Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETUI ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS IRINOS ROZOVOS VEIKLOS IR RYŠIŲ GALIMAI KELIAMOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI, IŠ Lietuvos Respublikos Valstybės Saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir GALIMYBIŲ INICIJUOTI APKALTOS PROCESĄ
2019 m. d. Nr. XIII-
Vilnius
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72, 73 straipsniais,
su dideliu susirūpinimu vertindamas tai, kad Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) prieštaraudamas, kad Seimo narei Irinai Rozovai būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. 18-505 „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos patikrinimo” pateikė informaciją, kad ši Seimo narė siekė nuslėpti informaciją apie savo ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį;
atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 59 straipsnio kyla Seimo nario pareigos būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Iš šios konstitucinės Seimo nario pareigos kyla pareiga sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų ir valstybės paslapties, apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu, jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai. Nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms;
pabrėždamas, kad Seimo narės Irinos Rozovos veiksmai, pasireiškiantys informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį slėpimu sudaro pagrindą abejoti Seimo narės patikimumu ir lojalumu Lietuvos Respublikai, o taip pat, atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, gali sukelti teisines pasekmes;
siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su Seimo narės Irinos Rozovos veiksmais ir ryšiais, kurie galimai ir šiuo metu gali daryti įtaką jos sprendimams ir veiklai Seime bei kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos politinei sistemai ir įvertinti visą Valstybės saugumo departamento turimą informaciją, susijusią su Irinos Rozovos veiksmais ir jos palaikomais ryšiais, taip pat priimti reikiamus sprendimus Lietuvos Respublikos Seime;
siekdamas įvertinti, ar su VSD disponuojama ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei kitiems Seimo padaliniams ar asmenims pateikta informacija dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiksmų ir ryšių (toliau – VSD informacija) buvo tinkamai ir laiku supažindinta Seimo valdyba bei kiti Seimo nariai pagal savo kompetenciją, ar ši Lietuvos Respublikos Seimui Pirmininkui pateikta informacija nebuvo panaudota netinkamai, ar Seimo vadovybė ir Seimo nariai, susipažinę su šia informacija, ėmėsi visų būtinų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms nacionaliniam saugumui pašalinti ir priėmė reikiamus sprendimus siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui;
pripažindamas, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas ir tinkamas nacionalinio saugumo sistemos funkcionavimas, taip pat siekis pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui ir Lietuvos politinei sistemai laikytini ypatingos valstybinės svarbos klausimais ypač tais atvejais, kai grėsmių atsiradimas gali būti sąlygotas Seimo narių ryšių su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir (ar) netinkamo iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos Lietuvos Respublikos Seime naudojimo;
pabrėždamas, kad šis parlamentinis tyrimas taip pat bus reikšmingas Lietuvos Respublikos Seimui apsisprendžiant dėl galimo apkaltos proceso inicijavimo, nutaria:
1 straipsnis.
Pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – Komitetas) atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rovozos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.
2 straipsnis.
Įpareigoti Komitetą nustatyti:
1) kokią informaciją, susijusią su Seimo narės Irinos Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija;
2) ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui;
3) kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
4) ar Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat, to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą;
5) kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo Pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Irinos Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą;
6) ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų - kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti;
7) ar šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą.
3 straipsnis.
Pavesti Komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2019 m. lapkričio 6 d.
Seimo Pirmininkas
Teikia:
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai
Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas
Komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas
Virgilijus Alekna
Vytautas Bakas
Arūnas Gumuliauskas
Jonas Jarutis
Vytautas Juozapaitis (pavaduojantis komiteto narį Arvydą Anušauską)