Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

REPRODUKCINĖS SVEIKATOS

ĮSTATYMAS

 

 

2014 m.                      d. Nr.

 

Vilnius

 

 

PIRMAS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įtvirtinti asmenų teises į mokslu grįstą reprodukcinės sveikatos informaciją, kokybiškas reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti jų prieinamumą, palankumą ir šiuolaikiškumą. Įgyvendinti mokslu grįsta lytinį ugdymą ir visuomenės lytinį švietimą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Chirurginė sterilizacija – savanoriška operacija, siekiant visiško nevaisingumo.

2. Kontraceptinės priemonės – medikamentinės ir nemedikamentinės apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemonės.

3. Kraujomaiša – lytiniai santykiai su tiesiosios linijos giminaičiais iki antrojo laipsnio imtinai (tėvais ir vaikais, seneliais ir vaikaičiais) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiais (broliais ir seserimis).

4. Lytinis švietimas – mokslo įrodymais grįstos informacijos teikimas visuomenei, jos grupėms ar atskiriems asmenims apie žmogaus reprodukcinę funkciją, lytinę elgseną bei su ja susijusią riziką, reprodukcinės sveikatos išsaugojimą.

5. Lytinis ugdymas – nuoseklus asmenų rengimas atsakingam lytiniam gyvenimui, siekiant sumažinti su lytine elgsena susijusią neplanuotų nėštumų, lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV/AIDS, lytinio smurto riziką, bei individualios asmens tapatybės raidos skatinimas.

6. Lytiškai plintančios infekcijos – infekcijos, kurias užsikrėtęs asmuo gali perduoti kitam asmeniui nesaugiai lytiškai santykiaujant.

7. Medicininis abortas – nėštumo nutraukimas, kai atliekama chirurginė intervencija ar naudojamos medikamentinės priemonės.

8. Reprodukcinė sveikata – tai su žmogaus reprodukcine funkcija susijusi fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, kai jis:

1) neserga lytinės ir reprodukcinės sistemos ligomis;

2) gyvena atsakingą, saugų ir visavertį lytinį gyvenimą;

3) gali turėti vaikų laisvai spręsdamas, kada, kiek ir kaip dažnai jų turėti.

9. Reprodukcinės sveikatos priežiūra – tai sveikatos priežiūros paslaugos, apsaugančios ir veikiančios žmogaus reprodukcinę sveikatą, bei lytinis švietimas ir ugdymas.

10. Šeimos planavimas – įgyvendinimas laisvo apsisprendimo turėti ar neturėti vaikų, kiek jų turėti, kada jų turėti ir kaip dažnai.

11. Šeimos planavimo metodai – visuma būdų ir priemonių, kuriais gali naudotis moterys ir vyrai, norėdami išvengti neplanuoto nėštumo.

 

3 straipsnis. Pagrindiniai reprodukcinės sveikatos priežiūros principai

1. Reprodukcinės sveikatos paslaugų teikėjai yra atsakingi, kad būtų užtikrinami šie pagrindiniai reprodukcinės sveikatos priežiūros principai:

1) Paslaugų palankumas – reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos atitinka individualius vartotojų, ypač jaunimo, poreikius ir yra teikiamos greitai, kokybiškai ir nesukeliant asmeniui nepagrįstų apsunkinimų, apribojimų ar kitokių kliūčių;

2) Laisvas apsisprendimas – asmens teisė savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su reprodukcine sveikata, turint pakankamai mokslu grįstos informacijos ir remiantis savo moralinėmis, vertybinėmis nuostatomis bei religiniais įsitikinimais;

3) Reprodukcinės sveikatos paslaugų ir mokslo įrodymais grįstos informacijos prieinamumas;

4) Naujų, saugių ir veiksmingų reprodukcinės sveikatos priežiūros priemonių ir technologijų taikymas;

5) Privatumas ir konfidencialumas;

6) Nediskriminavimas – draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

 

4 straipsnis. Reprodukcinės sveikatos priežiūra

1. Valstybės užtikrinamos reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos:

1) informavimas, konsultavimas apie šiuolaikinius efektyvius ir saugius šeimos planavimo metodus, šeimos planavimo priemonių paskyrimas;

2) priežiūra nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu ir žindymo laikotarpiu;

3) lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV/AIDS, reprodukcinės sistemos susirgimų prevencija, diagnostika bei gydymas;

4) medicininis abortas ir jo komplikacijų gydymas;

5) nevaisingumo prevencija ir gydymas.

2. Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, turintys atitinkamos specialybės licenciją, licencijuotose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

3. Jaunimui reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas teikia specialiai parengti kvalifikuoti specialistai.

4. Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

 

ANTRAS SKIRSNIS

ŠEIMOS PLANAVIMAS

 

5 straipsnis. Šeimos planavimo principai

1. Šeimos planavimo metodų saugumas – šeimos planavimo metodai neturi kelti rizikos sveikatai, kuri būtų didesnė, negu neplanuoto pastojimo keliama rizika sveikatai.

2. Šeimos planavimo informacijos prieinamumas – valstybės įsipareigojimas užtikrinti visapusiškos mokslo įrodymais grįstos informacijos apie šeimos planavimo metodus bei tarnybas, teikiančias šeimos planavimo paslaugas, prieinamumą visoms visuomenės grupėms, ypač jaunimui ir paaugliams.

3. Šeimos planavimo metodų ir tarnybų prieinamumas – valstybės įsipareigojimas užtikrinti mokslo įrodymais grįstų šiuolaikinių, saugių, efektyvių šeimos planavimo metodų bei tarnybų ir specialistų, teikiančių šeimos planavimo paslaugas, prieinamumą kiekvienam asmeniui.

4. Šeimos planavimo metodų pasirinkimo ir naudojimo laisvanoriškumas – asmuo gali laisva valia pasirinkti ir naudoti bet kurį jam tinkantį šeimos planavimo metodą.

5. Šeimos planavimo paslaugų tęstinumas – valstybės įsipareigojimas kiekvienam asmeniui suteikti galimybę gauti nenutrūkstamas šeimos planavimo paslaugas.

 

6 straipsnis. Šeimos planavimo metodai

1. Valstybė skatina ir remia šiuolaikinių šeimos planavimo metodų, kurių efektyvumas ir saugumas sveikatai yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais, populiarinimą bei taikymą Lietuvoje.

2. Naujus šeimos planavimo metodus ir tvarką, vadovaudamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir mokslu grįsta informacija, nustato Sveikatos apsaugos ministras.

 

7 straipsnis. Chirurginė sterilizacija

1. Chirurginė sterilizacija atliekama tik asmeniui parašius prašymą, informavus jį apie metodą ir jo riziką, suteikus pakankamai laiko asmeniui nuspręsti.

2. Chirurginė sterilizacija asmeniui gali būti atliekama tik esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jis yra ne jaunesnis kaip 30 metų amžiaus;

2) jis yra dviejų ar daugiau vaikų motina ar tėvas (įmotė ar įtėvis);

3) jis yra paveldimos ligos nešiotojas, ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus;

4) nustatyta, kad nėštumas sukeltų realų pavojų sveikatai ar gyvybei;

5) nėštumas buvo nutrauktas tris ar daugiau kartų.

 

TREČIAS SKIRSNIS

REPRODUKCINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ

IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

 

8 straipsnis. Kompensuojamos reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kompensavimo sąlygos

1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos už reprodukcinės sveikatos paslaugas ir kontraceptinių priemonių kaina kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų teisės aktų nustatyta tvarka:

1) socialiai remtinų asmenų grupėms, pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus;

2) asmenims iki 20 metų amžiaus.

2. Teisė į nemokamą medicininį abortą užtikrinama socialiai remtinoms, išžagintoms moterims, kraujomaišos aukoms ir moterims iki 20 metų.

 

KETVIRTAS SKIRSNIS

MEDICININIS ABORTAS

 

9 straipsnis. Medicininio aborto atlikimo sąlygos

1. Moteris turi teisę nutraukti nėštumą dėl medicininių indikacijų, kurių sąrašą sudaro Sveikatos apsaugos ministerija, iki 22 nėštumo savaitės pabaigos.

2. Moteris turi teisę nutraukti nėštumą pastojus po išžaginimo arba kraujomaišos iki 22 nėštumo savaitės pabaigos, jei yra atitinkama teisėsaugos institucijų išvada.

3. Moteris turi teisę nutraukti nėštumą savo valia ne vėliau kaip iki 12 nėštumo savaitės pabaigos.

 

10 straipsnis. Medicininio aborto atlikimo principai

1. Nėštumui nutraukti būtinas užregistruotas moters prašymas raštu, išskyrus būtinojo reikalingumo atvejus, kai siekiama išsaugoti moters gyvybę ar sveikatą, o pati moteris negali išreikšti savo valios. Šiuo atveju sprendimą priima gydytojų konsiliumas.

2. Nutraukiant neveiksnios moters ar moters iki 16 metų nėštumą būtinas vieno iš tėvų ar globėjų rašytinis sutikimas. Asmuo, pasirašantis sutikimą, turi jį patvirtinti atvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią teisę nutraukti nėštumą, arba raštiškas sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

3. Moteriai, kuri pageidauja nutraukti nėštumą, sveikatos priežiūros specialistai turi suteikti objektyvią ir medicinos mokslo įrodymais grįstą visapusišką informaciją apie nėštumo, gimdymo ir aborto riziką bei galimas pasekmes. Prieš nėštumo nutraukimą moteris turi būti informuojama, kad jos prašymu jai gali būti teikiama psichologo konsultacija. Iki operacijos pradžios moteris gali bet kada atsisakyti sprendimo nutraukti nėštumą.

4. Nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas tvarką bei sprendimų apskundimo tvarką ir terminus nustato Sveikatos apsaugos ministras.

 

PENKTAS SKIRSNIS

REPRODUKCINĖS SVEIKATOS INFORMACIJOS SKLEIDIMAS,

KONSULTAVIMAS, LYTINIS UGDYMAS IR ŠVIETIMAS

 

11 straipsnis. Reprodukcinės sveikatos informacijos skleidimas ir konsultavimas

1. Reprodukcinės sveikatos priežiūrą teikiančiose įstaigose turi būti užtikrintas kiekvieno reprodukcinės sveikatos paslaugų vartotojo specifines reikmes atitinkantis konsultavimas, kurio tikslas – teigiamai veikti reprodukcinę sveikatą, šalinti reprodukcinės sistemos sutrikimus ar mažinti neigiamą jų poveikį sveikatai, teikti pirminę emocinę paramą.

2. Sveikatos priežiūros specialistai turi teikti mokslo įrodymais grįstą informaciją ir konsultuoti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų vartotojus apie atsakingą lytinę elgseną, šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą, medicininį abortą, lytiškai plintančias infekcijas, ŽIV / AIDS. Šeimos planavimo konsultavimas turi būti užtikrintas po gimdymo ir aborto.

3. Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų vartotojams teikiama informacija apie reprodukcinę sveikatą turi būti visapusiška ir nešališka, remtis objektyviais ir pripažintais medicinos mokslo pasiekimais bei moksliniais tyrimais.

4. Teikiant informaciją ir konsultuojant, užtikrinama reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo pasirinkimo teisė, konfidencialumas, gerbiamos jo moralinės ir vertybinės nuostatos bei religiniai įsitikinimai.

5. Konsultavimas šeimos planavimo klausimais turi būti įtrauktas į ginekologų rengimo programas. Informacija apie šeimos planavimą ir reprodukcinę sveikatą turi būti įtraukta į gydytojų ir slaugytojų rengimo programas.

 

12 straipsnis. Lytinis ugdymas

1. Lytinis ugdymas turi būti įtraukiamas į moksleivių bendro lavinimo programas ir dėstomas kaip atskiras dalykas.

2. Lytinis ugdymas turi būti grindžiamas šiuolaikinio mokslo įrodymais ir pasiekimais.

3. Lytinio ugdymo metodai bei programų turinys diferencijuojami, atsižvelgiant į asmenų amžiaus, psichologinės ir socialinės brandos skirtumus, užtikrinant lygybės ir nediskriminavimo principo efektyvų taikymą.

4. Sutrikusio intelekto paaugliams ir jaunimui yra privalomas specializuotas, atitinkantis jų poreikius ir brandą lytinis ugdymas.

5. Lytinio ugdymo organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrai.

 

13 straipsnis. Visuomenės lytinis švietimas

1. Visuomenės lytinį švietimą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Lytinis švietimas grindžiamas mokslo įrodymais. Lytinis švietimas turi būti specializuojamas, kad geriau atitiktų skirtingų visuomenės grupių poreikius ir mažintų su nesaugia lytine elgsena susijusią riziką sveikatai.

3. Savivaldybės, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, privatūs asmenys gali rengti, koordinuoti ir įgyvendinti visuomenės lytinio švietimo projektus, kurie gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto tik tuomet, kai juose naudojama medicinos mokslo įrodymais grįsta informacija.

 

ŠEŠTAS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

2. Vyriausybė ir kitos institucijos per tris mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtina arba pakeičia jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

Teikia Seimo nariai:

Giedrė Purvaneckienė,

Marija Aušrinė Pavilionienė,

Orinta Leiputė,

Juras Požela,

Julius Sabatauskas,

Algirdas Sysas,

Birutė Vėsaitė