Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 381 dalimi:
„381. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Prie buityje susidarančių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 391 dalį ir ją išdėstyti taip:
„391. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 1 dalyje.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:
„41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 583 dalį ir ją išdėstyti taip:
„583. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 584 dalį ir ją išdėstyti taip:
„584. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.“
7. Pakeisti 2 straipsnio 585 dalį ir ją išdėstyti taip:
„585. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomas komunalinių atliekų tvarkymas, kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė. Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.“
3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina šių sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“
4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Už patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga savivaldybės vykdomoji institucija arba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.“
5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
6 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 302 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„302 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaroje suprantami taip:
1) solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar įmoką, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar įmoka tampa didesne našta;
2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad rinkliavos ar įmokos dydis neviršytų to, kiek yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reiškia, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar įmoka turi būti proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;
3) nediskriminavimo. Šis principas reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar įmoką tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi rinkliavos ar įmokos nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydis;
4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reiškia, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos turi padengti būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą ir funkcionavimą, nustatytus reikalavimus;
2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.
3. Nustatant rinkliavos ar įmokos dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais.
4. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar įmokos skelbiamos atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
5. Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis reguliuojamajai veiklai vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (toliau – regioninės kainos būtinosios sąnaudos). Į regioninės kainos būtinąsias sąnaudas neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Nustatant regioninės kainos būtinąsias sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys, būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui užtikrinti. Regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos regioninės kainos būtinosiomis sąnaudomis. Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka regioniniam atliekų tvarkymo centrui.
6. Regioninės kainos projekto rengimo etapai:
1) regioniniai atliekų tvarkymo centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo projektą;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;
3) su teikiamais derinti regioninių kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus, atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir Tarybai;
4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina. Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;
5) Taryba turi teisę grąžinti papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo reikalavimų, nustatytų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidinga.
7. Prireikus Tarybos nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti regioninė kaina.
8. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.
9. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais reikalavimais, Tarybos nustatytomis regioninėmis kainomis (taikydamos Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas, ir komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų sąnaudas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių, kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, ir atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos), ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo apskaičiuoja ir patvirtina naujus arba patvirtina praėjusiems kalendoriniams metams nustatytus arba taiko esamus (kai rinkliavos ar įmokos dydžiai nustatyti neterminuotai) rinkliavos ar įmokos dydžius. Savivaldybių tarybos, patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Valstybės duomenų agentūros naujausių kalendorinių metų duomenis apie tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Sprendimą dėl patvirtintų naujų rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos patvirtintos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, naujo rinkliavos ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl šio straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar įmokos dydžių, taikomi rinkliavos ar įmokos dydžiai, galioję iki naujų apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.
10. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji rinkliavos ar įmokos, kurią moka atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų. Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir patvirtintais rinkliavos ar įmokos teisės aktais, turi atlikti vertinimą, ar patvirtinus naujus rinkliavos ar įmokos dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar įmokos dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą. Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar įmokos mokama suma už šias paslaugas viršys vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.
11. Taikant rinkliavą ar įmoką savivaldybėje, savivaldybė ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi užtikrinti savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams. Jeigu savivaldybėje faktiškai patiriamos komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos viršija arba yra mažesnės už atliekų turėtojų per kalendorinius metus sumokėtą rinkliavos ar įmokos lėšų sumą, savivaldybės iš naujo turi įvertinti savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies būtinąsias sąnaudas ir (arba) inicijuoti regioninės kainos koregavimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, perskaičiuoti ir nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris leistų užtikrinti savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams. Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
12. Atliekų turėtojai su savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar įmoką vadovaudamiesi:
13. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos.
14. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos. Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, ir (arba) yra klaidingas.
15. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.
16. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, tvirtina perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą.
7 straipsnis. 305 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 305 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„305 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas
1. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:
4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;
5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;
2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant rinkliavą ar įmokas, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.
4. Rinkliava ar įmoka, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamomis rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių rinkliavos ar įmokos dydžio nustatymo teisės aktais, privaloma visiems atliekų turėtojams.
8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus, taip pat savivaldybių ir regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.
9 straipsnis. 342 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Sutartyse turi būti numatyta buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (proporcingai užimamai rinkos daliai Organizacijai organizuoti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;“.
10 straipsnis. 343 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 343 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir (ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Sutartyse turi būti numatyta buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (gamintojo ir (ar) importuotojo proporcingai jo užimamai rinkos daliai organizuoti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimui) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;“.
11 straipsnis. 3418 straipsnio pakeitimas
Papildyti 3418 straipsnį 12 dalimi:
„12. Savivaldybė arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, arba savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, privalo:
1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimtų iš gyventojų buityje susidarančias apmokestinamiesiems gaminiams nepriskiriamų padangų atliekas ir jas sutvarkytų;
2) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimtų iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, buityje susidarančias motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas. Per vienus kalendorinius metus iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimamų padangų atliekų vienetų skaičių savivaldybės teritorijoje esančiose komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nustato savivaldybės taryba arba savivaldybės tarybos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius;
12 straipsnis. 3419 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3419 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3419 straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir (ar) importuotojai gali steigti Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais, jai pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo:
1) sudaryti sutartis su Organizacijos pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį. Sutartyse turi būti numatyta motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (Organizacijai proporcingai jos užimamai rinkos daliai organizuoti padangų atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti padangų atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.“
13 straipsnis. 3420 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3420 straipsnis. Individualus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą;
3) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir (ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį. Sutartyse turi būti numatyta motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (gamintojo ir (ar) importuotojo proporcingai jos užimamai rinkos daliai organizuoti padangų atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti padangų atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į šio įstatymo 1 ir 6 straipsnių nuostatas, iki 2024 m. liepos 31 d. pakeičia jos tvirtinamą komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika), atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Taryboje tvarką.
3. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nėra nustatyta, per 30kalendorinių dienų nuo Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, parengia ir pateikia Tarybai pagal Metodiką atnaujintus regioninių kainų apskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijas. Regioninių kainų apskaičiavimo projektai atnaujinami tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 10 darbo dienų nuo atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti atnaujintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos apskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką atnaujintą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d. nustato pirmąją konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą.
4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui šio straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais nepateikus Tarybai pagal Metodiką atnaujinto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos apskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, Taryba per 20 darbo dienų nuo šios aplinkybės paaiškėjimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d., vadovaudamasi paskutinio šio regioninio atliekų tvarkymo centro pateikto regioninių kainų apskaičiavimo projekto ir su juo pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų Metodikoje, dalimi, kurią Taryba pripažįsta tinkama, nustato pirmąją atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą.
5. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nustatyta, per 30 kalendorinių dienų nuo Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, vadovaudamiesi Metodika, parengia ir pateikia Tarybai regioninių kainų perskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijas. Rengiant regioninių kainų perskaičiavimo projektą paskutinis Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas atnaujinamas tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 10 darbo dienų nuo regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti regioninės kainos perskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos perskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką parengtą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos perskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d. nustato konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono pirmąją perskaičiuotą regioninę kainą.
6. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui šio straipsnio 5 dalyje nurodytais terminais nepateikus Tarybai pagal Metodiką parengto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos perskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, lieka galioti Tarybos nustatyta pirmoji atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninė kaina.
7. Savivaldybių tarybos per 3 mėnesius nuo pirmosios arba pirmosios perskaičiuotos atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninės kainos nustatymo šio straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka dienos perskaičiuoja ir nustato naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius pagal pirmą kartą nustatytas arba perskaičiuotas regionines kainas.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamąjį teisės aktą.