Projektas

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais

įstatymas

2020 m.                   d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti centrinės perkančiosios organizacijos, su kuria ji yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį, sudarytai Komisijai kviesti perkančiosios organizacijos siūlomų ekspertų. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų Komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, o mažos vertės pirkimų atveju gali būti skiriamas asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje be pirmininko turi būti (mažos vertės pirkimų atveju – gali būti) dar bent vienas asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju posėdyje turi dalyvauti nors vienas Komisijos narys, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais arba neskelbiamų mažos vertės pirkimų atvejais.“

3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 2¹, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2¹ dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34  straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“

3. Papildyti 25 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus, atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai netaikomi. Pirkimams, kurie atliekami viršijant šią vertę, atitinkamai taikomos šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalys.“

4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pirkimų planą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo sudarymo ar patikslinimo perkančioji organizacija pateikia centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Jei perkančioji organizacija yra sudariusi sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, perkančioji organizacija nurodo, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją.“

5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie konsultacijas turi būti skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;“

6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

7 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:

„c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio Europos Sąjungos ar kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme, Europos Sąjungos ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros gali pašalinti tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, kuriam būtų taikomas šis pašalinimo pagrindas ir su kuriuo tiekėjas susijęs tokiu būdu, kad gali būti laikomi vienu ūkio subjektu pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį;“

8 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 55 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis kriterijus bent vienoje iš šių sričių:

1) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų dalyvavimas socialinėje partnerystėje;

2) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų pagalba darbuotojams derinti jų šeiminius ir darbo įsipareigojimus;

3) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos priemonės, skatinančios darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų įdarbinimą;

4) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinami lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principai;

5) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos darbuotojų garbės ir orumo gynimo, įskaitant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonės;

6) šio straipsnio 11 dalyje nurodytas kriterijus.“

2. Papildyti 55 straipsnį 1² dalimi:

„1². Atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs aplinkosaugos kriterijus, bent vienoje iš šių sričių:

1) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos klimato kaitos mažinimo priemonės;

2) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos aplinkos taršos mažinimo priemonės;

3) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos gamtos išteklių tausojimo, aplinkos kokybės gerinimo ir (ar) neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonės.“

3. Papildyti 55 straipsnį 1³ dalimi:

„1³. Šio straipsnio 1¹ ir 1² dalyse nurodytos socialinių ir aplinkosaugos kriterijų sritys neapriboja galimybių taikyti ir kitus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkančius kriterijus.“

4. Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“

5. Pakeisti 55 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas, pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas arba pirkime lieka tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“

9 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

10 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių ir centrinė perkančioji organizacija negali atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių;

2) perkančioji organizacija atlieka mažos vertės pirkimą ir gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas;

3) yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos.

3. Perkančiosios organizacijos privalo pagrįsti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais (išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant) Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame dokumente turi būti nurodyta:

1) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 1 punktu:

a) priežastys, dėl kurių centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių;

b) informacija, kad buvo kreiptasi į centrinę perkančiąją organizaciją dėl pirkimo procedūros atlikimo perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, ir centrinės perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas;

c) perkančiosios organizacijos vertinimas dėl būtinybės atlikti pirkimą savarankiškai; 

2) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 2 punktu: argumentai ir duomenys, kurie pagrindžia, kad perkančioji organizacija gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.

4. Siekiant užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą perkančiosios organizacijos privalo:

1) sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 82³ straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija, kuri nepatenka į šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, taip pat perkančioji organizacija, kuri yra valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija, priklausomai nuo savo veiklos srities ir pobūdžio, arba savarankiškai atlikti pirkimus pagal šio įstatymo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis;

2) pateikti centrinėms perkančiosioms organizacijoms šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus metinius pirkimo planus;

3) pateikti poreikį centrinėms perkančiosioms organizacijoms dėl centralizuotai vykdomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ar pirkimo procedūrų vykdymo perkančiosios organizacijos vardu likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos (išskyrus atvejus, kai centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje susitariama kitaip).

5. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

6. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

7. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo.

8. Centrinė perkančioji organizacija savo kaip atskiros perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus gali atlikti pati, vadovaudamasi šiame straipsnyje numatytais centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimais ir savo patvirtinta centralizuotų pirkimų veiklos, skirtos centrinės perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, tvarka.

9. Kai vadovaudamasi šiuo straipsniu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą ar neteisėtos sutarties sudarymą atsako centrinė perkančioji organizacija, jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 82¹ straipsniu:

„82¹ straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas centrinės valdžios institucijoms (toliau – universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos);

2) ministerijos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – sektorinės centrinės perkančiosios organizacijos);

3) savivaldybių tarybos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – regioninės centrinės perkančiosios organizacijos);

4) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis (toliau – grupės centrinės perkančiosios organizacijos).

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos pagal savo kompetenciją užtikrina, kad būtų sukurta:

1) bent viena universalioji centrinė perkančioji organizacija;

2) bent po vieną sektorinę centrinę perkančiąją organizaciją atskiros ministerijos veiklos srityje;

3) bent po vieną regioninę centrinę perkančiąją organizaciją atskiros savivaldybės veiklos srityje. Kelios savivaldybės turi teisę sukurti vieną bendrą regioninę centrinę perkančiąją organizaciją.

3. Valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, sprendimą dėl grupės centrinių perkančiųjų organizacijų sukūrimo priima savo nuožiūra. Grupės centrinė perkančioji organizacija turi teisę teikti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas tik grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. 

4. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

5. Universaliųjų, sektorinių ir regioninių centrinių perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Dėl grupių centrinių perkančiųjų organizacijų veiklos finansavimo sprendžia jas įsteigusios įmonės ar bendrovės.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 82² straipsniu

Papildyti įstatymą 82² straipsniu:

„82² straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija

1. Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir atlieka šias funkcijas:

1) esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui, vykdo pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose;

2) esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui, atlieka pirkimo procedūras šių perkančiųjų organizacijų vardu, kaip tai nustato šio įstatymo 83 straipsnis;

3) vertina galimybę vykdyti bendrai atliekamą pirkimą jai priskirtoms perkančiosioms organizacijoms ir, esant poreikiui, atlieka tokį pirkimą, kaip tai nustato šio įstatymo 84 ir 85 straipsniai;

4) analizuoja perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, poreikį centralizuotai atliekamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimui, taip pat pirkimus, kurių poreikio negalėjo užtikrinti, ir imasi priemonių, kad toks poreikis būtų užtikrintas ateityje;

5) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus dėl sutarčių, sudarytų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos atlikta pirkimo procedūra, valdoma dinamine pirkimo sistema, sudaryta preliminariąja sutartimi, vykdymo, ir kitais jos kompetencijai priskirtais su pirkimų organizavimu, vykdymu susijusiais klausimais;

6) ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie per ketvirtį atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, bendrus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų vardu atliktus pirkimus ir kartu nurodo informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą, taip pat apie atliktus pirkimus, kuriems buvo taikyti socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai iš šio įstatymo 55 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse nurodytų sričių. Ši informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinė perkančioji organizacija turi teisę:

1) iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus;

2) iš perkančiųjų organizacijų gauti visą su pirkimu, kurio procedūras numatoma atlikti perkančiosios organizacijos vardu arba kuris atliekamas bendrai, susijusią informaciją;

3) teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl poreikių ir pirkimų planavimo, pirkimų būdų parinkimo ir pirkimo sąlygų taikymo;

4) kreiptis į kitas centrines perkančiąsias organizacijas dėl centralizuoto prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo ar pirkimo procedūrų atlikimo centrinės perkančiosios organizacijos vardu ar bendrai atliekamo pirkimo vykdymo, priklausomai nuo pirkimo pobūdžio;

5) atsisakyti atlikti pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuotą pirkimą dėl objektyviai pateisinamų priežasčių.“

13 straipsnis. Įstatymo papildymas 82³ straipsniu

Papildyti įstatymą 82³ straipsniu:

„82³ straipsnis. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymas ir turinys

1. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos sudaroma raštu.

2. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1) centrinės perkančiosios organizacijos tipas (universalioji, sektorinė, regioninė ar grupės);

2) centrinės perkančiosios organizacijos veiklos sritis (veiklos regionai, sektoriai priklausomai nuo centrinės perkančiosios organizacijos tipo);

3) šio įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų funkcijų vykdymo tvarka;

4) šio įstatymo 82² straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos gavimo tvarka;

5) šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendradarbiavimo vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai tvarka;

6) tarpusavio ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties nutraukimo tvarka.

3. Sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir centralizuotos pirkimų veiklos paslaugoms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

4. Sutartyje gali būti aptariami ir kiti klausimai, reikalingi šiai sutarčiai įgyvendinti.“

14 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“

15 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos“.

2. Papildyti 92 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose.“

16 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba ir jos veiklos finansavimas

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Viešųjų pirkimų tarnybos pajamų.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.

4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir jų galiojimo pratęsimą ir tiekėjai už įstatymo 103¹ straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokesčius. Viešųjų pirkimų tarnyba kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama Viešųjų pirkimų tarnybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje.“

17 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai

1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus, kurie yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus teikimu. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Nutrūkus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Kai direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jo pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) kai pasibaigia jo kadencija;

3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;

7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus paskirtas naujas direktorius.

7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jų darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“

18 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“

2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:

„2¹) nagrinėja tiekėjų skundus dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo;“

3. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4¹ punktu:

„4¹) nustato bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“

4. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4² punktu:

„4²) organizuoja žinių patikrinimą bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimams gauti;“

5. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai ir (arba) Vyriausybei teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;“

6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų ar šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar gavusi tiekėjo skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“

7. Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Išskyrus šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytus skundus, Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“

8. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi:

„6. Viešųjų pirkimų tarnyba šio straipsnio 1 dalies 4² punkte nurodytą žinių patikrinimą organizuoja, bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus išduoda ir jų galiojimo terminą pratęsia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pažymėjimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo tvarkos aprašą. Asmuo, siekiantis gauti bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda atitinkamai 5 metus galiojantį bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“

19 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai. Tiekėjas ar perkančioji organizacija, nesutikdami su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl skundo, turi teisę kreiptis į teismą.“

20 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 102 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„102 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, skundo pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai“

2. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):

1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus;

3) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo Viešųjų pirkimų tarnybos priimto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos, jei buvo pateiktas skundas Viešųjų pirkimų tarnybai. Šis terminas taikomas ir perkančiajai organizacijai, nesutinkančiai su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu.“

3. Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.“

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 103¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 103¹ straipsniu:

„103¹ straipsnis. Tiekėjo skundo nagrinėjimas Viešųjų pirkimų tarnyboje

1. Viešųjų pirkimų tarnyba priima nagrinėti tiekėjo skundą, jei tiekėjas laikėsi šio įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje ir 102 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų ir terminų, į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą sumokėjo šio įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka nustatytą užmokestį, pateikė skundo argumentus pagrindžiančią medžiagą bei skundą pateikė tinkamai įgaliotas tiekėjo atstovas.

2. Tiekėjas, teikdamas skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, privalo jo kopiją tuo pačiu metu pateikti (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) perkančiajai organizacijai.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba atsisako priimti nagrinėti tiekėjo skundą, jeigu:

1) ji nėra kompetentinga nagrinėti pateiktą skundą;

2) skundas pateiktas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir tiekėjas per Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina;

3) yra įsigaliojęs Viešųjų pirkimų tarnybos ar teismo sprendimas, priimtas dėl skundo ir ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

4) Viešųjų pirkimų tarnyba ar teismas nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

4. Apie skundo priėmimą arba atsisakymą priimti nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja tiekėją ir perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo.

5. Tiekėjas kartu su skundu turi teisę prašyti Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl tokio prašymo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir apie jį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja tiekėją ir perkančiąją organizaciją.

6. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo skundo Viešųjų pirkimų tarnybai kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas ir kol perkančioji organizacija negavo pirmesnio iš šių Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų:

1) atsisakyti priimti nagrinėti skundą;

2) atsisakyti tenkinti tiekėjo prašymą įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą;

3) išnagrinėti skundą iš esmės arba skundo nagrinėjimą nutraukti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo priėmusi sprendimą tenkinti tiekėjo prašymą įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą.

7. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi teisę susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai; teikti įrodymus, prašymus, paaiškinimus ir argumentus Viešųjų pirkimų tarnybai, prieštarauti kitos šalies prašymams, paaiškinimams ir argumentams; gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų kopijas; apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus; naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarka. Tiekėjas turi teisę atsisakyti skundo, perkančioji organizacija turi teisę pripažinti skundą. 

8. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, kitų suinteresuotų asmenų, visą su skundo nagrinėjimu susijusią informaciją; sujungti kelis Viešųjų pirkimų tarnyboje nagrinėjamus skundus arba išskirti vieną ar kelis skunde nurodytus reikalavimus, jeigu toks sujungimas arba išskyrimas leis skundus išnagrinėti greičiau ir efektyviau; atsisakyti priimti įrodymus, prašymus, paaiškinimus ir argumentus, jeigu tokiais veiksmais siekiama užvilkinti skundo nagrinėjimą; naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarka.

9. Viešųjų pirkimų tarnyba tiekėjo skundą nagrinėja rašytine tvarka, išskyrus atvejus, kai nusprendžia, kad skundas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio nagrinėjimo posėdžio metu. Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą.

10. Viešųjų pirkimų tarnyba nutraukia skundo nagrinėjimą ir pateikti skundo Viešųjų pirkimų tarnybai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, jei nagrinėjant skundą:

1) paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės;

2) tiekėjas atsisako skundo.

11. Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi tiekėjo skundą iš esmės, priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą visiškai ar iš dalies. Patenkinus skundą visiškai ar iš dalies, tiekėjo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas skundas, perkančioji organizacija atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojama atlyginti tiekėjui jo sumokėtą užmokestį.

12. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimą dėl skundo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus, šis terminas motyvuotu Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu gali būti pratęstas dar 20 dienų.

13. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą dėl skundo, kuriuo skundas išnagrinėtas iš esmės, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie jį informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius.

14. Jeigu dėl tiekėjo skundo nagrinėjimo turi būti pratęsti anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, perkančioji organizacija apie tai informuoja tiekėjus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

15. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuriuo tiekėjo skundas išnagrinėjamas iš esmės, įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei tiekėjas ar perkančioji organizacija per šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo ar nepareiškia ieškinio teismui. Kreipimasis į teismą nelaikomas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimu.

16. Tiekėjų skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

17. Šiame straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimo funkciją Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo per Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus sprendimu iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudarytą skundų nagrinėjimo komisiją. Visi komisijos nariai turi turėti pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus. Komisijos pirmininku gali būti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą teisinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje turintis asmuo.

18. Šio straipsnio pagrindu Viešųjų pirkimų tarnybos gauta informacija gali būti naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Tie patys asmenys negali dalyvauti analizuojant ar tikrinant pirkimus, su kuriais susijusių skundų nagrinėjime jie dalyvavo kaip skundų nagrinėjimo komisijos nariai.“

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šį straipsnį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82¹ straipsnyje.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas