Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ

ĮSTATYMAS

2020 m.              d. Nr.
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1.  Šis įstatymas nustato alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje plėtrą Lietuvos Respublikoje, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus.

2.  Įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Tuo tikslu skatinti naudoti degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kitus alternatyviuosius degalus, palaipsniui  didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo apimtį, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, įtvirtinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvoje, naudojimo tikslus ir didinant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto srityje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.  Alternatyvieji degalai – degalai, įskaitant degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir energijos šaltiniai, kuriais transporto sektoriuje galima pakeisti naftos degalus ir kuriuos naudojant prisidedama prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir gerinamas transporto sektoriaus aplinkosauginis veiksmingumas: elektros energija, vandenilio dujos, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, suslėgtos ir suskystintos gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos.

2.  Biodegalai – iš biomasės gaminami skystieji arba dujiniai transporto degalai.

3.  Degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių – degalai ir energijos šaltiniai, kurie gaminami iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir kuriuos naudojant mažinamas transporto sektoriaus poveikis klimato kaitai: biodegalai, biodujos, nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai ir elektros energija.

4.  Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetas (toliau – DAEI apskaitos vienetas) – apskaitos vienetas, kuris DAEI apskaitos vienetų registre skiriamas už transporto sektoriaus galutiniams vartotojams patiektus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir naudojamas degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įvykdymo vertinimui.

5.  Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų registras (toliau – DAEI apskaitos vienetų registras) – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskirtosios institucijos, įstaigos ar įmonės valdoma duomenų bazė, kurioje kaupiama ir tvarkoma informacija apie skirtus ir perleistus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus ir kurioje degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai teikia įpareigojimų vykdymo ataskaitas.

6.  Degalų tiekėjas – subjektas, turintis leidimą verstis mažmenine ir (ar) didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir tiekiantis nefasuotus naftos produktus, kurie yra akcizo mokesčio objektas, transporto sektoriaus galutiniams vartotojams.

7.  Dujinių degalų pildymo punktas – dujiniams degalams, išskyrus suskystintas gamtines ir naftos dujas, tiekti skirta degalų pildymo infrastruktūra, kurią sudaro stacionarieji arba mobilieji įrenginiai.

8.  Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės.

9.  Elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 49 kW, bet ne didesnė kaip 149 kW.

10.  Elektromobilių įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo sąsaja, per kurią vienu metu galima įkrauti vieną elektromobilį, arba įrenginys, kuriuo vienu metu galima sukeisti vieno elektromobilio akumuliatorių.

11.  Elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius – fizinis ir (ar) juridinis asmuo, teikiantys elektromobilių įkrovimo paslaugas klientams.

12.  Elektromobilių įkrovimo stotelė – elektros inžinerinis įrenginys, turintis vieną ar daugiau elektromobilių įkrovimo prieigų ir bendrą vartotojo identifikacijos sąsają.

13.  Elektromobilių įprastos galios įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra ne didesnė kaip 22 kW, išskyrus ne didesnės kaip 3,7 kW galios elektros įrenginius, kurie įrengti privačiuose namų ūkiuose arba kurių pirminė paskirtis nėra elektromobilių įkrovimas ir kurie nėra viešai prieinami.

14.  Elektromobilių labai didelės galios įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 149 kW.

15.  Elektromobilių vidutinės galios įkrovimo prieiga – elektromobilių įkrovimo prieiga, kurios elektromobiliui perduodama elektrinė galia yra didesnė kaip 22 kW, bet ne didesnė kaip 49 kW.

16.  Grynasis elektromobilis – transporto priemonė be vidaus degimo variklio, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio, įkraunamo iš išorės.

17.  Mažos taršos zona – savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus visai netaršias transporto priemones.

18.  Nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių – skystieji arba dujiniai transportui naudojami degalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių, išskyrus biomasę.

19.  Netarši transporto priemonė – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis neviršija 50 g/km, o realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršija 80 procentų ribinės vertės, nustatytos 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo CO₂ kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2, arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir mineralinių degalų mišinius.

20.  Pažangieji biodegalai – iš biomasės atliekoms ir liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame sąraše, gaminami biodegalai. 

21.  Suskystintų gamtinių dujų pildymo punktas – suskystintų gamtinių dujų priėmimo, laikymo ir pildymo infrastruktūra, kurią sudaro stacionarusis arba mobilusis įrenginys, priekrantės įrenginys ir kuri skirta suskystintomis gamtinėmis dujomis varomoms kelių transporto priemonėms, jūrų ir (ar) vidaus vandenų transporto priemonėms pildyti.

22.  Transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas – subjektas, tiekiantis gamtines dujas transporto sektoriaus galutiniams vartotojams per degalų arba suskystintų gamtinių dujų pildymo punktus.

23.  Viešoji elektromobilių įkrovimo prieiga – viešai prieinama ir į Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemą įtraukta elektromobilių įkrovimo prieiga.

24.  Viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės dinaminiai duomenys – viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės duomenys, kuriuos sudaro stotelės pasiekiamumas, užimtumas, vidutinė paslaugos kaina galutiniam vartotojui, nesudariusiam sutarties su viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriumi. 

25.  Viešoji elektromobilių įkrovimo vieta  – viešai prieinama ir (ar) automobilių stovėjimui pritaikyta vieta, kurioje yra viena ar kelios viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos valdomos vieno įkrovimo prieigų operatoriaus ir kuriai priskirtas adresas arba globalinės padėties nustatymo sistemos koordinatės.

26.  Viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės statiniai duomenys – viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės duomenys, kuriuos sudaro stotelės identifikacinis numeris, koordinatės, adresas, galia, įkrovimo ir jungčių tipai, darbo valandos, atsiskaitymo už paslaugas būdai, savininko ir (ar) valdytojo kontaktinė informacija.

27.  Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistema  – duomenų bazė, kurioje  registruojami, kaupiami ir tvarkomi viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių statiniai ir dinaminiai duomenys.

28.  Visai netarši transporto priemonė – netarši transporto priemonė be vidaus degimo variklio arba su vidaus degimo varikliu, išmetančiu anglies dioksido (CO₂) mažiau kaip 1 g/km arba mažiau kaip 1 g/kWh.

29.  Transporto priemonių kategorijos suprantamos taip, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB)
Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB.

30.  Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą transporto ir energetikos sektoriuose.

ANTRASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE VALSTYBINIS VALDYMAS

3 straipsnis. Valstybinio valdymo institucijos

Alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje valstybinį valdymą vykdo:

1)  Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2)  Energetikos ministerija ar jos įgaliota institucija, įmonė ar įstaiga;

3)  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;

4)  Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

5)  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;

6)  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba);

7)  savivaldybės;

8)  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija;

9)  Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija;

10)  Viešųjų pirkimų tarnyba.

4 straipsnis. Vyriausybės kompetencija

1.  Vyriausybė:

1)  nustato Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir (ar) Susisiekimo ministerijos parengtas paramos skyrimo alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms įsigyti ir (ar) joms reikalingai infrastruktūrai įsigyti ir (ar) įrengti skatinimo tvarkas;

2)  nustato paramos pažangiųjų biodegalų gamybai skyrimo tvarką;

3)  Energetikos ministerijos teikimu tvirtina Pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamų naudoti žaliavų sąrašą;

4)  tvirtina Darnaus judumo fondo nuostatus.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1)  tvirtina Konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų gamybai taisykles;

2)  nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus, taikomus valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;

3)  tikrina, ar mažmeninės ir didmeninės prekybos degalais vietose degalų tiekėjai tinkamai vykdo šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus;

4)  tikrina Lietuvos Respublikoje parduodamų degalų ir biodegalų mišinių atitiktį naftos produktų privalomiesiems kokybės rodikliams.

5 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija

1.  Energetikos ministerija:

1)  formuoja degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politiką;

2)  kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija rengia ir teikia Vyriausybei  tvirtinti paramos pažangiųjų biodegalų gamybai skyrimo tvarką;

3)  kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės rodiklius. 

2.  Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė nustato DAEI apskaitos vienetų registro administravimo tvarką.

6 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija

Susisiekimo ministerija:

1)  formuoja alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros politiką;

2)  nustato viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemos sukūrimo ir administravimo tvarką;

3)  nustato miestų darnaus judumo planų rengimo principus ir tvirtina parengtus darnaus judumo planus;

4)  rengia ir tvirtina Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašą.

7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos ministerija:

1)  nustato biodegalų naudojimo aplinkosaugos sąlygas ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus bei reikalavimus;

2)  atlieka miško biomasės panaudojimo biodegalų gamybai skirtų paramos priemonių įgyvendinimą, stebėseną ir valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

8 straipsnis. Žemės ūkio ministerijos kompetencija

Žemės ūkio ministerija:

1)  vykdo žemės ūkio biomasei, iš kurios gaminami  biodegalai, skirtų paramos priemonių įgyvendinimą, stebėseną, valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

2)  tvirtina biodujų gamybai iš ūkinių gyvūnų mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų ir (ar) valymui bei suspaudimui teikiamos paramos taisykles.

9 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos kompetencija

Vidaus reikalų ministerija užtikrina alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių registravimą transporto priemonių registre pagal alternatyviųjų degalų rūšį.

10 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina mokymo įstaigose švietimo programas, susijusias su iškastinio kuro sukeliama žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, visuomenės elgsenos formavimo ir jos įpročių keitimu skatinti perėjimą prie netaršaus transporto naudojimo.

11 straipsnis. Tarybos kompetencija

Taryba:

1)  prižiūri, ar degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai tinkamai vykdo šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus įpareigojimus;

2)  nustato šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo vertinimo tvarką;

3) derina DAEI apskaitos vienetų registro administravimo tvarką;

4) skiria šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytas sankcijas.

12 straipsnis. Vietos savivaldos institucijų kompetencija

Vietos savivaldos institucijos:

1)  skatina savivaldybėse veikiančias viešojo transporto, komunalinių ir keleivių vežimo bei kitas paslaugas teikiančias įmones, savivaldybių įstaigas ir įmones naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;

2)  savivaldybių tarybos nustato mažos taršos zonas savivaldybių teritorijoje, nustato lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostos), įvažiavimo į mokamas zonas ir statymo miesto teritorijoje sąlygas;

3)  imasi priemonių, kurios skatintų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą savivaldybėje ir sudarytų tam palankesnes sąlygas;

4)  įgyvendina darnaus judumo miestuose planų priemones.

13 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

Viešųjų pirkimų tarnyba renka, kaupia ir tvarko duomenis apie atliekamus transporto priemonių ir paslaugų viešuosius pirkimus.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI KELIŲ TRANSPORTO SRITYJE

14 straipsnis. Viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai

1.  Perkančiosios organizacijos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, ir perkantieji subjektai, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, atlikdami viešuosius pirkimus privalo laikytis šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, kai:

1) įsigyja kelių transporto priemones ar sudaro kelių transporto priemonių pirkimo, lizingo, nuomos arba išperkamosios nuomos sutartis dėl kelių transporto priemonių naudojimo;

2) pagal sutartis ar kitais teisėtais pagrindais yra teikiamos keleivinio kelių transporto, keleivių vežimo specialiais reisais, keleivių vežimo užsakomaisiais reisais, atliekų surinkimo, pašto siuntų vežimo keliais, siuntinių vežimo, pašto pristatymo ir siuntinių pristatymo paslaugos.

2.  Perkančioji organizacija privalo įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai ir laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai išreiškiami procentinėmis dalimis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu kelių transporto priemonių parku:

1)  netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 procentų;

2)  netaršių N2 ir N3 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 8 procentus;

3)  netaršių M3 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų.

4.  Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais iki 2030 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai išreiškiami procentinėmis dalimis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu kelių transporto priemonių parku:

1)  netaršių M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų;

2)  netaršių N2 ir N3 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti ne mažiau kaip 16 procentų;

3)  netaršių M3 kategorijos transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių kiekiu, turi sudaryti 100 procentų. 

5.  Kai atliekami netaršių M3 kategorijos transporto priemonių viešieji pirkimai, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 procentų atliktų viešųjų pirkimų būtų atlikti įsigyjant visai netaršias M3 kategorijos transporto priemones.

6.  Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) žemės ir miškų ūkio transporto priemonėms, kaip tai apibrėžta 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros;

2) dviratėms arba triratėms transporto priemonėms ir keturratėms transporto priemonėms, kaip tai apibrėžta 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros;

3) savaeigėms transporto priemonėms;

4) transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms ar pritaikytoms tik ginkluotųjų tarnybų reikmėms;

5) operatyviniams tikslams naudojamoms transporto priemonėms;

6) specialiai suprojektuotoms ir pagamintoms naudoti statybos aikštelėse ar karjeruose, uostų ar oro uostų teritorijose ar patalpose transporto priemonėms;

7) suprojektuotoms ir pagamintoms civilinės saugos, priešgaisrinės apsaugos ir viešajai tvarkai užtikrinti naudojamoms transporto priemonėms;

8) šarvuotoms transporto priemonėms, skirtoms vežamiems asmenims ar kroviniams apsaugoti;

9) greitosios pagalbos automobiliams, skirtiems ligoniams ar sužeistiesiems vežti su specialia tam skirta įranga;

10) transporto priemonėms, skirtoms žmonių palaikams vežti, su tam specialiai pritaikyta įranga;

11) neįgaliųjų vežimėliams pritaikytoms transporto priemonėms, kurios sukonstruotos arba specialiai pertvarkytos taip, kad važiuojant keliu joje tilptų vienas ar daugiau neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių asmenų;

12) vikšrinėms transporto priemonėms;

13) specialiosios paskirties M3 kategorijos transporto priemonėms, išskyrus transporto priemones, kuriose be vairuotojo telpa daugiau kaip 22 keleiviai ir kuriose įrengtos keleiviams stovėti skirtos vietos, ir transporto priemones, kuriose be vairuotojo telpa ne daugiau kaip 22 keleiviai, tačiau kurios skirtos stovintiems keleiviams vežti ir kuriose yra sėdynių.

7. Viešųjų pirkimų tarnyba renka, kaupia ir tvarko duomenis, susijusius su šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytais viešiesiems pirkimams keliamais reikalavimais, atsižvelgdama į pagal kiekvieną sutartį nupirktų, lizingo būdu įsigytų, išsinuomotų arba išperkamosios nuomos būdu įsigytų kelių transporto priemonių skaičių, arba į kelių transporto priemonių, kurios bus naudojamos paslaugoms pagal kiekvieną sutartį teikti, skaičių.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮPAREIGOJIMAI DEGALŲ TIEKĖJAMS IR JŲ KONTROLĖ

15 straipsnis. Įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams

1.  Degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių bendroje degalų tiekėjo parduotų degalų energinėje vertėje kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų atitinkamą dalį:

1)  nuo 2022 m. – ne mažiau kaip 6,8 procento, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procento turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;

2)  nuo 2025 m. – ne mažiau kaip 8,6 procento, iš kurių ne mažiau kaip 1 procentą turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;

3)  nuo 2027 m. – ne mažiau kaip 11,3 procento, iš kurių ne mažiau kaip 1,8 procento turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių;

4)  nuo 2030 m. – ne mažiau kaip 16,8 procento, iš kurių ne mažiau kaip 3,5 procento turėtų sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.

2.  Degalų tiekėjai, siekdami šio straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo, privalo užtikrinti, kad  degalų pardavimo vietose būtų prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali biodegalų dalis kiekviename litre yra įskaičiuojama į šio straipsnio 1 dalyje numatytus įpareigojimus. 

4.  Transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo užtikrinti, kad jų tiekiamose gamtinėse dujose atitinkamą dalį sudarytų biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, skaičiuojant pagal bendrą dujų mišinio energinę vertę kiekvienais kalendoriniais metais: 

1)  nuo 2025 m. – ne mažiau kaip 4,2 procento;

2)  nuo 2027 m. – ne mažiau kaip 8,4 procento;

3)  nuo 2030 m. – ne mažiau kaip 16,8 procento.

5.  Šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai įgyvendinami naudojant DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Vertinami per kiekvienus kalendorinius metus įgyvendinami įpareigojimai. Į kitus kalendorinius metus nustatyti ir (ar) įgyvendinti įpareigojimai neperkeliami.

6.  Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas įgyvendinamas tiekiant gamtinių dujų ir dujų, pagamintų ir atsinaujinančių energijos išteklių, mišinius arba panaudojant atsinaujinančių išteklių kilmės garantijas, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

7.  Pažangiųjų biodegalų energinė vertė laikoma dvigubai didesne, jeigu jie yra pagaminti iš žaliavų, nurodytų Vyriausybės tvirtinamame pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamų naudoti žaliavų sąraše, sudarytame atsižvelgiant į:

1)  biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijus, numatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme;

2)  biodegalų gamybos technologijų pažangos ir mokslo analizių rezultatus;

3)  atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

16 straipsnis. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetai

1.  Degalų tiekėjams ir gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjams, įgyvendinantiems šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus įpareigojimus, už kiekvieną kalendoriniais metais galutiniam transporto vartojimui Lietuvos Respublikos teritorijoje patiektą megadžaulį degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių skiriami DAEI apskaitos vienetai. 

2.  DAEI apskaitos vienetai skiriami tik už einamaisiais kalendoriniais metais galutiniam suvartojimui transporto sektoriuje patiektus degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir neperkeliami į kitus kalendorinius metus.

3.  DAEI apskaitos vienetai, laikantis DAEI apskaitos vienetų registro administravimo tvarkos ir šių sąlygų, gali būti perleidžiami:

1)  DAEI apskaitos vienetų registro dalyviams, turintiems pareigą įgyvendinti šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus įpareigojimus;

2)  vieną kartą einamaisiais kalendoriniais metais arba iki kitų metų kovo 1 d.

3)  dvišaliu susitarimu, sudarant DAEI apskaitos vienetų perleidimo sandorį, registruojamą DAEI apskaitos vienetų registre. Sandoryje nurodomi DAEI apskaitos vienetų registro dalyviai, perleidžiamų DAEI apskaitos vienetų kiekis ir šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija.

4.  DAEI apskaitos vienetai į šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą įtraukiami Tarybai įvertinus DAEI apskaitos vienetų registro dalyvių DAEI apskaitos vienetų registre pateiktas atestuoto auditoriaus arba audito įmonės metines ataskaitas apie praėjusiais kalendoriniais metais galutiniam transporto vartojimui Lietuvos Respublikos teritorijoje patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo
15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

5.  Atestuoto auditoriaus arba audito įmonės metinėje ataskaitoje nustačius trūkumų, susijusių su DAEI apskaitos vienetų skyrimu, DAEI apskaitos vienetai yra panaikinami iš DAEI apskaitos vienetų registro DAEI apskaitos vienetų registro administravimo nustatyta tvarka. Už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų panaikintų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes atsako DAEI apskaitos vienetų registro dalyviai.

17 straipsnis. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų registras ir jo administravimo tvarka

1.  Siekiant užtikrinti skaidrų ir patikimą šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų įpareigojimų vykdymą, informacija apie DAEI apskaitos vienetų registro dalyvius, DAEI apskaitos vienetų skyrimą, perleidimą ir panaikinimą, taip pat metinės atestuoto auditoriaus arba audito įmonės ataskaitos apie kalendoriniais metais galutiniam transporto vartojimui Lietuvos Respublikos teritorijoje patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, kurie gali būti įtraukti į šio įstatymo
15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų įpareigojimų įvykdymą, teikiama, kaupiama ir tvarkoma DAEI apskaitos vienetų registre.

2.  Degalų tiekėjai ir gamtinių dujų transporto sektoriui tiekėjai, kuriems pagal šio įstatymo
15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis yra nustatyti įpareigojimai, Energetikos ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar įmonės nustatyta DAEI apskaitos vienetų registro administravimo tvarka privalo:

1) registruotis DAEI apskaitos vienetų registre;

2) mokėti nustatytą administravimo mokestį;

3) prieš realizuodamas degalus vidaus rinkoje, DAEI apskaitos vienetų registre teikti informaciją apie vidaus rinkoje planuojamų realizuoti degalų, gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją;

4) ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d. teikti atestuoto auditoriaus arba audito įmonės ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais galutiniam transporto vartojimui Lietuvos Respublikos teritorijoje patiektus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, vykdant šio įstatymo
15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus įpareigojimus.

3.  Subjektams, išskyrus elektros energijos transporto sektoriui tiekėjus, ir subjektus, kuriems pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis įpareigojimai netaikomi, siekiantiems įgyti DAEI apskaitos vienetų, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

4.  DAEI apskaitos vienetų registravimo ir perleidimo sandorio, registruojamo DAEI apskaitos vienetų registre, metu nurodoma ši informacija:

1) degalų siuntos numeris ir realizavimo vidaus rinkoje data;

2) degalų ir (ar) biodegalų rūšis, įvardijant biodegalų gamybai panaudotas žaliavas, ir kiekis, išreikštas energine degalų verte;

3) biodegalų siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančio sertifikato (angl. Proof of Sustainability) numeris;

4) tvarumo charakteristikas patvirtinančiame sertifikate pateikta informacija apie bendrą degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, išreikštą g CO2eq/MJ;

5) kita DAEI apskaitos vienetų registro administravimo tvarkoje nurodyta informacija.

5.  DAEI apskaitos vienetų registro valdytojas yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė.

6.  DAEI apskaitos vienetų registro administravimo tvarką nustato DAEI apskaitos vienetų registro valdytojas. 

7.  DAEI apskaitos vienetų registro sukūrimas ir administravimas yra finansuojamas DAEI apskaitos vienetų registro dalyvių įmokomis, kurios nustatomos, surenkamos ir administruojamos DAEI apskaitos vienetų registro valdytojo nustatyta tvarka ir sąlygomis atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų registro dalyvių veiklos apimtis.

8.  Taryba gali pareikalauti DAEI apskaitos vienetų registro valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų registro dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų registro valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą.

18 straipsnis. Įpareigojimų degalų tiekėjams administravimas ir kontrolė

1.  Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos nuostatomis, kontroliuodama šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įpareigojimų vykdymą, atlieka planinius ir neplaninius fizinius patikrinimus:

1)  mažmeninės prekybos degalais vietose tikrindama, ar yra tinkamai laikomasi šio įstatymo
15 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

2)  didmeninės prekybos degalais vietose tikrindama, ar DAEI apskaitos vienetų registre degalų tiekėjų pateikti duomenys atitinka patikrinimo metu nustatytus faktinius laikomų degalų ir biodegalų kiekius.

2.  Atlikdama patikrinimus, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę:

1)  įeiti į DAEI apskaitos vienetų registro dalyvio valdomas patalpas ir tikrinti jose esančius technologinius įrenginius;

2)  gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3)  gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamu DAEI apskaitos vienetų registro dalyviu, reikalauti, kad jie atvyktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patalpas duoti paaiškinimų;

4)  gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

5)  patikrinimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Vyriausybės įgaliota institucija naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą naudoti visą Vyriausybės įgaliotos institucijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų patikrinimų metu nustačiusi pažeidimą, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos informuoja Tarybą, kuri  priima sprendimą dėl sankcijos, nustatytos šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skyrimo.  

4.  Taryba, gavusi šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytą atestuoto auditoriaus arba audito įmonės praėjusių kalendorinių metus ataskaitą, Tarybos nustatyta tvarka įvertina degalų tiekėjų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, įgyvendinimą. Vertindama įpareigojimų įgyvendinimą Taryba atsižvelgia į:

1)  degalų tiekėjų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų vidaus rinkoje realizuotus degalų kiekius;

2)  degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams priklausančius DAEI apskaitos vienetus, išreikštus Lietuvos Respublikos energetikos ministro tvirtinamoje metodikoje  numatytomis degalų ir biodegalų energinėmis vertėmis;

3)  vidaus rinkoje realizuotų biodegalų atitikį Vyriausybės tvirtinamam Pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamų naudoti žaliavų sąrašui;

4)  šio įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus;

5)  kitus DAEI apskaitos vienetų registre pateiktus duomenis ir (ar) Vyriausybės įgaliotos institucijos patikrinimų metu identifikuotus neatitikimus ir (ar) pažeidimus. 

5.  Taryba ir (ar) Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti iš degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo papildomos informacijos, pagrindžiančios tinkamą šio įstatymo
15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų įgyvendinimą.

6.  Taryba, Vyriausybės įgaliota institucija ir kitos valstybės institucijos ar įstaigos bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kuri reikalinga, kad būtų užtikrinta šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų įgyvendinimo priežiūra.

7.  Degalų ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus įpareigojimus, Taryba skiria šio įstatymo 30 straipsnio
1 dalyje numatytas sankcijas.

8.  Degalų tiekėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, Vyriausybės įgaliota institucija skiria šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas.

19 straipsnis. Biodegalų naudojimui taikomi reikalavimai

1.  Siekiant įgyvendinti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą tikslą, biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biomasės kuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis turi būti ne daugiau kaip vienu procentiniu punktu didesnė nei tokio kuro dalis, palyginti su galutiniu energijos suvartojimu kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais, bet ne didesnė kaip 7 procentai bendro galutinio energijos suvartojimo kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose.

2.  Biodegalų, pagamintų iš naudoto kepimo aliejaus ir 1 ir 2 kategorijų gyvūninių riebalų, kaip apibrėžta pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, procentinė dalis bendro galutinio energijos suvartojimo kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose turi būti ne didesnė kaip 1,7 procento.

3.  Viršijus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas biodegalų, taip pat transporto sektoriuje suvartoto biomasės kuro, jeigu jie pagaminti iš maistinių ir pašarinių augalų ir (ar) iš naudoto kepimo aliejaus ir 1 ir 2 kategorijų gyvūninių riebalų, kaip apibrėžta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009, dalis, patiekta galutiniam suvartojimui, nebeįskaičiuojama į degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjų įpareigojimų įgyvendinimą.

4.  Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje, taikant finansinę paramą už biodegalų naudojimą ar įmaišant biodegalus į degalus, kaip nurodyta šio įstatymo 15 straipsnyje, biodegalai turi atitikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. 

5.  Degalų tiekėjų tiekiami degalų ir biodegalų mišiniai turi atitikti privalomuosius naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius, nustatytus Energetikos ministerijos kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija.

6.  Degalų pardavimo vietose gali būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, energinė vertė viršija šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas energines vertes ir kurie atitinka Lietuvos arba Europos standartuose nustatytus reikalavimus.

7.  Lietuvos standartizacijos departamentas rengia standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių ir užtikrina naujausių Europoje taikomų degalų kokybės standartų pritaikymą Lietuvos standartams.

8.  Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų standartų taikymo ir kitų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija.

PENKTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS NAUDOJIMAS TRANSPORTE

20 straipsnis. Elektros energijos naudojimas transporte

1.  Skatinant elektros naudojimą transporte, siekiama didinti pirmą kartą registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų elektromobilių skaičių:

1)  iki 2025 metų pirmą kartą registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų metinių pirkimų sandorių;

2)  iki 2030 metų pirmą kartą registruojamų ir perregistruojamų naujų ir (ar) naudotų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių;

3)  nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės automobiliai su vidaus degimo varikliais negali būti registruojami;

4)  šios dalies 3 punktas netaikomas registruojant alternatyviaisiais degalais varomas N1 klasės transporto priemones.

2.  Finansinės paramos priemonės įsigyjant elektromobilius arba įrengiant jiems reikalingą infrastruktūrą taikomos, kol M1 ir N1 klasės grynieji elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 procentų viso M1 ir N1 klasėms priskiriamo automobilių parko.

21 straipsnis. Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros planavimas ir plėtra

1.  Viešosios elektromobilių didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigos pirmiausia turi būti įrengiamos Lietuvos miestuose, šalia kelių, priklausančių pagrindiniam transeuropiniam kelių tinklui, ir šalia kitų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių.

2.  Viešosios didelės arba labai didelės galios įkrovimo prieigos, atsižvelgiant į technines galimybes,  turėtų būti įrengtos šalia valstybinės reikšmės kelių ne didesniu kaip 50 km atstumu viena nuo kitos. 

3.  Viešosios elektromobilių didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigos šalia valstybinės reikšmės kelių ir miestuose turi būti įrengiamos atsižvelgiant į augantį Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičių, proporcingai taip, kad viena viešoji didelės arba labai didelės galios įkrovimo prieiga tektų ne daugiau kaip keturiasdešimčiai grynųjų elektromobilių.

4.  Reikalavimai ir taisyklės dėl minimalaus įkrovimo prieigų skaičiaus bei susijusios infrastuktūros įdiegimo statomuose pastatuose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų kiemuose, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. 

5.  Savivaldybės užtikrina, kad viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, siekiantys įrengti viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas miestuose, būtų atrenkami tik viešo konkurso būdu ir nediskriminacinėmis sąlygomis. 

6.  Savivaldybė, norėdama tapti viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatore, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

7.  Savivaldybės, suderinusios su Susisiekimo ministerija, parengia arba atnaujina savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus, kuriuose turi būti numatytos prioritetinės vietos elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti. Planai turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kas trejus metus.

8.  Savivaldybių tarybos nustato ir pagal poreikį periodiškai atnaujina mažos taršos transporto zonas miestuose, atsižvelgdamos į darnaus judumo mieste planus ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių administruojamose teritorijose, kuriose paskutiniais kalendoriniais metais buvo viršytos kietųjų dalelių ar azoto oksidų koncentracijos aplinkos ore normos.

9.  Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose naujai statomose arba rekonstruojamose degalinėse turi būti įrengta bent viena viešoji didelės arba labai didelės galios elektromobilių įkrovimo prieiga. 

10.  Nuo 2023 m sausio 1 d. visose statomose arba rekonstruojamose  autobusų ir geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uoste turi būti įrengta viešoji elektromobilių įkrovimo vieta.

11.  Visos viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos, įskaitant ir elektromobilių įkrovimo prieigas, turi būti įrengtos ir pritaikytos visoms visuomenės grupėms ir asmenims, vairuojantiems elektromobilį.

12.  Elektromobilių įprastos ir didelės galios įkrovimo prieigos, išskyrus belaidžius arba induktyviuosius įrenginius, turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 62196-3:2014 „Transporto priemonių kištukai, kištukiniai lizdai, jungtys ir įvadai. Laidusis elektrinių transporto priemonių įkrovimas. 3 dalis. Matmenų suderinamumo ir sukeičiamumo reikalavimai, keliami tikslinėms nuolatinės srovės, kombinuotoms kintamosios ir nuolatinės srovės kaištinėms bei kontaktinėms vamzdinėms transporto priemonių jungtims (IEC 62196-3:2014)“ nustatytus reikalavimus.

13.  Susisiekimo ministerija kiekvienais kalendoriniais metais peržiūri ir įvertina elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros apimtį miestuose ir šalia pagrindinių valstybinės reikšmės kelių ir savo internetiniame tinklapyje skelbia susistemintą informaciją

14.  Elektros skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimą prie elektros energijos tinklų Elektros energetikos įstatymo numatyta tvarka. 

22 straipsnis. Elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai

1.  Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turi sudaryti sąlygas elektromobilį įkrauti neturint tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju ir (ar) elektromobilių įkrovimo prieigos operatoriumi, sudarant galimybę už elektromobilio įkrovimo paslaugą atsiskaityti vietoje (banko kortele, mobiliąja aplikacija) be išankstinių specialių identifikacinių kortelių ar kitų priemonių.

2.  Elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai turi teisę sudaryti elektros tiekimo įkrovimo prieigai sutartį su bet kuriuo pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju Elektros energetikos įstatyme numatyta tvarka. 

3.  Viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius turi užtikrinti, kad visos jo valdomos viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos būtų tinkamai įrengtos ir prižiūrimos visą jų eksploatacijos laikotarpį, nekeltų grėsmės prieigų naudotojams ir (ar) jų transporto priemonėms.

23 straipsnis. Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistema

1.  Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemą administruoja Susisiekimo ministerijos paskirtas subjektas (toliau – Administratorius). 

2.  Lietuvoje veikiančios viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos ir jų operatoriai privalo turėti identifikacinius kodus ir būti įregistruoti Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemoje  Administratoriaus nustatyta tvarka.

3.  Už viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įregistravimą atsako elektromobilių įkrovimo prieigos operatorius.

4.  Administratorius užtikrina, kad Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų registravimo sistemos duomenys būtų prieinami visiems naudotojams viešai ir nediskriminaciniu pagrindu.

5.  Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai Administratoriui teikia viešosios elektromobilių stotelės statinius ir, jei tokia galimybė yra, dinaminius duomenis. 

6.  Viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės statiniai ir dinaminiai duomenys, kai viešoji elektromobilių įkrovimo prieiga turi galimybę perduoti dinaminius duomenis, Administratoriui teikiami pagal atvirą įkrovimo prieigų protokolą (angl. Open Charge Point Protocol) arba pagal su juo suderinamą kitą protokolą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

DUJINIŲ DEGALŲ NAUDOJIMAS TRANSPORTE

24 straipsnis. Biodujų naudojimas ir tiekimas transportui

1.  Biodujos į transporto priemones tiekiamos tiesiogiai per dujinių degalų pildymo punktus ar suskystintų gamtinių dujų pildymo punktus arba per dujinių degalų pildymo punktus ar suskystintų gamtinių dujų pildymo punktus, prijungtus prie gamtinių dujų tinklų panaudojant atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijas, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.

2.  Dujinių degalų pildymo punktai prijungiami prie gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų vadovaujantis  Gamtinių dujų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.  Biodujų ir gamtinių dujų mišiniai, tiekiami šio straipsnio 2 dalyje numatytais būdais,  privalo atitikti energetikos ministro nustatytus gamtinių dujų kokybės reikalavimus.

4.  Nauji biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie gamtinių dujų sistemų vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Dujinių degalų naudojimas ir infrastruktūra

1.  Dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas, tik tuo atveju, jei kartu su dujiniais degalais yra naudojamos biodujos ir (ar) nebiologinės kilmės dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kol biodujų ir (ar) nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, pasieks 5,2 procento.

2.  Siekiama, kad suminė gamtinių dujų, biodujų ir nebiologinės kilmės dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, 2030 metais sudarytų nemažiau kaip 32 procentus.

3.  Planuojant dujinių degalų infrastruktūros plėtrą iki 2025 m. gruodžio 1 d. turi būti užtikrinami šie minimalūs reikalavimai:

1)  atstumas tarp dujinių degalų pildymo punktų turėtų sudaryti ne daugiau kaip 150 km, o minimalus viešai prieinamų dujinių degalų pildymo punktų skaičius – ne mažesnis kaip 10 vnt.;

2)  atstumas tarp suskystintų gamtinių dujų pildymo punktų turėtų sudaryti ne daugiau kaip  400 km, o minimalus viešai prieinamų suskystintų gamtinių dujų pildymo punktų skaičius – ne mažesnis kaip 2 vnt.;

3)  dujinių degalų pildymo punktai, skirti viešam jų naudojimui, turi būti įrengti ir pritaikyti jais naudotis visoms visuomenės grupėms ir asmenims, vairuojantiems alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones.

26 straipsnis. Kitos alternatyviųjų degalų naudojimą reglamentuojančios nuostatos

1.  Nuo 2029 m. sausio 1 d. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant  taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, turi būti pritaikytos naudoti alternatyviuosius degalus.

2.  Taikant finansines priemones alternatyviaisiais degalais varomoms sunkiosioms transporto priemonėms, įskaitant ir žemės ūkyje naudojamas transporto priemones, turi būti atsižvelgiama į jų potencialą siekiant transporto sektoriaus taršos mažinimo. 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

DARNAUS JUDUMO FONDAS

27 straipsnis. Darnaus judumo fondas

1.  Darnaus judumo fondas sudaromas siekiant tikslingai ir nepertraukiamai ne trumpiau kaip iki 2030 metų finansuoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimą, joms reikalingos infrastruktūros kūrimą ir plėtrą, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimą.

2.  Darnaus judumo fondą sudaro lėšos, surenkamos iš tikslinių transporto priemonėms taikomų taršos mokesčių, Klimato kaitos programos lėšos, Europos Sąjungos dotacijos ir valstybės biudžeto lėšos

3.  Darnaus judumo fondą administruoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija..

4.  Darnaus judumo fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Darnaus judumo fondo nuostatus.

5.  Darnaus judumo fondo lėšos laikomos atskiroje Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę.

6.  Darnaus judumo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Darnaus judumo fondo lėšos lieka Darnaus judumo fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais.

7.  Darnaus judumo fondo lėšos, Darnaus judumo fondo nuostatose nustatyta tvarka, skiriamos:

1)  savivaldybėms – viešajam transportui plėtoti ir atnaujinti, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonėms finansuoti (pvz., mažos taršos zonų sukūrimui ir kontrolei), darnaus judumo priemonėms finansuoti, socialinei sklaidai ir įpročių formavimui;

2)  gyventojams ir (ar) bendrijoms – viešojo transporto bilietų, grynųjų elektromobilių dalijimosi paslaugų kompensacijoms, alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių ir dviračių įsigijimo kompensacijoms, privačioms elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti;

verslui – darnaus judumo paslaugoms plėtoti, viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigoms ir degalų pildymo punktams įrengti.

8.  Sprendimus dėl Darnaus judumo fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Darnaus judumo fondo veiklos kryptims skyrimo, Darnaus judumo fondo nuostatuose nustatyta tvarka, priima Darnaus judumo fondo taryba.

9.  Darnaus judumo fondo tarybos sudarymo tvarka, Darnaus judumo fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Darnaus judumo fondo nuostatuose.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

INFORMAVIMAS IR ŠVIETIMAS

28 straipsnis. Informacijos sklaida ir švietimas

1.  Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, sistemina ir ne rečiau kaip kartą per metus savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių panaudojimo galimybes, ekonominę ir aplinkosauginę naudą.

2.  Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitos institucijos pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir skatina naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones.

3.  Siekiant formuoti visuomenės elgseną, keisti jos įpročius ir skatinti perėjimą prie alternatyviaisiais degalais varomo transporto naudojimo vykdomas visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimo kampanijos atitinkamose vietose:

1)  privalomas pamokų ar paskaitų kursas ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose, profesinio ir aukštojo mokymo įstaigose; 

2)  mokymai valstybinėms ir savivaldos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

3)  savivaldybių kampanijos bendruomenėms ir bendrijoms;

4)  socialinės kampanijos privačiose įmonėse ir organizacijose.

4.  Visuomenės švietimas ir susijusios informacijos viešinimas turi apimti informaciją apie iškastinio kuro naudojimo sukeliamą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

29 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka

1. Degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, Taryba, Tarybos nustatyta tvarka, skiria šias sankcijas:

1) už įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse, nevykdymą, baudą, kurios dydis lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš 0,04 euro;

2) už Vyriausybės įgaliotos institucijos patikrinimo metu nustatytus neatitikimus tarp DAEI apskaitos vienetų registre deklaruotų degalų, gamtinių dujų ir degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekių ir fizinio patikrinimo metu nustatytų faktinių degalų, gamtinių dujų ir degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekių, baudą – nuo 10 000 eurų iki 1 00 0000 eurų;

3) už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku, baudą – nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų;

4) už kalendoriniais metais pakartotinai nustatytus pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti stabdomas ir (ar) panaikinamas degalų tiekėjui išduotas leidimas verstis energetikos veikla.

2. Degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už pažeidimus, vykdant reguliuojamąją veiklą Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiria baudas:

1) už įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, nevykdymą – nuo 10 000 eurų iki 1 000 000 eurų;

2) už Vyriausybė įgaliotos institucijos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne nustatytu laiku – nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų.

3. Degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje, skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo mastą;

2) pažeidimo trukmę;

3) degalų tiekėjams ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

4. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad degalų tiekėjas ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam skystųjų degalų ir (ar) transporto sektoriaus transporto sektoriaus gamtinių dujų per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta bauda už šio straipsnio 1 dalies
2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytus pažeidimus.

6. Tarybai ar Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatant sankcijas, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.

7. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

8. Kai Taryba ar Vyriausybės įgaliota institucija svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja degalų tiekėjo ar transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ar jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmenims, jeigu Taryba ar Vyriausybės įgaliota institucija, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

9. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl sankcijų, nurodytų  šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, o dėl sankcijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

10. Sankcijų, nurodytų šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 2 dalyje skyrimas neatleidžia nuo įpareigojimų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, vykdymo.

11. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.

12. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per
30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

13. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba ar Vyriausybės įgaliota institucija savo sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

14. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

15. Tarybos ar Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.

16. Taryba ir Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.

17. Lėšos, gautos už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis.  Ataskaitų teikimas

1.  Susisiekimo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka Europos Komisijai kas trejus metus teikia ataskaitą apie priemones, kurių imtasi Lietuvoje siekiant užtikrinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą.

2.  Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Statistikos departamentas, savivaldybės,  prireikus dujinių degalų pildymo punktų ar elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai ir kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos Vyriausybės nustatyta tvarka renka, sistemina ir teikia Susisiekimo ministerijai duomenis, reikalingus šio straipsnio 1 punkte nurodytai ataskaitai parengti.

3.  Ataskaitas apie viešųjų pirkimų reikalavimų įgyvendinimą kas trejus metus, pradedant 2026 m. balandžio 18 d., Europos Komisijai teikia Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnį, įsigalioja 2021 m. birželio 30 d.

2.  Šio įstatymo 14 straipsnis įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 2 d.

3.  Savivaldybės ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 1 d. šio įstatymo 20 straipsnio 7 punkte nustatyta tvarka parengia  arba atnaujina savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose iki 2030 metų numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus.

4.  Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. šio įstatymo 20 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka nustato mažos taršos transporto zonas miestuose.

5.  Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė atlieka visus būtinus veiksmus, kad šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas DAEI apskaitos vienetų registras būtų sukurtas ir pradėtų veikti iki 2022 m. sausio 1 d.

6.  Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyto Darnaus judumo fondo nuostatus ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kad Darnaus judumo fondas būtų įsteigtas nuo 2022 m. sausio 1 d.

7.  Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

8.  Šis įstatymas įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo, kai Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2021 m. birželio 30 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Lietuvos Respublikos

alternatyviųjų degalų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo.

2.  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

3.  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones.

4.  2019 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1745, kuriuo papildomos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES nuostatos dėl
L kategorijos motorinių transporto priemonių įkrovimo prieigų, elektros tiekimo nuo kranto vidaus vandenų laivams, vandenilio tiekimo kelių transportui ir gamtinių dujų tiekimo kelių ir vandens transportui ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/674.