Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. ix-904 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2020 m.                  d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą Nr. IX-904 ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS

ĮSTATYMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

Šis įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje.

 

2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos

1. Atsparumo korupcijai lygio nustatymas veikla, apimanti viešojo sektoriaus subjekto atsparumo korupcijai analizę ir vertinimą, kokį atsparumo korupcijai lygį atitinka šis subjektas.

2. Korupcija piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.

3. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas procedūra, kuria nustatomi korupcijos rizikos veiksniai viešojo sektoriaus subjekto veikloje.

4. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:

1) kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas;

2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą;

3) kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą.

5. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

6. Korupcijos prevencija – sisteminga veikla, kuria siekiama didinti viešojo ir privataus sektorių subjektų atsparumą korupcijai ir kuri apima korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą, šalinimą ir (ar) mažinimą, sudarant bei įgyvendinant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą.

7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad viešojo ar privataus sektoriaus subjekto veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.

8. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu.

9. Korupcijos rizikos valdymas – viešojo sektoriaus subjekto vidaus kontrolės sudedamoji dalis, apimanti korupcijos rizikos veiksnių nustatymą, įvertinimą ir priemonių, kurios mažina korupcijos riziką, parinkimą, jų įgyvendinimą, pasiektų rezultatų vertinimą.

10. Privataus sektoriaus subjektas – juridinis asmuo, išskyrus nurodytą šio straipsnio 13 dalyje.

11. Savarankiška įstaiga Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Lietuvos bankas, savivaldybės administracija ar kita valstybės ar savivaldybės įstaiga, kuri nėra pavaldi jokiai kitai įstaigai ar institucijai ir (ar) nėra priskirta kitos įstaigos ar institucijos valdymo sričiai.

12. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas.

13. Viešojo sektoriaus subjektas:

1) savarankiška įstaiga, kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;

2) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;

3) valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms;

4) šios dalies 3 punkte nurodytų bendrovių patronuojamoji (dukterinė) akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat visos kitos su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusios patronuojamosios (dukterinės) bendrovės, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus;

5) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas subjektas.

14. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas – asmuo, kurį su viešojo sektoriaus subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai, išskyrus pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, einantį asmenį.

15. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas – vienasmenis viešojo sektoriaus subjekto valdymo organas.

16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

3 straipsnis. Korupcijos prevencijos tikslai ir uždaviniai

1. Korupcijos prevencija siekiama stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, didinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką.

2. Pagrindiniai korupcijos prevencijos uždaviniai yra šie:

1) kurti korupcijai atsparią aplinką;

2) prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimo;

3) didinti antikorupcinį sąmoningumą;

4) sistemiškai ir koordinuotai šalinti korupcijos rizikos veiksnius, mažinti korupcijos riziką;

5) sukurti korupcijos prevencijos subjektų sistemą ir sudaryti sąlygas darniam jų veikimui;

6) diegti priemones, kurios būtų proporcingos korupcijos mastui ir paplitimui;

7) skatinti į korupcijos prevenciją įsitraukti privataus sektoriaus subjektus ir visuomenę;

8) skatinti skaidrų, sąžiningą ir atvirą administracinių, viešųjų ir kitų paslaugų teikimą.

 

4 straipsnis. Korupcijos prevencijos principai

Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:

1) teisėtumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą; viešojo administravimo subjektai, taikydami korupcijos prevencijos priemones, vadovaujasi viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“;

2) visuotinumo – korupcijos prevencijos subjektais gali būti visi asmenys;

3) sąveikos – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;

4) nuolatinumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo atitinkamam subjektui, kuris pagal savo kompetenciją įgaliotas įgyvendinti tokius pasiūlymus;

5) minimalios administracinės naštos – siekiama, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių taikymas sukurtų kuo mažiausią įmanomą administracinę naštą, o korupcijos prevencijos sukuriama nauda viršytų jos sąnaudas;

6) proporcingumo – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, o priemonės taikomos tik tokios, kurios būtinos reikiamam tikslui pasiekti;

7) subsidiarumo – už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti;

8) skaidrumo – korupcijos prevencijos veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira visuomenei;

9) asmens teisių apsaugos – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma užtikrinant teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugant asmenų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais.

 

II SKYRIUS

KORUPCIJAI ATSPARIOS APLINKOS KŪRIMO PRIEMONIŲ SISTEMA

 

5 straipsnis. Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistema

1. Korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą sudaro:

1) korupcijos prevencijos priemonės;

2) antikorupcinio sąmoningumo didinimas;

3) kitos įstatymuose nurodytos veiklos ar priemonės, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai.

2. Korupcijos prevencijos priemonės yra šios:

1) korupcijos rizikos analizė;

2) korupcijos prevencijos planavimo dokumentai;

3) teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas;

4) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas;

5) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;

6) korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas;

7) korupcijos rizikos valdymo vertinimas;

8) atsparumo korupcijai lygio nustatymas;

9) elgesio standartų diegimas;

10) viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika;

11) kompleksinė atsparumo korupcijai analizė;

12) kreipimasis dėl teisės aktų keitimo ar pripažinimo netekusiais galios.

 

6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė

1. Korupcijos rizikos analizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kuri yra skelbiama viešai.

2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama būtinybę tam tikrame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, atlikti korupcijos rizikos analizę, nagrinėja išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo (jei atitinkamoje srityje buvo atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas), korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą ir prieinamą informaciją bei atsižvelgia į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintus korupcijos prevencijos prioritetus.

3. Viešojo sektoriaus subjektas ir (ar) valstybės ar savivaldybės valdymo sritis ar procesas, kuriame bus atliekama korupcijos rizikos analizė, atrenkamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kituose panašias funkcijas atliekančiuose viešojo sektoriaus subjektuose ir (ar) valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese ir yra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio korupcijos rizika gali būti šiame viešojo sektoriaus subjekte ir (ar) šioje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese;

3) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia suinteresuoto asmens nauda, leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu, kontrolės ar priežiūros vykdymu;

4) kontrolės, priežiūros ar teisėsaugos institucijos nustatė viešojo sektoriaus subjekto veikloje ir (ar) valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų;

5) gauta kitos pagrįstos informacijos apie viešojo sektoriaus subjekto veikloje ir (ar) valstybės ar savivaldybės valdymo srityje ar procese egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius.

4. Sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę priima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytais duomenimis ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba apie priimtą sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę raštu informuoja viešojo sektoriaus subjektą, kurio veiklos sritis bus analizuojama.

6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, pateikia viešojo sektoriaus subjektui korupcijos rizikos analizės išvados projektą, kuriame pateikia informaciją apie nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius bei pasiūlymus sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius.

7. Viešojo sektoriaus subjektas, kurio veiklos sritis yra analizuojama, turi teisę:

1) teikti papildomus duomenis ir informaciją savo iniciatyva;

2) susipažinti su korupcijos rizikos analizės išvados projektu ir pateikti pastabas bei motyvuotus pasiūlymus dėl korupcijos rizikos analizės metu nustatytų rizikų, pateiktų pastabų ir rekomendacijų bei gauti paaiškinimus;

3) pasirinkti racionaliausią ir viešojo sektoriaus subjekto veiklos ypatumus geriausiai atitinkantį korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo būdą arba alternatyvius korupcijos rizikos valdymo būdus;

4) motyvuotai nesutikti su korupcijos rizikos analizės išvadomis dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių arba pasiūlymais sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) pašalinti jos veiksnius.

8. Galutinė korupcijos rizikos analizės išvada skelbiama viešai ir pateikiama subjektui, kurio veiklos sritis buvo analizuojama.

9. Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos rizikos analizės išvadą, jeigu joje yra nustatyti korupcijos rizikos veiksniai ir pateikti pasiūlymai dėl jų mažinimo ar šalinimo, per tris mėnesius nuo išvados gavimo dienos informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip yra ar bus įgyvendinami šioje išvadoje pateikti pasiūlymai. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas nepritaria korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktiems pasiūlymams, jis apie tai informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą ir nurodo nesutikimo su pasiūlymais priežastis ir motyvus. Praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams nuo korupcijos rizikos analizės išvados gavimo dienos viešojo sektoriaus subjektas informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti mažinant išvadoje nustatytą riziką ir (ar) šalinant rizikos veiksnius, ar buvo įgyvendinti korupcijos rizikos analizės išvadoje pateikti ar alternatyvūs pasiūlymai arba pagrindžia, kodėl tokių veiksmų nesiimta. Jeigu dėl nustatytų korupcijos rizikų kompleksiškumo ir sudėtingumo viešojo sektoriaus subjektui pagrįstai reikia daugiau laiko korupcijos rizikos analizėje nurodytiems pasiūlymams įgyvendinti ir atlikti veiksmus, reikalingus korupcijos rizikoms sumažinti ar pašalinti, viešojo sektoriaus subjektas, suderinęs su Specialiųjų tyrimų tarnyba, gali pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją praėjus daugiau kaip vieneriems metams, tačiau ne vėliau kaip po dvejų metų nuo korupcijos rizikos analizės išvados gavimo dienos.

10. Specialiųjų tyrimų tarnyba apibendrina ir skelbia viešai informaciją apie viešojo sektoriaus subjektų veiksmus mažinant nustatytą riziką ir (ar) šalinant rizikos veiksnius.

11. Korupcijos rizikos analizės metu surinkta informacija gali būti panaudojama kitoms korupcijos prevencijos priemonėms taikyti ir kitiems Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniams įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

12. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tikslais negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai.

 

7 straipsnis. Korupcijos prevencijos planavimo dokumentai

1. Korupcijos prevencijos planavimo dokumentai yra:

1) nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė;

2) nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planas;

3) šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai;

4) savivaldybių korupcijos prevencijos veiksmų planai;

5) valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planai;

6) viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planai.

2. Nacionalinė korupcijos prevencijos darbotvarkė ir nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planas rengiami Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nustatyta tvarka, jų įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja Vyriausybė dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai.

3. Šakinius korupcijos prevencijos veiksmų planus, apimančius kelių savarankiškų įstaigų veiklos sritis, rengia šios savarankiškos įstaigos pagal nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę ar kitus norminius teisės aktus. Šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai taip pat gali būti rengiami savarankiškų įstaigų, kurių veiklos sritis apima šakiniai korupcijos prevencijos veiksmų planai, vadovų ar savivaldos institucijų sprendimu.

4. Savivaldybių korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vienos savivaldybės ir jai pavaldžių subjektų veiklos sritis, gali būti rengiami savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos sprendimu.

5. Valdymo srities korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vienos savarankiškos įstaigos valdymo sritį, įskaitant jai pavaldžių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, gali būti rengiami savarankiškos įstaigos vadovo sprendimu.

6. Viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vieno viešojo sektoriaus subjekto veiklą, gali būti rengiami viešojo sektoriaus subjekto vadovo sprendimu.

7. Šakiniai, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, nacionaline korupcijos prevencijos darbotvarke, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planu bei kitais teisės aktais, atsižvelgiant į korupcijos rizikos valdymo vertinimo, atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatus ir kitą informaciją. Korupcijos prevencijos veiksmų plane pateikiama korupcijos rizikos veiksnių analizė, nurodomos korupcijos rizikos mažinimo priemonės, jų vykdytojai ir terminai, įgyvendinimo vertinimo kriterijai.

8. Nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą tvirtina Vyriausybė, o korupcijos prevencijos veiksmų planus – jas parengusio viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar kitas organas. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas asmeniškai atsako už patvirtintos programos įgyvendinimą.

9. Korupcijos prevencijos veiksmų planų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja viešojo sektoriaus subjektų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) antikorupcijos komisijos.

10. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka vertina šakinius, savivaldybių, valdymo srities ir viešojo sektoriaus subjekto korupcijos prevencijos veiksmų planus, jų projektus ir šių planų įgyvendinimą.

 

8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas

1. Jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, privalo atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Kitais atvejais norminio teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliekamas teisės akto projektą rengiančio viešojo administravimo subjekto pasirinkimu.

2. Kriterijus dėl visuomeninių santykių, kuriuose egzistuoja padidinta korupcijos rizika, ir teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus.

3. Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus. Atlikęs antikorupcinį vertinimą, viešojo administravimo subjektas parengia teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.

4. Galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančių bei kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ir galiojančių norminio pobūdžio teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą, pakeitimų, daromų teisės aktu ar jo projektu, mastą ir pobūdį, atitinkamoje srityje egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kreipimąsi, jei tokių kreipimųsi yra gauta.

6. Atliekant teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą, gali būti pasitelkti kiti viešojo sektoriaus subjektai.

7. Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada paskelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir nedelsiant pateikiama teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam subjektui, kuris sprendžia, ar tikslinga teisės aktą ar jo projektą tobulinti. Tais atvejais, kai atliktas galiojančio teisės akto, adresuoto baigtiniam ir aiškiai apibrėžtam subjektų ratui, vertinimas, tokio antikorupcinio vertinimo išvada taip pat gali būti pateikiama įvertintą teisės aktą taikančiam subjektui.

8. Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos raštu informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba nurodo priežastis ir motyvus, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta. Šį savo atsakymą teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.

 

9 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas

1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, (toliau – asmuo) pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam viešojo sektoriaus subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo vadovui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas) siekiant valdyti korupcijos rizikos veiksnius.

2. Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie:

1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas);

2) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar nusikalstamos veikos, susijusios su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais asmuo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą;

3) dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ar nusikalstamos veikos, susijusios su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

4) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką, susijusią su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose;

5) asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą;

6) asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo;

7) asmens padarytus tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir dėl jų priimtus sprendimus, kai nuo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai;

8) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje, pažeidimus;

9) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių lobistinę veiklą, pažeidimus;

10) asmens padarytus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, pažeidimus;

11) tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į pareigas valstybės tarnyboje;

12) žvalgybos, kriminalinės žvalgybos, analitinės antikorupcinės žvalgybos informaciją apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką ir su asmeniu susijusius korupcijos rizikos veiksnius;

13) asmeniui už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens funkcijomis viešojo sektoriaus subjekte ar institucijoje, kurioje jis siekia eiti ar eina pareigas, paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones, kai nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip penkeri metai, o už kitus administracinius nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas ar administracinio poveikio priemones – vieneri metai;

14) asmens atžvilgiu atliktus mokestinius patikrinimus, tyrimus, kuriais nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai (pateikiama pastarųjų dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, gavimo dienos).

3. Specialiųjų tyrimų tarnyba gauna iš kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, taip pat duomenis iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų ir kartu su savo apie asmenį turima informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui. Specialiųjų tyrimų tarnyba šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos ir asmens tinkamumo siekiamos ar einamoms pareigoms nevertina, išvados dėl asmens tinkamumo siekiamoms ar einamoms pareigoms neteikia.

4. Informacijos apie asmenį pateikimo šio straipsnio nustatyta tvarka tikslais negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos, išskyrus atvejį, kai pradėtas informacijos pagrįstumo patikrinimas, nurodytas šio straipsnio 15 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės turimą informaciją ir (ar) duomenis Specialiųjų tyrimų tarnybai privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo pateikti informaciją ir (ar) duomenis gavimo dienos, o jei būtina ir įmanoma, – nedelsdamos.

6. Rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, pateikimas yra privalomas, kai:

1) asmenį į pareigas skiria Respublikos Prezidentas, Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas;

2) asmuo teikiamas į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose;

3) asmuo skiriamas į viceministrų, ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių ir jų pavaduotojų, prokurorų, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;

4) asmuo skiriamas į valstybės ar savivaldybės įmonių, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos ar jų dalis, jei ji suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms, šių bendrovių patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių, visų kitų su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusių patronuojamųjų (dukterinių) bendrovių vadovų ir jų pavaduotojų, kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių, padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, išskyrus atvejus, kai šiame punkte nurodytus požymius atitinkanti įmonė yra įsteigta užsienio valstybėje ir veikia pagal tos užsienio valstybės įstatymus;

5) laikinai į šios dalies 1–4 punktuose išvardintas pareigas skiriami asmenys, kai nėra paskirto nuolat šias pareigas einančio asmens.

7. Į pareigas skiriantis ar teikiantis subjektas patvirtina sąrašą pareigybių, dėl kurių teikiamas prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, ir paskelbia jį savo interneto svetainėje. Į šį sąrašą įtraukiamos visos bent vieną iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų požymių atitinkančios pareigybės, taip pat į pareigas skiriančio ar teikiančio subjekto sprendimu – kitos viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų pareigybės.

8. Dėl asmenų, skiriamų ar teikiamų į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktas pareigas, prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją, teikiamas visais atvejais. Dėl asmenų, skiriamų ar teikiamų į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sąrašą neįtrauktas pareigas, prašymas negali būti teikiamas.

9. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Prašymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Seimas, pasirašo Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo arba į šias pareigas teikiantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo, apie asmenį, kurį į pareigas skiria ar teikia Vyriausybė, – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo arba į šias pareigas teikiantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo, apie asmenį, kurį į pareigas skiria savivaldybės taryba, – meras ar jo įgaliotas asmuo, apie asmenį, kurį į pareigas skiria kitas kolegialus valdymo organas, – jo vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

10. Prašymą pateikti informaciją taip pat gali pasirašyti išrinktas ar paskirtas, bet dar pareigų nepradėjęs eiti į pareigas asmenį skiriantis ar teikiantis subjektas. Tokiu atveju informacija apie asmenį jį į pareigas skiriančiam ar teikiančiam subjektui pateikiama tik po to, kai jis pradeda eiti pareigas.

11. Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenis, kuriuos jie skiria į pareigas, renka savarankiškai.

12. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Jeigu kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos renka informaciją apie asmenį savarankiškai, toks asmuo gali būti paskirtas tik surinkus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

13. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas gali pateikti prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai tik dėl konkursą, atranką laimėjusio ar vieno pasirinkto asmens.

14. Asmenį į pareigas skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka atsako, kad į pareigas, įtrauktas į šio straipsnio 7 dalyje nurodyta sąrašą, būtų priimti tik asmenys, apie kuriuos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta ir šio straipsnio nustatyta tvarka įvertinta informacija.

15. Jeigu kyla abejonių dėl apie asmenį surinktos ar pateiktos informacijos pagrįstumo, Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva ar į pareigas asmenį skiriančio, teikiančio ar paskyrusio subjekto prašymu privalo atlikti tokios informacijos patikrinimą. Informacijos pagrįstumo patikrinimas atliekamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo ar sprendimo patikrinti tokią informaciją priėmimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės turimą informaciją ir (ar) duomenis privalo patikrinti ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo atlikti informacijos patikrinimą gavimo dienos, o jei būtina ir įmanoma, – nedelsdamos.

16. Į pareigas asmenį paskyrusio subjekto ar jo įgalioto asmens rašytinis prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, einantį pareigas, turi būti motyvuotas ir paremtas duomenimis, keliančiais abejonių dėl asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, patikimumo, tinkamumo einamoms pareigoms. Jeigu yra abejonių dėl kriminalinės žvalgybos subjektuose, kriminalinės žvalgybos pagrindinėse institucijose ar žvalgybos institucijose einančio pareigas asmens patikimumo, tinkamumo einamoms pareigoms, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, žvalgybos institucijos, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie einantį pareigas asmenį renka savarankiškai. Prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenį, einantį pareigas, gali būti teikiamas tik dėl asmens, einančio pareigas, įtrauktas į šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sąrašą.

17. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktą informaciją gali naudoti tik priimdamas sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamoms ar einamoms pareigoms, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar darbo pareigų pažeidimo nagrinėjimo. Į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti kitiems viešojo sektoriaus subjekto darbuotojams ar tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

18. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos visuma, į pareigas skiriančiam subjektui pagrįstai nusprendus, kad ji kelia abejonių dėl asmens tinkamumo pareigoms, sudaro savarankišką pagrindą neskirti asmens į pareigas, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, būtinus atitinkamoms pareigoms eiti.

19. Šio straipsnio 2 dalyje pateiktos informacijos visumą vertina, sprendimą dėl asmens tinkamumo siekiamos ar einamos pareigoms priima asmenį į pareigas teikiantis, skiriantis ar paskyręs subjektas. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas ar iš jų atleisti.

20. Į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija.

21.  Asmens, kuris paskirtas eiti atitinkamas pareigas, prašymu į pareigas teikęs ar paskyręs subjektas privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su apie jį pateikta informacija.

22. Asmuo priimtą sprendimą neskirti į pareigas gali skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

23. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, į pareigas asmenį skiriantys ar paskyrę subjektai privalo užtikrinti, kad asmens duomenys, gauti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, būtų tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Informacijos apie asmenį pateikimo tvarką ir prašymo pateikti informaciją apie asmenį formą tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

25. Jei asmuo skiriamas į pareigas nesilaikant šio straipsnio 12 dalyje nustatyto reikalavimo skirti asmenį į pareigas tik gavus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, sprendimas skirti jį į pareigas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu nuo šio sprendimo priėmimo momento. Teisę kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo pripažinimo negaliojančiu turi įstaigos, kurioje priimtas toks sprendimas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Vyriausybės atstovas apskrityje (jei sprendimas priimtas vietos savivaldos institucijoje) arba Specialiųjų tyrimų tarnyba.

26. Specialiųjų tyrimų tarnyba, į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys bet kokius šiame straipsnyje numatytos informacijos administravimo veiksmus, privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų atskirų kategorijų informacijos administravimo reikalavimų.

 

10 straipsnis. Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas

1. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta ši veika, ir jei teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.

2. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.

 

11 straipsnis. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas

1. Viešojo sektoriaus subjektas, valdydamas korupcijos riziką, savo nuožiūra gali atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą konkrečioje savo veiklos srityje. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas gali būti atliekamas viešojo sektoriaus subjekto iniciatyva arba savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) kurios valdymo sričiai jis yra priskirtas, siūlymu.

2. Savarankiška įstaiga savo nuožiūra turi teisę atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą viešojo sektoriaus subjekte, kuris jai yra pavaldus ir (ar) priskirtas jos valdymo sričiai. Šią teisę taip pat turi šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyti viešojo sektoriaus subjektai to paties straipsnio 13 dalies 4 ir 5 punkte nurodytų viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu.

3. Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą surašoma išvada, kurioje nurodoma:

1) analizuotos veiklos srities aprašymas;

2) nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, juos pagrindžiantys duomenys ir (ar) informacija;

3) priemonės nustatytą korupcijos riziką ir (ar) rizikos veiksnius sumažinti ar pašalinti.

4. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo patvirtina išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo, apie tai paskelbia viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje ir informuoja savarankišką įstaigą, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus ar kurios valdymo sričiai jis priskirtas.

5. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip po vienų metų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti mažinant korupcijos riziką ir (ar) šalinant jos veiksnius.

6. Rekomendacijas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jos atlikimo tvarkos tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

 

12 straipsnis. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas

1. Viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nustatyta tvarka, o kituose viešojo sektoriaus subjektuose – gali būti atliekamas jų vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Viešojo sektoriaus subjektuose, kuriuose nėra įsteigtos vidaus audito tarnybos, korupcijos rizikos valdymo vertinimą ar analogišką procedūrą atlieka kitas už viešojo sektoriaus subjekto veiklos vidaus kontrolę, atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingas padalinys ar darbuotojas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo vertinimą, kitus susijusius dokumentus, prireikus priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia viešojo sektoriaus subjekto interneto svetainėje.

 

13 straipsnis. Atsparumo korupcijai lygio nustatymas

1. Nustatant atsparumo korupcijai lygį vertinama, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta viešojo sektoriaus subjekte, šių priemonių diegimo kokybė ir praktinis pritaikomumas bei jas taikant pasiekti rezultatai.

2. Savarankiškų įstaigų atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka jos pačios.

3. Kitų, nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų, viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą atlieka jie patys arba savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, atsižvelgdama į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir administracinius pajėgumus. Teisę nustatyti atsparumo korupcijai lygį taip pat turi šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyti viešojo sektoriaus subjektai šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu.

4. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai skelbiami viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) savarankiškos įstaigos, kuriai šis subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, interneto svetainėje.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba:

1) analizuoja, apibendrina atsparumo korupcijai lygio nustatymo viešojo sektoriaus subjektuose rezultatus;

2) informuoja apie šiuos rezultatus visuomenę;

3) turi teisę atlikti viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygio nustatymą.

6. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo periodiškumą, vertinimo kriterijus ir tvarką nustato Vyriausybė.

7. Atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektas pats atlieka savo atsparumo korupcijai lygio nustatymą, gali būti naudojami priimant sprendimus dėl viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo, jo dalyvavimo viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose ir programose, viešojo sektoriaus subjekto vadovo darbo ar tarnybos santykių ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais. Aukštesniu atsparumo korupcijai lygiu pasižymintiems viešojo sektoriaus subjektams gali būti taikomi supaprastinti procedūriniai reikalavimai, papildomos ir (ar) palankesnės finansavimo sąlygos ar kitos skatinimo priemonės, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

 

14 straipsnis. Elgesio standartų diegimas

1. Savarankiška įstaiga privalo turėti etikos ir (ar) elgesio kodeksą ar taisykles, kuriuose, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, detalizuojami pagrindiniai profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principai, apibrėžiamas neetiškas, netinkamas elgesys, taip pat aprašomos pavyzdinės galimos korupcinio pobūdžio rizikos ir darbuotojų veiksmai su jomis susidūrus.

2. Kitas, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, viešojo sektoriaus subjektas ir jame dirbantys asmenys vadovaujasi pasirinktinai savo arba savarankiškos įstaigos, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra tiesiogiai arba netiesiogiai pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis. Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 4 ir 5 punkte nurodyti viešojo sektoriaus subjektai taip pat gali vadovautis šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodytų viešojo sektoriaus subjektų patvirtintu etikos (elgesio) kodeksu ar taisyklėmis.

3. Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas kontroliuoja, kaip viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai laikosi profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principų, konsultuoja juos įstaigos veiklos srityje kylančiais etikos ar elgesio klausimais, prireikus jų atžvilgiu taiko prevencines priemones.

4. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai už elgesio standartų pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

 

15 straipsnis. Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika

1. Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika suprantama kaip bendra viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinės veiklos kryptis ir įsipareigojimas savo darbuotojams, teikiamų administracinių, viešųjų ar kitų paslaugų vartotojams, tiekėjams, partneriams ir visuomenei netoleruoti korupcijos, laikytis etikos ir skaidrumo principų, valdyti ir mažinti korupcijos riziką.

2. Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika paprastai formuojama ir įgyvendinama įtraukiant visus viešojo sektoriaus subjekto darbuotojus, nustatant aiškius korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tikslus, numatant atviru formatu viešai skelbti viešojo sektoriaus subjekto veiklos duomenis su įstatymais ir kitais teisės aktais suderinama apimtimi bei duomenis apie vykdomas antikorupcines veiklas, atsižvelgiant į aukščiausius patikimumo, sąžiningumo, skaidrumo standartus.

3. Viešojo sektoriaus subjektas savo interneto svetainėje Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia informaciją apie įgyvendinamą antikorupcinę politiką, jo paties vykdomas arba jo atžvilgiu vykdytas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones, taip pat apie taikomas administracines, organizacines ar kitas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų užkardymo priemones.

4. Viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinę politiką formuoti ir  šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją skelbti gali pats viešojo sektoriaus subjektas arba savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas pagal valdymo sritį, arba šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyti viešojo sektoriaus subjektai dėl 2 straipsnio 13 dalies 4 ir 5 punkte nurodytų viešojo sektoriaus subjektų, atsižvelgdami į viešojo subjekto dydį ir administracinius pajėgumus.

 

16 straipsnis. Kompleksinė atsparumo korupcijai analizė

1. Kompleksinė atsparumo korupcijai analizė yra sisteminis viešojo sektoriaus subjekto ar jų grupės veiklos srities vertinimas, siekiant nustatyti korupcijos riziką ir (ar) korupcijos rizikos veiksnius ir apimantis korupcijos rizikos analizę, teisės aktų ir jų projektų antikorupcinį vertinimą, atsparumo korupcijai lygio nustatymą, pagal poreikį – ir kitas korupcijos prevencijos priemones.

2. Kompleksinę atsparumo korupcijai analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Prireikus specialiųjų žinių, gali būti pasitelkiami ir kitų kompetentingų institucijų atstovai.

3. Kompleksinė atsparumo korupcijai analizė atliekama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu, jeigu nustatomos sisteminės su korupcija susijusias problemos viešojo sektoriaus subjekto ar jų grupės veikloje.

 

17 straipsnis. Kreipimasis dėl teisės aktų keitimo ar pripažinimo netekusiais galios

1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, šio įstatymo nustatyta tvarka vykdydama korupcijos prevencijos priemones ir nustačiusi, kad teisės aktas galimai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų ir dėl to gali pasireikšti korupcijos rizika, pateikia teisės aktą priėmusiam subjektui motyvuotą pasiūlymą dėl tokio teisės akto pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios.

2. Jeigu teisės aktą priėmęs subjektas per 2 mėnesius nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos neatsižvelgia į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymą ir teisės akto nepakeičia, nepanaikina ir nepateikia pagrindimo, kodėl toks teisės aktas nėra keistinas ir (ar) naikintinas, Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę kreiptis:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka į Vyriausybę ir prašyti pripažinti netekusiais galios ministro, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo priimtą teisės aktą;

2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka į administracinį teismą ir prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

 

18 straipsnis. Antikorupcinio sąmoningumo didinimas

1. Antikorupcinio sąmoningumo didinimas vykdomas kaip neatskiriama švietimo dalis ir ugdymas siekiant puoselėti asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir didinti visuomenės, viešojo ir privataus sektorių sąmoningumą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruoti korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio, pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įgyvendindama šį įstatymą, užtikrina, kad į pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būtų įtraukiamos temos, susijusios su antikorupcinio sąmoningumo didinimu.

3. Antikorupcinio sąmoningumo didinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo švietimo teikėjai pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas švietimo programas.

4. Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo veiklas, orientuotas į visuomenės antikorupcinio sąmoningumo didinimą, organizuoja mokymus, seminarus, metodinės pagalbos renginius, diskusijas, susijusias su korupcijai atsparios aplinkos kūrimu, švietimo programų rengėjų prašymu derina švietimo programas arba savo iniciatyva pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus dėl šių programų ar jų projektų rengimo ir (ar) tobulinimo.

5. Viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų viešojo ar privataus sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti, teikia darbuotojams, kitiems darbo ar sutartiniais santykiais susijusiems asmenims bei visuomenei informaciją apie antikorupcinės aplinkos kūrimą ir korupcijos priemonių įgyvendinimą.

 

III SKYRIUS

KORUPCIJOS PREVENCIJOS SUBJEKTAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS SRITYJE

 

19 straipsnis. Korupcijos prevencijos subjektai

1. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė formuoja korupcijos prevencijos politiką Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Vyriausybė, įgyvendindama šį įstatymą:

1) dalyvaujant Specialiųjų tyrimų tarnybai rengia ir teikia Seimui svarstyti nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės projektą, teikia pasiūlymus dėl jos papildymo ar pakeitimo;

2) tvirtina nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės planą;

3) kontroliuoja ir užtikrina korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą Vyriausybei atskaitinguose viešojo sektoriaus subjektuose, ministerijose ir joms pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose;

4) numato ir skiria veiksmingam korupcijos prevencijos įgyvendinimui būtinas lėšas;

5) teikia Seimui pasiūlymus dėl korupcijos prevencijai įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ir papildymo.

3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, įgyvendindama šį įstatymą:

1) dalyvauja Vyriausybei rengiant nacionalinę korupcijos prevencijos darbotvarkę ir teikia pasiūlymus dėl jos papildymo ar pakeitimo;

2) dalyvauja rengiant nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės plano projektą;

3) vykdo nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkės plano įgyvendinimo stebėseną;

4) stebi, vertina ir analizuoja viešojo sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tendencijas privačiame sektoriuje;

5) metodiškai vadovauja ir teikia pagalbą kitiems viešojo ir privataus sektoriaus subjektams kuriant korupcijai atsparią aplinką arba taikant konkrečias korupcijos prevencijos priemones;

6) koordinuoja korupcijai atsparios aplinkos kūrimo viešajame ir privačiame sektoriuje veiklą;

7) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentui ir Seimui informaciją apie korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus pokyčius Lietuvos Respublikoje ir pasiūlymus dėl antikorupcinės aplinkos kūrimo;

8) teikia Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei pasiūlymus dėl korupcijos prevencijai įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ar papildymo;

9) kartu su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis įgyvendina jai pavestas korupcijos prevencijos priemones;

10) vykdo kitas šio ar kitų įstatymų jai pavestas funkcijas.

4. Kiti korupcijos prevencijos subjektai yra:

1) Seimo kontrolieriai;

2) Lietuvos Respublikos prokuratūra;

3) savivaldybių tarybos ir antikorupcijos komisijos;

4) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

5) Vyriausioji rinkimų komisija;

6) Viešųjų pirkimų tarnyba;

7) policija ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos;

8) Valstybinė mokesčių inspekcija;

9) fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie savanoriškai arba vadovaudamiesi šiuo įstatymų ir (ar) kitais teisės aktais vykdo veiklas ar priemones, kuriomis kuriama korupcijai atspari aplinka ar didinamas atsparumas korupcijai.

 

20 straipsnis. Savarankiškos įstaigos

1. Savarankiškos įstaigos, įgyvendindamos šio įstatymo nuostatas:

1) šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka tvirtina ir įgyvendina korupcijos prevencijos veiksmų planus;

2) įgyvendina kitas joms pavestas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir pagal kompetenciją užtikrina, kad šios priemonės būtų reikiama apimtimi įgyvendinamos pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose;

3) skatina, koordinuoja ir kontroliuoja korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose;

4) nustato pavaldžių ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtų viešojo sektoriaus subjektų atsparumo korupcijai lygį ir teikia pasiūlymus dėl reikalingų priemonių diegimo;

5) informuoja visuomenę apie pažangą kuriant korupcijai atsparią aplinką savo įstaigoje ir jai pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose;

6) pagal kompetenciją imasi aktyvių administracinių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams savo įstaigoje, jai pavaldžiuose ir (ar) valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, o jeigu šie pažeidimai padaryti – atskleisti ir pritaikyti administracines ar kitas poveikio priemones, išskyrus susijusias su ikiteisminio tyrimo atlikimu.

2. Savarankiškos įstaigos imasi priemonių užtikrinti, kad jose ir joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose, atsižvelgiant į jų dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, būtų taikomos šios korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės:

1) vykdomi teisės pažeidimų (įskaitant korupcinio pobūdžio) prevencija ir tyrimas;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas korupcijos rizikos valdymo vertinimas;

3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka surenkama ir vertinama informacija apie asmenį;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas atsparumo korupcijai lygio nustatymas;

6) vykdoma darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo kontrolė bei stebėsena;

7) vykdomas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimas;

8) įgyvendinama viešojo sektoriaus subjekto antikorupcinė politika;

9) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas korupcijos prevencijos veiksmų planas, vykdoma šio plano įgyvendinimo stebėsena;

10) kitos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės, kurias įpareigoja vykdyti šis įstatymas ar kiti teisės aktai.

3. Savarankiškos įstaigos gali imtis priemonių užtikrinti, kad jose ir joms pavaldžiuose ir (ar) jų valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose būtų taikomos ir kitos, nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytos, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės.

 

21 straipsnis. Privataus sektoriaus subjektai

1. Privataus sektoriaus subjektų dalyvavimas kuriant korupcijai atsparią aplinką grindžiamas šių subjektų savanoriškumu ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimu.

2. Valstybė skatina privataus sektoriaus subjektų įsitraukimą į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą viešajame sektoriuje, taip pat privataus sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką privačiame sektoriuje.

3. Valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, planuodamos ir vykdydamos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai remiami privataus sektoriaus subjektai, veiksmingu korupcijos rizikos valdymu pasižymintiems privataus sektoriaus subjektams taiko supaprastintus procedūrinius reikalavimus, papildomas ir (ar) palankesnes finansavimo sąlygas ar taikyti kitas skatinimo priemones Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

 

22 straipsnis. Viešojo ir privataus sektorių subjektų teisės ir pareigos

1. Viešojo ir privataus sektorių subjektai turi teisę:

1) teikti valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms pasiūlymus korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais;

2) nustatyti priemones, skatinančias korupcijai atsparios aplinkos kūrimo užtikrinimą;

3) gauti metodinę informaciją korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais.

2. Viešojo sektoriaus subjektai:

1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką korupcijai atsparios aplinkos kūrimo srityje;

2) užtikrina, kad būtų vykdomos šio įstatymo ir kitų korupcijai atsparios aplinkos kūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos;

3) šalina teisės aktų reikalavimų pažeidimus;

4) teikia korupcijos prevenciją vykdantiems ar už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingiems subjektams informaciją, reikalingą kuriant korupcijai atsparią aplinką;

5) užtikrina, kad savo veiksmais ar neveikimu nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams;

6) moko darbuotojus korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais;

7) viešina informaciją apie jų nustatytus korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, atliktus veiksmus juos tiriant ir taikytas administracines, organizacines ar kitas priemones, skirtas pašalinti tokių pažeidimų padarinius ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje;

8) sudaro galimybes asmenims teikti nuomonę ir pasiūlymus dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo;

9) siekia užtikrinti, kad korupcijai atsparios aplinkos kūrimo principai ir pagrindiniai šio įstatymo reikalavimai, kiek jie neprieštarauja vietos valstybės teisės aktams, būtų įgyvendinami viešojo sektoriaus subjekto kitose valstybėse įsteigtiems ir veikiantiems subjektams;

10) vykdo kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas.

3. Viešojo sektoriaus subjekte už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsako vadovas. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis priemonių, būtinų šiam įstatymui įgyvendinti.

 

23 straipsnis. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai

1. Savarankiškos įstaigos steigia už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba paskiria už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis. Jie yra atsakingi už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą savarankiškoje įstaigoje, taip pat savarankiškos įstaigos vadovo ar kito valdymo organo sprendimu, – ir savarankiškai įstaigai pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose.

2. Kiti, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, viešojo sektoriaus subjektai turi teisę steigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti kitiems darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus atvejus.

3. Viešojo sektoriaus subjektas privalo įsteigti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius, skirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus asmenis arba jiems priskirtinas funkcijas pavesti tam tikriems darbuotojams, kai šiame viešojo sektoriaus subjekte dirba ar pareigas eina 200 ar daugiau darbuotojų ir jeigu savarankiškoje įstaigoje ar kitame viešojo sektoriaus subjekte, kuriam šis viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas jo valdymo sričiai, nėra įsteigto ar skirto subjekto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą pavaldžiuose ir (ar) jos valdymo sričiai priskirtuose viešojo sektoriaus subjektuose.

4. Jeigu viešojo sektoriaus subjekte dirba ar kitais pagrindais pareigas eina mažiau nei 200 darbuotojų ir jame nėra įsteigto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio, paskirto už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo asmens ar šios funkcijos nėra pavestos kitiems darbuotojams, korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tokiame viešojo sektoriaus subjekte pagal kompetenciją užtikrina savarankiškos įstaigos ar kito viešojo sektoriaus subjekto, kuriam viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ir (ar) priskirtas valdymo sričiai, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas.

5. Šio straipsnio 1–4 dalyse nurodyti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai vykdo šias funkcijas:

1) pagal kompetenciją vykdo teisės pažeidimų, įskaitant korupcinio pobūdžio, prevenciją ir tyrimą;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą;

3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlieka teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlieka atsparumo korupcijai lygio nustatymą;

5) užtikrina pranešėjų apsaugą;

6) vykdo viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo kontrolę bei stebėseną;

7) organizuoja viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimą;

8) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka rengia korupcijos prevencijos veiksmų planą, pagal kompetenciją vykdo jo įgyvendinimo stebėseną;

9) teikia pasiūlymus viešojo sektoriaus subjekto vadovui dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių diegimo ir įgyvendinimo;

10) pagal poreikį ir kompetenciją vykdo kitas funkcijas, kurių vykdymas gerina korupcijai atsparią aplinką.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas viešojo sektoriaus subjekto vadovas gali pavesti vykdyti kitiems viešojo sektoriaus subjekto padaliniams ar darbuotojams, jei tokiu atveju atitinkama funkcija bus vykdoma racionaliausiu būdu.

 

24 straipsnis. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų nepriklausomumas ir veiklos garantijos

1. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas subjektas paprastai yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas viešojo sektoriaus subjekto vadovui. Viešojo sektoriaus subjekto vadovas užtikrina už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo subjekto veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklai reikalingus išteklius, už šią veiklą atsakingų subjektų teises ir veiklos garantijas, įskaitant priemones, kuriomis už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai ir (ar) jų darbuotojai apsaugomi nuo galimo neigiamo poveikio dėl jų vykdomų funkcijų.

2. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam subjektui ir (ar) jo darbuotojams negali būti daromas poveikis, kai yra planuojama ir vykdoma korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veikla.

3. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų subjektų veiklą reglamentuoja viešojo sektoriaus subjekto patvirtinti nuostatai ir (arba) pareigybių aprašymai. Jie rengiami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais pavyzdiniais nuostatais ir (arba) pareigybės aprašymais, nuo kurių gali būti nukrypstama tik motyvuotai atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto ir (ar) jam pavaldžių subjektų struktūros ar veiklos ypatumus.

4. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingo padalinio darbuotojai, už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi asmenys ar kiti darbuotojai, kuriems pavestos šios funkcijos, turi turėti:

1) gebėjimus ir kvalifikaciją, pakankamą šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytoms funkcijoms vykdyti;

2) galimybę nuolat tobulinti kvalifikaciją korupcijai atsparios aplinkos kūrimo srityje;

3) galimybę duomenis apie nustatytus pažeidimus, korupcijos rizikos veiksnius, pasiūlymus dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo ir kitą reikšmingą informaciją teikti tiesiogiai viešojo sektoriaus subjekto vadovui;

4) pakankamas veiklos ir nepriklausomumo garantijas, kad galėtų objektyviai ir nešališkai vykdyti šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas.

5. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi subjektai, vykdydami funkcijas turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimui bei korupcijai atsparios aplinkos kūrimui reikalingą informaciją;

2) gauti iš viešojo sektoriaus subjekto, kuriame jis dirba ar jame atlieka korupcijai atsparios aplinkos kūrimo funkcijas, darbuotojų paaiškinimus dėl galimai padarytų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų;

3) siūlyti viešojo sektoriaus subjekto vadovui nepriimti pretenduojančio į pareigas asmens, jei jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų;

4) tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina, ir tik tuos asmens duomenis, kurių reikia kuriant korupcijai atsparią aplinką, užtikrinant korupcijos prevenciją, nustatant ir tiriant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25 straipsnis. Šio įstatymo nustatytų priemonių vykdymo kontrolė

1. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas nesiima pakankamų priemonių korupcijai atspariai aplinkai kurti, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, nevykdo ar netinkamai vykdo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir neužtikrina tinkamo korupcijos rizikos valdymo, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šio viešojo sektoriaus subjekto turi teisę:

1) viešai skelbti informaciją apie nepakankamus ar netinkamus viešojo sektoriaus subjekto veiksmus kuriant korupcijai atsparią aplinką;

2) informuoti savarankišką įstaigą, kuriai viešojo sektoriaus subjektas yra pavaldus ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir teikti pasiūlymus dėl korupcijai atspariai aplinkai kurti priemonių taikymo, išskyrus atvejus, kai viešojo sektoriaus subjektas yra savarankiška įstaiga;

3) siūlyti klausimą dėl nepakankamų ar netinkamų viešojo sektoriaus subjekto veiksmų kuriant korupcijai atsparią aplinką svarstyti Vyriausybės komitetuose, komisijose ar Ministro Pirmininko sudarytose darbo grupėse, jeigu viešojo sektoriaus subjektas yra atskaitingas Vyriausybei ar ministerijoms, arba Seimo komitetuose, komisijose ar jų sudarytose darbo grupėse;

4) informuoti dėl nepakankamų ar netinkamų viešojo sektoriaus subjekto veiksmų kuriant korupcijai atsparią aplinką Vyriausybės atstovą ir (ar) Vyriausybę, kai viešojo sektoriaus subjektas yra savivaldybė.

2. Jeigu taikant korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar vykdant korupcijos prevencijos priemones, gaunama duomenų apie galimai padarytą teisės akto pažeidimą, šie duomenys perduodami kompetentingiems subjektams, kurie atlieka tolesnius veiksmus, susijusius su pažeidimo tyrimu.

 

26 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas

1. Specialiųjų tyrimų tarnybai įgyvendinant šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu.

2. Kitoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, kaip jos apibrėžtos Teisėsaugos ADTAĮ, įgyvendinant šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Teisėsaugos ADTAĮ ir jų veiklą reglamentuojančiais specialiaisiais įstatymais.

3. Kitiems subjektams įgyvendinant šį įstatymą asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

______________