Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL KREIPIMOSI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINĮ TEISMĄ SU PRAŠYMU IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2022 M. KOVO 29 D. DEKRETO NR. 1K-913 „DĖL TEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI SKIRTI LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJĄ“ 1 STRAIPSNIS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMAMS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. kovo 22 d. išleido dekretą Nr. 1K-912 „Dėl kreipimosi į teisėjų tarybą“ (toliau –Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 22 d. dekretas), kurio 1 straipsnio 2 punktu prašė Teisėjų tarybos patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Egidijų Šileikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. kovo 29 d. išleido dekretą Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ (toliau – Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekretas), kurio 1 straipsniu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. kovo 25 d. patarimą Nr. 13P-66-(7.1.2), teikė Lietuvos Respublikos Seimui skirti Egidijų Šileikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Klausimo dėl Egidijaus Šileikio kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateikimas Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) buvo planuotas 2022 m. balandžio viduryje, tačiau šis klausimas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės atsižvelgus į tai, kad kartu su Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekretu ar jo pagrindu parengtu 2022 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektu Nr. XIVP-1478, ar vėliau iš Nacionalinės teismų administracijos Seimo kanceliarijoje nebuvo gauta oficialių duomenų apie tai, kad siūlomas pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus atitinka Teismų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų keliamus reikalavimus, kiek tai susiję su sveikatos patikrinimu ir pažymos pateikimo tvarka, ir Valstybės saugumo departamento vykdomu asmens kandidatūros patikrinimu ir tvarka, skiriant buvusį Konstitucinio Teismo teisėją į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.
Nacionalinė teismų administracija 2022 m. kovo 29 d. pretendentui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Egidijui Šileikiui išsiuntė siuntimo tikrintis sveikatą kopiją ir paprašė nedelsiant pasitikrinti sveikatą sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre ir Nacionalinei teismų administracijai pateikti sveikatos pažymėjimą (originalą). Taip pat paprašė teisės aktų nustatyta tvarka užpildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos formos klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija[1] ir jį pateikti Valstybės saugumo departamentui. Seimo kanceliarijoje nėra gauta jokios informacijos apie tai, kad minėtos procedūros buvo atliktos.
Lietuvos Respublikos Prezidentui pasinaudojus Lietuvos Respublikos Seimo statuto 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma klausimų įtraukimo į darbotvarkę teise, klausimas dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju buvo įrašytas į Seimo darbotvarkę ir 2022 m. gegužės 12 d. buvo pateiktas Seimo posėdyje.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. gegužės 18 d. apsvarstė Seimo nutarimo projektą „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ ir atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 11 d. gautą Seimo kanceliarijos Teisės departamento išdėstytą nuomonę dėl sveikatos pažymos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacijos apie kandidatą pateikimo tvarkos bei Valstybės saugumo departamento vykdomo asmens kandidatūros patikrinimo, skiriant buvusį Konstitucinio Teismo teisėją į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, nutarė Seimo nutarimo projektui „Dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ nepritarti.
Seimui kyla abejonių dėl Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Teismų bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymams. Seimo abejonės grindžiamos šiais teisiniais argumentais.
1. Konstitucijos 112 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta: „Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu“, o šio straipsnio penktojoje dalyje nustatyta: „Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.“
Konstitucija, be kita ko, nustato sveikatos reikalavimus teisėjui. Iš Konstitucijos 115 straipsnio 3 punkto nuostatos, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, darytina išvada, kad pagal Konstituciją teisėju negali būti asmuo, kuris negali atlikti teisėjo pareigų dėl sveikatos būklės.
Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėju tvarką detalizuoja Teismų įstatymas, kurio 60 straipsnyje nustatyta buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo teisė be egzamino ir atrankos būti paskirtam Aukščiausiojo Teismo teisėju. Paminėtoji specialioji teisės norma buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui nustato dvi nurodytas išimtis (be egzamino ir be atrankos) iš bendrųjų reikalavimų pretendentams į teisėjus, nustatytus Teismų įstatymo VII skyriaus Pirmojo skirsnio „Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus ir jų atranka“.
Reikalavimai teisėjams pasitikrinti sveikatą nustatyti šiuose Teismų įstatymo straipsniuose: 531 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą“, 531 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo“, 531 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba“. Tuo tarpu, Teismų įstatymo 68 straipsnyje numatyta, kad „Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą <...>“.
Konstitucijos 115 straipsnio 3 punkte tiesiogiai įtvirtintas sveikatos būklės kriterijus, kaip vienas iš galimų teisėjo atleidimo pagrindų, reiškia, kad teisėjo sveikatos būklė turi būti patikrinta ir atitikti sveikatos reikalavimus, kurie yra keliami teisėjams. Įgyvendindamas Teismų įstatymo nuostatas teisingumo ministras 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 ir sveikatos ministras 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-623/1R-176 patvirtino Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 2 punkte nustatyta: „Sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka sveikatos reikalavimus pretendentams į teisėjus ir teisėjams“, aprašo 3 punkte nustatyta: „Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sveikatos tikrinimas ir psichologinis vertinimas turi būti atliktas prieš jiems laikant pretendentų į teisėjus egzaminą, nuo šio egzamino atleistų asmenų – prieš įrašant juos į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, o asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, – prieš įrašant juos į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą”, aprašo 4 punkte nustatyta: „Kiekvieno teisėjo sveikata privalo būti tikrinama ir psichologinis vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.”
Nors ir šiame apraše expresis verbis nėra nustatyta, kokia tvarka turi būti atliekamas buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, pretenduojančio būti paskirtu į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, sveikatos patikrinimas, sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, pretenduojantis tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju, taip pat expresis verbis nėra atleistas nuo pretendento į teisėjus sveikatos patikros ir nuo periodinės (kartą per penkerius metus) sveikatos tikrinimo pareigos.
Tuo tarpu Konstitucijos 115 straipsnio 3 punkte tiesiogiai įtvirtintas teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindas dėl sveikatos būklės reikalauja garantijos ir teisėto lūkesčio, kad kiekvieno į teisėjo pareigas skiriamo ir paskirto asmens sveikatos būklė yra tinkama ir patikrinta, todėl nėra jokio teisėto pagrindo išvadai, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, pretenduojantis būti paskirtu į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, turi teisę atsisakyti tikrintis sveikatą pagal bendruosius reikalavimus pretendentams į teisėjus ar Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kadangi nei Konstitucija, nei įstatymai neatleidžia nuo tokios pareigos.
Konstitucinio Teismo yra konstatuota, kad teismai, būdami viena iš valstybės valdžią̨ – teisminę – įgyvendinančių, teisingumą̨ vykdančių̨ institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimas teismais yra svarbus demokratinės teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės elementas, reikšminga teisminės valdžios veiksmingos veiklos sąlyga. Visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia teisėjų kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims, racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas), baigiamųjų teismo aktų aiškumas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. Teisėjams keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).
Be kita ko, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Taigi tinkama ir patikrinta bet kurios grandies ir sistemos teisėjo sveikata yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas visuomenės lūkestis, kuris yra kildinamas ir iš Konstitucijos 115 straipsnio 3 punkto.
Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu Aukščiausiajame Teisme pareigas einantys teisėjai, tokias pareigas galėtų vykdyti neatlikus sveikatos būklės patikros ir neturint atitinkamos galiojančios sveikatos pažymos, kaip to reikalauja paminėti teisės aktai. Tačiau, jeigu susidarytų situacija, kad į Aukščiausiąjį Teismą paskiriamas teisėjas, kurio sveikatos būklės tinkamumas yra nepatikrintas, taip būtų pažeistas vienodo teisėjų statuso principas, o tuo pačiu ir Konstitucijos 29 straipsnis, taip pat konstituciniai atsakingo valdymo, teisingumo, teisinės valstybės principai, kadangi nė vienas tos pačios teismų sistemos ir grandies teisėjas negali turėti mažiau pareigų nei kiti tos pačios sistemos ir grandies teisėjai. Konstitucinio Teismo yra konstatuota, kad iš Konstitucijos kylantis vienodo teisėjų statuso principas suponuoja tai, kad tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjai yra lygūs (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai).
2. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis.“ Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti reikalavimai pretendentui į apylinkės teisėjus, nustatyta, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris, be kita ko, turi atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Teismų įstatymo 532 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra. Teismų įstatymo 532 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą. Jeigu Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina pretendentui į teisėjus jo pateiktus dokumentus. Taigi Teismų įstatymas expresis verbis nustato pareigą tikrinti pretendentų į teisėjus lojalumą valstybei.
Reikalavimus pretendentams į Aukščiausiojo Teismo teisėjus nustato Teismų įstatymo 68 straipsnis, o buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėjais ypatumus nustato Teismų įstatymo 60 straipsnis. Nors ir paminėtuose straipsniuose nėra nuorodos į Teismų įstatymo 51 straipsnį, kuriame įtvirtintas reikalavimas „atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, tačiau nėra nustatyta ir išimčių iš bendrų įstatymo nuostatų. Manytina, kad toks reikalavimas buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams, kurie pretenduoja būti skiriamais Aukščiausiojo Teismo teisėjais, turi būti taikomas ir pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Išvadą, kad turi būti tikrinamas pretendentų į teisėjus lojalumas, galima padaryti iš Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalies, kurioje nustatyta, kad „Tikrinimą atliekančios institucijos privalo patikrinti asmenį, pretenduojantį gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ne ilgiau kaip per 40 darbo dienų, jeigu asmuo, pretenduojantis gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra pretendentas į teisėjus.“
Pažymėtina, kad Konstitucijos 112 straipsnio šeštojoje dalyje numatyta, kad „Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.” Teisėjo priesaika būti ištikimam Lietuvos Respublikai reiškia ir teisėjo lojalumą valstybei, o teisėjo priesaikos tekstu teisėjas tiesiogiai įsipareigoja „saugoti patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis kaip dera teisėjui” (Teismų įstatymo 59 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo, taigi ir kad asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, minėta teisė turi būti atimama. Konstatuota ir tai, kad bylą nagrinėjančiam teismui visada kyla ypatinga atsakomybė, kai jis sprendžia, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas toje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).
Be to, išankstinis lojalumo patikrinimas prieš duodant teisėjo priesaiką itin svarbus ir dėl konstitucinių ribojimų kištis į jau paskirto teisėjo ar teismo veiklą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, antrojoje dalyje nurodoma, jog teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą̨, yra nepriklausomi, o trečiojoje dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas (Konstitucinio Teismo 1994 m. spalio 19 d. nutarimas).
Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodžio 19 d. nutarime konstatavo, kad „teisėjo, nagrinėjančio bylą, teisė susipažinti su valstybės paslaptimi pagrindžiama Konstitucijos 109 straipsniu <…> ir 117 straipsniu <…>“, taip pat kad „teisėjo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis, sudarančiomis valstybės paslaptį“, nulemia „ne teisėjo pareigų įrašymas į tam tikrų pareigų sąrašą, bet teismo kaip valstybės institucijos funkcija vykdyti teisingumą“.
Taigi teisėjo lojalumo patikra turi būti atliekama iki tol, kol jis yra paskiriamas į teisėjo pareigas, kadangi bet kokia vėlesnė teisėjo lojalumo patikra nulemtų kišimąsi į teisėjo veiklą, o bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas.
Konstitucijos 112 straipsnio šeštojoje dalyje numatyta lojalumo pareiga valstybei, Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl valstybės besąlyginio pasitikėjimo asmeniu, kuriam yra suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje imperatyviai numatytas reikalavimas atlikti pretendento į teisėjus lojalumo patikrą, taip pat vėlesni ribojimai kištis į paskirto teisėjo veiklą suponuoja tai, kad visų pretendentų į teisėjus (įskaitant ir buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, kurie pretenduoja būti paskirtais į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas) ištikimybė ir lojalumas privalo būti patikrintas, siekiant nustatyti, ar asmuo yra besąlygiškai patikimas ir turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.
3. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumas nesudaro jokių prielaidų teisėjui vengti tinkamai atlikti savo pareigas, o teismams – teisingumą vykdyti taip, kaip reikalauja Konstitucija. Iš Konstitucijos kylanti teisminės valdžios savireguliacija ir savivalda, inter alia Konstitucijos 112 straipsnio penktojoje dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos įgaliojimai formuojant teisėjų korpusą negali būti dingstis ignoruoti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose įtvirtintų kitų valstybės valdžių (jų institucijų) įgaliojimus šioje srityje, sudaryti prielaidas nepaisyti konstituciškai pagrįsto ir Konstitucijos ginamo visuomenės intereso, kad teisėjų korpusas būtų formuojamas sąžiningai ir skaidriai, kad asmenys teisėjo darbui būtų parenkami, teisėjai būtų paskiriami, paaukštinami, perkeliami (keičiamos jų darbo vietos) ar atleidžiami iš pareigų vien pagal jų profesinį pasirengimą ir tokias asmenines savybes, kitas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai (teisėjo pareigoms tam tikrame teisme) (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).
Kaip buvo minėta, 2022 m. kovo 22 d. Respublikos Prezidentas išleido dekretą Nr. 1K-912, kurio 1 straipsnio 2 punktu prašė Teisėjų tarybos patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Egidijų Šileikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
2022 m. kovo 29 d. Respublikos Prezidentas išleido dekretą Nr. 1K-913, kurio 1 straipsniu, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. kovo 25 d. patarimą Nr. 13P-66-(7.1.2), teikė Lietuvos Respublikos Seimui skirti Egidijų Šileikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
2022 m. kovo 29 d. Nacionalinė teismų administracija pretendentui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Egidijui Šileikiui išsiuntė siuntimo tikrintis sveikatą kopiją ir paprašė nedelsiant pasitikrinti sveikatą bei užpildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos formos klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir jį pateikti Valstybės saugumo departamentui.
Nors paminėtos Teismų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymuose įtvirtintos sveikatos ir lojalumo patikros procedūros nebuvo atliktos, Respublikos Prezidentas pasinaudojo Seimo statuto 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir klausimą dėl Egidijaus Šileikio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju paprašė privaloma tvarka įrašyti į Seimo darbotvarkę, šį klausimą pateikiant 2022 m. gegužės 12 d. Seimo posėdyje.
Taigi, nors ir buvo žinoma apie susidariusias kliūtis teikti Egidijaus Šileikio kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, susidariusios procedūrinės kliūtys nebuvo šalinamos ir to nepaisant 2022 m. gegužės 12 d. Seimo posėdžio metu privaloma tvarka buvo pateikta Egidijaus Šileikio kandidatūra į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai lėmė, kad Respublikos Prezidentas pateikė kandidatūrą, kuri neatitinka aptartų įstatymų keliamų reikalavimų, nors apie tai buvo jau žinoma. Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai į Konstitucijos 112 straipsnio penktojoje dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją Respublikos Prezidentas kreipiasi patarimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo ar perkėlimo, o ši speciali teisėjų institucija pataria asmenį paskirti teisėju, paaukštinti teisėją ar jį perkelti, toks patarimas Respublikos Prezidento nesaisto. Tai reiškia, kad Respublikos Prezidentas (inter alia jeigu paaiškėja tam tikros tokiam paskyrimui ar perkėlimui reikšmės turinčios aplinkybės) gali to asmens nepaskirti teisėju, gali teisėjo nepaaukštinti ar jo neperkelti (o jeigu skiriamas, paaukštinamas ar perkeliamas Aukščiausiojo Teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas – gali neteikti jo kandidatūros Seimui). Pagal Konstituciją tokiais atvejais Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio penktojoje dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją patarimo dėl kito asmens paskyrimo teisėju, kito teisėjo paaukštinimo ar perkėlimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).
Be kita ko, svarbu atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad Konstitucijos 112 straipsnio penktojoje dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos paskirtis, konstitucinis statusas, ypatingas vaidmuo formuojant teisėjų korpusą, veiklos skaidrumo reikalavimas suponuoja šios specialios teisėjų institucijos veiklos viešumą. Tai, kad minėtos specialios teisėjų institucijos veikla negali būti nevieša, reiškia, be kita ko, jog apie visus šioje specialioje teisėjų institucijoje svarstomus teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų klausimus visuomenė (taip pat ir teisinė bendruomenė) turi būti informuojama iš anksto (apie tai turėtų būti viešai paskelbiama). Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad minėtos specialios teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš pareigų teisėją arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neatleisti iš pareigų (o jeigu skiriamas, paaukštinamas, perkeliamas ar atleidžiamas iš pareigų Aukščiausiojo Teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas – patariama teikti jo kandidatūrą Seimui arba jos neteikti), turi būti aiškiai išdėstyti. Šie argumentai, motyvai turi būti dėstomi suprantamai. Visuomenė turi būti informuojama apie priimtus sprendimus (patarimus Respublikos Prezidentui) (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidento buvo pateikta skubotai, neįsitikinus, ar pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus atitinka Teismų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatytus reikalavimus, esant akivaizdžioms kliūtims ir jų nešalinant, ignoruojant kompetentingos Nacionalinės teismų administracijos institucijos prašymus pagal paminėtus įstatymus pateikti reikiamus duomenis. Tokie veiksmai prieštarauja konstitucinio atsakingo valdymo principui, suponuojančio tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Tokie veiksmai taip pat pažeidžia Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje nurodyta, kad teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgus į aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai, bei iš anksto informuojant visuomenę apie specialioje teisėjų institucijoje svarstomus teisėjų paskyrimo į pareigas klausimus.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pirmąja, antrąja iš šeštąja dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais
nutaria:
1 straipsnis.
1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. kovo 29 d. dekreto Nr. 1K-913 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją“ 1 straipsnis tiek, kiek juo teikta Lietuvos Respublikos Seimui skirti Egidijų Šileikį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, kai nėra pateikta duomenų, ar siūlomas pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus atitinka Teismų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų keliamus reikalavimus, kiek tai susiję su sveikatos pažymos pateikimo tvarka ir Valstybės saugumo departamento vykdomo asmens kandidatūros patikrinimu ir tvarka, skiriant buvusį Konstitucinio Teismo teisėją į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio pirmajai daliai, 112 straipsnio šeštosios dalies nuostatai, kad asmuo, paskirtas teisėju, prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, 115 straipsnio 3 punkto nuostatai, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, konstituciniams atsakingo valdymo, teisingumo, teisinės valstybės principams, taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 daliai, 531 straipsnio 1 ir 2 dalims, 532 straipsnio 1 daliai, 60 ir 68 straipsniams, Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 daliai.
[1] Interaktyvi nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1692484/sedbaras-apie-sileikio-kandidatura-i-lat-arba-pateikia-pazymas-arba-tegul-iesko-kito-pretendento