Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2025 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato žvalgybos institucijų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, veiklos sritis ir principus, teises ir pareigas, struktūrą, veiklos kontrolės pagrindus ir būdus, žvalgybos pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę, tarnybinį atlyginimą, socialines ir kitas garantijas, taip pat darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) priėmimo į darbą ir darbo žvalgybos institucijoje ypatumus.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Žvalgyba – šiuo įstatymu įgaliotų institucijų veikla, apimanti informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veikla, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti.“
3. Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi:
„101. Žvalgybos institucijos užduotis – užduotis, kurią vykdydama žvalgybos institucija renka žvalgybos informaciją atlikdama veiksmus, formaliai turinčius teisės pažeidimo požymių, siekdama apginti valstybę nuo rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Informacinėse sistemose tvarkomi duomenys, galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę, žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija informacinės sistemos valdytoją ir tvarkytoją raštu informuoja, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.“
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos uždavinys – prognozuoti, nustatyti ir šalinti išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.“
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
2. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 31 punktu:
„31) turint duomenų, kad asmuo gali kelti pavojų ar grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, bei siekiant užkardyti šiuos pavojus ar grėsmes, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, atlikti daiktų patikrą ir laikinai, kol būtina atlikti patikrinimo veiksmus, juos paimti;“.
3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 41 punktu:
4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį 42 punktu:
5. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti, teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti ir rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemonėms taikyti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jeigu žvalgybos institucija nėra asignavimų valdytoja, – žvalgybos institucijos vadovo nustatyta ir su asignavimų valdytojo vadovu suderinta tvarka;“.
6. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
7. Papildyti 9 straipsnį 21 dalimi:
„21. Žvalgybos institucijos, siekdamos užkardyti pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, bet neturėdamos tam pajėgumų, gali į pagalbą pasitelkti kriminalinės žvalgybos pagrindines institucijas ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjektus, kad būtų įgyvendintos žvalgybos institucijų užduotys. Vyriausybė nustato grėsmių indikatorius, kuriais remiantis vertinama, ar būtina minėtas institucijas pasitelkti žvalgybos institucijų užduotims vykdyti. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjektai pagalbą teikia skirdami žmogiškuosius išteklius ir (ar) technines priemones. Teikdami pagalbą pasitelktų kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnai turi tokius įgaliojimus, kokius šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktų pagrindu įgyja žvalgybos pareigūnai, ir atsako už atliekamų veiksmų teisėtumą. Teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjektai pasitelkiami, pagalba žvalgybos institucijoms vykdant jų įgaliojimus teikiama, tarpusavio veiksmai derinami ir asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės nustatyta tvarka.“
8. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užtikrinti vidaus saugumą, rūpintis žvalgybos institucijos personalo, žvalgybos slaptųjų bendradarbių, rezervo žvalgybos pareigūnų ir jų sutuoktinių nepilnamečių vaikų (įvaikių), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, jeigu jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečių vaikų (įvaikių), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečių išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis, kitų išlaikytinių asmenų, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis, (toliau kartu – šeimos nariai), taip pat partnerių (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris) ir jų šeimos narių saugumu;“.
6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimo ir išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo bendrosios nuostatos
1. Žvalgybos informacija renkama:
2. Išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šalinami taikant rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones. Rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemonės apima aktyvius žvalgybos institucijų veiksmus, kuriais siekiama pašalinti rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams priežastis ir sąlygas, nutraukti pavojų ar grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams keliančią veiką ar sumažinti šios veikos padarinius, taip pat sukurti šiems rizikos veiksniams, pavojams ar grėsmėms atsparią aplinką.
7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus
1. Pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekami šie veiksmai:
1) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas;
5) pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimas ir fiksavimas;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus.
3. Išskirtiniais atvejais, kai turima informacijos apie pavojus ir grėsmes, galinčius padaryti žalą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, ir siekiant juos užkardyti būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, o tokių veiksmų nesiėmus būtų prarasta galimybė juos užkardyti, įvertinus ketinamų imtis veiksmų proporcingumą, leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (išskyrus žvalgybos institucijos užduotį, kai planuojama atlikti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių) pagal žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo nutarimus. Tokiu atveju žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas per 24 valandas apygardos teismo pirmininko įgaliotam šio teismo teisėjui pateikia motyvuotą teikimą dėl nurodytų veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teisėjas nepatvirtina nurodytų veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo motyvuota nutartimi, žvalgybos institucija nedelsdama apie tai informuoja žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovą ir pateikia jam žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo teikimo dėl šių veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo patvirtinimo motyvuota nutartimi ir teisėjo nutarties kopijas, supažindina su gauta informacija, ją sunaikina ir pateikia patvirtinimą, kad gauta informacija yra sunaikinta. Žvalgybos institucija žvalgybos kontrolieriaus prašymu teikia jam informaciją apie tai, kokie šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai atlikti šioje dalyje nustatyta tvarka, ir pateikia jam žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo teikimo dėl šių veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo patvirtinimo motyvuota nutartimi ir teisėjo nutarties kopijas ir motyvus, kodėl šiuos veiksmus buvo būtina neatidėliotinai vykdyti pagal žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo nutarimus.
4. Žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų teikime apygardos teismui nurodoma:
1) duomenys apie fizinius asmenis (vardas ir pavardė, asmens kodas) arba juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;
3) duomenys apie galinį įrenginį, kurį naudojant bus perduodama informacija (identifikacinis numeris, pavadinimas ir (arba) galinio įrenginio buvimo adresas), kai numatoma kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį;
4) veiksmai, kuriuos prašoma leisti atlikti, taip pat veiksmų ribos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius, kai numatoma vykdyti žvalgybos institucijos užduotį;
7) duomenys apie asmenis (vardas, pavardė ir (ar) tarnybinio pažymėjimo numeris), kurie atliks žvalgybos institucijos užduoties veiksmus (jeigu žvalgybos institucijos užduotį vykdys žvalgybos slaptasis bendradarbis, vietoj vardo ir pavardės gali būti pateikiami kiti duomenys, sudarantys galimybę identifikuoti asmenį).
5. Pasikeitus asmens naudojamam galiniam įrenginiui, kuriuo elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija vadovaujantis motyvuota teismo nutartimi buvo slapta stebima ir fiksuojama, ar nustačius, kad asmuo informacijai perduoti naudoja ir kitus galinius įrenginius, tokios informacijos, kuri yra perduodama per kitus to paties asmens naudojamus galinius įrenginius, kontrolė ir jos fiksavimas pradedami ir vykdomi, kai žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas informuoja apygardos teismą, sankcionavusį elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Apygardos teismas, gavęs žvalgybos institucijos informaciją, leidžia vykdyti galinių įrenginių kontrolę arba pareikalauja šiuos veiksmus nutraukti. Apygardos teismas sprendimą priima ir žvalgybos instituciją informuoja nedelsdamas.
6. Nutartyje leisti atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus turi būti nurodyta:
1) teikimą pateikusios žvalgybos institucijos vadovas ar jo įgaliotas pavaduotojas (vardas, pavardė, pareigos);
2) duomenys apie fizinius asmenis (vardas ir pavardė, asmens kodas) arba juridinius asmenis (buveinė, kodas), arba objektus (jų apibūdinimas), kuriems bus taikomi veiksmai;
4) veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, taip pat veiksmų ribos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas ir (ar) kitų teisės pažeidimų požymius, kai numatoma vykdyti žvalgybos institucijos užduotį;
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius. Prireikus šių veiksmų atlikimas gali būti pratęsiamas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Apygardos teismas, kaskart dar 3 mėnesiams pratęsdamas išduotą leidimą atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus, įvertina pateikto teikimo pratęsti šių veiksmų atlikimą pagrįstumą.
8. Žvalgybos institucijos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sankcionavimo turi teisę kreiptis į bet kurį apygardos teismą. Teismui atsisakius sankcionuoti veiksmus, kreiptis į kitą apygardos teismą dėl tų pačių veiksmų sankcionavimo draudžiama.
9. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėjo nutartis atsisakyti sankcionuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus arba atsisakyti pratęsti šių veiksmų atlikimo terminą per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismo pirmininkui. Skundą apygardos teismo pirmininkas privalo išnagrinėti ir nutartį priimti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. Apygardos teismo pirmininko sprendimas yra galutinis.
10. Žvalgybos institucijos užduoties vykdymo tvarką nustato žvalgybos institucijos vadovas. Žvalgybos pareigūnas ar žvalgybos slaptasis bendradarbis, prieš pradėdamas vykdyti žvalgybos institucijos užduotį, žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka supažindinamas su žvalgybos institucijos užduoties ribomis.
11. Draudžiama veikti vykdant žvalgybos institucijos užduotį, jeigu tai kelia tiesioginį pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, taip pat draudžiama vykdant žvalgybos institucijos užduotį provokuoti asmenis (daryti spaudimą, aktyviai skatinti, kurstyti padaryti nusikalstamą veiką, apriboti asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti).
12. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, privalo sudaryti technines galimybes žvalgybos institucijoms elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti. Tam reikalinga įranga įsigyjama, įdiegiama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.“
8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas iš informacinių sistemų
1. Žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, turi teisę jų veiklai reikalingus duomenis gauti iš informacinių sistemų.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos, kiti juridiniai asmenys, atliekantys valstybės perduotas funkcijas, pagal atskiras sutartis privalo sudaryti žvalgybos institucijoms sąlygas neatlygintinai gauti duomenis iš jų tvarkomų informacinių sistemų, taip pat neatlygintinai pateikti žvalgybos institucijoms jų tvarkomose informacinėse sistemose tvarkomus duomenis, reikalingus žvalgybos institucijoms įgyvendinant joms pavestus uždavinius.
3. Duomenys iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų juridinių asmenų, atliekančių valstybės perduotas funkcijas, tvarkomų informacinių sistemų žvalgybos institucijoms teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytais būdais arba teikiant žvalgybos institucijoms informacinių sistemų nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą.
9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms ir kitoms valstybės institucijoms, valstybės valdomoms įmonėms, valstybės remiamiems nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedantiems užtikrinti juridiniams asmenims, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų tiesioginėmis funkcijomis ir gali būti reikšminga šių subjektų veiklai;“.
10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos institucijos vadovas, siekdamas užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą ir organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje:
1) steigia sau pavaldžius kontrolės padalinius ar paskiria atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atlieka veiklos, valdymo, atitikties, žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitus įvertinimus;
2) nustato lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti, ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti ir išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemonėms taikyti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.“
12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 33 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 33 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kurių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai (toliau – artimieji giminaičiai), svainystės ryšiais su jais susiję asmenys tarnauja (dirba) žvalgybos institucijoje ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;“.
14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Žvalgybos pareigūno statuso atkūrimas
1. Atkurti žvalgybos pareigūno statusą – žvalgybos institucijų vadovų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas žvalgybos pareigūno pareigas žvalgybos institucijose – turi teisę buvę žvalgybos pareigūnai:
1) pačių prašymu atleisti iš pareigų ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje;
2. Žvalgybos pareigūno statusas gali būti atkuriamas per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio arba partnerio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti žvalgybos pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio perkėlimo laikotarpiui.“
15 straipsnis. Aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams taikomi draudimai ir apribojimai
1. Žvalgybos pareigūnui draudžiama:
3) dalyvauti politinių organizacijų susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė organizacija;
4) daryti politinius pareiškimus, sakyti kalbas, skelbti straipsnius, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios paskelbta ir vykdoma politika, viešai kelti politinius reikalavimus valstybės valdžiai;
5) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo organų nariu, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo gautas pritarimas, taip pat išskyrus atvejus, kai tai būtina žvalgybos institucijos vykdomai žvalgybinei veiklai;
6) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu, konsultantu įmonėse, įstaigose, organizacijose ir kitose institucijose pagal darbo ar civilinę sutartį, taip pat gauti kitą, negu nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, išskyrus atvejus, kai dirbama arba atlygis gaunamas žvalgybos institucijos vykdomos žvalgybinės veiklos tikslu, taip pat išskyrus atlyginimą už pedagoginę bei kūrybinę ar psichologo profesinę veiklą, jei šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo gautas pritarimas užsiimti atitinkama veikla;
8) valdyti pagal įgaliojimą kito asmens, išskyrus šeimos narį, partnerį ar jo šeimos narį, vertybinius popierius ar pajus (pagal įgaliojimą gali būti valdomi šeimos nario, partnerio ar jo šeimos nario vertybiniai popieriai ar pajai, jei šeimos nario, partnerio ar jo šeimos nario ir žvalgybos pareigūno vertybiniai popieriai ar pajai kartu nesuteikia 20 ir daugiau procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime), turėti vertybinių popierių, kurie suteikia 20 ir daugiau procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime;
9) dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo gautas pritarimas;
2. Žvalgybos pareigūnas ir darbuotojas ne tarnybos (darbo) tikslais negali vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, taip pat į kitas užsienio valstybes ar teritorijas, jeigu žvalgybos pareigūno ar darbuotojo buvimas jose galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų vykimo į užsienio valstybes ir teritorijas tvarką ir užsienio valstybių ar teritorijų, į kurias vykti žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams negalima, sąrašus tvirtina žvalgybos institucijos vadovas.
3. Žvalgybos pareigūnas žvalgybos institucijos vadovo pritarimu, priimtu įvertinus grėsmę žvalgybos institucijos vidaus saugumui, dalykinei reputacijai ar pagrindą viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti, turi teisę:
1) užsiimti kūrybine veikla, kurios rezultatams taikomas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, taip pat pedagogine ar psichologo profesine veikla;
4) būti įmonių, įstaigų ar organizacijų valdymo organų nariu, dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu, konsultantu įmonėse, įstaigose, organizacijose ir kitose institucijose pagal darbo ar civilinę sutartį, taip pat gauti kitą, negu nustatyta šiame įstatyme, atlyginimą, kai tai būtina žvalgybos institucijos vykdomai žvalgybinei veiklai.“
17 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas
1. Žvalgybos pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vykdomas žvalgybos institucijose, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.
2. Žvalgybos institucijos vadovas tvirtina žvalgybos pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, nustato atrankos ir siuntimo mokytis ir tobulinti kvalifikaciją tvarką.
3. Žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, visą mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpį garantuojamos einamos pareigos ir tarnybinis atlyginimas, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos.
4. Žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos, mokami Vyriausybės nustatyti dienpinigiai ir apmokamos kitos Vyriausybės nustatytos komandiruočių išlaidos, taip pat apmokamas mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo mokestis, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos.
5. Žvalgybos pareigūno prašymu mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu vietoj gyvenamojo ploto nuomos išlaidų žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti apmokamos kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla.
6. Kai mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo užsienio valstybėse laikotarpiu, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu žvalgybos pareigūnui skiriama 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka, jeigu mokymosi laikotarpis ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu laikotarpis yra iki 30 kalendorinių dienų imtinai, apmokamos kelionės visų rūšių transporto priemonėmis vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla), išlaidos mokymosi reikmėms užsienio valstybių teritorijose, neviršijant vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį.
7. Atsižvelgiant į žvalgybos pareigūno buvimo užsienio valstybėje trukmę ir nustatytą aprangos ir ekipuotės poreikį, žvalgybos pareigūnui apmokamos asmeninio krovinio gabenimo arba bagažo viršsvorio išlaidos.
8. Užsienio valstybėse esančių mokymo institucijų mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo programoje numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat žvalgybos pareigūnams jų prašymu suteikus atostogas, kai atsiranda svarbių šeiminių aplinkybių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas), apmokamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal bei kelionės draudimo išlaidos atostogų laikotarpiu. Už dienas, išbūtas Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami.
9. Jeigu žvalgybos pareigūnų mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo užsienio valstybėse laikotarpis ilgesnis negu 6 mėnesiai ir užsienio mokymo įstaigos rekomenduoja šeimos nariams vykti kartu, žvalgybos pareigūnų prašymu apmokamos jų šeimos narių kelionės bei kelionės draudimo išlaidos. Kartu su žvalgybos pareigūnu neišvykusiems šeimos nariams žvalgybos pareigūno prašymu apmokamos jų vienos kelionės pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu žvalgybos pareigūnas mokosi ilgiau negu 6 mėnesius, bet ne ilgiau negu 18 mėnesių, taip pat apmokamos jų dviejų kelionių pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu žvalgybos pareigūnas mokosi ilgiau negu 18 mėnesių.
10. Su mokymusi ar kvalifikacijos tobulinimu susijusios išlaidos apmokamos iš žvalgybos institucijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas, atsižvelgdamas į žvalgybos pareigūnų aprūpinimo mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo užsienio valstybėse laikotarpiu sąlygas, nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidų dydžius, neviršydamas Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių ir gyvenamojo ploto nuomos tose valstybėse išlaidų normų, taip pat kitų šiame straipsnyje nurodytų išlaidų apmokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos neapmokamos, jeigu jas apmoka užsienio valstybė. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas išlaidas užsienio valstybė apmoka iš dalies, apmokamos tos išlaidos, kurių neapmoka užsienio valstybė.
11. Žvalgybos pareigūnas, kuriam iki atleidimo iš tarnybos žvalgybos institucijoje (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (nepertraukiamų ar dalimis) per 4 metus laikotarpiui žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu. Šiuo laikotarpiu jam mokamas tarnybinis atlyginimas, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos. Žvalgybos pareigūno prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma, arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių. Jeigu žvalgybos pareigūnas siunčiamas mokytis ir kvalifikacijos įgyti, ir kvalifikacijos tobulinti, ir kompetencijos įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos tobulinti ar kompetencijos įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto kvalifikacijai įgyti dydžio. Jeigu žvalgybos pareigūnas siunčiamas mokytis ir kvalifikacijos įgyti, ir kvalifikacijos tobulinti, ir kompetencijos įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos tobulinti ar kompetencijos įgyti, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti dydžio. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos žvalgybos pareigūnui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.
18 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
19 straipsnis. Devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
20 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikimą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.“
21 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų naudojimas
1. Tarnybinis šaunamasis ginklas, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems žvalgybos pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.
2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), teritorijų ar transporto priemonių užpuolimus;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
3. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas:
4. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:
2) kai bepiločio orlaivio skrydis vykdomas nepaisant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo;
3) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.
5. Žvalgybos pareigūnas, ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
6. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.
7. Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas panaudoti draudžiama:
8. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikimą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.
9. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
22 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Žvalgybos pareigūno laikino perkėlimo į šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas pareigas ar tarnybą laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu jam paliekamas iki perkėlimo turėtas kario laipsnis ar tarnybinis rangas, taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai, garantijos ir tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. Žvalgybos pareigūnų, laikinai perkeltų į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą taip pat atlieka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, mutatis mutandis taikydama Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Jei laikino perkėlimo laikotarpiu žvalgybos pareigūnui sueina šio įstatymo 3 priede nustatytas laikotarpis šio įstatymo 64 straipsnio 20 dalyje nustatytai išmokai gauti, šią išmoką moka žvalgybos institucija, pasibaigus žvalgybos pareigūno perkėlimo laikotarpiui. Pasibaigus žvalgybos pareigūno perkėlimo laikotarpiui, jam garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, kitos žemesnės žvalgybos pareigūno pareigos.“
23 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) žvalgybos institucijos vadovo valia, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu laikinasis nedarbingumas nesusijęs su sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas ar dėl tarnybos;“.
24 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Žvalgybos pareigūno atleidimas iš tarnybos paties prašymu
1. Žvalgybos pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, žvalgybos institucijos vadovui pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Žvalgybos pareigūnas atleidžiamas prašyme nurodytą dieną.
2. Vyriausybei nusprendus, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų dėl situacijos, keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, arba įvedus nepaprastąją padėtį (nepriklausomai nuo to, ar nepaprastoji padėtis įvesta visoje valstybės teritorijoje, ar jos dalyje), arba paskelbus mobilizaciją (nepriklausomai nuo to, visuotinę ar dalinę) ir jei Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nenustatyta kitaip, žvalgybos pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą savo noru, žvalgybos institucijos vadovui pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 40 darbo dienų. Jei žvalgybos pareigūnas paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti asmenį su negalia (artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir nėra kitų asmenų, galinčių pasirūpinti asmeniu su negalia, ar žvalgybos pareigūnas vienas augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taikomas 20 darbo dienų prašymo nutraukti tarnybą savo noru pateikimo terminas.
3. Jeigu žvalgybos institucijos vadovas sutinka, žvalgybos pareigūnas gali būti atleistas ir sutartis su juo nutraukta anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.
4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti tarnybą savo noru ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
25 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
26 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 60 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Jeigu atsisakoma pradėti baudžiamąjį procesą ar administracinio nusižengimo teiseną ar pasibaigia baudžiamasis procesas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Kai žvalgybos pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir savarankiškai ištirti, tarnybinis patikrinimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.“
27 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 64 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Žvalgybos pareigūnams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 15 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.“
2. Papildyti 64 straipsnį 20 dalimi:
„20. Žvalgybos pareigūnams už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį mokama šio įstatymo
3 priede nustatyto dydžio išmoka, priklausanti nuo ištarnautų pagal profesinės karo tarnybos arba žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį metų ir paskutinių 5 paeiliui einančių metų tarnybinės veiklos vertinimo aritmetinį vidurkį, išskyrus atvejus, kai jų tarnybinės veiklos vertinimo vidurkis yra patenkinamas arba nepatenkinamas. Tarnybinės veiklos vertinimo aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai žvalgybos pareigūnai buvo įvertinti labai gerai –
5 balai, gerai – 4 balai, patenkinamai – 3 balai, nepatenkinamai – 2 balai. Apskaičiuoto tarnybinės veiklos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais žvalgybos pareigūnas įgyja teisę gauti šią išmoką.“
28 straipsnis. 641 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 641 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„641 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų aprūpinimas tarnybos užsienyje laikotarpiu
1. Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jam moka priimančioji institucija.
2. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, aprūpinami asmenų delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
3. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, aprūpinami diplomatinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
4. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, aprūpinami šio straipsnio 5–28 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
5. Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.
6. Žvalgybos pareigūnui už šeimos narius, kurie užsienyje gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, mokamos šio straipsnio 7–17, 26 ir 27 dalyse numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.
7. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Žvalgybos pareigūno sutuoktiniui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui. Ši kompensacija nemokama, jeigu sutuoktinis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
8. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
9. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena kiti, negu šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyti, išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
10. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.“
11. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų mokymosi išlaidos, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams paprastai sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamą dalį, o žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.
12. Kai į tą pačią ar skirtingas užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas laikinai perkeliami tarnauti kartu gyvenantys sutuoktiniai, šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių pasirinkimu vienam iš jų.
13. Žvalgybos pareigūnas, laikinai perkeltas tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš žvalgybos pareigūną perkėlusiai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su žvalgybos pareigūno arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos bendrai krašto apsaugos ministro ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų, taikant gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu žvalgybos pareigūno šeimos nariai turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už save pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 ar 11 dalį.
14. Žvalgybos pareigūnui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat apmokamos arba kompensuojamos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Be to, apmokamos arba kompensuojamos žvalgybos pareigūno ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje išmoka, kurią apskaičiuojant taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas. Persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos arba kompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas pasibaigus šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų ar tarnybos terminui persikėlė į Lietuvos Respubliką per šio įstatymo 65 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, o jo šeimos nariai – per 2 mėnesius nuo paskutinės žvalgybos pareigūno tarnybos (rezidavimo) užsienio valstybėje dienos. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti dydžius ir jų skyrimo tvarką, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo ar kompensavimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimo tvarką nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti apskaičiuojama taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą. Užsienio valstybėse, kurių gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 1,2. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti nemokama, jeigu žvalgybos pareigūnas toje valstybėje yra aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo nustatyta tvarka apmokamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.
15. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos buvusio žvalgybos pareigūno ir (ar) jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), kai tarnybos sutartis buvo nutraukta su užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose tarnavusiu žvalgybos pareigūnu ir buvęs žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai persikėlė iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 2 mėnesius nuo sutarties nutraukimo.
16. Žvalgybos pareigūno mirties ar žūties atveju apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio asmens asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), jeigu mirusio ar žuvusio žvalgybos pareigūno šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno mirties ar žūties dienos. Be to, kartu su mirusiu ar žuvusiu žvalgybos pareigūnu gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno mirties ar žūties dienos, taikomos šio straipsnio 7–14 ir 26 dalyse, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.
17. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos kartu su žvalgybos pareigūnu užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl žvalgybos pareigūno atšaukimo iš pareigų, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, į Lietuvos Respubliką grįžusių šio straipsnio 11 dalyje nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos bendrojo ugdymo programos. Mokymosi išlaidų apmokama ar kompensuojama dalis, jos apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarka nustatoma šio straipsnio 11 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, atšauktas iš pareigų žvalgybos pareigūnas yra perkeliamas į kitas pareigas užsienio valstybėje, šioje dalyje nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.
18. Žvalgybos pareigūnui, kuris užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje neaprūpinamas biurui skirtomis patalpomis, apmokama biurui skirtų patalpų nuoma, sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kiti mokesčiai, susiję su nuomojamos patalpos išlaikymu. Patalpų nuomos, mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kitų mokesčių, susijusių su nuomojamos patalpos išlaikymu, išlaidų metams dydžius nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas.
19. Žvalgybos pareigūnui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems žvalgybos pareigūnams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.
20. Žvalgybos pareigūnui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją.
21. Žvalgybos pareigūnams, kuriems užsienio valstybių ar tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos nemokamos.
22. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.
23. Žvalgybos pareigūnams, perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, esančias valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos taikoma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 612 straipsnyje nustatyta tarnybos apmokėjimo tvarka. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.
24. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas, atsižvelgdamas į miesto, kuriame žvalgybos pareigūnas yra laikinai perkeltas tarnauti, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems vienos valstybės miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą).
25. Žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą, gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.
26. Kartą per metus, skaičiuojant nuo perkėlimo tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją dienos, žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai yra laikinai perkelti tarnauti į skirtingas užsienio valstybes arba skirtingus tos pačios užsienio valstybės miestus, vieno iš jų pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą užsienio valstybę ar kitą tos pačios užsienio valstybės miestą, kuriame paskirtas atlikti tarnybos kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam žvalgybos pareigūno prašymui, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai žvalgybos pareigūno sutuoktinis yra diplomatas, kitas valstybės tarnautojas ar profesinės karo tarnybos karys, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su žvalgybos pareigūnu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 7–11, 13–16 ir 27 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.
27. Žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo vadovo nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje žvalgybos pareigūnas atlieka tarnybą (reziduoja), kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.
28. Užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje tarnybą atliekantiems žvalgybos pareigūnams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo žvalgybos pareigūno komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio straipsnio 5–16, 18, 26 ir 27 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, taip pat šio straipsnio 19 dalyje nustatyta automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo garantija.“
29 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„69 straipsnis. Kompensacijos žvalgybos pareigūno žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju
1. Žvalgybos pareigūnui žuvus (mirus) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, jo nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), taip pat besimokantiems bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo žūties (mirties), tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo žvalgybos pareigūno žūties (mirties) lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.
2. Žvalgybos pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus mirusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas mirusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo mirusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, neviršijant 93,1 mėnesinių tarnybinių atlyginimų dydžio sumos.
3. Žvalgybos pareigūnui, kurio sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas arba kurio sveikata sutriko dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar žvalgybos pareigūno statuso, išmokama tokio dydžio jo vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir vienkartinės kompensacijos, išmokėtos vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, dydžiu:
1) netekusiems 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikimo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjus jo tinkamumui tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, – 18,62 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;
5) apysunkio sveikatos sutrikimo atveju, likus liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjus jo tinkamumui tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, – 13,97 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio;
4. Žvalgybos pareigūno sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju žvalgybos pareigūnui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių, ir (ar) organų funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau dėl to nesumažėjo žvalgybos pareigūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, arba liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo žvalgybos pareigūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau žvalgybos pareigūnas neįgijo teisės į šiame straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje arba nelaimingu atsitikimu pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, žvalgybos pareigūnui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 vidutinio tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinė kompensacija, neviršijanti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus netekto dalyvumo vienkartinės kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 procentų dalyvumo, dydžio. Vienkartinė kompensacija išmokama per 5 darbo dienas nuo žvalgybos institucijos vadovo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu žvalgybos pareigūnas įgijo teisę į kompensaciją pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
5. Žvalgybos pareigūno dalyvumo lygis nustatomas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Ar žvalgybos pareigūno žūtis (mirtis) ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnyba, nustatoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.
7. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
2) žvalgybos pareigūno žuvimo (mirties), sveikatos sutrikimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
4) žvalgybos pareigūnas žuvo (mirė), sveikata sutriko eismo įvykio metu, jeigu vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) žvalgybos pareigūnas žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu;
8. Žvalgybos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikimo nustatomas ir dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d.– darbingumo) lygį, skirtumas.
9. Mokėtinos kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio žvalgybos pareigūno tarnybinį atlyginimą.
10. Žvalgybos pareigūnai, žuvę (mirę) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydį nustato ir Žvalgybos pareigūnų, žuvusių (mirusių) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė.
11. Žvalgybos pareigūno, kuris žuvo (mirė) užsienyje dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su žvalgybos pareigūnu užsienyje gyvenusių šeimos narių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos valstybės lėšomis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
30 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos pareigūnams, kurių materialinė padėtis tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas, ligos ar mirties, ekstremaliosios situacijos, turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.“
2. Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 70 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
31 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
32 straipsnis. Įstatymo papildymas 3 priedu
Papildyti įstatymą 3 priedu:
„Lietuvos Respublikos
žvalgybos įstatymo
3 priedas
žvalgybos pareigūnų KIEKVIENŲ
5 METŲ TARNYBOS IŠMOKŲ DYDŽIAI
| Eil. Nr. |
Ištarnauta metų pagal profesinės karo tarnybos arba žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį |
Paskutinių 5 metų žvalgybos pareigūnų išmokų koeficientai (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais), priklausantys nuo tarnybinės veiklos vertinimo vidurkio |
|
| išmokų dydžiai |
|||
| labai gerai |
gerai |
||
| 1. |
5 metai |
3,13 |
2,09 |
| 2. |
10 metų |
3,34 |
2,30 |
| 3. |
15 metų |
3,55 |
2,51 |
| 4. |
20 metų |
3,76 |
2,71 |
| 5. |
25 metai |
3,96 |
2,92 |
| 6. |
30 metų |
4,17 |
3,13 |
| 7. |
35 metai |
4,38 |
3,34 |
| 8. |
40 metų |
4,59 |
3,55 |
_________________________“.
33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius iki 2026 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5, 6, 8 ir 9 punktuose, 2 ir 3 dalyse nurodyti draudimai ir apribojimai taikomi nuo 2026 m. vasario 1 d.
4. Šio įstatymo 17 straipsnyje išdėstyto Žvalgybos įstatymo 43 straipsnio 4–10 dalyse nurodytos garantijos taikomos ir pagal iki 2026 m. sausio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą pasiųstiems mokytis ar tobulinti kvalifikacijos žvalgybos pareigūnams.
5. Šio įstatymo 26 straipsnyje išdėstyto Žvalgybos įstatymo 60 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos tarnybiniams patikrinimams, pradėtiems pagal iki 2026 m. sausio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą.
6. Žvalgybos pareigūnams, kurie pagal iki 2026 m. sausio 31 d. galiojusį teisinį reguliavimą įgijo teisę į iki 2026 m. sausio 31 d. galiojusiame Žvalgybos įstatymo 69 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyto dydžio kompensaciją ir dėl jos skyrimo kreipiasi po 2026 m. sausio 31 d., kompensacija skiriama ir išmokama vadovaujantis iki 2026 m. sausio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis.
7. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi pildomoje Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 20 dalyje nustatyta išmoka mokama žvalgybos pareigūnams tada, kai jiems po 2026 m. vasario 1 d. sueina Žvalgybos įstatymo 3 priede nustatytas laikotarpis išmokai gauti, t. y. 5, 10, 15 ir t. t. metų (į šį laikotarpį įskaitomas visas tarnybos pagal profesinės karo tarnybos ir (arba) žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį laikotarpis).