Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NETEISĖTO PRATURTĖJIMO PREVENCIJOS
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas taikomas didesnės nei 2000 bazinių socialinių išmokų dydžio vertės turtui, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad šis turtas buvo įgytas iš neteisėtos veiklos ar (ir) iš neteisėtų pajamų šaltinių ar (ir) neteisėtu būdu, (toliau – neteisėtos kilmės turtas) ir kurį turi asmenys:
1) kurie buvo įtariami, kaltinami nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147, 157, 178, 180-1821, 183, 184, 189, 1891, 199-200, 202, 203, 207, 213-221, 222, 225-228, 249-252, 253, 254, 256, 2571, 260, 261, 292, 307 straipsniuose, padarymu, tačiau nebuvo nuteisti už šių veikų padarymą;
2) kurie buvo nuteisti už šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų padarymą, tačiau jiems nebuvo paskirtas išplėstinis turto konfiskavimas;
3) kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl šios dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų nebuvo pradėtas arba buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 212 straipsniuose nustatytais pagrindais;
5) priklausantys trijų ir daugiau asmenų grupei, suburtai nusikalstamai veiklai daryti, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas ir šie asmenys yra organizuotų nusikalstamų grupių, kurias atrenka Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) vadovaudamasis sukauptų duomenų apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais analitiniu įvertinimu ir policijos generalinio komisaro patvirtinta metodologija, nariai.
2. Šis įstatymas taip pat taikomas neteisėtos kilmės turtui, dėl kurio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo jį perleido kitam (nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje) fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, esant bent vienam iš šių pagrindų:
2) neteisėtos kilmės turtas perleistas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams;
3) neteisėtos kilmės turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra šio straipsnio 1 dalyje asmuo ar jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
4) asmuo, kuriam perleistas neteisėtos kilmės turtas, arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas nebuvo įgytas iš teisėtos veiklos ar (ir) teisėtų pajamų šaltinių ar (ir) teisėtu būdu.
2 straipsnis. Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo proceso santykis su baudžiamuoju procesu
1. Jeigu asmeniui pareikštas įtarimas dėl šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų baudžiamajame procese, procesas tęsiamas pagal baudžiamojo proceso taisykles, neteisėtos kilmės turto konfiskavimo procesas nepradedamas, o jei toks procesas yra pradėtas, jis sustabdomas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo baudžiamajame procese.
2. Kai asmeniui pareiškiamas įtarimas dėl šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų nusikaltimų baudžiamajame procese, apie tai informuojamas teismas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja teikimą dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo. Teismas tokiu atveju sustabdo teikimo dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo nagrinėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo baudžiamajame procese.
3. Duomenys, paaiškinimai, kurie buvo pateikti paties asmens, kurio atžvilgiu atliekamas neteisėtos kilmės turto konfiskavimo procesas, be jo sutikimo negali būti naudojami baudžiamajame procese.
4. Duomenys surinkti baudžiamojo proceso metu gali būti naudojami neteisėtos kilmės turto konfiskavimo procese
5. Kai tam pačiam turtui yra taikomi nuosavybės teisių apribojimai baudžiamajame procese ir pagal šį įstatymą, toliau taikoma baudžiamajame įstatyme nustatyta turto apribojimo procedūra.
3 straipsnis. Valstybės institucijos, dalyvaujančios neteisėto praturtėjimo prevencijos įgyvendinime
1. Neteisėto praturtėjimo prevencijos įgyvendinime pagal kompetencija dalyvauja Policijos departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (toliau – prevencijos institucijos).
2. Siekiant užtikrinti neteisėto praturtėjimo prevencijos įgyvendinimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) bendradarbiauja su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis institucijomis.
II SKYRIUS
NETEISĖTOS KILMĖS TURTO KONFISKAVIMAS
4 straipsnis. Neteisėtos kilmės turto tyrimas
1. Neteisėtos kilmės turto tyrimo tikslas yra informacijos rinkimas apie asmens bet kokio pavidalo, atitinkamo dydžio turtą, jo įgijimo ir perleidimo aplinkybes bei istoriją, siekiant surinkti duomenis, kurie yra reikalingi priimti sprendimui dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo proceso pradėjimo. Neteisėtos kilmės turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią vertę.
2. Jei šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos prevencijos institucijos, atsižvelgdamos į surinktus duomenis turi pagrindo įtarti, kad šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytas asmuo valdo, naudojasi ar disponuoja neteisėtos kilmės turtu, ji kreipiasi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą dėl sprendimo pradėti neteisėtos kilmės turto tyrimą, pateikdama surinktus duomenis ir dokumentus apie galimą neteisėtos kilmės turto valdymą, naudojimąsi ar disponavimą juo.
3. Prokuroras, susipažinęs su prevencijos institucijos pateikta medžiaga apie galimai neteisėtos kilmės turtą, per 10 kalendorinių dienų priima nutarimą dėl neteisėtos kilmės turto tyrimo proceso pradėjimo. Jeigu prokuroras atsisako pradėti neteisėtos kilmės turto tyrimo procesą, jo atsisakymo motyvai prevencijos institucijai turi būti pateikti raštu.
4. Galimai neteisėtos kilmės turto tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o kai galimai neteisėtos kilmės turtas priklauso šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems asmenims – Policijos departamentas.
5. Galimai neteisėto kilmės turto tyrimas atliekamas už ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo.
6. Jei turto tyrimo metu paaiškėja kitas asmuo, valdantis, naudojantis ar disponuojantis turtu, kurio atžvilgiu yra pagrindas atlikti neteisėtos kilmės turto tyrimą, neteisėtos kilmės turto tyrimas inicijuojamas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
7. Neteisėtos kilmės turto tyrimo metu renkami duomenys apie asmens pajamas ir išlaidas, atliekama jų analizė, taip pat renkami kiti duomenys, kurie gali būti naudingi neteisėtos kilmės turto tyrimui arba būtų panaudoti kaip papildoma informacija nustatant turto šaltinį, apimtis bei jo perleidimą.
8. Kai būtina gauti informaciją neteisėtos kilmės turto tyrimui pagal šį įstatymą iš kitų valstybių kompetentingų institucijų, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija, atliekanti neteisėtos kilmės turto tyrimą, remdamasi tarptautine sutartimi arba informacijos dalijimosi pagrindu, kreipiasi dėl tokios informacijos į kitų valstybių kompetentingas institucijas.
9. Atlikusi neteisėtos kilmės turto tyrimą šio straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija tyrimo išvadą kartu su surinktais duomenimis pateikia prokurorui priėmusiam nutarimą dėl neteisėtos kilmės turto tyrimo.
5 straipsnis. Neteisėtos kilmės turto areštas
1. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas įvykdymą ir (ar) galimą neteisėtos kilmės turto konfiskavimą, prokuroras teikimu gali kreiptis į apylinkės teismą dėl turto arešto.
6 straipsnis. Įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas
1. Prokuroras, priėmęs šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą nutarimą dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo proceso pradėjimo, teikimu kreipiasi į apylinkės teismą dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas skyrimo asmeniui, kuris valdo, naudojasi ar disponuoja galimai neteisėtos kilmės turtu.
2. Prokuroras, taip pat gali kreiptis į apylinkės teismą su teikimu skirti įpareigojimą deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas kitam asmeniui, susijusiam su asmeniu, kuris valdo, naudojasi ar disponuoja galimai neteisėtos kilmės turtu, jeigu yra bendra jungtinė nuosavybė ar jie veda bendrą ūkį ir bendrai rūpinasi buitimi ir išlaidomis.
4. Asmuo, kuris teismo nutartimi įpareigotas deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti už teismo nurodytą laikotarpį (-ius), bet ne ilgiau kaip už penkerius praėjusius metus gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir (ar) dokumentus, pagrindžiančius per dešimt metų iki teismo sprendimo įsigytą turtą ir (ar) gautas pajamas.
5. Prokuroras per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties įpareigoti asmenį deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas įsiteisėjimo informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją apie teismo nutartį įpareigoti asmenį deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas ir jos įvykdymo terminą, o Valstybinė mokesčių inspekcija per 60 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įvykdymo dienos (o jo neįvykdžius – nuo įvykdymo termino pabaigos) pagal turimus duomenis pateikia prokurorui išvadą dėl asmens galimybės įgyti turtą iš teisėtų pajamų šaltinių.
6. Turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio ar turtą perdavusio asmens tapatybę.
7. Turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo teisėtumo pagrindimo našta perkeliama asmeniui, kai neteisėtai turto kilmei pagrįsti užtenka įrodyti, kad tokia tikimybė yra didesnė nei tikimybė, kad turto kilmė teisėta.
8. Asmuo, kuris teismo nutartimi įpareigotas deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas, jo advokatas (atstovas) ar prokuroras turi teisę apskųsti apylinkės teismo nutartį skirti arba neskirti įpareigojimą asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas apygardos teismui. Skundai paduodami per skundžiamą nutartį priėmusį apylinkės teismą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties priėmimo dienos. Apygardos teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą nutartį priėmusio apylinkės teismo. Apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
9. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyto turto ir (ar) pajamų deklaravimas ir pagrindimas vykdomas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Neteisėtos kilmės turto konfiskavimas
1. Prokuroras, įvertinęs šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytoje neteisėtos kilmės turto tyrimo išvadoje, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktoje turto deklaracijoje ir (ar) dokumentuose, pagrindžiančiuose įsigytą turtą ir (ar) gautas pajamas, pateiktus duomenis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadą, priima sprendimą dėl kreipimosi į apygardos teismą dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo.
2. Bylos dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.