažiau nei 41 savivaldybės tarybos narys, ir mažesnis nei 100 balsų toje savivaldybėje, kurioje renkama daugiau nei 41 savivaldybės tarybos narys ir kai iki patvirtinant rinkimų rezultatus to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba kandidatas, kuris pirmojo balsavimo metu liko trečias arba pakartotinio balsavimo metu liko antras.
5. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai balsų skirtumas iki šio kodekso 168 straipsnyje nustatyto reikalingos dalies balsų mandatams gauti yra mažesnis kaip 50 balsų ir kai iki pasirašant daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios komisijos narys arba politinės partijos, politinio komiteto, atstovas rinkimams.
6. Apygardos, savivaldybės rinkimų komisija pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis gali patikrinti, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkimų biuleteniai, išoriniai ir vidiniai balsavimo vokai, rinkimuose naudojami blankai ir plombos.
7. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka iki patvirtinant rinkimų rezultatus apygardų, savivaldybių komisijos perskaičiuoja atsitiktine tvarka atrinktų 10 procentų visų rinkimuose dalyvavusių apylinkių biuletenius. Atsitiktiniu būdu atrenkamų apylinkių biuletenių perskaičiavimas vykdomas visuose atskiruose rinkimuose, daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardose. Jeigu apygardos biuleteniai buvo perskaičiuoti dėl kitų šiame straipsnyje išvardintų priežasčių, šių apygardų apylinkių biuleteniai į atsitiktiniu būdu atrenkamų apylinkių biuletenių perskaičiavimą neįtraukiami. "
24 straipsnis. Įstatymo 181 straipsnio pakeitimas
25 straipsnis. Įstatymo 185 straipsnio pakeitimas
1.Pakeisti 185 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
“3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas.
3. Papildyti 185 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
“6. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šio kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų bei dėl politinės kampanijos dalyvių statuso praradimo, parašų rinkimo procedūrų per 3 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. “
26 straipsnis 193 straipsnio pakeitimas.
1. Papildyti 193 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: