Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 312 STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis, kurioje ne Bendrijos prekės importo muitų, mokesčių, ekonominių draudimų ir apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Bendrijos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo ir muitų teisės aktų.“
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Uosto valdymas
Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.“
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas ir įrengimas
1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio uosto žemės naudotojas sudarė ir pasirašė su Uosto direkcija uosto žemės nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (atsižvelgdamas į reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdį) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, bei gauti statybą leidžiančius dokumentus.
3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriami ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti keičiama rotacijos tvarka ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.
4. Uosto žemės naudotojas, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvojo uosto žemės sklypą ir apie tai raštu informuoja priėmimo komisiją.
5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (ir atsižvelgdama į tai, kokie statybos darbai atlikti), jeigu nenustatoma trūkumų, surašo statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas). Priėmimo aktas per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Šioje dalyje nurodytas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus.
6. Jeigu priėmimo komisija, patikrinusi laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams, nustato, kad laisvojo uosto žemės sklypas įrengtas nesilaikant šių techninių reikalavimų, ji tą pačią dieną surašo šio sklypo įrengimo patikrinimo aktą, nurodydama trūkumus, kuriuos uosto žemės naudotojas turi pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas priėmimo akte neribojamas. Uosto žemės naudotojas, pašalinęs nurodytus trūkumus, apie tai informuoja priėmimo komisiją ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Priėmimo komisija, gavusi pranešimą apie pašalintus trūkumus, vadovaudamasi šio straipsnio 5 dalimi, patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad sklypo įrengimo patikrinimo akte priėmimo komisijos nurodyti trūkumai nėra pašalinti, priėmimo komisija pakartotinai tą pačią dieną surašo šioje dalyje nurodytą sklypo įrengimo patikrinimo aktą ir nurodo trūkumus, kurie turi būti pašalinti šioje dalyje nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Veiklos vykdymas laisvajame uoste, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir draudimas vykdyti veiklą laisvajame uoste
1. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali pradėti verstis ūkine ir komercine veikla kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, muitinei ir Uosto direkcijai (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
2) turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kai uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau kaip 2 metus);
3) turėti galiojantį priėmimo komisijos išduotą priėmimo aktą (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį);
4) turėti galiojančią, su Uosto direkcija sudarytą ir pasirašytą žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
5) turėti galiojančią, pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Pavyzdinę šios sutarties formą nustato Muitinės departamentas.
3. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – pateikti susisiekimo ministro nustatytos formos deklaraciją, laisvos formos numatomos vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą ir dokumentų, pagrindžiančių šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, kopijas.
4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik ta veikla, kurią deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą, tačiau apie tai turi būti deklaruojama Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir tokia veikla uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po šioje dalyje nurodyto atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai.
5. Susisiekimo ministerija, gavusi priėmimo komisijos ar kitų kompetentingų institucijų išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodytus reikalavimus (arba vieną iš jų) arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikdamas netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos, įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų privalo apie tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos, sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Susisiekimo ministerija laisvajame uoste vykdomą veiklą yra sustabdžiusi ir uosto žemės naudotojas apie tai yra informuotas.
6. Sustabdžiusi laisvajame uoste vykdomą veiklą, Susisiekimo ministerija kartu su pranešimu apie uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministerija, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nustačiusi, kad pažeidimai yra pašalinti, išsiunčia uosto žemės naudotojui pranešimą apie uosto žemės naudotojo laisvajame uoste vykdomos veiklos sustabdymo panaikinimą.
7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo šios teisės panaikinimo momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
2) per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdyta vykdoma veikla laisvajame uoste, ir (ar) apie tai nustatytais terminais nepranešė Susisiekimo ministerijai;
3) yra likviduotas arba nustatoma, kad uosto žemės naudotojas nevykdo veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta. Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį.
9. Susisiekimo ministerija ir uosto žemės naudotojas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai.
10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
11. Uosto žemės naudotojas, įgijęs teisę valdyti statinius, esančius jo naudojamame žemės sklype, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama.
12. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Planiniai ir neplaniniai uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka.
8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra
1. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.
2. Prekės iš Bendrijos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Bendrijos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas įrengia uosto žemės naudotojas, suderinęs jų įrengimo projektus šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 312 straipsniu
Papildyti Įstatymą 312 straipsniu:
„312 straipsnis. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
(terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimas,
galiojimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo
panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
1. Šio straipsnio nuostatomis įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Pažymos dėl uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių stiprinimo.
2. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas tam pačiam 5 metų laikotarpiui ir tuo pačiu susisiekimo ministro sprendimu, kuriuo patvirtinamas uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) apsaugos planas ar jo pakeitimas. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais.
3. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.
4. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Uosto direkcija.
5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.
6. Uosto direkcija kiekvienais metais atlieka uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą. Atlikusi patikrinimą, Uosto direkcija pateikia Susisiekimo ministerijai patikrinimo aktą. Jeigu šio patikrinimo akto išvada yra teigiama, susisiekimo ministras ar jo įgaliotas asmuo patvirtina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą.
7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas (nuo šioje dalyje nurodyto įrenginio (terminalo) apsaugos neatitikimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 12 mėnesių, bet ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą (nuo šioje dalyje nurodyto įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Pasibaigus nurodytam terminui, Uosto direkcija atlieka pakartotinį patikrinimą (be atskiro pranešimo). Jeigu pakartotinio patikrinimo metu Uosto direkcija nustato, kad visi uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai pašalinti, ji panaikina įspėjimą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir patikrinimo aktą su teigiama išvada pateikia Susisiekimo ministerijai. Tais atvejais, kai nurodyti trūkumai yra pašalinti, suderinus su paskirtuoju uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovu, pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas ir nepasibaigus nurodytam terminui.
8. Uosto direkcija, pakartotinio patikrinimo metu nustačiusi, kad nustatyti trūkumai nepašalinti, kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras per 10 darbo dienų nuo minimo kreipimosi gavimo sustabdo uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Sprendimo kopija per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.
9. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas, pašalinęs trūkumus, kreipiasi į Uosto direkciją. Uosto direkcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo dienos nustato, ar trūkumai pašalinti, apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją ir pateikia jai patikrinimo aktą su teigiama išvada. Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per vieną darbo dieną nuo šio akto galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai. Uosto direkcija per 2 darbo dienas supažindina su sprendimu paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.
10. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas;
2) uosto žemės nuomos sutartis, sudaryta su Uosto direkcija, nutraukiama arba ši sutartis pasibaigė;
3) nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, eksploatuojantis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginį (terminalą), yra likviduotas;
4) sustabdžius uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir apie tai informavus paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą (ir jeigu paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas yra gavęs šią informaciją), uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra toliau eksploatuojamas;
11. Susisiekimo ministerija, Uosto direkcija ir paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai.
12 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
13 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos
Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Uosto žemės naudotojai, įgiję leidimus vykdyti veiklą ar veiklas laisvajame uoste iki šio įstatymo įsigaliojimo, laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla jų leidimuose nustatytais terminais. Įsigaliojus šiam įstatymui, prašymai vykdyti veiklą laisvajame uoste, kurie buvo pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nespėjo išnagrinėti, prilyginami deklaracijoms dėl uosto žemės naudotojų atitikties ir uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai jis pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją.