Projektas     

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 12, 20, 22, 24, 41, 42, 45, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 301, 471, 472, 473, 474 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

7) įdarbinimas su pagalba.

2. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užimtumo rėmimo priemonės yra šios:

1) aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;

2) neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės;

3) užimtumo didinimo programos.“

 

2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šiame įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos teikiamos šiems asmenims:

1) nedirbantiems asmenims;

2) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;

3) savarankiškai dirbantiems asmenims;

4) darbdaviams.“

2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos šiems darbo ieškantiems asmenims, registruotiems Užimtumo tarnyboje:

1) bedarbiams;

2) užimtiems asmenims.“

 

3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju;“.

2.   Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:

1) užimto asmens;

2) pensinio amžiaus asmens;

3) besimokančio asmens;

4) asmens, praradusio bedarbio statusą.“

 

4 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) bedarbis sukanka senatvės pensijos amžių;“.

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 301 straipsniu

Papildyti Įstatymą 301 straipsniu:

„301 straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos

1.  Įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą susirasti darbą, atitinkantį jų gebėjimus ir poreikius bei įsitvirtinti darbo vietoje.

2.  Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:

1)  paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimas;

2)  pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;

3)  lydimoji pagalba įsidarbinus.

3. Paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimo tikslas – nustatyti kokių reikia paslaugų ir (ar) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodyto asmens darbui konkrečioje darbo vietoje. Vertinimas atliekamas atsižvelgiant į šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodyto asmens negalios pobūdį, turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbinę aplinką, socialinius įgūdžius ir gebėjimus.

4. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba.

5. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau nei 12 kalendorinių mėnesių.             

6. Užimtumo tarnyba paramos integruotis į darbo rinką poreikio vertinimui, pagalbai atliekant įsidarbinimo procedūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.“

 

6 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus). Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:

1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte;

2) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2–10 punktuose.“

2. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmeniui vienu metu gali būti taikoma tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių. Pakartotinai remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 3 metų, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, išskyrus atvejus, kai asmuo buvo atleistas dėl sveikatos būklės.“

7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytiems bedarbiams sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“

2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:

1) iki 6 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2–10 punktuose;

2) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte.“

 

8 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1– 3 punktuose nurodytų bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;“.

 

9 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“.

 

10 straipsnis. Įstatymo papildymas 471 straipsniu

Papildyti Įstatymą 471 straipsniu:

„471 straipsnis. Neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės

1. Neįgaliųjų užimtumo skatinimo priemonės, kuriomis siekiama padėti neįgaliems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes, yra šios:

1) subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;

2) subsidija transporto išlaidoms.

2. Paraiškas dėl šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:

1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

3) neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai;

4) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“

 

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 472 straipsniu

Papildyti Įstatymą 472 straipsniu:

„472 straipsnis. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti

1. Siekiant kompensuoti darbdavio išlaidas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, darbdaviui gali būti skiriama subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti.

2. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti dydis vienam neįgaliam darbuotojui negali būti didesnis kaip 4,65 subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius.

3. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 procentų neviršijantis darbingumo lygis, sudaro 80 procentų šių išlaidų sumos.

4. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis, sudaro 70 procentų šių išlaidų sumos.

5. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti gali būti skiriama šioms išlaidoms padengti:

1) tiflotechniškai aplinkai įrengti;

2) kitiems specialiems įrenginiams, įrangai, be kurių neįgalus darbuotojas dėl negalios nepajėgtų patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pirkti, projektuoti, gaminti ir montuoti (įrengti).

6. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai pritaikyti turi būti visiškai panaudota ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atsiskaityta iki kalendorinių metų gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.“

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 473 straipsniu

Papildyti Įstatymą 473 straipsniu:

„473 straipsnis. Subsidija transporto išlaidoms

1. Jeigu darbdavys organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas 40 procentų neviršijantis darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šiems neįgaliems darbuotojams dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, darbdaviui gali būti skiriama subsidija transporto degalų išlaidoms.

2. Subsidija transporto išlaidoms gali būti skirta transporto priemonės degalų (benzino, dyzelino, dujų) išlaidoms padengti, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) su neįgaliaisiais sudarytos nuotolinio darbo sutartys, jei darbdavys organizuoja šiems neįgaliesiems dirbti namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų;

2) darbdavys organizuoja neįgalių darbuotojų vežimą į darbą ir iš darbo.

3. Transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidos negali viršyti ne didesniam kaip 80 kilometrų atstumui nuo neįgalių darbuotojų gyvenamosios vietos iki darbovietės įveikti reikalingų išlaidų. Transporto priemonės degalų normos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Subsidijos transporto išlaidoms dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 70 procentų visų mėnesio transporto išlaidų ir gali būti ne didesnis kaip:

1) 0,78 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, jei darbdavys organizuoja nuo 1 iki 20 neįgalių darbuotojų ar jiems dirbti reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų;

2) 1,16 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jei darbdavys organizuoja nuo 21 iki 30 neįgalių darbuotojų ar jiems dirbti reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų;

3) 1,55 subsidijos transporto išlaidoms skyrimo mėnesį galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, jei darbdavys organizuoja 31 ir daugiau neįgalių darbuotojų ar jiems dirbti reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš jų.“

 

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įdarbinti subsidijuojant arba asmenims, kuriems buvo organizuotas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti, yra taikomos nuo 2019 m. gegužės 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas   

 

Teikia:

 

LR Seimo narys

Tomas Tomilinas