Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. BIRŽELIO 28 D. ĮSAKYMO NR. D1-508 „DĖL PRODUKTŲ, KURIŲ VIEŠIESIEMS PIRKIMAMS IR PIRKIMAMS TAIKYTINI APLINKOS APSAUGOS KRITERIJAI, SĄRAŠO, APLINKOS APSAUGOS KRITERIJŲ IR APLINKOS APSAUGOS KRITERIJŲ, KURIUOS PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS IR PERKANTIEJI SUBJEKTAI TURI TAIKYTI PIRKDAMI PREKES, PASLAUGAS AR DARBUS, TAIKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m.                 d. Nr. 

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos  aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL APLINKOS APSAUGOS KRITERIJŲ TAIKYMO, VYKDANT ŽALIUOSIUS PIRKIMUS, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 92 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo įgyvendinimo“ 8.2 papunkčiu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“,

t v i r t i n u Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą (pridedama).“

2. Nustatau, kad kituose teisės aktuose vartojamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo D1-508 pavadinimą „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitinka pavadinimas „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Nustatau, kad 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo įsakymu keičiamų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų 16 punkto redakcija:

„16. Pastatų projektavimo paslaugos ir jų statybos darbai:

16.1. statyboje naudojamos statybinės medžiagos turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (XIII skyrius „Statybinės medžiagos“);

16.2. teikėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001) arba EMAS ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba, atlikdamas supaprastintus pirkimus ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus, taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos statybvietėje ir aplink ją užtikrinimas; kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai, prevencija; statybvietėje susidarančių atliekų kiekio, skleidžiamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas ir kt.;

16.3. statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji pastatai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“ nustatyti privalomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, turi būti projektuojami ir statomi taip, kad projektavimo, statybos ir naudojimo etapuose būtų užtikrinta atitiktis statytojo (užsakovo) pasirinktam pastato tvarumo lygiui pagal statytojo (užsakovo) pasirinktą pastatų tvarumo vertinimo sistemą (-as) (schemą (-as)).“

Aplinkos ministras

part_b48ad0f5d25f4330bbb144329866c7f4_end

part_9d5418b6aba94c8e879c1c098552f1a7_end

part_5b2c3b90ce004114a7b9829f94b980e1_end

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m.                      d. įsakymo Nr. D1-

redakcija)

APLINKOS APSAUGOS KRITERIJŲ TAIKYMO, VyKDANT žALIUOSIUS PIRKIMUS, TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurį turi taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatyme apibrėžti perkantieji subjektai (toliau kartu – pirkimo vykdytojas), pirkdami prekes, paslaugas ar darbus,  nustato aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus ir pirkimus (toliau kartu – pirkimai), tvarką, rezultatų apskaičiavimą ir atitiktį žaliojo pirkimų reikalavimams įrodančius dokumentus.

2. Tvarkos aprašas privalomas visiems pirkimų vykdytojams, vykdantiems žaliuosius viešuosius pirkimus ar žaliuosius pirkimus (toliau kartu – žalieji pirkimai).

3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Aplinkos apsaugos kriterijai – kriterijai, kuriais pirkimo vykdytojas vadovaujasi, nustatydamas aplinkos apsaugos reikalavimus prekėms, paslaugoms ar darbams.

3.2. Aplinkos apsaugos vadybos sistema – visuma priemonių, kuriomis užtikrinamas veiksmingas aplinkos apsaugos vadybos planas ar procedūrų įgyvendinimas ir aplinkos apsaugos politikos tikslų ir uždavinių tarpusavio atitiktis.

3.3. Minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai – privalomai taikomi aplinkos apsaugos kriterijai, patvirtinti aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į pagrindinius prekių, paslaugų ar darbų poveikio aplinkai veiksnius.

3.4. I tipo ekologinis ženklas – daugialypiu kriterijumi grindžiamas trečiosios šalies suteikiamas standartinis ženklas, kuriuo patvirtinama, kad tam tikros prekės, paslaugos ar darbai pasižymi aplinkai palankiomis savybėmis visuose jų gyvavimo ciklo etapuose.

3.5. Žaliasis pirkimas – pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.

3.6. kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS KRITERIJŲ TAIKYMO TVARKA IR REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

4. Pirkimas laikomas žaliuoju, kai rengiant technines specifikacijas, nustatant minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir (ar) kitus reikalavimus, perkama prekė, paslauga arba darbas (toliau – produktas):

4.1.  yra Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai, sąraše, nurodytame Tvarkos aprašo 1 priede (toliau – produktų sąrašas) ir atitinka visus produktui nustatytus ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, nurodytus Tvarkos aprašo 2 priede (toliau – kriterijai);

4.2. neatsižvelgiant, ar yra produktų sąraše, atitinka jam nustatytus I tipo ekologinio ženklo reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14024 „Aplinkosauginiai ženklai ir aplinkosauginės deklaracijos. I tipo aplinkosauginis ženklinimas. Principai ir procedūros“, patvirtinamus I tipo ekologiniu ženklu arba kitu tiekėjo pateiktu lygiaverčiu įrodymu (I tipo ekologinio ženklo pavyzdžiai: EU Ecolabel, Nordic Swan, Blue Angel, El Distintiu, Milieukeur, Österreichisches Umweltzeichen, NF Environnement, The Hungarian Eco-label, Polish Eco Mark-Znak EKO);

4.3. nėra produktų sąraše, bet perkamai paslaugai ar darbui tiekėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (toliau – LST EN ISO 14001) arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (toliau – EMAS) ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais (kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus), ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais, atliekant supaprastintus pirkimus ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus;

4.4. nėra produktų sąraše, bet atitinka bent vieną iš papunkčių:

4.4.1. perkamas produktas, kurio paskirtis yra mažinti neigiamą įtaką klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai;

4.4.2. perkama aplinkosauginė inovacija – sukūrimas naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, darančio kuo mažesnę neigiamą įtaką klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų tvarkymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai, palyginti su rinkoje egzistuojančiais produktais, paslaugomis ar procesais;

4.4.3. pirkdamas produktą pirkimo vykdytojas savarankiškai nustato aplinkos apsaugos kriterijus, kurie yra susiję su pirkimo objektu, taikydamas bent vieną iš numatytų aplinkosauginių principų viename, keliuose ar visuose produkto gyvavimo ciklo etapuose:

4.4.3.1. prekei pagaminti ir (ar) tiekti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir (ar) sudėtyje yra pakartotinai panaudotų ir (ar) perdirbtų medžiagų;

4.4.3.2. prekei pagaminti, tiekti ir (ar) naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau elektros energijos ir (ar) naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai;

4.4.3.3. prekei pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai;

4.4.3.4. prekė yra tvirta, ilgaamžė, funkcionali, ji ar jos sudedamosios dalys tinka naudoti daug kartų ir (ar) lengvai pataisomos, ir (ar) pakeičiamos;

4.4.3.5. prekė, virtusi atliekomis, tinka paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti.

5.  Kai siekiant įsigyti į produktų sąrašą įtrauktą produktą atlikus planuojamo pirkimo rinkos konsultacijas yra nustatoma, kad rinkoje nėra nė vienos galimybės, nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įsigyti produktų atitinkančių šiuo įsakymu nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus arba rinkoje esantys produktai, atitinkantys šiuo įsakymu nustatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, neatitinka techninių reikalavimų, reikalingų pirkimo vykdytojo funkcijoms atlikti, pirkimo vykdytojas gali nustatyti aplinkos apsaugos kriterijus, vadovaudamasis bet kuriuo (-ais) Tvarkos aprašo 4 punkto papunkčiu (-ais), neatsižvelgiant, ar produktas yra produktų sąraše, arba netaikyti dalies produktui nustatytų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų.

6. Tvarkos apraše nustatyta aplinkos apsaugos kriterijų taikymo tvarka neprivaloma atliekant produktų pirkimus jei perkamas nematerialaus pobūdžio (intelektinis) ar kitoks produktas, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu (pvz., atlikėjų, instruktorių, konsultantų, teikiamos paslaugos; audio, vizualinių, fotografijos kūrinių gaminimo paslaugos; skaitmeniniu būdu suteikiamos dizaino, marketingo ir reklamos paslaugos; studijų, mokymų, tyrimų, audito ir koncepcijų rengimo paslaugos, programinė įranga ir paslaugos).

7. Pirkimams, kuriuos galima vykdyti neskelbiant apie pirkimą, minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai neprivalomi, pirkimo vykdytojas gali vykdyti žaliąjį pirkimą vadovaudamasis bet kuriuo (–-ais) Tvarkos aprašo 4 punkto papunkčiu (-ais), neatsižvelgiant, ar produktas yra įtrauktas į produktų sąrašą.

8. Jeigu teikiant įsigytas paslaugas ar vykdant darbus bus naudojamos produktų sąraše esančios prekės, jos turi atitikti 4.1 ir (ar) 4.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

9. Jeigu įsigyjama prekė tiekiama pakuotėje, ši pakuotė turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (2 priedo II skyrius „Pakuotės“).

10. Kiti lygiaverčiai aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai gali būti tiekėjo taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymas, atitinkantis visus šiuos reikalavimus:

10.1. apibrėžta įmonės ar įstaigos vadovybės patvirtinta aplinkos apsaugos politika ir aplinkos apsaugos reikalavimų atitikimas teikiant paslaugas ir vykdant darbus;

10.2. nustatyti reikšmingiausi aplinkos apsaugos aspektai, kuriems poveikį daro, gali daryti įmonės ar įstaigos vykdoma veikla, ir šiuos aplinkos apsaugos aspektus reglamentuojantys teisės aktai;

10.3. nustatyti aplinkosauginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės pasiekti šiuos tikslus;

10.4. numatyta aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo stebėsena – paskirti atsakingi asmenys, nustatyta jų atsakomybė, pareigos ir priemonių įgyvendinimo terminai;

10.5. parengtas aplinkosauginių ir avarinių situacijų valdymo planas;

10.6. vykdoma aplinkosauginio gerinimo veiklos kontrolė (pvz., parengiamos metinės ataskaitos, kurios pateikiamos ir pristatomos įmonės vadovybei).

11. Pirkimo vykdytojas atliktų žaliųjų pirkimų procentą skaičiuoja lygindamas įvykdytų žaliųjų pirkimų vertę su bendra visų pirkimų verte, neįskaitant teisės aktuose numatytų žaliųjų pirkimų reikalavimų taikymo išimčių, pagal formulę:

kur:

R – žaliųjų pirkimų reikšmė (%);

ŽP – žaliųjų pirkimų vertė;

PB – bendra visų pirkimų vertė (neįskaitant teisės aktuose numatytų žaliųjų pirkimų reikalavimų taikymo išimčių).

12. Jeigu pirkimo vykdytojas, vykdydamas pirkimą, taiko minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, I tipo ekologinius ženklus (ar lygiavertį įrodymą) arba aplinkos apsaugos vadybos sistemą (ar lygiavertį įrodymą), pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, ne visam pirkimo objektui, o tik jo daliai, kurios vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pirkimo vertės (jeigu aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose minimaliuose aplinkos apsaugos kriterijuose nenustatyta kitaip), toks pirkimas yra priskiriamas prie žaliųjų pirkimų. (Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas atliko studijos parengimo ir leidybos paslaugų pirkimą. Minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai buvo taikyti tik leidybos paslaugoms ir šių paslaugų vertė sudarė 53 procentų bendros pirkimo vertės. Tokiu atveju visas pirkimas yra priskirtinas prie žaliųjų pirkimų.)

III SKYRIUS

ATITIKTĮ ŽALIOJO PIRKIMO REIKALAVIMAMS ĮRODANTYS DOKUMENTAI

13. Atitiktį žaliojo pirkimo reikalavimams įrodantys dokumentai, jeigu prie produktų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų nenurodyta kitaip:

13.1. pakuotės aprašymas, gamintojo ir (ar) tiekėjo techniniai dokumentai, gamintojo ir (ar) importuotojo raštiškas patvirtinimas, saugos duomenų lapas, gamintojo bandymų ataskaita, protokolas, gamintojo ir (ar) tiekėjo deklaracija (kai tiekėjas pats yra produkto gamintojas), įrangos aprašymas, instrukcija ar skaičiavimai, pripažintos įstaigos arba paskelbtosios (notifikuotos) institucijos atlikto bandymo protokolas, priemonių ir (ar) produktų, kurie bus naudojami atlikti paslaugą ar darbą, sąrašas ir dokumentai, įrodantys, kad priemonės ir (ar) produktai atitinka nustatytus reikalavimus, arba kiti lygiaverčiai įrodymai;

13.2. nepriklausomos trečiosios šalies išduotas sertifikatas ar kitas lygiavertis dokumentas, kuriuo įrodoma atitiktis taikomiems standartams.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Duomenis apie pirkimo vykdytojų atliktus žaliuosius pirkimus kaupia Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri kiekvienais metais per II kalendorinių metų ketvirtį stebėsenos duomenis pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

_______________________________

part_b5d861ba2d2149ec9b851ac1c585113e_end

part_1e2e8f08bc994c6f8d8309965976b293_end

part_e8c5edf7cbbd4d32ab8704d67e0ba16b_end

Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo

1 priedas

PRODUKTŲ, KURIŲ VIEŠIESIEMS PIRKIMAMS IR PIRKIMAMS TAIKYTINI

MINIMALŪS APLINKOS APSAUGOS KRITERIJAI,

SĄRAŠAS

1. Popierius ir jo gaminiai.

2. Pakuotės.

3. Biuro įranga ir buitinė technika.

4. Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės.

5. Mobilieji telefonai.

6. Televizoriai ir monitoriai.

7. Baldai.

8. Maistas.

9. Tekstilės gaminiai.

10. M ir N kategorijų kelių transporto priemonės:

10.1. M_1, M₂ ir N₁ klasių transporto priemonės;

10.2. M₃, N₂ ir N₃ klasių transporto priemonės.

11. Viešųjų erdvių, želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymas:

11.1. dirvožemio savybes gerinančios medžiagos;

11.2. drėkinimo sistemos;

11.3. želdinių ir želdynų priežiūros technika.

12. Projektavimo paslaugos, statybos darbai.

13. Statybinės medžiagos:

13.1. mediena ir jos produktai;

13.2. dažai;

13.3. termoizoliacinės medžiagos;

13.4. gipso plokštės;

13.5. plytelės;

13.6. langai, stoglangiai ir išorinės įstiklintos durys.

14. Patalpų apšvietimas:

14.1. elektros lempos;

14.2. patalpų apšvietimo projektavimo paslaugos;

15. Vandens čiaupai, dušai.

16. Vandeniniai šildytuvai.

17. Kelių projektavimas, tiesimas ir priežiūra; kelio ženklai, ženklinimas, ir kiti kelio elementai:

17.1. kelių, gatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų projektavimo, tiesimo ir priežiūros darbai;

17.2. kelio ženklai, ženklinimas ir kiti kelio elementai.

18. Gatvių apšvietimas ir kelių eismo signalai:

18.1. gatvių apšvietimo įranga;

18.2. gatvių apšvietimo projektavimo paslaugos;

18.3. kelių eismo signalai.

19. Elektra.

______________________

part_54679974f04d4d1ebda3475e92bf188b_end

part_e243c96150c4446b82d540b1a08dbc24_end

Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo

2 priedas

MINIMALŪS APLINKOS APSAUGOS KRITERIJAI

I SKYRIUS

POPIERIUS IR JO GAMINIAI

1. Popierius ir jo gaminiai:

1.1. gaminys turi būti pagamintas iš 100 proc. perdirbto popieriaus (naudoto popieriaus ir (ar) gamybos atliekų) plaušų arba ne mažiau kaip 30 proc. pirminės medienos plaušų, gautų iš miškų, sertifikuotų naudojant Forest Stewardship Council (toliau – FSC) ar Miškų sertifikavimo sistemų pripažinimo programą (angl. Programme for the Endorsement of Forest Certification schemes (toliau – PEFC)) arba lygiavertes miškų sertifikavimo sistemas, kita dalis – iš perdirbto popieriaus plaušų;

1.2. gaminys turi būti nebalintas arba balintas nenaudojant chloro dujų.

II SKYRIUS

PAKUOTĖS

2. Pakuotės: pakuotės turi būti pagamintos iš perdirbtų medžiagų ir laikytina perdirbamąja pakuote pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas.

III SKYRIUS

BIURO ĮRANGA IR BUITINĖ TECHNIKA

3. Biuro įranga ir buitinė technika: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 621 „Dėl perkančiosioms organizacijoms taikomų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų prekėms, paslaugoms ir pastatams“, prekės, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasės, nustatytos Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų. Jeigu minėti reikalavimai netaikomi, prekės turi atitikti Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus.

IV SKYRIUS

NEŠIOJAMIEJI KOMPIUTERIAI IR PLANŠETĖS

4. Kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės:

4.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 621 „Dėl perkančiosioms organizacijoms taikomų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų prekėms, paslaugoms ir pastatams“, prekės, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasės, nustatytos Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų. Jeigu minėti reikalavimai netaikomi, prekės turi atitikti Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

4.2. produktų bandymais nustatyta baterijos būklė po 300 ciklų turi būti ≥80 proc. atsižvelgiant į standartą IEC EN 61960-3:2017;

4.3. tiekiama įranga turi turėti bent vieną standartinį USB C™ tipo lizdą (prievadą), skirtą keistis duomenimis ir pasižymintį atgaliniu suderinamumu su USB 2.0 atsižvelgiant į standartą IEC 62680-1-3:2018.

V SKYRIUS

MOBILIEJI TELEFONAI

5. Mobilieji telefonai:

5.1. produktui pagaminti naudojamose spausdintinėse plokštėse neturi būti pavojingų cheminių medžiagų, klasifikuojamų priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo ar rizikos frazę pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008), kancerogeninės (H350, H351), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340, H341), veikiant ilgą laiką pakenkia kai kuriems organams (H372, H373), toksiškos reprodukcijai (H360D, H360F, H360FD), pavojingos vandens aplinkai (H400, H410);

5.2. produkto elektronikos komponentuose neturi būti berilio;

5.3. produktų bandymais nustatyta baterijos būklė po 300 ciklų turi būti ≥80 proc. atsižvelgiant į standartą IEC EN 61960-3:2017;

5.4. tiekiamos įrangos plastikinėse dalyse, kurių masė didesnė kaip 5 g, turi būti mažai halogenintų medžiagų. Kiekvienoje plastikinėje prietaiso dalyje turi būti mažiau kaip 1000 ppm (0,1 proc. masės dalis) bromo ir mažiau kaip 1000 ppm (0,1 proc. masės dalis) chloro.

VI SKYRIUS

TELEVIZORIAI IR MONITORIAI

6. Televizoriai ir monitoriai:

6.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 621 „Dėl perkančiosioms organizacijoms taikomų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų prekėms, paslaugoms ir pastatams“, prekės, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasės, nustatytos Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, o jeigu šie reikalavimai netaikomi, prekės turi atitikti Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

6.2. produkte neturi būti gyvsidabrio;

6.3. plastikinėse detalėse neturi būti naudojamos cheminės medžiagos, klasifikuojamos priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo frazę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (OL 2008 L 353, p. 1): kancerogeninės (H350), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340), toksiškos reprodukcijai (H360F, H360FD, H360D, H360Df, H361f, H361fd, H360Df, H361d, H360Fd).

VII SKYRIUS

BALDAI

7. Baldai:

7.1. 80 proc. balduose naudojamos medienos, medienos medžiagų ir gaminių turi būti iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas;

7.2. visos plastikinės dalys, kurių masė ≥ 50 g, turi būti paženklintos kaip tinkamos perdirbti pagal LST EN ISO 11469 „Bendrasis plastikinių gaminių identifikavimas ir ženklinimas“ (toliau – LST EN ISO 11469) ar lygiavertį standartą;

7.3. baldo kamšalo sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. perdirbtų pluoštų, pagamintų iš tekstilės gaminių ir drabužių nuokarpų ir (ar) vartojimo atliekų;

7.4. paviršiams dengti naudojamuose produktuose:

7.4.1. neturi būti pavojingų cheminių medžiagų, klasifikuojamų priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo frazę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: kancerogeninės (H350, H350i, H351), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340, H341), toksiškos reprodukcijai (H360D, H360F, 361f, 361d), pavojingos vandens aplinkai (H400, H410, H411), toksiškos ar labai toksiškos (H300, H301, H310, H311, H330, H331), kenkia organams (H370), veikiant ilgą laiką pakenkia kai kuriems organams (H372);

7.4.2. neturi būti daugiau kaip 5 proc. masės lakiųjų organinių junginių (LOJ);

7.4.4. neturi būti chromo (VI) junginių;

7.4.5. formaldehido išmetamieji teršalai neturi viršyti 0,05 ppm.

VIII SKYRIUS

MAISTAS

8. Maistas:

8.1. tiekiami ar patiekalams ruošti naudojami maisto produktai turi atitikti bent vieną iš  šių minimalių aplinkos apsaugos kriterijų:

8.1.1. produktai turi turėti ekologiškam produktui išduotą sertifikatą pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 su visais pakeitimais ir papildymais (toliau – ekologinės gamybos reglamentas), reikalavimus;

8.1.2. produktai turi atitikti 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 3D-10 „Dėl žemės ūkio ir maisto produktų saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių įregistravimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ reikalavimus ir jiems suteikta saugoma geografinė nuoroda ir (arba) saugoma kilmės vietos nuoroda, ir (arba) garantuoto tradicinio gaminio nuoroda (toliau – saugomos nuorodos);

8.1.3. produktai turi būti sertifikuoti ženklu „Kokybė“ kaip numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351 „Dėl Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – NKP)  ar atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, 16 straipsnio 1 punkto b dalyje nurodytų lygiaverčių kitų valstybių narių pripažintų maisto produktų kokybės sistemų (toliau – lygiavertės kitų valstybių narių pripažintos maisto produktų kokybės sistemos) reikalavimus.

8.2. Pagal 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose nurodytus kriterijus perkamas produktų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. perkamų maisto produktų kiekio (kilogramais, litrais, vienetais).

Atitiktį reikalavimams įrodantys dokumentai: (8.1.1–8.1.3 papunkčiams) galiojantys ekologinės gamybos patvirtinamieji dokumentai, sertifikatai produktams ir (arba) perdirbimo veiklai, galiojantys NKP gamintojų sertifikatai, kurie skelbiami VšĮ „Ekoagros“ interneto svetainėje www.ekoagros.lt arba kiti lygiaverčiai įrodymai. Produktų su saugomomis nuorodomis gamintojų sąrašai skelbiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje www.vmvt.lt

IX SKYRIUS

TEKSTILĖS GAMINIAI

9. Tekstilės gaminiai:

9.1. tekstilės gaminiuose neturi būti cheminių medžiagų, pripažintų didelį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis ir įrašytų į kandidatinį autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas), 59 straipsnį, jeigu jų koncentracija produkte didesnė kaip 0,1 proc. pagal masę;

9.2. tekstilės gaminiuose negali būti šių medžiagų:

1.  

-      oktilfenolio etoksilatų

Cheminių medžiagų grupė	Taikomi apribojimai medžiagoms	Koncentracijos ribos	Bandymo metodas
1.   Azodažikliai	Negalima naudoti azodažiklių, galinčių skilti į aromatinius aminus.	Kiekvieno amino 30 mg/kg	EN 14362-1 ir 3 arba lygiavertis standartas.
2.   Formaldehidas	Formaldehido likučiams galutiniame gaminyje taikomos ribinės vertės: -      kūdikiams ir vaikams iki 3 metų -      visi kiti produktai	0-3 m. vaikams - 16 ppm Visi kiti produktai –  75 ppm	EN ISO 14184-1 arba lygiavertis
3.   Pagalbinės medžiagos	Nurodytų medžiagų negali būti galutiniame gaminyje: -      nonifenolio -      oktifenolio	Bendras kiekis  <100 mg/kg
	-      nonilfenoletoksilatų	Bendras kiekis  <100 mg/kg	ISO 18254 arba lygiavertis
4.   Dangos, laminatai ir membranos	Dangos, plastizolio raštų, laminatų, membranų ir plastiko priedų sudėtyje negali būti šių ftalatų: -      DEHP (bis-(etiheksil)ftalato) -      BBP (butilbenzilftalato) -      DBP (dibutilftalato) -      DMEP (bis-2-metoksietilftalato) -      DIBP (diizobutilftalato) -      DIHP (Di-C6-8 šakotųjų alkiftalatų) -      DHNUP (Di-C7-11 šakotųjų alkilftalatų) -      DHP (di-n-heksilftalatų)	Bendras kiekis 0.10 proc. bendro produkto masės	EN ISO 14389 arba lygiavertis

9.3. tekstilės gaminiai turi būti pagaminti taip, kad būtų patvarūs, ilgaamžiai ir lengvai taisomi, gaminiui virtus atliekomis, – jį būtų galima perdirbti.

10. Minimalūs aplinkos apsaugos kriterijai taikomi tekstilės gaminiams, kuriuose:

10.1. naudojamas medvilnės pluoštas turi būti:

10.1.1. sudarytas iš ne mažiau kaip 20 proc. organiškai išgautos medvilnės pagal nustatytus reikalavimus 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) arba lygiaverčius įrodymus;

10.1.2. sudarytas iš ne mažiau kaip 10 proc. perdirbtos medvilnės pluošto;

10.1.3. sudarytas iš ne mažiau kaip 10 proc. Europos Sąjungoje išauginto pluoštinių kanapių pluošto;

10.2. naudojamas poliesterio pluoštas turi būti 100 proc. pagamintas iš perdirbtų atliekų.

X SKYRIUS

M IR N KATEGORIJŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS

11. M₁, M2 ir N₁ kategorijų transporto priemonių įsigijimas, nuoma arba finansinė nuoma (lizingas):

11.1. transporto priemonė turi atitikti bent vieną iš šių minimalių aplinkos apsaugos kriterijų:

11.1.1. atliekant viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir atsižvelgiant į šio įstatymo 15 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse pirkimams nustatytus reikalavimus, perkama transporto priemonė suprantama kaip apibrėžta Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 ir (ar) 36 dalyse, išskyrus  šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas transporto priemones;

11.1.2. kitais viešųjų pirkimų atvejais transporto priemonė turi atitikti 11.1.1 papunkčio reikalavimus arba šiuos reikalavimus, išskyrus Alternatyviųjų degalų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas transporto priemones:

11.1.2.1. transporto priemonės išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis, išmatuotas pagal 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) su visais pakeitimais (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 715/2007) ir jo įgyvendinimo priemonėmis, M₁ kategorijos transporto priemonėms neturi viršyti 95 g/km, M₂ ir N₁ kategorijos transporto priemonėms neturi viršyti 147 g/km;

11.1.2.2. realiomis važiavimo sąlygomis transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės (neatsižvelgiant į taikomą atitikties faktorių ir (ar) matavimo metodo paklaidą), nustatytos Reglamente (EB) Nr. 715/2007.

12. M₃, N₂ ir N₃ kategorijų transporto priemonių įsigijimas, nuoma arba finansinė nuoma (lizingas):

12.1. transporto priemonė atitinka vieną iš šių minimalių aplinkos apsaugos kriterijų:

12.1.1. atliekant viešuosius pirkimus Alternatyviųjų degalų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir atsižvelgiant į šio įstatymo 15 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse pirkimams nustatytus reikalavimus, perkama transporto priemonė suprantama kaip apibrėžta Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 ir (ar) 36 dalyse, išskyrus Alternatyviųjų degalų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas transporto priemones;

12.1.2. kitais viešųjų pirkimų atvejais transporto priemonė turi atitikti 14.1.1 papunkčio reikalavimus arba atitikti ne mažesnį kaip Euro 6 teršalų išmetimo standartą, išskyrus Alternatyviųjų degalų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas transporto priemones.

XI SKYRIUS

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ, ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ PRIEŽIŪRA IR TVARKYMAS

13. Dirvožemio savybes gerinančios medžiagos:

trąšos ir dirvožemį gerinančios priemonės turi būti įsigyjamos pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos patvirtintą trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių, tinkamų naudoti ekologinėje gamyboje, sąrašą, parengtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis.

14. Drėkinimo sistemos:

drėkinimo sistemoje turi būti reguliuojamas paskirstomo vandens kiekis, įdiegtas laikmatis ir dirvos drėgnumą matuojantis prietaisas norint efektyviai programuoti vandens paskirstymą ir laistymo trukmę.

15.  Želdinių ir želdynų priežiūros technika:

15.1. technika atitinka vieną iš šių minimalių aplinkos apsaugos kriterijų:

15.1.1. standartą Euro 6, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 715/2007;

15.1.2. standartą Euro VI, nustatytą 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (Euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB;

15.1.3. V etapo reikalavimus, nustatytus 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB;

15.1.4. neišmeta teršalų, elektra ar baterija varoma technika.

XII SKYRIUS

PROJEKTAVIMO PASLAUGOS, STATYBOS DARBAI

16. Pastatų projektavimo paslaugos ir jų statybos darbai:

16.1. statyboje naudojamos statybinės medžiagos turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (XIII skyrius „Statybinės medžiagos“);

16.2. paslaugų teikėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001) arba EMAS ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba, atlikdamas supaprastintus pirkimus ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus, taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos statybvietėje ir aplink ją užtikrinimas; , prevencija kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai; statybvietėje susidarančių atliekų kiekio, skleidžiamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas ir kt..

XIII SKYRIUS

STATYBINĖS MEDŽIAGOS IR PRODUKTAI

17. Mediena ir jos produktai:

17.1. 80 proc. statiniuose naudojamos medienos, medienos medžiagų ir gaminių turi būti iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas;

17.2. plokštėse, kuriose yra formaldehido rišamųjų medžiagų, formaldehido emisija į atmosferą E1 klasės plokštėms turi būti ne didesnė kaip 0,124 mg/m³ oro pagal bandymo metodą LST EN 13986 „Medienos skydai, naudojami statybinėms konstrukcijoms. Charakteristikos, atitikties įvertinimas ir ženklinimas“ arba formaldehido koncentracija turi būti ne didesnė kaip 0,1 ppm pagal bandymo metodą LST EN 717-1 „Medienos skydai. Formaldehido išsiskyrimo nustatymas. 1 dalis. Formaldehido išsiskyrimo nustatymas kameros metodu“.

18. Dažai:

18.1. paruoštų naudoti patalpų vidaus ir išorės dažų produkte lakiųjų organinių junginių (LOJ), kurių pradinė virimo temperatūra, esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui, yra ne aukštesnė kaip 250 ˚C, turi būti ne daugiau kaip:

Eil. Nr.	Produkto aprašymas	LOJ ribinė vertė, g/l (įskaitant vandenį)
1.	Vidinių sienų ir lubų matinės dangos (blizgesys, esant 60º kampui, mažesnis kaip 25) dengimo medžiagos	15
2.	Vidinių sienų ir lubų blizgiosios dangos (blizgesys, esant 60º kampui, mažesnis kaip 25) dengimo medžiagos	60
3.	Išorinių sienų mineraliniam pagrindui skirtos dangos	30
4.	Vidaus ir (ar) išorės apdailos ir padengimo dažai medienai ir metalui	90
5.	Vidaus apdailos lakai ir medienos beicai, įskaitant neskaidrius medienos beicus	75
6.	Išorės apdailos lakai ir medienos beicai, įskaitant neskaidrius medienos beicus	90
7.	Vidaus ir išorės plonasluoksniai medienos beicai	75
8.	Gruntai ir rišamieji gruntai	15
9.	Rišamieji gruntai	15
10.	Vienkomponentinės dangos dengimo medžiagos	100
11.	Dvikomponentės reaktyviosios dangos, skirtos specialiam galutiniam naudojimui (pvz., grindims)	100
12.	Dekoratyvinės dangos	90
13.	Antikoroziniai dažai	80

18.2. patalpų vidaus ir išorės dažų sudėtyje neturi būti daugiau kaip 0,01 proc. pagal masę pavojingų cheminių medžiagų, klasifikuojamų priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo frazę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: toksiškos ar labai toksiškos (H300, H301, H304, H310, H311, H330, H331), toksiška patekus į akis (EUH070), kenkia organams (H370), galinčios pakenkti organams (H371), veikiant ilgą laiką pakenkia kai kuriems organams (H372, H373), galinčios sukelti alerginę odos reakciją (H317), įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą (H334), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340, H341), kancerogeninės (H350, H350i, H351), toksiškos reprodukcijai (H360D, H360F, H360FD, H360Fd, H360Df, H361f, H361d, H361fd, H362), pavojingos vandens aplinkai H400, H410, H411, H412), gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams (H413), pavojinga ozono sluoksniui (EUH059).

19. Termoizoliacinės medžiagos:

19.1. produktas neturi išskirti šių cheminių medžiagų:

19.1.1. fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 842/2006 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

19.1.2. pavojingų cheminių medžiagų, klasifikuojamų priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo frazę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: kancerogeninės (H350, H350i, H351), toksiškos reprodukcijai (H360D, H360F, H360FD, H360Fd, H360Df, H361f, H361d, H361fd), toksiškos ar labai toksiškos (H300, H301, H310, H311, H330, H331), įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą (H334), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340, H341), veikiant ilgą laiką pakenkia kai kuriems organams (H372, H373), galinčios pakenkti organams (H371), pavojingos vandens aplinkai (H411);

19.1.3. produktų, pagamintų medienos pagrindu (pavyzdžiui, kamštinė medžiaga, celiuliozė), gamyboje naudojama mediena turi būti iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas.

20. Gipso plokštės:

20.1. gipso plokščių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 2 proc. perdirbtų medžiagų;

20.2. gipso plokščių gamybai naudojamas popierius turi būti pagamintas iš 100 proc. perdirbto popieriaus plaušų ir (ar) ne mažiau kaip 30 proc. pirminės medienos plaušų, gautų iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas, kita dalis – iš perdirbto popieriaus plaušų.

21. Plytelės:

21.1. produkto žaliavoje neturi būti pavojingų cheminių medžiagų ar jų junginių, klasifikuojamų priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo frazę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: kancerogeninės (H350, H350i), toksiškos reprodukcijai (H360D, H360F, H360FD, H360Fd, H360Df, H361f, H361d, H361fd,), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340, H341), veikiant ilgą laiką pakenkia kai kuriems organams (H372, H373), galinčios pakenkti organams (H371), pavojingos vandens aplinkai (H400, H410, H411, H412, H413), pavojingos ozono sluoksniui (EUH059);

21.2. glazūruotų plytelių prieduose naudojamo švino, kadmio ir stibio (arba jų junginių) turi būti ne daugiau kaip:

Eil. Nr.	Pavadinimas	Ribinė vertė, proc. nuo glazūrų svorio
1.	Švinas (Pb)	0,5
2.	Kadmis (Cd)	0,1
3.	Stibis (Sb)	0,25

22. Langai, stoglangiai ir išorinės įstiklintos durys:

22.1. 80 proc. langų gamybai naudojamos medienos turi būti gauta iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas;

22.2. visose plastikinėse detalėse, kurių masė ≥ 50 g, švino ar kadmio junginiai neturi viršyti 100 ppm;

22.3. visos plastikinės detalės, kurių masė ≥ 50 g, turi būti paženklintos pagal LST EN ISO 11469 ar lygiavertį standartą;

22.4. produkte neturi būti naudojamas  poveikį šiltnamio efektui darantis dujų užpildas, kurio globalinio šiltėjimo potencialas – (GWP) > 5 (per 100 metų laikotarpį);

22.5. produktas,  naudojamas normaliomis naudojimo sąlygomis, neturi išskirti pavojingų cheminių medžiagų, klasifikuojamų priskiriant bet kurią iš nurodytų pavojingumo frazę pagal Europos Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: kancerogeninės (H350, H350i, H351), toksiškos reprodukcijai (H360D, H360F, H360FD, H360Fd, H360Df, H361f, H361d, H361fd), toksiškos ar labai toksiškos (H300, H301, H310, H311, H330, H331), įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą (H334), sukeliančios paveldimus genetinius defektus (H340, H341), veikiant ilgą laiką pakenkia kai kuriems organams (H372, H373), galinčios pakenkti organams (H371), pavojingos vandens aplinkai (H400, H410, H411, H412, H413).

XIV SKYRIUS

PATALPŲ APŠVIETIMAS

23. Elektros lempos: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 621 „Dėl perkančiosioms organizacijoms taikomų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų prekėms, paslaugoms ir pastatams“, prekės, įtrauktos į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasės, nustatytos Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, jeigu šie reikalavimai netaikomi, – prekės turi atitikti Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus.

24. Patalpų apšvietimo projektavimo paslaugos:

24.1. jeigu patalpų apšvietimo įranga montuojama visame pastate, didžiausią visame pastate vartojamą apšvietimo galią padalijus iš bendro grindų ploto gauta vertė neturi viršyti šių verčių:

Eil. Nr.	Pastatų paskirtis	Apšvietimo galios tankis, W/m^2
1.	Garažų	2,5
2.	Administracinė (teismas, paštas)	14
3.	Kultūros (parodų centrai, muziejai, salės)	9
4.	Specialioji (priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų)	12
5.	Mokslo (profesinės ir aukštosios mokyklos)	13
6.	Gydymo	12
7.	Kultūros (bibliotekos, skaityklos)	12
8.	Administracinė (pertvaromis atskirtos darbo vietos )	13
9.	Administracinė (darbo patalpa be pertvarų)	11
10.	Specialioji (policija)	14
11.	Specialioji (kalėjimai, tardymo izoliatoriai, pataisos darbų kolonijos)	9
12.	Sporto (salės, klubai)	9
13.	Gyvenamosios	11
14.	Gyvenamosios (tik bendro naudojimo) patalpos	6
15.	Mokslo (bendrojo lavinimo mokyklos	8
16.	Kultūros (kita)	13

24.2. apšvietimas turi atitikti susijusius eksploatacinius parametrus, nustatytus (pasirinktinai) LST EN 12464-1 „Šviesa ir apšvietimas. Darbo vietų apšvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalpų viduje“ standartu arba lygiaverčiais tarptautiniais standartais, gerosios praktikos vadovuose, Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus parametrus. Atsižvelgiant į patalpos tipą ir jai taikomus reikalavimus, pastarieji gali aprėpti skaistį, tolygumą, akinimo reguliavimą, spalvų perteikimą ir apšviestų objektų spalvą;

24.3. jeigu patalpų apšvietimo įranga montuojama pavienėje zonoje arba  tik pastato dalyje, didžiausią toje zonoje vartojamą apšvietimo įrangos galią padalijus iš bendro šios zonos grindų ploto ir 100 apšvietos vienetų (100 liuksų) gauta vertė neturi viršyti šių verčių:

Nr.	Patalpų paskirtis	Normuotasis apšvietimo galios tankis (W/m^2/100 lx)
1.	Gyvenamoji (miegamieji)	7,5
2.	Maitinimo (valgyklos)	3,5
3.	Garažų	2,2
4.	Gyvenamoji (bendrojo naudojimo patalpos, įskaitant liftus ir laiptines)	3,2
5.	Kultūros (salės, konferencijų patalpos)	2,8
6.	Sporto (salės)	2,8
7.	Gydymo (ligoninės palatos ir apžiūros patalpos)	4
8.	Gyvenamoji (virtuvė, valgomasis)	5
9.	Maitinimo (restoranų virtuvės)	2,8
10.	Mokslo (laboratorijos)	2,8
11.	Kultūros (bibliotekos)	3,2
12.	Poilsio (didelio ploto patalpos)	6
13.	Poilsio (mažo ploto patalpos)	7,5
14.	Administracinės (darbo patalpa be pertvarų)	2,3
15.	Administracinės (pertvaromis atskirtos darbo vietos )	3
16.	Gamybos	3,2
17.	Administracinės (pašto patalpos)	3,2
18.	Specialioji (kalėjimo kameros)	4
19.	Viešbučių (priimamasis)	4
20.	Poilsio (kambariai, tualetų ir vonios patalpos)	5

24.4. patalpose, kuriose nėra natūralaus apšvietimo, apšvietimo įrangoje privalo būti įdiegti judesio davikliai ar (ir) sumontuotos laiko relės, išjungiančios apšvietimo įrangą, kai patalpoje nėra žmonių;

24.5. bendrojo naudojimo patalpose, kuriose yra natūralus apšvietimas, apšvietimo įranga turi būti automatinė, kad apšvietimas būtų įjungiamas, stiprinamas ir prislopinamas priklausomai nuo natūralios šviesos srauto, arčiausiai langų esančią apšvietimo įrangą turi būti galima išjungti atskirai.

XV SKYRIUS

VANDENS ČIAUPAI IR DUŠAI

25. Vandens čiaupai ir dušai:

25.1. vandens čiaupai ir dušai turi turėti momentinio vandens panaudojimo trukmės ribojimo galimybę:

25.1.1. trukmės kontrolės sistema: nustatyta ilgiausia vandens tekėjimo trukmė turi neviršyti čiaupams 15 sekundžių , dušams – 35 sekundžių. Gaminys turi būti suprojektuotas taip, kad montuotojas galėtų nustatyti tekėjimo trukmę, atsižvelgdamas į numatomą gaminio naudojimo būdą;

25.1.2. davikliais valdoma sistema: santechnikos įtaisų su davikliu išjungimo atidėjimas baigus leisti vandenį turi neviršyti 2 sekundžių čiaupams, , dušams – 3 sekundžių. Santechnikos įtaisuose su davikliu turi būti įmontuotas „techninis saugumo elementas“, kuris būtų iš anksto nustatytas išjungti įtaisą ne vėliau kaip po 2 minučių, kad būtų išvengta avarijos ar nuolatinio vandens tekėjimo iš čiaupo arba  dušo, kai jie nenaudojami.

XVI SKYRIUS

VANDENINIAI ŠILDYTUVAI

26. Vandeniniai šildytuvai (<400 kW):

26.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 621 „Dėl perkančiosioms organizacijoms taikomų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų prekėms, paslaugoms ir pastatams“, prekės, įtrauktos į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasės, nustatytos Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, jeigu šie reikalavimai netaikomi, prekės turi atitikti Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

26.2. gaminiui turi būti suteikiama ne trumpesnė kaip 4 metų taisymo arba pakeitimo garantija.

XVII SKYRIUS

KELIŲ PROJEKTAVIMAS, TIESIMAS IR PRIEŽIŪRA; KELIO ŽENKLAI, ŽENKLINIMAS, IR KITI KELIO ELEMENTAI

27. Kelių, gatvių, dviračių ir pėsčiųjų takų projektavimo, tiesimo ir priežiūros darbai:

27.1. teikėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001) arba EMAS ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba, atlikdamas supaprastintus pirkimus ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimus, taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos užtikrinimas kelių tiesimo vietoje ir aplink ją;  prevencija kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai; kelių tiesimo vietoje susidarančių atliekų kiekio, keliamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas; veiksmingas statybinių medžiagų ir žaliavų tiekimo grandinių valdymas; veiksmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo plano įgyvendinimas, žiedinės ekonomikos principų taikymas ir kt.

27.2. tiekėjas turi taikyti ne mažiau kaip du minimalius aplinkos apsaugos kriterijus (pasirinktinai):

27.2.1. dangos konstrukcijai panaudoti ne mažiau kaip vieną antrinio arba pakartotinio panaudojimo medžiagą, perdirbtą medžiagą, nepavojingąją atlieką  ir (arba) šalutinį gamybos produktą, kurie atitinka numatytai paskirčiai keliamus techninius reikalavimus arba yra įrodytas tų medžiagų tinkamumas numatytai taikymo paskirčiai, ir medžiagos yra priimtinos aplinkosauginiu požiūriu, neturi neigiamo poveikio eismo saugumui. Mažiausias šių medžiagų ir produktų kiekis turi atitikti šias vertes:

Kelio dangos konstrukcijos sluoksniai	Mažiausias antrinio panaudojimo medžiagų, perdirbtų medžiagų, nepavojingų atliekų ir (arba) šalutinių gamybos produktų kiekis, proc.	Mažiausias pakartotinio panaudojimo medžiagų (tai pačiai kelio dangos konstrukcijos paskirčiai) kiekis, proc.
Asfalto apatinis	0,3	15,0
Asfalto pagrindas, asfalto pagrindas-danga ir kiti pagrindai su rišikliais	1,0	30,0
Pagrindas be rišiklių	20,0	50,0
Neapdorota žemės sankasa ir pylimai Apdorota žemės sankasa	30,0 3,0	-
Pastabos: 1. Esant tam tikroms aplinkybėms pakartotinio panaudojimo medžiagų arba antrinio panaudojimo medžiagų taikymas gali sukelti didesnę taršą arba suteikti patvarumą, todėl rekomenduojami kiekiai gali būti mažinami skaičiavimais, bandymais, stebėjimais ir/arba būvio ciklo analize vadovaujantis šio skyriaus 27.2.7 papunkčiu, pagrindus siūlomų sprendinių tvarumą ir patvarumą.  2. Dangos konstrukcijai įrengti naudotini medžiagų pavyzdžiai, pasirenkant: antrinio panaudojimo medžiagas ir perdirbtas medžiagas: padangų gumos granulės, stiklo granulės, plastikas, bituminė stogo dangos atraižos, naudoto asfalto granulės (kai taikoma kitai kelio dangos konstrukcijos paskirčiai) ir kt.; ·    nepavojingąsias atliekas, apibrėžtas Atliekų tvarkymo įstatymu: statybinės atliekos, atliekų deginimo įrenginiuose susidarę pelenai ir šlakas ir kt.; ·    šalutinius gamybos produktus, atitinkančius aplinkos ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 „Dėl Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“ produktus: pjuvenos, medienos plaušas, metalo drožlės ir kt.; ·    pakartotinio panaudojimo medžiagas (kai taikoma tai pačiai kelio konstrukcijos paskirčiai): naudoto asfalto granulės, naudoti nesurištieji mišiniai ir kt. 3. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į statinio ir statybos darbų rūšį, esamo statinio konstrukcijas, medžiagas, kitų elementų kiekį? ir sudėtį, turi planuoti racionalų ir kuo didesnį šių medžiagų kiekį panaudoti naujo statinio statybai ar atnaujinimui. Ekonominio naudingumo pirkimuose svertinio balo reikšmingumas turėtų būti siejamas su kuo didesnio kiekio antrinio panaudojimo ir pakartotinio panaudojimo medžiagų, perdirbtų medžiagų, nepavojingų atliekų ir/arba šalutinių gamybos produktų panaudojimu, užtikrinant reikalaujamą kelio infrastruktūros patvarumą.

27.2.2. asfalto viršutiniam ( taikant tik gerąją patirtį dėl sluoksnių sukibimo ir paviršiaus tekstūros sudarymo), asfalto pagrindo ir asfalto pagrindo-dangos sluoksniams taikyti šiltuosius asfalto mišinius (keliamas reikalavimas klojimo temperatūrai  ≤ 140 °C) vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2012 m. gruodžio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-462 „Dėl Asfalto mišinių temperatūros mažinimo metodinių nurodymų MN ATM 12 patvirtinimo“ arba taikyti kompaktiško asfalto klojimo technologiją vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2014 m. kovo 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-82 „Dėl Kompaktiško asfalto dangų įrengimo metodinių nurodymų MN KAD 14 patvirtinimo“, arba lygiaverčius normatyvinius techninius dokumentus artechninio projekto specifikacijas;

27.2.3. asfalto viršutiniam sluoksniui naudoti mažai triukšmius asfalto mišinius vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2018 m. gegužės 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-121 „Dėl Mažatriukšmių asfalto viršutinių sluoksnių įrengimo rekomendacijų R TM 18 patvirtinimo“,  kurie užtikrintų ne didesnį kaip 88 dBA triukšmo lygį esant 50 km/h transporto eismo greičiui, 95 dBA esant 80km/h greičio arba 98 dBA esant didesniam kaip 90 km/h greičiui;

27.2.4. dangos sluoksniui (viršutiniam arba viršutiniam ir apatiniam) naudoti akvaplanavimą mažinančio poringojo asfalto arba betono mišinius, kai juos galima pritaikyti;

27.2.5. paviršinio vandens drenažo sistemoje planuoti paviršinio vandens surinkimą į atskirą nuotekų sistemą su drenavimo arba filtravimo elementais, pašalinančiais arba sulaikančiais naftos produktų ir kt. degalų nuosėdas, kietąsias daleles;

27.2.6. taikyti vandeniui pralaidžią dangos (asfalto, betono, trinkelių) konstrukciją, kuri, priklausomai nuo žemės sankasos gruntų, akumuliuoja lietaus vandenį vietovėje arba vandens surinkimo ir nuleidimo tinklais surenka ir nuleidžia į bendrą paviršinio vandens surinkimo sistemą;

27.2.7. nustatyti anglies dvideginio pėdsaką arba poveikio aplinkai rodiklius (pvz., visuotinio atšilimo indeksas (GWP) ir kt.) pagal LST EN 15643 „Statinių tvarumas. Pastatų ir inžinerinių statinių vertinimo schema“, LST EN 17472 „Statinių tvarumas. Inžinerinių statinių tvarumo vertinimas. Skaičiavimo metodai“ ir pateikti panaudotų statybos produktų aplinkosaugines produktų deklaracijas, atitinkančias LST EN 15804 „Statinių tvarumas. Aplinkosauginės produktų deklaracijos. Pagrindinės taisyklės, taikomos statybos produktų kategorijoms“, ISO 14025 „Trečio tipo aplinkosauginės deklaracijos“.

28. Kelio ženklai, ženklinimai ir kiti kelio elementai:

28.1. kelio ženklams naudojami produktai turi būti sudaryti panaudojant antrinio panaudojimo medžiagas, pakartotinio panaudojimo medžiagas, perdirbtų medžiagas, nepavojingąsias atliekas ir/arba šalutinius gamybos produktus;

28.2. keliui ženklinti naudojami produktai ir gaminiai: neturi viršyti 150 g/l lakiųjų organinių junginių; stiklo rutuliukuose ir kitose sudėtinės medžiagose pavojingų elementų (arseno, stibio ir švino) koncentracija negali būti didesnė kaip 200 ppm;

28.3. triukšmo užtvarų sistemai įrengti naudojami produktai, medžiagos ir gaminiai turi būti pagaminti panaudojant antrinio panaudojimo medžiagų, pakartotinio panaudojimo medžiagų, perdirbtų medžiagų, nepavojingų atliekų ir/arba šalutinių gamybos produktų.

XVIII SKYRIUS

GATVIŲ APŠVIETIMAS IR KELIŲ EISMO SIGNALAI

29. Gatvių apšvietimo įranga:

29.1. jeigu perkama LED (angl. Light Emitting Diode – šviesą skleidžiantis diodas) gatvių apšvietimo įranga, ji turi būti 100 proc. LED;

29.2. jeigu perkama ne LED gatvių apšvietimo įranga, ji turi būti:

29.2.1. aukšto slėgio natrio lempų, kurių spalvų perteikimo indeksas Ra < 60, vardinis šviesinis veiksmingumas turi atitikti:

Eil. Nr.	Nominalioji lempos galia, W	Vardinis lempos veiksmingumas, lm/W, skaidriosios lempos	Vardinis lempos veiksmingumas, lm/W, neskaidriosios lempos
1.	W ≤ 45	≥ 62	≥ 60
2.	45 < W ≤ 55	≥ 80	≥ 70
3.	55 < W ≤ 75	≥ 91	≥ 82
4.	75 < W ≤ 105	≥ 105	≥ 95
5.	105 < W ≤ 155	≥ 114	≥ 107
6.	155 < W ≤ 255	≥ 125	≥ 120
7.	255 < W	≥ 138	≥ 133

29.2.2.   metalų halogenų lempų, kurių spalvų perteikimo indeksas Ra < 80, vardinis šviesinis veiksmingumas turi atitikti:

Nr.	Nominalioji lempos galia, W	Vardinis lempos veiksmingumas, lm/W, skaidriosios lempos	Vardinis lempos veiksmingumas, lm/W, neskaidriosios lempos
1.	W ≤ 55	≥ 85	≥ 80
2.	55 < W ≤ 75	≥ 100	≥ 85
3.	75 < W ≤ 105	≥ 105	≥ 90
4.	105 < W ≤ 155	≥ 110	≥ 95
5.	155 < W ≤ 255	≥ 100	≥ 92
6.	255 < W	≥ 92	≥ 100

29.2.3. metalų halogenų lempų, kurių spalvų perteikimo indeksas Ra ≥ 80, vardinis šviesinis veiksmingumas turi atitikti:

Nr.	Nominalioji lempos galia, W	Vardinis lempos veiksmingumas, lm/W, skaidriosios lempos	Vardinis lempos veiksmingumas, lm/W, neskaidriosios lempos
1.	W ≤ 55	≥ 85	≥ 65
2.	55 < W ≤ 75	≥ 94	≥ 70
3.	75 < W ≤ 105	≥ 95	≥ 75
4.	105 < W ≤ 155	≥ 96	≥ 75
5.	155 < W ≤ 255	≥ 97	≥ 80
6.	255 < W	≥ 98	≥ 80

29.2.4. mažiausias didelio intensyvumo išlydžio lempų balastinių įtaisų veiksmingumas turi atitikti:

Nr.	Nominalioji lempos galia, W	Mažiausias balastinio įtaiso veiksmingumas, ƞ balastinio įtaiso, proc.
1.	W < 30	70
2.	30 < W ≤ 75	80
3.	75 < W ≤ 105	82
4.	105 < W ≤ 405	86
5.	W > 405	91

29.2.5. lempų šviesos srauto išlaikymo faktorių (angl. Lamp Lumen Maintenance Factor, LLMF) ir lempos negendamumo faktorių (angl. Lamp Survival Factors, LSF) reikšmės turi atitikti:

Nr.	Veikimo trukmė, h	2 000	4 000	8 000	16 000
1.	LLMF	0,98	0,97	0,95	0,92
2.	LSF	0,99	0,98	0,95	0,92

29.2.6. didelio intensyvumo išlydžio lempose gyvsidabrio neturi būti daugiau kaip:

Nr.	Lempos tipas	mg/vnt.
1.	Aukšto slėgio natrio lempos (W ≤ 155)	25
2.	Aukšto slėgio natrio lempos ( 155 < W ≤ 405)	30
3.	Aukšto slėgio natrio lempos (W > 405)	40
4.	Metalų halogenų lempos (W ≤ 95)	5
5.	Metalų halogenų lempos (95 < W ≤ 245)	15
6.	Metalų halogenų lempos (W > 245)	30

29.2.7. mažiausias didelio intensyvumo išlydžio lempų balastinių įtaisų veiksmingumas turi atitikti:

Nr.	Nominalioji lempos galia, W	Mažiausias balastinio įtaiso veiksmingumas, ƞ balastinio įtaiso proc.
1.	W ≤ 100	85
2.	100 < W	92

30. Kelių eismo signalai: kelių eismo signalai ir šviesoforai turi būti 100 proc. LED (angl. Light Emitting Diode – šviesą skleidžiantis diodas).

XXV SKYRIUS

ELEKTRA

31. Elektra: iš atsinaujinančių išteklių energijos pagaminta elektra.

______________________