Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28, 42, 43, 44, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo ĮStatymas
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su savivaldybėmis ir Vyriausybė užtikrina pakankamą valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą: Vyriausybė – valstybinių kolegijų tinklą, Lietuvos Respublikos Seimas – valstybinių universitetų tinklą.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalims ir šioms taisyklėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, savivaldybės taryba, vadovaudamosi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokyklas ir švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:
2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, prireikus vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis – švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
3) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą; neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas, gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą;
4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo, mokslo ir sporto ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;
5) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas – savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
6) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos įstaigas.“
2. Papildyti 42 straipsnį nauja 3 dalimi:
3 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.“
2. Papildyti 43 straipsnį naujomis 8–16 dalimis:
„8. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka šiuos visus bendruosius kriterijus:
1) mokykloje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus;
2) materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais;
3) mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;
4) užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas;
5) mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu;
6) mokyklos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus;
7) mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse atitinka leistiną mažiausią ir (arba) didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus bei siekdama ugdymo kokybės, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo;
8) mokinių skaičius valstybinėje ir savivaldybės mokykloje atitinka leistiną mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą, paskirtį, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
9. Specializuoto ugdymo krypties programas gali vykdyti gimnazija, skirta dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai;
10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
1) visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir suderintą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru;
2) derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu;
11. Nevalstybinė mokykla ugdymą grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ir savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus:
1) ugdymas nevalstybinėje mokykloje, grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata, dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai;
2) savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai, įgyvendinami valstybinėje ar savivaldybės mokykloje, dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai;
3) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos, jei mokykloje visų mokinių ugdymas grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata ar jos elementais.
12. Mokykla, skirta mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:
13. Šio straipsnio 9, 10 ir 12 dalyse nurodytos mokyklos, jei jos yra skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi atitikti šiuos papildomus kriterijus:
2) turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal;
14. Gimnazija akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinka klasių skaičių, kurį nustatyto Vyriausybė, atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą pasirinkti ugdymo turinį, atsižvelgiant į mokinio planuojamą tolesnį mokymąsi ar studijų kryptį, ekonomišką, efektyvų, rezultatyvų mokymo lėšų naudojimą ir mokyklos geografinę padėtį.
15. Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba, užtikrina valstybinės kalbos mokymą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas.
16. Šio straipsnio 8–15 dalyse nurodytų kriterijų kiekybinės ir kokybinės reikšmės nustatomos Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse. Jei mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, neatitinka bent vieno šio straipsnio 8 dalies 1–6 punktuose, 9–15 dalyse nustatytų kriterijų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdomas mokyklai skirtų mokymo lėšų ir (ar) mokyklos ūkio lėšų iš valstybės biudžeto pervedimas.“
4 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Valstybinės neformaliojo švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos), pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymu. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 8–15 dalimis, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.“
5 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose suplanuotoms pažangos priemonėms įgyvendinti. Tęstinės veiklos lėšos žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, formaliojo ir neformaliojo švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti, švietimo įstaigų tinklo stiprinimo ir kitoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti paskirstomos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
6 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba skiriamos mokymo lėšos mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai Vyriausybės nustatytais atvejais mokinių skaičius savivaldybių mokyklų klasėse gali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą mažiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, sumažinimą savivaldybės padengia iš savivaldybių biudžetų.“
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas