2023-12-23, projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS
SUDARYMO PARLAMENTINIAM TYRIMUI ATLIKTI DĖL ENERGETIKOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR VALDYMO, KURIUO GALIMAI BUVO PAŽEISTAS VIEŠASIS INTERESAS IR VARTOTOJŲ TEISĖS, BEI DĖL GALIMAI NEPAKANKAMŲ IR NETIKSLIŲ UŽ KURUOJAMĄ SRITĮ ATSAKINGŲ POLITIKŲ IR VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS VYKDOMŲ RINKOS KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS VEIKSMŲ
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72 ir 73 straipsniais;
būdamas tvirtai įsitikinęs, kad energetikos politikoje ir teisėkūroje – srityse, susijusiose su būtinųjų paslaugų gyventojams valdymu – turi būti vadovaujamasi aukščiausiais vartotojų teisių apsaugos ir skaidrumo standartais;
pabrėždamas, kad Energetikos ministerija savo įstatais įpareigota plėtoti valstybei ir vartotojui vertę kuriančią energetiką, užtikrinant konkurencingą kainą;
pripažindamas, kad elektros rinkos liberalizavimo projektas numatė aktyvią konkurenciją tarp nepriklausomų rinkos tiekėjų ir geresnes sąlygas klientams rinktis jiems labiausiai tinkantį pasiūlymą;
primindamas, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 38, 41, 42, 43, 44, 60 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad elektros rinkos liberalizavimas „turės teigiamą poveikį vartotojų aptarnavimui ir paslaugų kokybei bei sudarys sąlygas galutinės elektros energijos kainos vartotojams mažėjimui, paskatins naujų tiekėjų atėjimą į rinką ir sudarys sąlygas skaidriai tiekėjų konkurencijai ir efektyvesniam darbui. Vartotojams bus sudarytos galimybės pasirinkti tinkamiausią vartojimo planą ir kainodarą, kurią bus galima rinktis iš kelių skirtingų elektros energijos tiekėjų“;
pabrėždamas, kad bankrutavus nepriklausomiems elektros tiekėjams „Perlas Energija“, „Birštono elektra“ ir „EGTO energija“, Lietuvos elektros rinkoje liko trys iš esmės monopolinės, valstybės valdomos įmonės, o tai reiškia, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektros energijos rinkos liberalizavimą, deklaruoti konkurencijos skatinimo ir naudos vartotojams sukūrimo tikslai de facto nebuvo įgyvendinti;
primindamas, kad Specialiųjų Tyrimų Tarnybai išaiškinus, kad „Ignitis grupės“ įmonė „ESO“ galimai neskaidriai nustato gyventojams teikiamų paslaugų kainodarą, energetikos ministras Dainius Kreivys nesiėmė teisėkūros iniciatyvų, kuriomis būtų uždrausta galimai korupcinė įmonės praktika ;
primindamas, kad Valstybės Kontrolės audito tyrime „Elektros Energetikos sektoriaus valdymas“ atskleidus beveik 158 mln. eurų vartotojų permoką už įmonės „ESO“ teikiamas paslaugas, Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė Finansų ministerijos atsakomybę sprendžiant susiklosčiusią situaciją;
primindamas, kad tyrimu „Elektros Energetikos sektoriaus valdymas“ Valstybės Kontrolė išaiškino, kad vykdydama elektros rinkos liberalizavimą valstybė neužtikrino tinkamos vartotojų teisių apsaugos;
pabrėždamas, kad tyrimu „Elektros Energetikos sektoriaus valdymas“ Valstybės Kontrolė nustatė, kad 2022 m. II pusmetį ir 2023 m. I pusmetį galiojusi elektros energijos kompensavimo tvarka elektros tiekimo monopolį turinčioms įmonėms galimai leido dirbtinai padidinti savo pelną, nes Energetikos ministerija teisės aktuose nereglamentavo, kaip nustatoma protingumo kriterijus atitinkanti tiekėjų pelno marža, kuri yra bene svarbiausia galutinės elektros energijos kainos dedamoji;
primindamas, kad „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė įmonė „ESO“ yra valdomos Finansų ministerijos, nors energetikos teisėkūrą kuruoja Energetikos ministerija, tad, kilus įtarimui dėl galimai viešąjį interesą pažeidžiančių „Ignitis grupės“ sprendimų, vengiama politinės atsakomybės ;
atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu (Nr. KT91-N11/2023) pripažino, kad energetikos ministras D. Kreivys, naudodamasis savo, kaip Seimo nario, įstatymo leidybos teise, teikė Konstitucijai prieštaraujančias įstatymo pataisas, kuriomis buvo apribota saulės energetikos plėtra;
primindamas, kad D. Kreivio teiktos pataisos, kuriomis ribojama saulės energetikos plėtra, lėmė nuostolius valstybei, kai saulės energetikos vystytojai pradėjo teikti ieškinius prieš valstybę;
akcentuodamas, kad tyrime „Elektros Energetikos sektoriaus valdymas“ Valstybės Kontrolė konstatavo, kad „2020 m. elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojime turėjo pasiekti 30 proc. 2020–2022 m. nebuvo pasiekti NENS numatyti 30 proc. (buvo atitinkamai 20,2; 20,9 ir 25,5 proc.)“;
pažymėdamas, kad dėl nepakankamų investicijų į elektros tiekimo infrastruktūrą kasmet šalies gyventojai susiduria su elektros energetikos paslaugų trikdžiais ir infrastruktūros gedimais;
konstatuodamas, kad energetikos sektoriuje veikiančių valstybės bei privačių įmonių įtaka teisėkūros procesams energetikos politikos srityje yra išaugusi;
pažymėdamas, kad kai kurių šalies strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimo terminai bei galimos sąmatos keičiamos tiek, kad viršijamos racionaliai ir skaidriai paaiškinamos paklaidos ribos;
reikšdamas susirūpinimą dėlto, kad rinkoje pastaruoju metu smarkiai sumažėjus dujų kainoms, Lietuvos gyventojai už jas vis dar turi mokėti žymiai didesnę kainą, o Vyriausybė šių metų antrąjį pusmetį ir toliau turi mokėti milijonines kompensacijas, ir suprasdamas, kad tokius veiksmus išprovokavo „Ignitis grupė“, nes 71 proc. jiems skirtų dujų antrajam šių metų pusmečiui įsigijo už rekordiškai didelę 125,2 eurų už MWh vidutinę kainą;
matydamas tai, kad šiuo laikotarpiu įvykdyti sandoriai pagal Nyderlandų TTF biržos indekso vertę siekia kiek daugiau nei 50 eurų už MWh, t. y. kainų kritimas rinkoje yra didesnis kaip 50 proc., tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintose naujose kainose, įsigaliosiančiose nuo 2024 m. sausio 1 d., gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams mažėja tik apie 5 proc., lyginant su šį pusmetį mokama kaina;
vadovaudamasis tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas ir, be kita ko, vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (šiuo atveju – Energetikos ministerijos, bendrovės „Ignitis grupė“ ir VERT) parlamentinę kontrolę,
nutaria:
1 straipsnis.
Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją tyrimo komisiją parlamentiniam tyrimui atlikti dėl energetikos politikos įgyvendinimo ir valdymo, kuriuo galimai buvo pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės, bei dėl galimai nepakankamų ir netikslių už kuruojamą sritį atsakingų politikų ir valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomų rinkos kontrolės ir priežiūros veiksmų
(toliau – Komisija).
2 straipsnis.
Komisiją sudaryti iš 12 Seimo narių:
4 straipsnis.
Įpareigoti Komisiją ištirti:
1) Ar situacija, kai „Ignitis grupės“ akcijos yra valdomos Finansų ministerijos, o energetikos srities teisėkūra yra prižiūrima Energetikos ministerijos, nesudaro sąlygų chaotiškam energetikos srities valdymo kompetencijų pasidalijimui, kuris, turint omenyje rinkoje dominuojančios įmonės „Ignitis grupės“ padarytas klaidas, lemia per lėtą politinių sprendimų dėl veiksmų priėmimą, galimai pažeidžiant viešąjį interesą?
2) Kodėl elektros rinkos liberalizacija nepavyko ir kokią įtaką elektros rinkos liberalizacijos procesui turėjo „Ignitis grupė“ ir jos vykdoma lobistinė veikla? Kokie instituciniai, politiniai, rinkos reguliavimo sričių pokyčiai lėmė, kad buvęs valstybės valdomas monopolistas išsaugojo savo, kaip dominuojančios įmonės, įtaką, tačiau kartu išvengė griežto valstybinio reguliavimo?
3) Kokių veiksmų ėmėsi Vyriausybė, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, VERT, kad užkardytų vienos įmonės dominavimą elektros tiekimo rinkoje per liberalizavimo procesą?
4) Kiek valstybės valdomų energetikos srities įmonių atlygio ir dividendų politika lemia nepakankamą investavimą į elektros tinklų palaikymą ir atnaujinimą?
5) Ar energetikos ministras Dainius Kreivys, teikdamas pataisas, kuriomis ribojama saulės energetikos plėtra, veikė konkrečių energetikos rinkos žaidėjų interesų labui? Kokios tai įmonės ar vystytojai?
6) Kodėl VERT, vykdydama valstybinio reguliavimo funkcijas ir turėdama užtikrinti energetikos įmonių tinkamą priežiūrą ir kontrolę bei turėdama apsaugoti vartotojų teises, patvirtino tik penkiais procentiniais punktais sumažintas gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, nors dujų kaina biržoje nukrito dvigubai ir toliau krinta?
7) Ar pagal 2022 m. ir 2023 m. galiojusią elektros kainos kompensavimo tvarką, elektros tiekimo įmonėms iš valstybės biudžeto išmokėtos lėšos yra pagrįstos, nors protingumo kriterijus atitinkančios pelno maržos sąvoka nebuvo numatyta teisės aktuose, o neapibrėžus, kaip nustatoma protingumo kriterijus atitinkanti pelno marža, kompensacijų apskaičiavimo tvarka negali būti aiški ir skaidri?
8) Dėl kokių priežasčių elektros rinkos liberalizacijos procese žymiai išaugo elektros energijos tiekimo dedamoji ir galutinė elektros energijos kaina vartotojams?
9) Kokios priežastys lėmė nepriklausomų elektros tiekėjų bankrotą? Kokius nuostolius patyrė valstybė, bankrutavus nepriklausomiems elektros tiekėjams?
10) Ar galima konstatuoti, kad – bankrutavus nepriklausomiems elektros tiekėjams „Perlas Energija“, „Birštono elektra“ ir „EGTO energija“ – elektros tiekimo rinkoje dominuoja viena įmonė, ir dėl šios priežasties elektros rinkos liberalizavimo projektą reikia iš esmės peržiūrėti bei atlikti konceptualius pokyčius taikomame elektros tiekimo rinkos modelyje?
11) Ar VERT taikė kokias nors priežiūros bei kontrolės priemones UAB „Ignitis“ įsigyjant dujas, skirtas buitiniams vartotojams 2023 metams?
12) Ar AB „Litgrid“ skaidriai ir atsakingai atliko savo funkcijas skirstydama ir rezervuodama laisvus elektros tinklo pralaidumus rinkos dalyviams? Ar VERT tinkamai kontroliavo ir prižiūrėjo, kaip AB „Litgrid“ laikosi teisės aktuose nustatytų pareigų bei reikalavimų?
13) Kiek AB „Litgrid“ gavo „perkrovų“ įplaukų 2021–2023 metais, kaip jos buvo apskaitytos ir kam panaudotos? Kokia institucija šių įplaukų perskirstymo procese atstovavo viešajam interesui?
14) Ar „Ignitis grupė“, Finansų ir Energetikos ministerijos nedarė spaudimo VERT dėl beveik 158 mln. eurų permokos ESO, susidariusios 2018–2021 metais, grąžinimo vartotojams termino nukėlimo?
15) Dėl kokių priežasčių paramos už saulės elektrinių įrengimą išmokėjimas užtrunka daugiau nei pusę metų?
16) ESO elektros įvado prijungimo sąlygų išdavimo pavyzdžiai rodo, kad nėra aiškios tvarkos ir nėra sąnaudų pagrįstumo. Kai kuriais atvejais analogiškos galios įvado įrengimas kaimyniniuose sklypuose kainuoja nevienodai, o kainos skirtumas siekia net kelis kartus. Kartais pasitaiko, kad, dėl analogiškų sąlygų kreipiantis du kartus, kaina padidėja arba sumažėja keliskart. Dėl kokių priežasčių susidaro tokios situacijos, kokie sprendimai sudaro sąlygas tokiam neapibrėžtumui?
5 straipsnis.
2. Pavesti Komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir pateikti Seimui išvadą ir Seimo nutarimo projektą iki 2024 m. gegužės 1 dienos.
Seimo Pirmininkė
Seimo nariai
1. Gintautas Paluckas
2. Linas Jonauskas
3. Rasa Budbergytė
4. Eugenijus Sabutis
5. Vidmantas Kanopa
6. Kęstutis Vilkauskas
7. Dovilė Šakalienė
8. Artūras Skardžius
9. Andrius Mazuronis
10. Valentinas Bukauskas
11. Liudas Jonaitis
12. Matas Skamarakas
13. Algirdas Sysas
14. Andrius Palionis
15. Antanas Vinkus
16. Mindaugas Puidokas
17. Beata Pietkiewizc
18. Vigilijus Jukna
19. Aidas Gedvilas
20. Valdemaras Valkiūnas
21. Ieva Kačinskaitė – Urbonienė
22.Viktoras Fiodorovas
23. Vaida Giraitytė – Juškevičienė
24. Orinta Leiputė
25. Rita Tamašunienė
26. Lukas Savickas
27. Saulius Skvernelis
28. Algirdas Stončaitis
29. Tomas Tomilinas
30. Laima Mogenienė
31. Rima Baškienė
32. Algirdas Butkevičius
33. Zenonas Streikus
34. Kęstutis Mažeika
35. Vilija Targamadzė
36. Vytautas Bakas
37. Linas Kukuraitis
38. Domas Griškevičius
39. Remigijus Žemaitaitis
40. Agnė Širinskienė
41. Ligita Girskienė
42. Česlav Olševski
43. Dainius Kepenis
44. Asta Kubilienė
45. Valius Ąžuolas
46. Algimantas Dumbrava
47. Deividas Labanavičius
48. Stasys Tumėnas
49. Rimantė Šalaševičiūtė
50. Dainius Gaižauskas
51. Aušrinė Norkienė
52. Aurelijus Veryga
53. Eugenijus Jovaiša
54. Gintautas Kindurys
55. Laima Nagienė
56. Silva Lengvinienė
57. Jonas Pinskus