Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą Nr. XIII-198 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ atlygio už darbą
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, skatinimą, materialines pašalpas, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų, kitų komitetų ir pan.), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą.
2. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, vadovui, vadovo pavaduotojui, moksliniam sekretoriui, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų darbuotojams;
3) asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sudaro delegavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą;
5) pagal biudžetinės įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis veikloje dalyvaujantiems darbuotojams;
6) gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams ir veterinarijos gydytojams rezidentams;
II SKYRIUS
DARBUOTOJŲ PAREIGYBĖS
2 straipsnis. Pareigybių lygiai
Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės;
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
3 straipsnis. Pareigybių grupės
Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes:
1) biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) lygiui;
2) struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, kiti specialistai, turintys pavaldžių darbuotojų ar prilyginti vadovaujantiems darbuotojams, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti;
3) specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti, mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei;
4 straipsnis. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių sąrašas ir darbuotojų pareigybių aprašymai
1. Biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, naudodamiesi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, nustato biudžetinės įstaigos vadovas, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis.
2. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), pareigybių skaičius biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše nustatomas, atsižvelgiant į:
1) biudžetinės įstaigos pagal atitinkamas ugdymo programas dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičių per mokslo metus, kuris nustatomas:
a) jeigu mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal sąlyginių klasių (grupių) skaičių ir dydį, kurie nustatomi pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat pagal biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos papildomai finansuojamą klasių (grupių) skaičių;
2) vidutinį kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, skaičių, kuris nustatomas:
a) jeigu mokiniai ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas, – pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše nustatytas vidutinių kontaktinių valandų, tenkančių per mokslo metus vienai pareigybei, normas pagal sąlyginį klasės (grupės) dydį;
3. Biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių aprašymus, o biudžetinės įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodiką. Mokytojų pareigybių aprašymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
4. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodyta:
4) specialieji reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija ir pan.);
III SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS, DARBUOTOJŲ VERTINIMAS IR SKATINIMAS BEI MATERIALINĖS PAŠALPOS
5 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema
1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, biudžetinių įstaigų darbuotojams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
4. Darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos palankesnės apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą sąlygos.
5. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas ir paskelbia viešai biudžetinės įstaigos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas rekomendacijas. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, pastangos, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.
6 straipsnis. Pareiginė alga
1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), taip pat specialiuosius pedagogus, logopedus, surdopedagogus, tiflopedagogus, judesio korekcijos specialistus, karjeros specialistus, psichologų asistentus, psichologus, socialinius pedagogus, auklėtojus, koncertmeisterius, akompaniatorius (toliau – pagalbos mokiniui specialistai), pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, kurio minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu šio įstatymo 1 priede nustatyti koeficientų dydžiai ir negali būti mažesni nei 1,1 Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), išskyrus D lygio pareigybes. Biudžetinių įstaigų vadovų, išskyrus mokyklų vadovus ir švietimo pagalbos įstaigų vadovus, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus. Biudžetinės įstaigos darbuotojo, išskyrus mokyklų vadovų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, mokytojus (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistus, pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.
5. Socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu.
6. Nustatant pareiginę algą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, trenerių ar socialinių paslaugų srities darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Šiais atvejais šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų arba kaip tai nustato kiti įstatymai. Trenerio pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją: jeigu trenerio kvalifikacinė kategorija pirma, jo pareiginės algos koeficientas didinamas 45 procentais, jeigu antra, – 55 procentais, jeigu trečia, – 65 procentais, jeigu ketvirta, – 75 procentais, jeigu penkta, – 90 procentų, jeigu šešta, – 100 procentų. Treneriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 40 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą kvalifikacinę kategoriją: jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojo kvalifikacinė kategorija pirma (žemiausia), jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 15 procentų, jeigu antra (aukštesnė), – 20 procentų, jeigu trečia (aukščiausia), – 30 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami iki 10 procentų.
7. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato į pareigas priimantis asmuo.
8. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginė alga, nustatyta pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje. Pareiginės algos koeficientas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus darbuotojus, keičiamas darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais. Šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientas turi būti nustatomas iš naujo, pasikeitus darbuotojo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijams, nurodytiems šio įstatymo 2 priede ir (arba) darbo apmokėjimo sistemoje.
7 straipsnis. Mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginė alga ir darbo krūvio sandara
1. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą.
2. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į mokykloje ugdomų mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą.
3. Švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
4. Mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą ir veiklos sudėtingumą.
5. Švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui, arba vykdytos funkcijos, analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus.
6. Mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokytojams (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą, mokytojams (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistams, baigusiems profesinio mokymo programą, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresniojo mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto ar vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, gali būti suteikiamos atitinkamai mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto ar pagalbos mokiniui specialisto, vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto, pagalbos mokiniui specialisto metodininko, pagalbos mokiniui specialisto eksperto kvalifikacinės kategorijos. Mokytojams (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistams, įgijusiems aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, iš karto suteikiama mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinė kategorija.
7. Pareigybių, kurias atliekant darbas laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
8 straipsnis. Priemokos
1. Biudžetinės įstaigos darbuotojui gali būti skiriamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo. Ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo. Ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo. Ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos.
9 straipsnis. Biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimas
1. Vertinama biudžetinių įstaigų vadovų ir darbuotojų, išskyrus mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir darbininkus, praėjusių kalendorinių metų (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų – mėnesio (mėnesių)) veikla.
2. Kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų praėjusių kalendorinių metų (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų – mėnesio (mėnesių) veikla vertinama vadovaujantis atitinkamai Lietuvos Respublikos kultūros ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu atitinkamos srities kultūros ir meno darbuotojų, socialinių paslaugų srities darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų ar švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu.
3. Biudžetinės įstaigos vadovo, išskyrus švietimo įstaigos vadovą, veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus. Švietimo įstaigos vadovo veiklos vertinimo tikslas – įvertinti švietimo įstaigos vadovo veiklos efektyvumą, siekiant švietimo įstaigos veiklos kokybės.
4. Biudžetinės įstaigos darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti jų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus.
5. Biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla vertinama, jeigu jis ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, už kuriuos vertinama veikla, eina darbuotojo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje, kurioje yra vertinama jo veikla.
6. Biudžetinės įstaigos vadovo veiklą vertina jį į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas kitas asmuo. Mokyklos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant mokyklos taryboms, švietimo pagalbos įstaigos vadovo veikla vertinama, dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigų savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigose savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims). Biudžetinės įstaigos darbuotojų veiklą vertina jų tiesioginiai vadovai. Vertinami biudžetinės įstaigos vadovai ir darbuotojai turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų veiklą.
7. Biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, tiesioginis biudžetinės įstaigos darbuotojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) darbuotojo veiklą gali įvertinti taip:
8. Kai biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu.
9. Kai biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, – ne didesnį negu 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, arba
2) biudžetinės įstaigos darbuotojui gali būti taikomos šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į aukštesnes biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigas toje pačioje biudžetinėje įstaigoje, jei toks perkėlimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui (biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, tik tokiu atveju, kai toks perkėlimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše nurodytas sąlygas) arba
10. Kai biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, tačiau biudžetinės įstaigos darbuotojui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.
11. Kai biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) biudžetinės įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, taikant 0,1 mažesnį pareiginės algos koeficientą, arba
2) biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje biudžetinėje įstaigoje, jei toks perkėlimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsniui (biudžetinės įstaigos darbuotojas gali būti perkeliamas į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, tik tokiu atveju, kai toks perkėlimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše nurodytas sąlygas) arba
4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo plano terminui biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, biudžetinės įstaigos darbuotojas atleidžiamas iš pareigų.
12. Neeilinis biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimas atliekamas biudžetinės įstaigos vadovą ar darbuotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu, susijusiu su biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos rezultatais;
3) biudžetinės įstaigos darbuotojo prašymu perkelti jį į aukštesnes (išskyrus įstaigos vadovo) pareigas;
13. Neeilinis biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo biudžetinės įstaigos darbuotojo eilinio veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas trumpesnės trukmės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos gerinimo planas, arba jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje biudžetinėje įstaigoje, kurioje yra vertinama jo veikla.
14. Biudžetinės įstaigos darbuotojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydamas įvertinti veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Jei biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantis asmuo (jo įgaliotas asmuo) padaro išvadą, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo veikla įvertinta neobjektyviai ir nemotyvuotai, biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginis vadovas atlieka pakartotinį biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimą. Biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimančio asmens (jo įgalioto asmens) išvada dėl biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo gali būti skundžiama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
10 straipsnis. Skatinimas
1. Už nepriekaištingą pareigų atlikimą biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantis asmuo gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Biudžetinės įstaigos darbuotojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:
2) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant biudžetinei įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
3. Biudžetinės įstaigos darbuotojai, kuriems per paskutinius 6 mėnesius buvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas, neskatinami, išskyrus atvejį, kai darbuotojo veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, o Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatytais atvejais – neskatinami.
11 straipsnis. Materialinės pašalpos
1. Biudžetinės įstaigos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti biudžetinės įstaigos darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa.
2. Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos nario rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
3. Materialinę pašalpą biudžetinės įstaigos darbuotojams, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, skiria biudžetinės įstaigos darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. Biudžetinės įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria jį į pareigas priimantis asmuo iš jo vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų.
IV SKYRIUS
KOMISIJOS NARIO ATLYGIS UŽ DARBĄ
12 straipsnis. Komisijos nario atlygio dydžiai ir jų nustatymas
1. Komisijos nario atlygio už darbą komisijoje dydis nustatomas už vieną komisijos posėdyje dirbtą valandą ir diferencijuojamas pagal komisijos veiklos pobūdį:
1) jeigu komisija priima sprendimus, kuriuos vykdyti privalo asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos ir kuriuos pakeisti arba panaikinti gali tik pati komisija arba teismas, komisijos nariui nustatomas 0,005–0,011 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlygis;
2. Už pasirengimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną paraišką, pareiškimą, prašymą ar skundą, eksperto išvados parengimą mokamas 0,008–0,04 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio atlygis.
3. Komisijos pirmininkui (o kai jo nėra, – komisijos pirmininko pavaduotojui) už darbą komisijos posėdyje (už kiekvieną komisijos posėdį) papildomai mokama 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio.
Lietuvos Respublikos
biudžetinių įstaigų darbuotojų
darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio
už darbą įstatymo
1 priedas
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ VADOVŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
IR DARBUOTOJŲ minimalūs PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Eil. Nr. |
Pareigybė |
Pareigybės lygis |
Biudžetinių įstaigų vadovų pareiginės algos koeficientai ir darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai |
| 1. |
Biudžetinės įstaigos vadovas |
- |
1,29–3,98 |
| 2. |
Biudžetinės įstaigos vadovo pavaduotojas |
- |
1,04 |
| 3. |
Struktūrinio padalinio vadovas |
A |
0,88 |
| B |
0,83 |
||
| 4. |
Struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojas |
A |
0,83 |
| B |
0,72 |
||
| 5. |
Specialistas |
A |
0,67 |
| B |
0,62 |
||
| C |
0,57 |
Lietuvos Respublikos
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo
2 priedas
MOKYTOJŲ (IŠSKYRUS TRENERIUS), PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ, MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ, ŠVIETIMO PAGALBOS ĮSTAIGŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ IR SKYRIŲ VEDĖJŲ, KURIŲ DARBAS LAIKOMAS PEDAGOGINIU, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR MOKYTOJŲ (IŠSKYRUS TRENERIUS), PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ (SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, LOGOPEDŲ, SURDOPEDAGOGŲ, TIFLOPEDAGOGŲ, JUDESIO KOREKCIJOS SPECIALISTŲ, KARJEROS SPECIALISTŲ, PSICHOLOGŲ ASISTENTŲ, PSICHOLOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ, AUKLĖTOJŲ, KONCERTMEISTERIŲ, AKOMPANIATORIŲ) DARBO KRŪVIO SANDARA
I SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS (IŠSKYRUS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS), PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
1. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Kvalifikacinė kategorija |
Pareiginės algos koeficientai |
||||||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
|||||||
| iki 2 |
nuo daugiau kaip 2 iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
nuo daugiau kaip 15 iki 20 |
nuo daugiau kaip 20 iki 25 |
daugiau kaip 25 |
|
| Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Mokytojas |
0,8449 |
0,8480 |
0,8553 |
0,8709 |
0,8980 |
0,9011 |
0,9064 |
| Suteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Mokytojas |
0,9074 |
0,9095 |
0,9105 |
0,9157 |
0,9178 |
0,9209 |
0,9282 |
| Vyresnysis mokytojas |
0,9293 |
0,9324 |
0,9366 |
0,9741 |
0,9793 |
0,9834 |
|
| Mokytojas metodininkas |
0,9928 |
1,0105 |
1,0428 |
1,0470 |
1,0543 |
||
| Mokytojas ekspertas |
1,1283 |
1,1470 |
1,1762 |
1,1814 |
1,1866 |
||
2. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams:
2.1. didinami 1–15 procentų:
2.1.1. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), kurių klasėje (grupėje) ugdoma vienas ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
2.1.2. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
2.1.3. dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
2.1.4. dirbantiems profesinio mokymo įstaigose (skyriuose, grupėse, klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas);
2.1.8. mokantiems vieną ir daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas;
2.1.9. mokantiems dalykus lietuvių kalba bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, III ir IV gimnazijų klasėse;
2.1.10. Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose įteisintas mokymas lietuvių kalba, mokytojams, dirbantiems pradinėse klasėse (jeigu klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių ir iš jų ne mažiau kaip 50 procentų nemoka valstybinės kalbos);
3. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 2 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 2 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
4. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
5. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiką sudaro:
5.1. kontaktinės valandos, skiriamos bendrojo ugdymo srities (dalyko), profesinio mokymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms įgyvendinti pagal ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, neformaliojo švietimo programoms (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) – pagal programoje numatytas valandas, ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei);
6. Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių ir pedagogų rengimo centrų pasiūlymus. Veiklų mokyklos bendruomenėje aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į socialinių partnerių pasiūlymus.
7. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus:
| Pareigybė |
Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) |
Valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenėje |
Iš viso |
| Mokytojas (pedagoginis darbo stažas iki 2 metų) Mokytojas Vyresnysis mokytojas Mokytojas metodininkas Mokytojas ekspertas (pedagoginis darbo stažas nuo 2 metų) |
1 010–1 410 |
102–502 |
1 512 |
8. Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; šiuo atveju ne mažiau kaip 355 valandos skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei (grupei).
9. Mokytojui (jeigu jo pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos, o dirbančiam pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) – ne daugiau kaip 924 kontaktinės valandos.
10. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrąsias nuostatas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru.
11. Mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandarą pagal dalykus, ugdymo ar mokymo sritis nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 7 punkte nustatytas valandas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, IR MENINIO UGDYMO MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL IKIMOKYKLINIO IR (ARBA) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
12. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Kvalifikacinė kategorija |
Pareiginės algos koeficientai |
||||||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
|||||||
| iki 2 |
nuo daugiau kaip 2 iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
nuo daugiau kaip 15 iki 20 |
nuo daugiau kaip 20 iki 25 |
daugiau kaip 25 |
|
| Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Mokytojas |
0,8449 |
0,8480 |
0,8553 |
0,8709 |
0,8980 |
0,9011 |
0,9064 |
| Suteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Mokytojas |
0,9074 |
0,9095 |
0,9105 |
0,9157 |
0,9178 |
0,9209 |
0,9282 |
| Vyresnysis mokytojas |
0,9293 |
0,9324 |
0,9366 |
0,9741 |
0,9793 |
0,9834 |
|
| Mokytojas metodininkas |
0,9928 |
1,0105 |
1,0428 |
1,0470 |
1,0543 |
||
| Mokytojas ekspertas |
1,1283 |
1,1470 |
1,1762 |
1,1814 |
1,1866 |
||
13. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
13.1. didinami 5–10 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:
13.1.1. jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1–3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
13.2. didinami 5–20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą:
13.2.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
13.2.2. jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
13.3. didinami 5–20 procentų meninio ugdymo mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas:
13.3.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklose (ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
13.3.2. jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
14. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ir meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 13 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 13 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
15. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, išskyrus mokytojus, nurodytus šio priedo 16 punkte, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 31 valanda skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais, 5 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
16. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose (ikimokyklinio ugdymo grupėse), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 30 valandų, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
17. Meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 30 valandų, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
III SKYRIUS
MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
18. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Kvalifikacinė kategorija |
Pareiginės algos koeficientai |
||||||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
|||||||
| iki 2 |
nuo daugiau kaip 2 iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
nuo daugiau kaip 15 iki 20 |
nuo daugiau kaip 20 iki 25 |
daugiau kaip 25 |
|
| Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Mokytojas |
0,8449 |
0,8480 |
0,8553 |
0,8709 |
0,8980 |
0,9011 |
0,9064 |
| Suteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Mokytojas |
0,9074 |
0,9095 |
0,9105 |
0,9157 |
0,9178 |
0,9209 |
0,9282 |
| Vyresnysis mokytojas |
0,9293 |
0,9324 |
0,9366 |
0,9741 |
0,9793 |
0,9834 |
|
| Mokytojas metodininkas |
0,9928 |
1,0105 |
1,0428 |
1,0470 |
1,0543 |
||
| Mokytojas ekspertas |
1,1283 |
1,1470 |
1,1762 |
1,1814 |
1,1866 |
||
19. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo mokytojams, dirbantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą:
19.1. didinami 5–10 procentų:
19.1.1. kurių grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius, ir (arba) 1–3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
19.2. didinami 5–20 procentų:
19.2.1. dirbantiems ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar priešmokyklinio ugdymo grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
20. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal priešmokyklinio ugdymo programą, veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 19 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 19 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo apimtį, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
21. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus mokytojus, nurodytus šio priedo 22 punkte, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 31 valanda skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais, 5 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).
22. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose (priešmokyklinio ugdymo grupėse), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 30 valandų, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.).
IV SKYRIUS
SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, LOGOPEDŲ, SURDOPEDAGOGŲ, TIFLOPEDAGOGŲ, IŠSKYRUS DIRBANČIUS ŠVIETIMO PAGALBOS ĮSTAIGOSE, JUDESIO KOREKCIJOS SPECIALISTŲ, KARJEROS SPECIALISTŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
23. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
|
|
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais) |
||||||
| Kvalifikacinė kategorija |
Pareiginės algos koeficientai |
||||||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
|||||||
| iki 2 |
nuo daugiau kaip 2 iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
nuo daugiau kaip 15 iki 20 |
nuo daugiau kaip 20 iki 25 |
daugiau kaip 25 |
|
| Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, judesio korekcijos specialistas, karjeros specialistas |
0,8449 |
0,8480 |
0,8553 |
0,8709 |
0,8980 |
0,9011 |
0,9064 |
| Suteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas |
0,9074 |
0,9095 |
0,9105 |
0,9157 |
0,9178 |
0,9209 |
0,9282 |
| Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas |
0,9293 |
0,9324 |
0,9366 |
0,9741 |
0,9793 |
0,9834 |
|
| Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas |
0,9928 |
1,0105 |
1,0428 |
1,0470 |
1,0543 |
||
| Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas |
1,1283 |
1,1470 |
1,1762 |
1,1814 |
1,1866 |
||
24. Judesio korekcijos specialistams, karjeros specialistams, kuriems įskaitytos kvalifikacinės kategorijos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientai nustatomi taikant pareiginės algos koeficientus, nurodytus šio priedo 23 punkte nustatytą atitinkamą kvalifikacinę kategoriją įgijusiems darbuotojams.
25. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams, judesio korekcijos specialistams ir karjeros specialistams:
25.1. didinami 1–15 procentų dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose ir įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, išskyrus nurodytas šio priedo 25.2.1 ir 25.2.2 papunkčiuose, su vienu ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
25.2. didinami 5–20 procentų:
25.2.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
25.2.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
25.3. didinami 15–25 procentais, kai jie teikia specialiąją pedagoginę pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams, mokyklinio amžiaus vaikams, apakusiems suaugusiesiems jų namuose ar (ir) ikimokyklinio ugdymo mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklose, esančiose kitose gyvenamosiose vietovėse negu jų darbovietė;
26. Jeigu specialiojo pedagogo, logopedo, surdopedagogo, tiflopedagogo, judesio korekcijos specialisto, karjeros specialisto veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 25 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 25 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
27. Darbo laikas per savaitę:
27.1. specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, dirbančių mokyklose, socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, – 36 valandos, iš jų 22 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (vaikų, mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti), 14 valandų – netiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, kitais ugdymo procese dalyvaujančiais asmenimis, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos klausimais ir kt.);
27.2. specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, dirbančių mokyklose, socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams, su mokyklinio amžiaus vaikais, – 32 valandos, iš jų 18 valandų skiriama tiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (vaikų, mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti), 14 valandų – netiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, kitais ugdymo procese dalyvaujančiais asmenimis, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos klausimais ir kt.);
27.3. judesio korekcijos specialistų, dirbančių mokyklose, – 36 valandos, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais (judesio ir padėties korekcijos užsiėmimams vesti), 12 valandų – netiesioginiam darbui su mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, kitais ugdymo procese dalyvaujančiais asmenimis, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos klausimais ir kita).
27.4. karjeros specialistų, dirbančių švietimo įstaigose, – 36 valandos. Ne daugiau kaip 60 procentų šių darbuotojų darbo laiko skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas, o kita darbo laiko dalis skiriama netiesioginiam darbui su mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo klausimais ir kita).
V SKYRIUS
PSICHOLOGŲ ASISTENTŲ, PSICHOLOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ IR ŠVIETIMO PAGALBOS ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ, LOGOPEDŲ, SURDOPEDAGOGŲ IR TIFLOPEDAGOGŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
28. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
|
|
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais) |
||||||
| Kvalifikacinė kategorija |
Pareiginės algos koeficientai |
||||||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
|||||||
| iki 2 |
nuo daugiau kaip 2 iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
nuo daugiau kaip 15 iki 20 |
nuo daugiau kaip 20 iki 25 |
daugiau kaip 25 |
|
| Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Psichologo asistentas, specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas |
0,8449 |
0,8480 |
0,8553 |
0,8709 |
0,8980 |
0,9011 |
0,9064 |
| Suteiktos kvalifikacinės kategorijos |
|||||||
| Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas |
0,9074 |
0,9095 |
0,9105 |
0,9157 |
0,9178 |
0,9209 |
0,9282 |
| Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas |
0,9293 |
0,9324 |
0,9366 |
0,9741 |
0,9793 |
0,9834 |
|
| Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas |
0,9928 |
1,0105 |
1,0428 |
1,0470 |
1,0543 |
||
| Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas |
1,1283 |
1,1470 |
1,1762 |
1,1814 |
1,1866 |
||
29. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
29.1. socialiniams pedagogams, psichologo asistentams, psichologams:
29.1.1. didinami 1–15 procentų dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose ir įstaigose, vykdančiose profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, išskyrus nurodytas šio priedo 29.1.2.1 ir 29.1.2.2 papunkčiuose, su vienu ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
29.1.2. didinami 5–20 procentų dirbantiems:
29.1.2.1. mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
29.1.2.2. mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
29.2. didinami 20 procentų specialiesiems pedagogams, logopedams, surdopedagogams, tiflopedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams, dirbantiems pedagoginėse psichologinėse tarnybose ar švietimo pagalbos tarnybose;
30. Jeigu šiame skyriuje nurodytų darbuotojų veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 29 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 29 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
31. Mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) dirbančių psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose bei švietimo pagalbos tarnybose dirbančių psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Ne daugiau kaip 60 procentų šių darbuotojų darbo laiko skiriama tiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais (vaikų, mokinių švietimo pagalbos ir (arba) specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, konsultuoti švietimo pagalbos gavėjus (vaikus, mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 231 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – mokytojus ir kitus švietimo įstaigos darbuotojus), vesti jiems užsiėmimus), o kita jų darbo laiko dalis skiriama netiesioginiam darbui su švietimo pagalbos gavėjais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis ugdymo ir (arba) švietimo pagalbos klausimais ir kita).
VI SKYRIUS
AUKLĖTOJŲ, KONCERTMEISTERIŲ, AKOMPANIATORIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA
32. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Pareigybė |
Pareiginės algos koeficientai |
|||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
||||
| iki 3 |
nuo daugiau kaip 3 iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
daugiau kaip 15 |
|
| Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos |
||||
| Auklėtojas, koncertmeisteris, akompaniatorius |
0,6355 |
0,6469 |
0,6584 |
0,6647 |
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
||||
| iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
daugiau kaip 15 |
||
| Suteiktos kvalifikacinės kategorijos |
||||
| Auklėtojas, koncertmeisteris, akompaniatorius |
0,6699 |
0,6761 |
0,6813 |
|
| Vyresnysis auklėtojas, vyresnysis koncertmeisteris, vyresnysis akompaniatorius |
0,6865 |
0,6928 |
0,698 |
|
| Auklėtojas metodininkas, koncertmeisteris metodininkas, akompaniatorius metodininkas |
0,7042 |
0,7095 |
0,7157 |
|
| Auklėtojas ekspertas, koncertmeisteris ekspertas, akompaniatorius ekspertas |
0,7272 |
0,7355 |
0,7543 |
|
33. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
33.1. didinami 5–20 procentų auklėtojams, dirbantiems:
33.1.1. bendrojo ugdymo mokyklose, išskyrus šio priedo 33.1.2 ir 33.1.3 papunkčiuose nurodytas mokyklas, profesinio mokymo įstaigose, kurių klasėje (grupėje) ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
33.1.2. mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
33.1.3. mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
33.1.4. profesinio mokymo įstaigose (grupėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
34. Jeigu auklėtojo veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 33 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 33 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
35. Koncertmeisterių ir akompaniatorių, dirbančių mokykloje, darbo laikas per savaitę yra 30 valandų, iš jų 24 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (pasiruošti pamokoms, renginiams ir metodinei veiklai).
36. Auklėtojų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose (išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir sanatorijų mokyklas), darbo laikas per savaitę yra 34 valandos, iš jų 28 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.).
37. Auklėtojų, dirbančių su mokyklinio amžiaus vaikais bendrojo ugdymo mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose, vaikų socializacijos centruose, socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams, darbo laikas per savaitę yra 30 valandų, iš jų 24 valandos per savaitę skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo klausimais ir kt.).
VII SKYRIUS
PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ, NENURODYTŲ ŠIO PRIEDO IV, V IR VI SKYRIUOSE, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
38. Šiame skyriuje nurodytų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
Pareiginės algos koeficientai |
| iki 10 |
0,7272 |
| nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
0,8126 |
| daugiau kaip 15 |
0,8980 |
39. Pagalbos mokiniui specialistams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai didinami: už eksperto kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų, už metodininko kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų, už vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinę kategoriją – 10 procentų.
40. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo pagalbos mokiniui specialistams:
40.1. didinami 5–10 procentų:
40.1.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
40.1.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
41. Jeigu pagalbos mokiniui specialisto veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 40 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 40 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
VIII SKYRIUS
MOKYKLŲ VADOVŲ IR JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
42. Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Mokinių skaičius |
Pareiginės algos koeficientai |
|||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
||||
| iki 10 metų |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 metų |
daugiau kaip 15 metų |
||
| iki 200 |
1,5429 |
1,5991 |
1,6377 |
|
| 201–400 |
1,6856 |
1,7002 |
1,7012 |
|
| 401–600 |
1,6919 |
1,7033 |
1,7075 |
|
| 601–1 000 |
1,8148 |
1,8190 |
1,8221 |
|
| 1 001 ir daugiau |
1,8190 |
1,8210 |
1,8273 |
|
43. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai:
(Baziniais dydžiais)
| Mokinių skaičius |
Pareiginės algos koeficientai |
||
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
|||
| iki 10 |
nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
daugiau kaip 15 |
|
| iki 500 |
1,5043 |
1,5075 |
1,5095 |
| 501 ir daugiau |
1,5137 |
1,5345 |
1,5564 |
44. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
44.1. didinami 5–10 procentų:
44.1.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, išskyrus šio priedo 44.2.1 ir 44.2.2 papunkčiuose nurodytas mokyklas, profesinio mokymo įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, atsakingiems už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą, jeigu šiose įstaigose ugdoma (mokoma) 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
44.1.2. mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui, jeigu mokykloje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje;
44.2. didinami 5–20 procentų mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui:
44.2.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ar mokyklose, kurios turi padalinius, skirtus specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
44.3. gali būti didinami iki 20 procentų mokyklų vadovams pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus kriterijus;
45. Jeigu mokyklos vadovo ar jo pavaduotojo ugdymui veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 44 punkte nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 44 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
46. Bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų (elgesio ir emocijų ar sveikatos problemų) turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; ligoninių mokyklų, sanatorijų mokyklų, laisvės atėmimo vietų įstaigos mokyklų, vaikų socializacijos centrų vadovų ir vadovų pavaduotojų ugdymui – pagal vidutinį metinį mokinių skaičių; neformaliojo vaikų švietimo mokyklų vadovų ir vadovų pavaduotojų ugdymui – atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų spalio 1 dieną. Bendrabučiuose gyvenantys mokiniai į bendrą mokinių skaičių įskaičiuojami taikant koeficientą 1,5. Vidutinis metinis mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių mokslo metų kiekvieno mėnesio vidutinį mokinių skaičių ir šią sumą padalijus iš to laikotarpio mėnesių, kuriais buvo mokinių, skaičiaus. Vidutinis mėnesinis mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus kiekvieną dieną buvusių mokinių skaičių ir šį bendrą skaičių padalijus iš mėnesio dienų, kuriomis buvo mokinių, skaičiaus. Į mokinių skaičių įskaičiuojami tik tie mokiniai, kurie buvo mokomi.
IX SKYRIUS
MOKYKLŲ UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
47. Šiame skyriuje nurodytų darbuotojų pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Pedagoginio darbo stažas (metais) |
Pareiginės algos koeficientai |
| iki 10 |
1,3116 |
| nuo daugiau kaip 10 iki 15 |
1,3679 |
| daugiau kaip 15 |
1,4408 |
48. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo:
48.1. didinami 5–10 procentų:
48.1.1. ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrojo ugdymo mokyklų, išskyrus šio priedo 48.2.1 ir 48.2.2 papunkčiuose nurodytas mokyklas, profesinio mokymo įstaigų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, atsakingiems už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą, arba jeigu skyriuje ugdoma (mokoma) 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
48.1.2. mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, jeigu skyriuje ugdoma (mokoma) 5 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas pradžios Lietuvos Respublikoje;
48.2. didinami 5–20 procentų mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams:
48.2.1. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
48.2.2. dirbantiems mokyklose, skirtose mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
49. Jeigu mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veikla atitinka du ir daugiau šio priedo 48 punkte nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais. Pareiginės algos koeficientų didinimo dėl veiklos sudėtingumo kriterijai, nurodyti šio priedo 48 punkte, atsižvelgiant į veiklos sudėtingumo mastą, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
X SKYRIUS
ŠVIETIMO PAGALBOS ĮSTAIGŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ IR SKYRIŲ VEDĖJŲ, KURIŲ DARBAS LAIKOMAS PEDAGOGINIU, PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI
50. Švietimo pagalbos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Pareigybių skaičius |
Vadovaujamo darbo patirtis (metais) |
Pareiginės algos koeficientai, jeigu pareigybės lygis A |
|
| vadovų |
vadovų pavaduotojų |
||
| 201 ir daugiau pareigybių |
iki 5 |
1,5345 |
1,3824 |
| nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
1,5564 |
1,4054 |
|
| daugiau kaip 10 |
1,5773 |
1,4262 |
|
| 51–200 pareigybių |
iki 5 |
1,4689 |
1,3397 |
| nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
1,4908 |
1,3616 |
|
| daugiau kaip 10 |
1,5137 |
1,3824 |
|
| 50 ir mažiau pareigybių |
iki 5 |
1,4054 |
1,297 |
| nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
1,4262 |
1,3179 |
|
| daugiau kaip 10 |
1,4481 |
1,3397 |
|
51. Švietimo pagalbos įstaigų skyrių vedėjų, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos koeficientai:
(pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
| Vadovaujamo darbo patirtis (metais) |
Pareigybės lygis |
|||||
| A |
B |
|||||
| profesinio darbo patirtis (metais) |
profesinio darbo patirtis (metais) |
|||||
| iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
daugiau kaip 10 |
iki 5 |
nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
daugiau kaip 10 |
|
| iki 5 |
1,2397 |
1,2626 |
1,2835 |
1,0251 |
1,0522 |
1,0949 |
| nuo daugiau kaip 5 iki 10 |
1,2626 |
1,2835 |
1,3043 |
1,0522 |
1,0949 |
1,1147 |
| daugiau kaip 10 |
1,2835 |
1,3043 |
1,3251 |
1,0949 |
1,1147 |
1,1355 |
_____________________“.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 straipsnio 4 dalies redakcija:
3. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 15 punkto redakcija:
„15. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą, išskyrus mokytojus, nurodytus šio priedo 16 punkte, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 30 valandų skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“
4. 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 21 punkto redakcija:
„21. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus mokytojus, nurodytus šio priedo 22 punkte, darbo laikas per savaitę yra 36 valandos, iš jų 30 valandų skiriama tiesioginiam darbui su mokiniais, 6 valandos – netiesioginiam darbui su mokiniais (darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.).“
5. Įsigaliojus šiam įstatymui, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai perskaičiuojami darbuotojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginės algos pastoviąją dalį padalijant iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių.
6. Įsigaliojus šiam įstatymui biudžetinių įstaigų darbuotojams nustatyta pareiginė alga negali būti mažesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginės algos pastovioji dalis ir negali būti mažesnė nei įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatyta tokio paties lygmens pareigybėms.
7. Biudžetinių įstaigų darbuotojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginės algos kintamoji dalis galioja iki 2024 m. vyksiančio biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – iki einamųjų metų mėnesio (mėnesių), atsižvelgiant į nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų repertuaro programą) veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytą atvejį.
8. Kasmetinis veiklos vertinimas už 2023 m. atliekamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytą tvarką.
9. Darbuotojams, kuriems 2023 m. nebuvo nustatytos metinės užduotys, jos nustatomos 2024 m. vykstančio kasmetinio veiklos vertinimo metu.
10. Darbuotojai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta ne didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamoji dalis nuo jų darbo biudžetinėje įstaigoje pradžios arba pasibaigus išbandymo terminui, taip pat grįžus iš atostogų vaikui prižiūrėti, (atsižvelgiant į jų profesinę kvalifikaciją ir keliamus uždavinius), ji mokama iki:
1) 2024 m. vyksiančio biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – iki einamųjų metų mėnesio (mėnesių), atsižvelgiant į nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų repertuaro programą) veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos, jeigu tokiam darbuotojui 2023 m. buvo nustatytos metinės užduotys;
11. Vyriausybės įgaliota institucija ar Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi teisę iš biudžetinių įstaigų gauti informaciją apie darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybių grupes bei kitą informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu.
12. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos šveitimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios