Projektas Nr. XIIIP-4274(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime. Tuo atveju, jeigu už pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimą turi būti sumokėtas šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytas atlyginimas, šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima tik pateikus dokumentą, patvirtinantį šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyto atlyginimo sumokėjimą.“
2. Papildyti 9 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Jeigu toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tokį sprendimą turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“
3. Papildyti 9 straipsnį nauja 16 dalimi:
„16. Jeigu pagal pakeistus valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys pastatai, esantys išnuomotame valstybinės žemės sklype, valstybinės žemės sklypo nuomininkas į valstybės biudžetą sumoka tik pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimą, nurodytą šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys žemės sklype esantys pastatai, jeigu pastatų eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas, taip pat keičiama pastato paskirtis, tačiau neatliekamas pastato rekonstravimas, taip pat nestatomi nauji pastatai. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus pastatus, papildomai už teisę statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus pastatus valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą pinigų sumą, nurodytą šio įstatymo 91 straipsnyje.“
4. Papildyti 9 straipsnį nauja 17 dalimi:
„17. Per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami pastatai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.“
5. Papildyti 9 straipsnį nauja 18 dalimi:
„18. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. Jeigu valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradėjo naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo per 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu
Papildyti Įstatymą 91 straipsniu:
„91 straipsnis. Teisė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomojama šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje teisė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus pastatus gali būti įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko teisė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus pastatus valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas teisę statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus įgyja tik sumokėjęs į valstybės biudžetą atlyginimą už teisę statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus, nurodytą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.
2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems pastatams eksploatuoti, naujų pastatų statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji pastatai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį.
3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus pastatus, iki statybą ar rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu statybai ar rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, – iki naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka į valstybės biudžetą turi sumokėti atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje:
1) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
4) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą užstatytas žemės plotas didėja nuo 21 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 21 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar žemės sklypo jo dalies, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja nuo 31 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 31 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus pastatus didėja ir pastatais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už pastatais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už pastato bendro ploto padidėjimą, suma.
5. Atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje.
6. Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų pastatų bendras plotas ir (ar) naujai pastatytais, ir (ar) rekonstruotais pastatais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų pastatų statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.
3 straipsnis. 24 straipsnio papildymas
Papildyti 24 straipsnį 7 dalimi:
„7. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame valstybinės žemės sklype numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas tik sumokėjus į valstybės biudžetą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimą, lygų 5 procentams žemės sklypo, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami kita pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu keičiamas valstybinės žemės sklypo dalies, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtos pastato su priklausiniais ir išskirta bendro naudojimo dalimi eksploatacijai, naudojimo būdas, į valstybės biudžetą sumokamas atlyginimas, lygus 5 procentams žemės sklypo dalies, kurios naudojimo būdas keičiamas kitu, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimas skaičiuojamas pagal žemės sklypui po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimas mokamas kiekvienu paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atveju.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo taikymas, kai valstybinė žemė išnuomojama šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju
1. Valstybinės žemės sklypų, dėl kurių sprendimai pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuomininkai per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi pradėti naujų pastatų statybą ir (ar) esamų rekonstravimą. Per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus valstybinės žemės sklype pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami pastatai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. Jeigu valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradėjo naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo per 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.